- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-01-23
- Bylos Nr.
- 1-218-1009/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigita Kazlauskienė
- Kaltinamasis
- L. K., M. M.
- Kategorijos
- 1.2.18.11Aplaidus apskaitos tvarkymas (BK 223 str.)
- 2.3.6.4Nuosprendžių rūšys, surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
- 2.3.6.4.4.1Išteisinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 3 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.4.2Išteisinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 4 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, išsituokusi, dirbanti UAB ,,(duomenys neskelbtini)" vyriausiąja buhaltere, išsilavinimas aukštesnysis, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalyje;
M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, išsilavinimas aukštasis, dirbantis UAB ,,(duomenys neskelbtini)" direktoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini) neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. K. buvo kaltinama tuo, kad laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2016-12-31, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), Kaune, kurios veikla, adresu (duomenys neskelbtini) vyriausiąja buhaltere, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 11 str., būdama atsakinga už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos buhalterinių įrašų teisingumą, pažeidė:
- LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 4 str. „Reikalavimai apskaitos (duomenys neskelbtini), Kaune, kurios veikla, adresu (duomenys neskelbtini) vyriausiąja buhaltere, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 11 str., būdama atsakinga už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos buhalterinių įrašų teisingumą, pažeidė:
- LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 4 str. „Reikalavimai apskaitos informacijai“, kad „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų:1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, nes taros tiekėjų ir skolų tiekėjams apskaitos registruose nenurodė dokumentų, jų numerių, kurių pagrindu padarė įrašus apskaitos registruose, todėl nėra galimybės jų sutikrinti su pirminiais dokumentais; taros tiekėjų apskaitos registruose pateikė informaciją, kuri nėra aiški, palyginama, nes įrašai UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registre, mokėjimai ar užskaitymai debeto dalyje, dalinai nepagrįsti dokumentais, t. y. nėra aišku, kokiais dokumentais pagrįsti avansai, arba į mokėjimų dalį įrašytos sumos; taros gavimai vertine išraiška apskaitos registre nurodytos sumos vertine išraiška skiriasi nuo sumų pirminiuose apskaitos dokumentuose (PVM sąskaitose- faktūrose), įrašai registre padaryti kitomis datomis, kaip kad pirminiuose dokumentuose (PVM sąskaitose- faktūrose), nenurodyta pirminio dokumento Nr., todėl nėra galimybės sutikrinti ir nustatyti įrašų teisingumą; į didžiąją knygą įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad taros likutis vertine išraiška egzistuoja, t. y. taros vertę paliko apskaitoje, kuris 2014-01-01 dienai buvo 77019,29 Eur, 2014-12-31 dienai 74319,29 Eur, 2015-05-31 dienai 74029,79 Eur, kai tuo tarpu pačią tarą nurašė; 2016 buhalterinėje sąskaitoje TARA apskaitė 2015-01-01 dienai nebeegzistuojančios taros 74319,29 Eur sumai; 2014 m. atliekų sąnaudas 116470,69 Eur sumai nepagrįstai priskyrė elektrai; 2015 m. per 5 mėn. atliekų sąnaudas 13440 Eur sumai nepagrįstai priskyrė žaliavoms ir kt. atliekoms, t. y. atliekas sąnaudų apskaitos registruose įvardijo kitais, tikrovės neatitinkančiais pavadinimais- elektra, kitos žaliavos; į taros gavimai kiekine verte apskaitos registrą neįtraukė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įformintų talpų, padėklų gavimo; į taros išdavimai iš sandėlio kiekine verte apskaitos registrą neįrašė visos informacijos apie išduodamą tarą produktų fasavimui pačioje įmonėje; laikotarpiu nuo 2015-06-01 iki 2016-12-31 61114 buhalterinės sąskaitos PAKAVIMO MEDŽIAGŲ SĄNAUDOS apskaitos registre įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją, t. y. sąnaudų sumą nurodė 29685,60 Eur (79715 - 50029,40) mažesnę, kaip nurašytos taros ir padėklų, t. y. į apskaitos registrą įrašė ne visas ūkinės operacijas; apskaitos dokumentuose įrašė tikrovės neatitinkančius taros likučius 2015-05-31, 2015-12-31, 2016-01-01, 2016-12-31 dienoms; dviem tyrimui pateiktiems apskaitos registrams nesuteikė buhalterinės sąskaitos Nr. arba tikslaus apskaitos registro pavadinimo, apskaitos registrus įvardino FAKTŪROS ir SIUNTIMAI, tačiau neaišku, kokias ūkines operacijas juose atvaizdavo, ir nenurodė dokumento, kurio pagrindu įrašė ūkinės operacijos numerį, nėra taros apskaitos, iš kurios matytųsi likutis, gavimas, išlaidavimas, grąžinimas, pagal kiekvieną taros rūšį ir pagal kiekvieną taros vartotoją; be nurašymo aktų ar kitų dokumentų, patvirtinančių nurašymą bei taros panaudojimą, nurašė į sąnaudas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautus konteinerius, kurių įsigijimo vertė be PVM 864 Eur, iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)” gautus konteinerius, kurių įsigijimo vertė be PVM 1675,00 Eur, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurių įsigijimo vertė be PVM 81136 Eur (išskyrus 44 vnt. 3960 Eur sumai) nurašė į sąnaudas 77176 Eur sumai; 2014 metų finansinėje atskaitomybėje, balanse ir aiškinamajame rašte tarą, kurios likutinė vertė 74319,29 Eur, atsargų grupėje neišskyrė (išskyrus tik didžiąją knygą) ir 2014 m. finansinėje atskaitomybėje, balanse pirktų prekių skirtų perparduoti likutį padidino neegzistuojančios taros verte; 2015 metų finansinėje atskaitomybėje, balanse ir aiškinamajame rašte tarą, kurios likutinė vertė 2015-05-31 dienai 74029,79 Eur, atsargų grupėje neišskyrė;
- LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 5 str.1 d. „Piniginis matas“, kad „apskaita tvarkoma ir apskaitos dokumentai surašomi naudojant Lietuvos Respublikos piniginį vienetą – litą, o prireikus – ir litą, ir užsienio valiutą“, nes 2014 metais likučius Skolų tiekėjams nustatė tik Eur, taros tiekėjų apskaitos registruose 2014 metais likučius nustatė tik Eur, 2014 metų Didžiąją knyga pateikė Eur; į taros gavimai vertine išraiška apskaitos registrą, nurodant buhalterinę sąskaitą 61114 ir Pakavimo medžiagų sąnaudas už 2014 metus, įrašė EUR, nors 2014 metais apskaitą turėjo vesti litais arba litais ir eurais;
- LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 6 str. „Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas“ 2 d., kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, nes į apskaitą neįrašė visų ūkinių operacijų, dėl to skirtumai tarp didžiosios knygos to paties laikotarpio ir atliekų apskaitos registrų 2014 metais po patikslinimo skyrėsi 594 Eur, o 2015 m. per 5 mėnesius po patikslinimo skyrėsi 205 Eur; grąžinamos taros, kurią plaunant susidaro atliekos, apskaitos dokumentų (pajamavimo) ir apskaitos registrų nesudarė; taros likučių apskaitos, pagal atskirus taros pavadinimus, nurodant jų likutį, gavimą (grąžinimą), išlaidavimą (nurašymą, išdavimą), išvedant likutį laikotarpio pabaigai, nevedė, dėl to nėra galimybės nustatyti taros faktinių likučių;
- LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 6 str. „Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas“ 3 d., kad „ūkio subjektai apskaitai tvarkyti taiko dvejybinio įrašo būdą“, nes taros tiekėjų apskaitos registruose ir taros gavimai kiekine verte apskaitos registre nedarė dvejybinių įrašų nurodant buhalterinių sąskaitų numerius;
- LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 12 str. „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 4 d., kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“ ir 16 str. „Apskaitos registrai“ 1 d., kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, nes buhalterinių sąskaitų 61129, 61130 ir 61131 apskaitos registrus sudarė tik po 2016-10-28 atliktos kratos; taros likučių sandėlyje apskaitos registruose duomenys skiriasi nuo inventorizacijos duomenų, t. y. į apskaitos registrą neįrašė visos ūkinės operacijos; nesurašė taros plovimo apskaitos registrų;
- LR Vyriausybės 2008-04-17 nutarimu Nr.370 „Dėl inventorizacijos taisyklių patvirtinimo" patvirtintų taisyklių (redakcija galiojusi 2010-11-07 – 2014-12-31) 63 p. nuostatas, kad „remiantis inventorizavimo aprašais, faktiški inventorizuotų objektų likučiai sutikrinami su buhalterinės apskaitos duomenimis pagal jų būklę inventorizacijos pradžios dieną. Radus likučių trūkumą arba perteklių, sudaromas sutikrinimo žiniaraštis“, nes 2014-12-31 apskaitė buhalterinėje apskaitoje taros likučius bendroje sumoje 703 vienetų, kurie skiriasi nuo inventorizuotų, tačiau sutikrinimo žiniaraščių nesudarė;
t. y. aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą ir dėl to laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2016-12-31 iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
M. M. kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2016-12-31, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), Kaune, kurios veikla, adresu (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir pagal 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. nuostatas būdamas atsakingas už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą ir už apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeidė:
- LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 4 str. „Reikalavimai apskaitos informacijai“, kad „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų:1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, nes nesurašė nurašymo aktų ar kitų dokumentų, patvirtinančių nurašymą bei taros panaudojimą, konteineriams nurašytiems į sąnaudas, gautiems iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurių įsigijimo vertė be PVM 864 Eur, iš UAB “(duomenys neskelbtini)”, kurių įsigijimo vertė be PVM 1675,00 Eur, ir iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurių įsigijimo vertė be PVM 81136 Eur (išskyrus 44 vnt. 3960 Eur sumai nurašė į sąnaudas 77176 Eur sumai); neišsaugojo talpų įsigijimo dokumentų, pagal įrašus apskaitos registre GAVIMAI, kuriame nurodyta, kad iš (duomenys neskelbtini) gauta 8 vnt. grąžintini konteineriai (Chemija), 1vnt. grąžintina statinė 200 ltr. talpos; iš (duomenys neskelbtini) gauta 6 vnt. grąžintinos statinės 120 ltr. talpos, inventorizacijos rezultate gauta 50 vnt. grąžintinos statinės 150 ltr. talpos, 73 vnt. grąžintinos statinės 200 ltr. talpos;
- LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 6 str. „Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas“ 2 d., kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, nes 1230 vnt. talpų 98174,56 Eur gavimo iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)” neapskaitė buhalterinėje apskaitoje;
- LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 12 str. „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 4 d., kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“ ir 16 str. „Apskaitos registrai“ 1 d., kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, nes neužtikrino, kad į taros gavimo kiekine verte apskaitos registrą būtų įrašyti visi taros gavimo duomenys; į taros išdavimai iš sandėlio kiekine verte apskaitos registrą būtų įrašyta visa informacija apie išduodamą tarą produktų fasavimui pačioje įmonėje; surašyti grąžinamos taros apskaitos registrai; surašyti taros plovimo apskaitos registrai; nes buhalterinių sąskaitų 61129, 61130 ir 61131 apskaitos registrus sudarė tik po 2016-10-28 atliktos kratos; taros likučių sandėlyje apskaitos registruose duomenys skiriasi nuo inventorizacijos duomenų, t. y. neužtikrino, kad į apskaitos registrą būtų įrašytos visos ūkinės operacijos;
- LR Vyriausybės 2008-04-17 nutarimu Nr.370 „Dėl inventorizacijos taisyklių patvirtinimo" patvirtintų taisyklių (redakcija galiojusi 2010-11-07 – 2014-12-31):
15 p. nuostatas, kad ,,buhalterinėje apskaitoje turi būti apskaičiuoti inventorizuojamo turto likučiai pagal įsakyme nurodytos inventorizacijos atlikimo dienos būklę”, nes apskaityti taros likučiai 2014-12-31 dienai neatitinka inventorizuotiems ir tyrimo metu nustatytiems likučiams, t. y. įvairių talpų bendrovėje apskaityta, kad likutyje turėjo būti 1672 vnt., o pagal faktinius dokumentus jų skaitėsi minus 342;
30 p. nuostatas, kad ,,prieš prasidedant inventorizacijai, materialiai atsakingi asmenys raštiškai patvirtina, kad visi turto gavimo ir išdavimo dokumentai atiduoti įmonės buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui arba inventorizacijos komisijai, kad jokio neužpajamuoto arba neišduoto (nenurašyto) turto nėra. Raštiškus patvirtinimus taip pat pateikia atsakingi asmenys”, nes UAB „(duomenys neskelbtini)” 2014-12-31 taros inventorizacijos apraše tokių duomenų neįrašė;
52 p. nuostatas, kad ,,... inventorizavimo apraše turi būti dar šie papildomi rekvizitai: raštiškas patvirtinimas, kad visi pajamų ir išlaidų dokumentai atiduoti įmonės buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui, gautas turtas užpajamuotas, o nurašytasis – išduotas, kuriame nurodomi paskutiniųjų pajamų ir išlaidų dokumentų numeriai ir datos”, nes UAB „(duomenys neskelbtini)” teiktame 2014-12-31 inventorizacijos apraše nenurodė paskutinių pajamų ir išlaidų dokumentų;
t. y. aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą ir dėl to laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2016-12-31 iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
L. K. teisme ir ikiteisminio tyrimo metu kalta neprisipažino ir parodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere dirba nuo 2006 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkė ir tvarko pagal jai pateikiamus bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus, laikydamasi teisės aktų, direktoriaus priimtų įsakymų, reikalavimų. Vadovaujantis 2012-07-01 bendrovės direktoriaus M. M. įsakymu Nr. 2012V/0701 nuo 2012-07-01 įgytos naudotos taros (konteineriai, statinės) vertė iš karto nurašoma į sąnaudas. Pabrėžtina, kad taros vertė, nuo 2012-07-01 pripažįstama sąnaudomis, vadovaujantis minėtu bendrovės direktoriaus M. M. įsakymu, kuris atitinka verslo apskaitos standartus, buhalterinę apskaitą reglamentuojančius teisės aktus. (duomenys neskelbtini) (konteineriai ir statinės) nėra produktas, kuriuo prekiauja UAB „(duomenys neskelbtini)“. Minėta tara yra naudojama produktams perpilti iš tiekėjo talpų, sandėliuoti arba pristatyti klientams, t. y. tik pagalbinė priemonė parduodant produkciją. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos politiką bei direktoriaus M. M. įsakymą, nuo 2012-07-01 įsigyta tara nėra UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto objektas, kadangi įgytos taros vertė iš karto pripažįstama bendrovės sąnaudomis. Pažymėtina, jog ne visada sąskaitos išrašymo data sutampa su sąskaitos gavimo bei įtraukimo data. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokie atvejai pasitaiko visose bendrovėse, kadangi dažnais atvejais sąskaitos yra gaunamos vėliau, negu, kad jos išrašomos. Šiuo konkrečiu atveju pažymėtinas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) viršininko 2004 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. VA-55 (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2016 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. VA-28 redakcija) Pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registrų duomenų tvarkymo ir pateikimo taisyklių 12 punktas, kuriame nurodyta „Gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registre PVM sąskaitos faktūros registruojamos pagal jų gavimo datą, neatsižvelgiant į jų išrašymo datą“. Pažymėtina, kad sąskaitos įtraukimas į bendrovės apskaitą vėlesne data negu, kad išrašyta sąskaita, niekaip neįtakoja bendrovės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Kaip jau buvo minėta, UAB ,,(duomenys neskelbtini)” buhalterinėje programoje (duomenys neskelbtini) 7.2 įtraukiant pirkimo sąskaitą faktūrą į programą, jai yra suteikiamas numeris, kuris ranka užrašomas ant sąskaitos faktūros. Dėl taros likučio duomenų įrašymo į didžiąją knygą, kuris 2014-01-01 dienai buvo 77 019,29 Eur, 2014-12-31 dienai 74 317,29 Eur, 2015-05-31 dienai 74 029,79 Eur, kai pati tara buvo nurašyta, dėl 2016 buhalterinėje sąskaitoje TARA apskaitytos 2015-01-01 dienai taros 74 319,29 Eur sumai - pažymėtina, kad minėta suma (taros vertė) buvo įtraukta į didžiąją knygą. Ši suma buvo įtraukta ir į apskaitą, ir į didžiąją knygą. 2012-07-01 direktoriaus M. M. įsakymu pakeitus naudotos taros apskaitos politiką (pagal įsakymą įsigytos taros vertė iš karto nurašoma į sąnaudas). Nuo 2012-07-01 įsigyta tara buvo apskaitoma pagal pakeistą apskaitos politiką. Pakeitus apskaitos politiką, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012-07-01 turimas taros kiekis dėl to nepasikeitė, fiziškai tara niekur nedingo – taros kiekis koks buvo, toks ir liko. Po minėto įsakymo, visa įgyjama tara – iš karto buvo nurašoma į sąnaudas. Pažymėtina, jog taros vertė, buvusi iki apskaitos politikos pakeitimo, nebuvo laiku sumažinta bendrovės atsargose, tai pastebėjus buvo atlikti pataisymai 2016 metų bendrovės finansinėse ataskaitose, sumažinant atsargas ir padidinant sąnaudas (atitinkamai nebuvo sumažintas grynasis pelnas ankstesniųjų metų pelno (nuostolių) ataskaitose). Klaida buvo susijusi su ankstesniais metais, todėl 2016 metais finansinėse ataskaitose ji buvo ištaisyta. Klaidos taisymo įtaka 2016 metų finansinėse ataskaitose buvo parodyta retrospektyviai, mažinant 2014-12-31 nepaskirstytąjį pelną balanse ir nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitoje. Klaidos, susijusios su grąžinamos taros apskaitos politikos pakeitimu, taisymas ir taisymo poveikis buvo išsamiai atskleistas 2016 metų finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte, ir akcininkai 2016 m. finansines ataskaitas patvirtino 2017 m. vasario 28 d., protokolo numeris 17/02/28. Dėl 2014 m. atliekų sąnaudų 116 470,69 priskyrimo elektrai - pagal UAB “(duomenys neskelbtini)” 2014 metais galiojusi sąskaitų planą 61124 sąskaita vadinosi „Elektra, vanduo ir kitų žaliavų sąnaudos“. Minėtoje sąskaitoje buvo apskaitomos bendros išlaidos elektrai, vandeniui, dujoms bei atliekoms. Nuo 2015-01-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ papildė sąskaitų planą: 61124 sąskaita „Elektra, vanduo ir kitų žaliavų sąnaudos“ buvo išskaidyta į atskiras sąskaitas 61124 „Elektra“, 61129 „Vanduo“, 61130 „Kitų žaliavų, atliekų sąnaudos“, 61131 „Dujos“. Papildytas sąskaitų planas matosi pagal ankstesnių metų duomenis. Todėl atliekų sąnaudos 2014 metais buvo priskirtos 61124 sąskaitai (kuri nuo 2015-01-01 vadinasi „Elektra“, ir kurioje nuo 2015-01-01 apskaitomos tik išlaidos elektrai), o jau 2015 metais atliekų sąnaudos buvo apskaitytos atskiroje sąskaitoje 61130 „Kitų žaliavų, atliekų sąnaudos”. Pažymėtina, kad po kratos, patikslinus Didžiosios knygos (toliau – DK) sąskaitas, sumos nepasikeitė ir finansinėms ataskaitoms įtakos neturėjo. Dėl 2015 m. 5 mėn. atliekų sąnaudų 13440 eurų priskyrimo žaliavoms ir kt. atliekoms, t. y. atliekų sąnaudų apskaitos įvardijimo registruose kitais pavadinimais – elektra, kitos žaliavos - atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaip pavadinti DK sąskaitas nusprendžia pati įmonė, kad jai būtų suprantama, kur kurias išlaidas įtraukti. Pabrėžtina, kad nepriklausomai nuo to, ar vertės įtrauktos į vieną ar kitą DK sąskaitą, tai bendriems bendrovės finansinės atskaitomybės rodikliams jokios įtakos neturi. Dėl taros gavimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįtraukimo kiekine verte apskaitos registrą - pažymėtina, kad iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)” gauta taros vertė, vadovaujantis direktoriaus M. M. įsakymu, iš karto buvo nurašyta į sąnaudas, todėl taros kiekių neįtraukimas kiekine verte, visiškai neįtakojo nei bendrovės turto, nei jos įsipareigojimų dydžio ir struktūros, nei bendrovės finansinės atskaitomybės rodiklių. Dėl taros išdavimo iš sandėlio kiekine verte neįrašymo į apskaitos registrą - tokio pobūdžio apskaitos registras bendrovėje nevedamas. Minėti duomenys buvo pateikti specialistei paprašius. Iš pateiktų duomenų matyti taros tipas, kiekis ir klientas, tai yra informacija, reikalinga apskaičiuojant mokestį už aplinkos teršimą apmokestinamosios pakuotės atliekomis. Pažymėtina, kad vadovaujantis direktoriaus M. M. įsakymu, tara iš karto buvo nurašyta į sąnaudas, todėl taros kiekių išdavimas kiekine verte, visiškai neįtakojo nei bendrovės turto, nei jos įsipareigojimų dydžio ir struktūros, nei bendrovės finansinės atskaitomybės rodiklių. Dėl laikotarpiu nuo 2015-06-01 iki 2016-12-31 61114 buhalterinės sąskaitos PAKAVIMO MEDŽIAGŲ SĄNAUDOS apskaitos sąnaudų 29 685,60 eurų (79 715-50 029,40 Lt) - vadovaujantis direktoriaus M. M. įsakymu gautos taros vertė, iš karto buvo nurašyta į sąnaudas, todėl tai visiškai neįtakojo nei bendrovės turto, nei jos įsipareigojimų dydžio ir struktūros, nei bendrovės finansinės atskaitomybės rodiklių. Dėl taros likučių įrašymo 2015-05-31, 2015-12-31, 2016-01-01, 2016-12-31 bendrovės apskaitos dokumentuose - tara likučiai kiekine išraiška pateikti tokie, kokius tai dienai sugeneravo buhalterinė programa. Dėl tyrimui pateiktų dviejų apskaitos registrų tikslios buhalterinės sąskaitos numerio arba tikslaus apskaitos registro pavadinimo nesuteikimo, įvardinant registrus FAKTŪROS ir SIUNTIMAI - atkreiptinas dėmesys į tai, kad bendrovėje tara yra tik pagalbinė priemonė produktams parduoti, todėl specialūs registrai tarai nevedami. Bendrovė skaičiuoja pakuotės mokestį, kurį apskaičiuojant nėra privaloma pakuotes vesti ir nurodyti jų kiekį pagal klientą ir pagal taros tipą atskirus registrus. Ataskaitoje matosi taros tipas, kiekis ir klientas. Buhalterinės sąskaitos numerio bendrovė neprivalo suteikti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad registrų užvadinimas suteikiant registrui pavadinimą ar numeraciją yra bendrovės vidinės apskaitos reikalas. Pabrėžtina ir tai, kad Registro pavadinimo ar numeracijos neturėjimas niekaip negali įtakoti nei bendrovės turto, jos įsipareigojimų dydžio ir struktūros ar bendrovės finansinės atskaitomybės rodiklių, juo labiau, kad tara neapskaitoma bendrovės atsargose. Dėl nurašymo į sąnaudas UAB ,,(duomenys neskelbtini)”, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ konteinerių be nurašymo aktų - pažymėtina, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)”, nuo 2012-07-01 vadovaujantis direktoriaus M. M. įsakymu, taros vertė pagal sąskaitas faktūras yra nurašoma tiesiai į sąnaudas, todėl papildomai nurašymo aktai bendrovėje nesudarinėjami. Toks nurašymas į sąnaudas vyksta analogiškai, kaip pagal sąskaitas nurašant elektros sąnaudas - tiesiai į sąnaudas. Nurašymo aktai nėra sudaromi ir kitoms įvairioms išlaidoms. Dėl 2014 metų finansinėje atskaitomybėje, balanse ir aiškinamajame rašte taros, kurios likutinė vertė 74319,29 Eur, neišskyrimo atsargų grupėje ir 2014 m. finansinėje atskaitomybėje, balanse pirktų prekių, skirtų perparduoti likučio padidinimo, 2015 metų finansinėje atskaitomybėje, balanse ir aiškinamajame rašte taros, kurios likutinė vertė 2015-05-31 dienai 74 029,79 Eur atsargų grupėje, neišskyrimo - joks buhalterinę apskaitą ir finansinių ataskaitų sudarymą reglamentuojantis teisės aktas nereikalauja, kad taros vertė būtų atskirai išskirta balanse arba aiškinamajame rašte. Klaidos ištaisymas, susijęs su 2012-07-01 apskaitos politikos pasikeitimu, dėl taros apskaitos, įgytos iki 2012-06-30, jau buvo paaiškintas. Dėl 2014 metų likučio Skolų tiekėjams tik eurais nustatymo, 2014 Didžiosios knygos tik eurais, dėl taros gavimo apskaitos registro vertine išraiška eurais, buhalterinės sąskaitos 61114 ir Pakavimo medžiagų sąnaudų už 2014 metus įrašymo eurais - 2015 metais įvedus eurą, buhalterinės programos duomenys automatiškai buvo konvertuoti į eurus. Dokumentai buvo teikiami 2016 metais, todėl spausdinant iš programos automatiškai rodoma valiuta yra eurai, tačiau, kaip matosi, atitinkamų metų paaiškinamuosiuose raštuose, finansinės ataskaitos sudaromos ir pateikiamos 2014 m. buvo litais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tai niekaip negali įtakoti nei bendrovės turto, jos įsipareigojimų dydžio ir struktūros ar bendrovės finansinės atskaitomybės rodiklių. Dėl grąžinamos taros, kurią plaunant susidaro atliekos, apskaitos dokumentų (pajamavimo) ir apskaitos registrų, dėl taros likučių apskaitos pagal atskirus taros pavadinimus - taros plovimas nėra pagrindinė įmonės veikla, todėl tokie registrai bendrovės apskaitoje nevedami. Taros registrai taip pat nevedami, kadangi tara yra tik pagalbinė priemonė produktams parduoti. Dėl taros tiekėjų registruose apskaitos - pagal 2012-07-01 direktoriaus M. M. įsakymą, taros vertė iš karto nurašoma į bendrovės sąnaudas, todėl neapskaitoma bendrovės turte ir nesudaro jokios įtakos bendrovės turtui, įsipareigojimų dydžiui ar struktūrai. (duomenys neskelbtini) - tai tik pagalbinė priemonė kurios vertė nurašoma tiesiai į sąnaudas, todėl dvejybinio įrašo bendrovė neatlieka. Dėl buhalterinių sąskaitų 61129, 61130 ir 61131 apskaitos registrų sudarymo po 2016-10-28 atliktos kratos, dėl taros likučių sandėlyje apskaitos, dėl taros plovimo apskaitos registrų - visos šios išlaidos buvo apskaitomos vienoje buhalterinėje sąskaitoje. Po kratos, kad būtų aiškiau, jos buvo tik patikslintos ir išskaidytos pagal sąskaitas. Pažymėtina, kad vėlgi tai neturi įtakos bendrovės turtui, įsipareigojimų dydžiui ar struktūrai. Dėl taros inventorizacijos - tara (konteineriai ir statinės) nėra produktas, kuriuo prekiauja UAB „(duomenys neskelbtini)“. Minėta tara yra naudojama produktams perpilti iš tiekėjo talpų, sandėliuoti arba pristatyti klientams, t. y. pagalbinė priemonė parduodant produktus. (duomenys neskelbtini) nėra įtraukiama į UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą. Jos vertė iš karto yra nurašoma. Nuo 2012-07-01, vadovaujantis direktoriaus M. M. įsakymu, tara, o tuo pačiu ir jos vertė iš karto nurašoma į bendrovės sąnaudas. Tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąnaudų eilutė nereikalaujanti vesti buhalterinės apskaitos, kaip su įmonės biuro popieriumi, tušinukais ir pan., dalykais, kurie įmonei yra sąnaudos. Bendrovės apskaitos programoje matosi taros likučiai, į kuriuos bendrovė atsižvelgia vykdydama veiklą. Didžioji dauguma nurodytų galimų pažeidimų yra susijęs su taros bei jos vertės apskaitymu UAB ,,(duomenys neskelbtini)” apskaitoje. Vadovaujantis 2012-07-01 direktoriaus M. M. įsakymu Nr. 2012V/0701, nuo 2012-07-01 gautos taros vertė iš karto buvo nurašoma į bendrovės sąnaudas, todėl nesudarė bendrovės atsargų, kaip kad buvo iki tol, ir juo labiau turto. Nori akcentuoti, jog vadovaujantis 2-ojo Verslo apskaitos standartų nuostatomis “<...> trumpalaikis turtas – turtas, kurį įmonė sunaudoja ekonominei naudai gauti per vienerius metus arba per vieną įmonės veiklos ciklą <...>”; pagal 2001-12-20 Lietuvos Respublikos Pelno mokesčio įstatymo IX-675 13 straipsnio 4 dalį “<...> Trumpalaikis turtas – tai turtas, kuris gali būti naudojamas vieneto pajamoms uždirbti (ekonominei naudai gauti) ar šio Įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje nurodytai naudai teikti trumpiau kaip vienerius metus, o jo įsigijimo kaina į vienetui leidžiamas atskaityti sąnaudas įskaitoma tą mokestinį laikotarpį, kurį šis turtas pradėtas naudoti <...>”. Atsižvelgiant į tai, UAB ,,(duomenys neskelbtini)” įgyta tara priskirtina trumpalaikiui turtui, todėl vadovaujantis paminėtomis teisės aktų nuostatomis – taros vertė, iš karto gali būti nurašoma į sąnaudas (28 t., b. l. 152-159, 166 – 174).
Kaltinamasis M. M. teisme ir ikiteisminio tyrimo metu kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos neprisipažino ir parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvęs įmonės pavadinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“, direktoriumi yra nuo 2012 m. (duomenys neskelbtini) (konteineriai ir statinės), kitaip tariant pakuotės, nėra produktas, kuriuo prekiauja UAB „(duomenys neskelbtini)“. Minėta tara yra naudojama cheminiams produktams perpilti iš tiekėjo talpų, sandėliuoti arba pristatyti klientams, t. y. pagalbinė priemonė parduodant produktus. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos politiką nuo 2012-07-01 įsigyta tara nėra apskaitoma kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas. Įsigytos taros vertė iš karto pripažįstama įmonės sąnaudomis. Toliau UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaito tik taros kiekius. Tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąnaudų eilutė, todėl įsigyta tara buhalterinėje apskaitoje nėra apskaitoma kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas. Lygiai tas pats kaip su įmonės biuro popieriumi, tušinukais ir pan,. dalykais, kurių vertę įmonė iš karto pripažįsta sąnaudomis, ir toliau tokio turto buhalterinės apskaitos neveda. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – Buhalterinės apskaitos įstatymas) (2001-11-06 Nr. IX-574 redakcija) 9 straipsnyje nurodyta, jog: „Ūkio subjekto vadovas turi parinkti apskaitos politiką ir ją įgyvendinti, atsižvelgdamas į konkrečias sąlygas, veiklos pobūdį ir vadovaudamasis arba verslo apskaitos standartais, arba tarptautiniais apskaitos standartais, <...>, arba kitais teisės aktais, reglamentuojančiais apskaitą ir finansinę atskaitomybę“ ir „Ūkio subjekto vadovo patvirtintoje apskaitos politikoje turi būti nurodoma: <...> apskaitos metodai ir taisyklės, kuriais vadovaujamasi registruojant ūkio subjekto turtą, nuosavą kapitalą, finansavimo sumas, įsipareigojimus, pajamas, sąnaudas ir (ar) pinigų srautus“. 2012 m. liepos 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymu produktų laikymui ir pristatymui įsigytos naudotos taros vertė yra iš karto pripažįstama sąnaudomis. Taros vertės pripažinimas sąnaudomis iš karto neprieštarauja nei verslo apskaitos standartams, nei kitiems buhalterinę apskaitą reglamentuojantiems teisės aktams. 9-ojo verslo apskaitos standarto (toliau – VAS) „Atsargos“ metodinių rekomendacijų (patvirtinta Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2016 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. V2-9) 6 punkte nurodyta, jog: ,,Nustatant atsargų įsigijimo savikainą, prie pirkimo kainos pridedami visi su pirkimu susiję mokesčiai bei rinkliavos (išskyrus tuos, kurie vėliau bus atgauti), gabenimo, paruošimo naudoti bei kitos tiesiogiai susijusios su atsargų įsigijimu išlaidos. Atsargų gabenimo, sandėliavimo ir kitos išlaidos gali būti pripažintos sąnaudomis (pardavimo savikaina) tą patį laikotarpį, kai buvo patirtos, jei sumos yra nereikšmingos“. Taigi į sąnaudas iš karto nurašius įsigytos taros vertę, toliau UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaito tik jai priklausančios taros kiekius. Atkreiptinas dėmesys, kad reikia skirti du dalykus: fizinių taros vienetų (statinių ir konteinerių) nurašymą (kai juose supakuotas produktas parduodamas ir konteineriai nebus grąžinami arba kai konteineriai tampa netinkami naudojimui) ir konteinerių vertės pripažinimą sąnaudomis (pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos politiką tokios taros vertė pripažįstama sąnaudomis tada, kai tara įsigyjama). Pastaruoju atveju leidžiama nesurašyti nurašymo aktų ar kitų dokumentų, pagrindžiančių nurašymą į sąnaudas, o tiesiog daroma žyma (užrašas) ant pirkimo sąskaitos faktūros. Po taros įsigijimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo vidinėje apskaitoje, apskaito tik taros kiekius. Kiekio (neturinčio vertės) apskaita nėra buhalterinės apskaitos objektas. Taigi, kai taros talpų vertė neužpajamuota į įmonės turtą, o iš karto pripažinta sąnaudomis, tai pareiškime apie įtarimą nurodytas teiginys „neapskaitė buhalterinėje apskaitoje“ yra klaidingas, kadangi: 1) ūkinė operacija užregistruota apskaitoje (korespondencija D Sąnaudos/D Gautinas PVM/ K Skolos tiekėjams); 2) dėl to padidėjo sąnaudos (atitinkamai sumažėjo nuosavas kapitalas) ir padidėjo skolos tiekėjams (įsipareigojimai). Visame pranešimo apie įtarimą tekste naudojama sąvoka „apskaitos registrai tiek kalbant apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus dokumentus, tiek ir nurodant, kokie apskaitos registrai nebuvo užpildyti arba užpildyti netinkamai. Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 16 str. 2 dalis nurodo: „Apskaitos registrų formą, turinį ir skaičių nusistato ūkio subjektas pagal savo poreikius“. Joks kitas teisės aktas nereglamentuoja, kokius apskaitos registrus privalo pildyti pelno siekianti įmonė, arba kokios formos jie turi būti. Dalis ikiteisminio tyrimo įstaigai pateiktų dokumentų yra ne apskaitos registrai, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ tokių registrų neprivalo pildyti ir todėl nepildo, o sąskaitų detalizavimai, sąskaitų apyvartos arba apyvartos su klientais. Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 2 str. nurodyta: „Buhalterinė apskaita (toliau – apskaita) – ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta informacijai, reikalingai priimant ekonominius sprendimus, gauti ir (arba) finansinių ataskaitų rinkiniui (toliau – finansinės ataskaitos) sudaryti“. Taigi tai yra apskaita, kurioje vedama tik pinigų ir turto apskaita. Reikia pažymėti tai, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra vedama ne tik buhalterinė, bet ir atliekų, taros (pakuočių) apskaita. Kaip antai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ visą atliekų fiksaciją veda Microsoft Excel programa sudaromoje atliekų susidarymo apskaitos ataskaitoje ir žurnale, nes toks atliekų apskaitos tvarkymo būdas yra galimas („Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių 18 punktas (Patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-367 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymo Nr. D1-861 redakcija): (“<…> atliekų tvarkytojai atliekų tvarkymo apskaitą turi vykdyti raštu arba elektroniniu būdu pildydami laisvai pasirinktą atliekų tvarkymo apskaitos žurnalo formą arba atliekų tvarkymo apskaitos žurnalo pavyzdinę formą”)) ir įmonėse plačiai naudojamas (žr. pvz. http://atliekos.gamta.lt/cms/index?rubricId=822d583c-fc7a-4149-99aa-e51dc9f8fe8d). Kaip jau minėta, taros (pakuočių) apskaita – tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąnaudų eilutė, kadangi taros vertė iš karto nurašoma į sąnaudas ir neapskaitoma bendrovės turte bei nesudaro jokios įtakos bendrovės turtui. Todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitomi klientui parduotos, perduotos, susigrąžintos ar nurašytos taros kiekiai nėra bendrovės turtas ir nėra buhalterinės apskaitos objektas. Įmonė turi teisę tokius kiekius apskaityti atskirame popieriniame žurnale, Excel lentelėse ar kitais jai priimtinais būdais. Bendrovės apskaitos programoje matosi taros likučiai, į kuriuos bendrovė atsižvelgia vykdydama veiklą. Bendrovės apskaitos programoje matosi visi duomenys (taros tipas, kiekis ir klientas), reikalingi apskaičiuojant mokestį už aplinkos teršimą apmokestinamosiomis pakuotės atliekomis. Dar 2016 m. lapkričio 18 d., siekdamas įsitikinti, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra tinkamai tvarkoma buhalterinė apskaita, pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ audituojančios įmonės auditorei paklausimą nurodydamas kaip yra vykdomas įmonėje esančios taros nurašymas į sąnaudas, atliekų kiekių fiksacija ir kt., kuri pateikė išaiškinimą šiuo klausimu, nurodydama, jog: „Jei pagal teisės aktus objektas privalo būti registruojamas buhalterinėje apskaitoje - teisės aktai konkrečiai nurodo, kad tai traukiama į buhalterinę apskaitą. Jei teisės akte nurodoma, kad turi būti vedama tam tikrų objektų apskaita, tačiau nenurodyta, kad konkrečiai buhalterinė apskaita, tokią apskaitą (sąrašus) įmonė gali tvarkyti atskirai, netraukdama jų į buhalterinę apskaitą. <...> nuoplovų (nepavojingų atliekų) vertė negali būti išreikšta pinigais (jų parduoti ar dar kartą panaudoti įmonė negali). Ir kaip matyti iš Buhalterinės apskaitos įstatymo, jis nereikalauja, jog buhalterinėje apskaitoje būtų vedama kiekinė vertės neturinčių objektų apskaita. Taip pat įmonė negali šių atliekų pripažinti turtu, nes jos įmonei ateityje ekonominės naudos neteiks. <...> Atsižvelgiant į per mėnesį susidarančių nuoplovų kiekius ir jų utilizavimo kainą (suma pagal 1-ąji VAS „Finansinė atskaitomybė“ yra nereikšminga, buhalterinėje apskaitoje nuoplovų utilizavimo pripažinimas sąnaudomis pagal atliekų surinkėjo pateiktą sąskaitą yra pagrįstas ir teisingas. Atkreiptinas dėmesys, jog nei Buhalterinės apskaitos įstatyme, nei VAS nėra nurodyta, kad įmonės turėtų buhalterinėje apskaitoje vesti kiekinę vertės neturinčių atliekų apskaitą. Taigi ir šiuo atveju buhalterinėje apskaitoje vesti kiekinės vertės neturinčių objektų (nuoplovų) apskaitos nereikalaujama. <...> atliekų tvarkymo įstatyme nurodytais atvejais įmonės turi vesti atliekų apskaitą, tačiau nėra prievolės tokių atliekų judėjimą registruoti buhalterinėje apskaitoje. Atliekų apskaitą įmonės gali tvarkyti popieriniuose atliekų apskaitos žurnaluose, Excel lentelėse ar kitais įmonei priimtinais būdais. Taigi iš to seka, jog vertės neturinčių atliekų kiekinė apskaita nėra buhalterinės apskaitos objektas. Įmonėje privalo būti vedama buhalterinė apskaita, susijusi su pinigais išreikštais turtu ir įsipareigojimais, esančiais įmonėje, o atliekų apskaita, susijusi su atliekų fiksavimu (susidarymu) įmonėje gali būti tvarkoma atskirai nuo buhalterinės apskaitos“. Taigi taros (pakuočių) apskaita pranešime apie įtarimą buvo prilyginama/sutapatinama su buhalterine apskaita, kas akivaizdžiai prieštarauja tiek bet kokiai logikai, tiek ir teisės aktų reikalavimams.UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, nepriklausoma auditorė R. U. pateikė konsultacinę išvadą , kurią palaikė ir teisiamojo posėdžio metu, nurodydama, jog: „<...> mums nėra žinomi taros, kaip tokios, apskaitą reglamentuojantys teisės aktai Lietuvos Respublikoje, o sąvoka „tara“ yra vartojama daugiau šnekamojoje kalboje <...> ir turime pagrindą manyti, kad Jūsų pateikti klausimai yra apie pakuočių apskaitą.“; „<...> kai įmonė įsigyja pakuotes ir jas perduoda naudojimui: produktams sandėliuoti, supakuoti ir pateikti produktų pirkėjams, įsigytų pakuočių vertę galima pripažinti sąnaudomis“; „Buhalterinę apskaitą reglamentuojantys teisės aktai ir Verslo apskaitos standartai reglamentuoja turto ir sąnaudų pripažinimo apskaitą vertine išraiška, tačiau nenustato jokių perduotos naudoti ar sunaudotos veikloje pakuotės kiekių apskaitos taisyklių. Tokios pakuotės, t. y. jų vertės, pripažintos sąnaudomis, nebėra apskaitoje, jos vertė pripažinta snaudomis. Įmonė pati sprendžia, ar tvarkyti tokios naudojamos pakuotės apskaitą ir kaip tai daryti. Apibendrinant, po pakuočių vertės pripažinimo sąnaudomis nei vertė, nei kiekiai - nėra buhalterinės apskaitos objektas“; „<...> teisės aktai nereglamentuoja pakuočių kiekio (vienetais) apskaitos. Pakuočių apskaita turi būti vedama pagal įmonės nustatytą tvarką, atsižvelgiant į taisyklių nuostatas“; „<..> teisės aktai, reglamentuojantys pakuočių ir pakuočių atliekų apskaitą, nesusiję su buhalterinę apskaitą reglamentuojančiais teisės aktais. Tiesioginio ryšio tarp pakuočių ir pakuočių atliekų apskaitos su buhalterine apskaita nėra, tik tiek, kiek tai susiję su aplinkos taršos mokesčių paskaičiavimu. <...> Buhalterinėje apskaitoje registruojamos ūkinės operacijos turi būti registruojamos vertine išraiška (VAS), kai tuo tarpu pakuočių ir pakuočių atliekų apskaitos pagrindiniai duomenys – pakuotės svoris ir rūšis (taisyklės)“; nurodyti atskiri taros tiekėjų apskaitos registrai, taros gavimo kiekine išraiška apskaitos registrai, grąžinamos taros kiekių apskaitos registrai; taros plovimo apskaitos registrai nėra privalomi“. 2019 m. kovo 27 d. UAB ,,(duomenys neskelbtini)” buhalterė L. K. kreipėsi į Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl informacijos pateikimo: Ar įmonė gali taikyti tokią apskaitos politiką įmonės veikloje naudojamo taros (kuri nėra parduodama) apskaitai, t. y. įsigytą ir atiduotą naudoti grąžintiną tarą iš karto pripažinti sąnaudomis? Ar įmonė privalo apskaityti kiekinį grąžintinos taros judėjimą buhalterinėje apskaitoje, ar gali pasirinkti kitą jai patogų būdą? 2019 m. gegužės 2 d. iš Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos buvo gautas atsakymas Nr. (6.18) D2-1207, jog: ,,Kai prekių (produktų) gabenimui ar sandėliavimui naudojamos taros apskaitai taikomos 9-ojo verslo standarto nuostatos ir taros įsigijimo išlaidos, įvertintos laikantis 1-ojo verslo apskaitos standarto X skyriuje nustatytų reikšmingumo nustatymo reikalavimų, yra nereikšmingos, jos gali būti pripažintos sąnaudomis (pardavimo savikaina) tą patį laikotarpį, kai buvo patirtos kaip nustatyta 9-ojo verslo apskaitos standarto 6 punkte”. “Buhalterinės apskaitos įstatyme apibrėžta valdymo (vidaus) apskaita – tai informacijos, reikalingos ūkio subjektui valdyti, rinkimas, sisteminimas, įvertinimas ir pateikimas. Įstatymo 8 straipsnyje Valdymo (vidaus) apskaita nurodoma, kad valdymo (vidaus) apskaitą ūkio subjektai pasirenka savarankiškai. Vadovaujantis šiomis nuostatomis kiekinė grąžintinos taros apskaita gali būti tvarkoma pagal poreikį kituose (ne balansinių sąskaitų) registruose, kurių turinį ir skaičių įmonė turėtų nusistatyti apskaitos politikoje“. Taigi visa tai patvirtina jo aukščiau nurodytus teiginius apie tai, jog jam pareikštuose įtarimuose nepagrįstai yra maišoma buhalterinė ir taros (pakuočių) apskaita, laikant, jog tai yra viena ir ta pati apskaita. „(duomenys neskelbtini)“ kaip tokia teisės aktuose išvis neegzistuoja, o turėtų būti kalbama apie pakuočių apskaitą, jos vedimą, todėl jam pareikšti įtarimai yra visiškai netikslūs, nes juose yra minima vien buhalterinė apskaita, o ne pakuočių apskaita. Be to, įtarimuose yra nurodyti įvairūs taros registrai, kurių jis neva nevedė ar netinkamai juos vedė, nors įmonei jie net nėra privalomi. Nurašydamas tarą (pakuotes) į sąnaudas jis jokių teisės aktų nepažeidė. Todėl atsižvelgiant į visa tai, jis negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už taros (pakuočių) apskaitos neva netinkamą tvarkymą, kadangi jam pareikšti įtarimai yra susiję vien su taros (pakuočių), o ne buhalterinės apskaitos neva netinkamu, aplaidžiu tvarkymu, d4l Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-04-17 nutarimu Nr. 370 ,,Dėl inventorizacijos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių (redakcija galiojusi 2010-11-07-2014-12-31) 15 p., 30 p., 52 p., neva padarytų pažeidimų. Jo vertinimu, yra visiškai formalūs, mažareikšmiai, kurių padarymas net pats savaime negalėtų užtraukti baudžiamosios atsakomybės. Be to, kaip jau minėjo, tara nėra traukiama į UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą. (duomenys neskelbtini) ir jos vertė iš karto nurašoma į sąnaudas. Kiekinė taros apskaita nėra buhalterinės apskaitos objektas. Tačiau įtarimuose vis tiek yra nurodoma, jog jis neva pažeidė tokias Taisyklių nuostatas, kaip antai: „buhalterinėje apskaitoje turi būti apskaičiuoti inventorizuoto turto likučiai“ <...>, „<...> prieš prasidedant inventorizacijai, materialiai atsakingi asmenys raštiškai patvirtina, kad visi turto gavimo ir išdavimo dokumentai atiduoti įmonės buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui arba inventorizacijos komisijai <...>“, „inventorizacijos apraše turi būti šie papildomi rekvizitai: <...> gautas turtas užpajamuotas, o nurašytasis – išduotas <...>“. Kitaip tariant, nors tara UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra traukiama į turtą, tačiau pagal jam pareikštus įtarimus, jis neva turėjo inventorizuoti taros kaip turto likučius, kas prieštarauja bet kokiai logikai ir tuo labiau teisės aktų reikalavimams, susijusiems su buhalterine ir pakuočių apskaitomis, t. y. inventorizuoti turtą, kuris yra nurašytas ir kurio vertė yra nulinė. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog jam pareikštame kaltinime yra prieštaravimų: iš pradžių teigiama, jog negalima nustatyti taros likučių, tačiau vėliau teigiama, jog skiriasi faktinis taros likutis ir inventorizacijos duomenys. Be to, kaip jau minėjo, jo neva padaryti tam tikri Taisyklių pažeidimai išvis neįtakoja UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, t. y. jog dėl šių neva padarytų pažeidimų būtų neįmanoma nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ kasmet yra audituojama išorinių auditorių, kas mėnesį yra tikrinama vidinio kontrolės departamento (duomenys neskelbtini). Todėl net teoriškai neįmanoma, jog įmonėje daugiau kaip 2 metus būtų netvarkingai ar net aplaidžiai vedama buhalterinė apskaita. (28 t., b. l. 10- 16, 50-58, 119- 126).
2015-07-31 kratos metu, adresu (duomenys neskelbtini), paimta dalis UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų (1 t., b. l. 172 - 175).
2016-10-28 kratos metu, adresu (duomenys neskelbtini), paimta dalis UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalis dokumentų (1 t. b. l. 190- 192). Šios kratos atlikimo metu dalyvavo specialistė I. V., pateikusi specialisto išvadas bylose.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ savanoriškai pateikė dokumentus (2 t., b. l. 3- 72, 73- 76, 77- 78, 79- 80, 82, 85, 86, 87-89, 90-92, 97-200; 3 t., b. l. 1- 6, 9- 16).
Specialistė 2016 m. lapkričio 29 išvadoje Nr.5-2/166/2016 nurodė, kad įmonės veikla pagal VĮ Registrų centras duomenis: chemijos pramonė, gaminiai, didmeninė ir mažmeninė prekyba. Faktiškai vykdyta veikla prekyba cheminiais maisto priedais ir prekyba cheminėmis medžiagomis (6 t., b. l. 79)
2016-11-29 specialisto išvadoje Nr. 5-2/166/2016 nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 12 straipsnio 4 dalį.: Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius, 16 straipsnio 1 dalį Apskaitos registrai, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose. 61129; 61130 ir 61131 buhalterinių sąskaitų apskaitos registrai sudaryti tik po 2016-10-28 atliktos kratos. Į taros gavimai kiekine verte apskaitos registrą nebuvo įrašyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įformintų talpų, padėklų gavimas. Į taros išdavimai iš sandėlio kiekine verte apskaitos registrus nebuvo įrašyta visa informacija apie išduodamą tarą produktų fasavimui pačioje įmonėje. (b.l. 6 t. 98, 135). Talpų likučiai skyrėsi tarp apskaitos registrų ir inventorizacijos aprašų duomenų. Inventorizacijos metu 4 (keturiomis) metalinėmis 200 ltr. talpos statinėmis buvo rasta mažiau, kaip kad nustatyta apskaitos registruose; taip pat 7 (septyniomis) 200 ltr talpos statinėmis rasta mažiau, kaip kad nustatyta apskaitos registruose. (6 t., b. l. 105);
Bendrovė pažeidė LR Vyriausybės 2008-04-17 nutarimu Nr.370 „Dėl inventorizacijos taisyklių patvirtinimo" patvirtintų taisyklių (redakcija galiojusi 2010-11-07 - 2014-12-31):
15 p. nuostatas, kad buhalterinėje apskaitoje turi būti apskaičiuoti inventorizuojamo turto likučiai pagal įsakyme nurodytos inventorizacijos atlikimo dienos būklę. Bendrovės apskaityti likučiai 2014-12-31 dienai ne tik neatitinka inventorizuotiems, tačiau, įvertinus taros gavimą, išdavimą ir grąžinimą faktiškai neatitinka tyrimo metu nustatytiems likučiams, tuo pačiu ir inventorizuotiems, t. y įvairių talpų bendrovėje apskaityta, kad likutyje turėjo būti 1672 vnt., o pagal faktinius dokumentus jų 342 (-342) vienetų net nebuvo;
30 p. nuostatas, kad prieš prasidedant inventorizacijai, materialiai atsakingi asmenys raštiškai patvirtina, kad visi turto gavimo ir išdavimo dokumentai atiduoti įmonės buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui arba inventorizacijos komisijai, kad jokio neužpajamuoto arba neišduoto (nenurašyto) turto nėra. Raštiškus patvirtinimus taip pat pateikia atsakingi asmenys. UAB „(duomenys neskelbtini)” 2014-12-31 taros inventorizacijos apraše tokie duomenys neįrašyti;
52. p nuostatas, kad <...> inventorizavimo apraše turi būti dar šie papildomi rekvizitai: raštiškas patvirtinimas, kad visi pajamų ir išlaidų dokumentai atiduoti įmonės buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui, gautas turtas užpajamuotas, o nurašytasis – išduotas, kuriame nurodomi paskutiniųjų pajamų ir išlaidų dokumentų numeriai ir datos. UAB „(duomenys neskelbtini)” teiktame 2014-12-31 inventorizacijos apraše nenurodyta paskutiniai pajamų ir išlaidų dokumentai. (6 t., b. l. 105- 106);
21 straipsnis. Atsakomybė už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą.
1. Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas.
2. Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas. Tiriamuoju laikotarpiu vadovas buvo M. M.. (6 t., b. l. 135).
Atliekant tyrimą, nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr.IX-574) 4 straipsnio; 6 straipsnio 2 dalies; 12 straipsnio 1 dalies; 12 straipsnio 4 dalies; 16 straipsnio 1 dalies nuostatų reikalavimų, visiškai nevedė atliekų bei antrinių žaliavų apskaitos, neapskaitė taros gavimo, išdavimo, plovimo, nesurašė taros nurašymo aktų, dokumentais nepagrindė jos panaudojimo. Vadinasi dėl to iš dalies negalima nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (6 t., b. l. 136; 12 t., b. l. 16-17).
2016-11-29 specialisto išvadoje Nr. 5-2/166/2016 nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574): 4 str. Reikalavimai apskaitos informacijai, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų:1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Nenurodyti dokumentai, jų numeriai, kurių pagrindu padaryti įrašai Skolų tiekėjams apskaitos registruose, nėra galimybės jų sutikrinti su pirminiais dokumentais. Atliekas sąnaudų apskaitos registruose įvardijo kitais, tikrovės neatitinkančiais pavadinimais (elektra, kitos žaliavos) Taros tiekėjų apskaitos registruose pateikta informacija nėra aiški, palyginama, o būtent įrašai UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registre, mokėjimai ar užskaitymai debeto dalyje, dalinai nepagrįsti dokumentais (nėra aišku kokiais dokumentais pagrįsti avansai, arba į mok. dalį įrašytos sumos). Taros gavimai vertine išraiška apskaitos registre nurodytos sumos vertine išraiška skiriasi nuo sumų pirminiuose apskaitos dokumentuose (PVM sąskaitose- faktūrose), įrašai registre padaryti kitomis datomis, kaip kad pirminiuose dokumentuose (PVM sąskaitose- faktūrose), nenurodyta pirminio dokumento Nr., praktiškai sutikrinti ir nustatyti įrašų teisingumą nėra galimybės. Taros išdavimai iš sandėlio kiekine verte apskaitos registruose šie duomenys: siunt. Nr. (neaišku ar tai atitikmuo PVM sąskaitoms-faktūroms); siunt. data; užsak. Nr.; pirkėj.nr.; pavadinimas; užsakyta, išsiųsta (nenurodyta dokumentas, PVM sąskaitos-faktūros numeris, į kurią tara įrašoma nuline verte. Į šiuos registrus nebuvo įrašyta visa informacija apie išduodamą tarą produktų fasavimui pačioje įmonėje. Finansinėje atskaitomybėje nurodyta tikrovės neatitinkantys duomenys apie tarą, 2016 buhalterinėje sąskaitoje TARA apskaitoma 2015-01-01 dienai nebeegzistuojančios taros 74319,29 Eur sumai (6 t., b. l. 134- 135). 2014 metų didžiojoje knygoje likutyje 2014-01-01 įrašyta nurašytos, galimai apskaitoje neegzistuojančios (tara gavus bendrovėje iš karto nurašoma) taros vertė, kuri 2014-01-01 dienai buvo 77019,29 Eur, 2014-12-31dienai 74319,29 Eur, 2015-05-31 dienai 74029,79 Eur. Atlikus tyrimą, nustatyta, kad finansinėje atskaitomybėje balanse pirktų prekių skirtų perparduoti likutis padidintas neegzistuojančios taros verte (6 t., b. l. 136).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ į buhalterinę apskaitą įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją: 2014 metais atliekų sąnaudas 116470,69 Eur (arba 402150Lt) nepagrįstai priskyrė elektrai (61124 buhalterinė sąskaita ELEKTRA). 2016-10-28 atliekant kratą, paprašius parodyti, kur buhalterinėje apskaitoje nurodomos atliekos, atspausdino 61124 buhalterinės sąskaitos ELEKTRA apskaitos registro išrašą, susijusį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir ištaisė į ATLIEKOS. 2015 metais per 5 mėnesius UAB „(duomenys neskelbtini)“ į buhalterinę apskaitą įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją: 13440 Eur (46405,63Lt) sumai atliekų sąnaudas nepagrįstai priskyrė žaliavoms ir kt. atliekoms (61130 buhalterinė sąskaita KITŲ ŽALIAVŲ, ATLIEKŲ SĄNAUDOS ) (6 t., b. l. 97);
UAB „(duomenys neskelbtini)“ kratos atlikimo metu 2016-10-28 pateikė taros gavimo kiekine verte apskaitos registrus užvadintus „Gavimo žurnalas“ už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2015-05-31 (t. 8, b. l. 78- 80), kuriuose nurodyta taros tiekėjai, tiekėjų surašytų PVM sąskaitų-faktūrų Nr., tiektos taros kiekis be kainos ir vertės. Pažymėtina, kad minėtame registre visiškai neįrašyti įforminti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ taros gavimai (6 t., b. 106).
Tiriamuoju laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2015-05-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė duomenis, kad likutis talpų buvo 1556 vienetai, gauta 1126 vienetai, išduota 3854 vienetai, grąžinta 1263 vienetai, likutyje bendrovė apskaitė 1933 vienetus talpų. Pagal suvestinius duomenis (likutis +gavimas-išdavimas +grąžinimas) nustatytas likutis 91 vienetas. Skirtumas (trūkumas) 1842 vienetai talpų. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vestos apskaitos nėra galimybės nustatyti realaus talpų kiekio. Daroma išvada, kad tyrimui buvo pateikti ne visi talpų įsigijimo dokumentai arba tikrovės neatitinka apskaitos registro duomenys apie talpų išdavimą (grąžinimas buvo nustatytas pagal pirminius dokumentus-krovinio važtaraščius) (6 t., b. l. 114).
Taros vertę paliko apskaitoje, kai pati tara nurašyta. Finansinėje atskaitomybėje nurodyta tikrovės neatitinkantys duomenys apie tarą, 2016 buhalterinėje sąskaitoje TARA apskaitoma 2015-01-01 dienai nebeegzistuojančios taros 74319,29 Eur sumai. 2014 metų finansinėje atskaitomybėje (11 t., b. l. 16- 41), balanse ir aiškinamajame rašte tara, kurios likutinė vertė 74319,29 Eur (arba 256609,64 Lt) atsargų grupėje neišskirta. Tačiau įvertinus duomenis iš viso matyti, kad pirktų prekių skirtų perparduoti likutis padidintas neegzistuojančios taros verte, nes kaip matyti galutiniai duomenys tiek pagal finansinę atskaitomybę, tiek pagal didžiąją knygą yra vienodi 3282964 Lt (skirtumas tik 1 Lt galėjo susidaryti dėl apvalinimo) arba 950812 Eur (6 t., b. l. 117- 118).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574): 5 straipsnio 1 dalį Piniginis matas, kad apskaita tvarkoma ir apskaitos dokumentai surašomi naudojant Lietuvos Respublikos piniginį vienetą – litą, o prireikus – ir litą, ir užsienio valiutą. 2014 metais likučiai Skolų tiekėjams nustatyti tik Eur, nors 2014 metais apskaitą turėjo vesti litais arba litais ir eurais. Taros tiekėjų apskaitos registruose 2014 metais likučiai nustatyti tik EUR, nors 2014 metais apskaitą turėjo vesti litais arba litais ir eurais. 2014 metų Didžioji knyga pateikta EUR nors turėjo būti suvesta litais arba litais ir eurais (6 t., b. l. 135). Taros gavimai vertine išraiška apskaitos registrai, nurodant buhalterinę sąskaitą 61114 Pakavimo medžiagų sąnaudos (8 t., b. l. 81- 88) laikotarpiu 2014-01-01 iki 2015-05-31. 2014 metų duomenys įrašyti Eur, nors to laikotarpio apskaita turėjo būti vedama litais arba ir eurais, ir litais (6 t., b. l. 116).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 6 str. 2 d. Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. Skirtumai tarp didžiosios knygos ir to paties laikotarpio atliekų apskaitos registrų 2014 metais po patikslinimo skiriasi 594 Eur, o 2015 m. per 5 mėnesius po patikslinimo skiriasi 205 Eur, vadinasi į apskaitą buvo neįrašytos visos ūkinės operacijos. Taros gavimai kiekine verte apskaitos registrą neįrašyta iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įformintų talpų, padėklų gavimas. (6 t., b. l. 135). Grąžinamos taros, kurią plaunant susidaro atliekos, apskaitos dokumentai (pajamavimo), apskaitos registrai nesudaryti (6 t., b. l. 116- 117). Taros likučių apskaita pagal atskirus taros pavadinimus (pvz. statinė 120 ltr talpos, konteineris 1m3 talpos, europadėklas ir t.t.), nurodant jų likutį, gavimą (grąžinimą), išlaidavimą (nurašymą, išdavimą), išvedant likutį laikotarpio pabaigai nevesta. Dėl to taros likučių nustatyti nėra galimybės. (6 t., b. l. 117).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574): 6 straipsnio 3 dalį Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas, kad ūkio subjektai apskaitai tvarkyti taiko dvejybinio įrašo būdą. Taros tiekėjų apskaitos registruose nurodyta operacijos data, operacijos tipas (fakt.;mok.;), bendrovės suteiktas Nr. (numerio kilmės nustatyti nėra galimybės), dokumento Nr. (sąskaitos/faktūros), kreditas Lt (nenurodyta buhalterinių sąskaitų Nr.), debetas Lt (nenurodyta buhalterinių sąskaitų numeriai), t. y. dvejybiniai įrašai nurodant buhalterinių sąskaitų numerius apskaitos registre nedaryti. Taros gavimai kiekine verte apskaitos registrai (Minėtuose apskaitos registruose nenurodyta buhalterinių sąskaitų numeriai, nėra dvejybinio įrašo nurodant buhalterinių sąskaitų numerius (6 t., b. l. 135).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574): 12 straipsnio 4 dalį Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius. 16 straipsnio 1 dalį. Apskaitos registrai, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose. 61129; 61130 ir 61131 buhalterinių sąskaitų apskaitos registrai sudaryti tik po 2016-10-28 atliktos kratos. Nesurašyti taros plovimo apskaitos registrai (6 t., b. l. 135). Taros likučių sandėlyje apskaitos registrai kiekine išraiška: 2013-12-31 dienos stoviui, 2014-12-31 dienos stoviui, 2015-05-31 dienos stoviui Apskaitos registruose vieneto kaina nurodyta 0 (nulinė), vertė taip pat nurodyta 0 (nulinė). Pažymėtina, kad apskaitos registrai nebuvo sudaryti, kratos metu atspausdintuose registruose, vertinant inventorizacijos dokumentus ir taros apyvartos dokumentus, nebuvo įrašyta visi duomenys, duomenys šiame apskaitos registre skyrėsi nuo inventorizacijos duomenų, suvedus taros apyvartas ir nustačius likučius, buvo padaryta išvada, kad tyrimui galimai nebuvo pateikti visi taros gavimo dokumentai, nes likučiai nesutapo su apskaitos registruose nurodytais likučiais (6 t., b. l. 115).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė LR Vyriausybės 2008-04-17 nutarimu Nr.370 „Dėl inventorizacijos taisyklių patvirtinimo" patvirtintų taisyklių (redakcija galiojusi 2010-11-07 – 2014-12-31): 63 p. nuostatas, kad, remiantis inventorizavimo aprašais, faktiški inventorizuotų objektų likučiai sutikrinami su buhalterinės apskaitos duomenimis pagal jų būklę inventorizacijos pradžios dieną. Radus likučių trūkumą arba perteklių, sudaromas sutikrinimo žiniaraštis. Nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” 2014-12-31 apskaityta buhalterinėje apskaitoje taros likučiai bendroje sumoje 703 vienetų skiriasi nuo inventorizuotų, tačiau sutikrinimo žiniaraštis nesudarytas (6 t., b. l. 136).
2017-09-07 specialisto išvadoje Nr. 5-2/120/2017 nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimui pateikė dokumentus už laikotarpį nuo 2015-06-01 iki 2016-12-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ taros gavimo PVM sąskaitas-faktūras, mokėjimo dokumentus, atsiskaitymų istorijų su šiomis įmonėmis apskaitos registrus. 61114 buhalterinės sąskaitos PAKAVIMO MEDŽIAGŲ SĄNAUDOS apskaitos registrų fragmentus už 2015 metus ir 2016 metus, iš kurių matyti tik į sąnaudas nurašytos taros vertė ir nurašymo data. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gauta 27 IBC konteineriai, kurių vertė 1045,44 Eur su PVM. Tyrimui pateiktas apskaitos registras GAVIMAI, kur šie konteineriai įrašyti į apskaitą kaip GRĄŽINTINAS KONTEINERIS (tirpikliams). Tyrimui pateiktas 61114 buhalterinės sąskaitos PAKAVIMO MEDŽIAGŲ SĄNAUDOS apskaitos registro fragmentas (b.l. 13 t. 55- 60 l.) iš kurio matosi, kad konteineriai, kurių įsigijimo vertė be PVM 864 Eur nurašyti į sąnaudas, nurašymo aktų nėra, kokių nors kitų dokumentų patvirtinančių nurašymą nėra. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamuoju laikotarpiu gauta 40 vnt. 1000 ltr. talpos konteinerių, kurių vertė 2027,00€ su PVM. Tyrimui pateiktas apskaitos registras GAVIMAI, kur šie konteineriai įrašyti į apskaitą kaip GRĄŽINTINAS KONTEINERIS (Chemija). Tyrimui pateiktas 61114 buhalterinės sąskaitos PAKAVIMO MEDŽIAGŲ SĄNAUDOS apskaitos registro fragmentas (b. l. 13 t. 61- 68 l.) iš kurio matosi, kad konteineriai, kurių įsigijimo vertė be PVM 1675,00 Eur nurašyti į sąnaudas, nurašymo aktų nėra, kokių nors kitų dokumentų patvirtinančių nurašymą, nėra. Transportavimo dokumentų nėra. Apmokėjimo dokumentų nėra. 4431 buhalterinėje sąskaitoje SKOLOS TIEKĖJAMS, nurodyta, kad daryta užskaita, tyrimui teiktuose tai patvirtinančių dokumentų nėra. Tyrimui pateiktame apskaitos registre GAVIMAI (b. l. 13 t. 108- 110 l.) nurodyta kad iš (duomenys neskelbtini)gauta 8 vnt. grąžintini konteineriai (Chemija), 1vnt. grąžintina statinė 200 l. talpos; iš (duomenys neskelbtini)gauta 6 vnt. grąžintinos statinės 120 l. talpos, inventorizacijos rezultate gauta 50 vnt. grąžintinos statinės 150 l. talpos, 73 vnt. grąžintinos statinės 200 l. talpos. Šie įrašai apskaitos registruose apie talpų įsigijimą dokumentais nepagrįsti (b. l. 11 t. 198- 199). Tyrimui pateiktas 61114 buhalterinės sąskaitos PAKAVIMO MEDŽIAGŲ SĄNAUDOS apskaitos registro fragmentas (b. l. 13 t. 69- 107) iš kurio matosi, kad konteineriai, kurių įsigijimo vertė be PVM 81136,00 Eur (Išskyrus 44 vnt. 3960 Eur sumai) nurašyti į sąnaudas 77176 Eur sumai, nurašymo aktų nėra, kokių nors kitų dokumentų patvirtinančių nurašymą nėra (b. l. 12 t. 1). Tokiu būdu UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574): 4 str. Reikalavimai apskaitos informacijai, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų:1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku;3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams (11 t., b. l. 198- 199, 12 t., b. l. 8).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574): 6 str. 2d. Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu: 1230 vnt talpų 98.174,56 Eur gavimas iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)” neapskaitytas buhalterinėje apskaitoje, neįrašyta į apskaitos registrą GAVIMAI (12 t., b. l. 8).
2017-09-07 specialistas pateikė išvadą Nr. 5-2/120/2017, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574): 4 str. Reikalavimai apskaitos informacijai, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų:1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Tyrimui buvo pateiktas 61114 buhalterinės sąskaitos PAKAVIMO MEDŽIAGŲ SĄNAUDOS apskaitos registras (13 t., b. l. 111- 119), kuriame įrašyta visų, ne tik taros ir padėklų UAB „(duomenys neskelbtini)“ pakavimo medžiagų sąnaudos už laikotarpį nuo 2015-06-01 iki 2016-12-31 iš viso 50029,40 Eur sumai ir šios buhalterinės sąskaitos fragmentai, susiję su UAB „(duomenys neskelbtini)“- 864 Eur sumai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1675 Eur sumai ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 77176 Eur sumai, iš viso 79715 Eur sumai. Vadinasi 61114 buhalterinės sąskaitos PAKAVIMO MEDŽIAGŲ SĄNAUDOS apskaitos registre įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija, t. y. sąnaudų suma nurodyta 29685,60 Eur (79715 -50029,40) mažesnė, kaip vien tik nurašytos taros ir padėklų (12 t., b. l. 2).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimui pateikė skirtingus duomenis apie taros likučius 2015-12-31 dienai;
-Likutis 2015-12-31 pagal apskaitos registrą ĮTRAUKTI KONSIGNACIJOS PREKES 1542vnt.;
-Likutis 2015-12-31 pagal Apskaitos registras FAKTŪROS be sumų 2414vnt
- Likutis 2016-01-01 pagal tą patį apskaitos registrą FAKTŪROS be sumų 1507vnt
- Likutis 2015-12-31 Apskaitos registras SIUNTIMAI be sumų –(minus)583vnt.
- Likutis 2016-01-01 Apskaitos registras SIUNTIMAI be sumų 1381 vnt.
- Pagal inventorizacijos duomenis 2015-12-31 likutis 1820 vnt.
Vadinasi, kažkuriuose tyrimui pateiktuose dokumentuose įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija, dėl to negalima nustatyti realių taros likučių 2015-12-31 ir 2016-01-01 dienai.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimui pateikė skirtingus duomenis apie taros likučius 2016-12-31 dienai.
-Likutis 2016-12-31 pagal apskaitos registrą ĮTRAUKTI KONSIGNACIJOS PREKES 1592vnt.;
-Likutis 2016-12-31pagal Apskaitos registras FAKTŪROS be sumų 3704 vnt.;
-Likutis 2016-12-31 Apskaitos registras SIUNTIMAI be sumų –(minus) 983vnt.;
- Likutis 2016-01-01 Apskaitos registras SIUNTIMAI be sumų 1381 vnt.;
- Pagal inventorizacijos duomenis 2016-12-31 likutis 2702 vnt.
Vadinasi, kažkuriuose tyrimui pateiktuose dokumentuose įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija, dėl to negalima nustatyti realių taros likučių 2016-12-31 dienai (12 t., b. l. 4-5 l.)
Tyrimui buvo pateikti du apskaitos registrai, o jų reikšmių negalima nustatyti dėl šių priežasčių: nesuprantama informacija įrašyta į šiuos registrus, nepagrįsta dokumentais, būtent: Tipas –kred.; Nuoroda – nurodytas skaičius, kurio pateiktuose dokumentuose nėra, Pirk./ Tiek. – neaišku, ar tai pirkimas ar tiekimas, patalpa – EUROCHEMAS, neaišku, kuo tai susiję su ūkine operacija, nesuteikta buhalterinės sąskaitos Nr. (kad ir užbalansinės) arba tikslus apskaitos registro pavadinimas, šiuo atveju užvardinta FAKTŪROS ir SIUNTIMAI, neaišku aplamai kokias ūkines operacijas juose atvaizdavo. Iš šios apskaitos matyti, kad galimai pačios taros net nebuvo, o buvo tik surašyti ir apmokėti dokumentai. Nenurodyta dokumento, kurio pagrindu įrašyta ūkinė operacija numeris, nėra apskaitos iš kurios matytųsi likutis, gavimas, išlaidavimas, grąžinimas, pagal kiekvieną taros rūšį ir pagal kiekvieną taros vartotoją. Vadinasi, iš taip vestos taros apskaitos jos įrašų teisingumo nustatyti negalima (13 t., b. l. 3-4).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ gauti konteineriai, kurių įsigijimo vertė be PVM 864 Eur nurašyti į sąnaudas, nurašymo aktų nėra, jokių kitų dokumentų, patvirtinančių nurašymą bei taros panaudojimą nėra. Konteinerių gavime niekas nepasirašęs, transportavimo dokumentų nėra. UAB ,,(duomenys neskelbtini)” gauti konteineriai, kurių įsigijimo vertė be PVM 1675,00 Eur nurašyti į sąnaudas, nurašymo aktų nėra, kitų dokumentų, patvirtinančių nurašymą bei taros panaudojimą, nėra. Apskaitos registre GAVIMAI nurodyta kad iš (duomenys neskelbtini) gauta 8 vnt. grąžintini konteineriai (Chemija), 1 vnt. grąžintina statinė 200 l. talpos; iš (duomenys neskelbtini) gauta 6 vnt. grąžintinos statinės 120 l. talpos, inventorizacijos rezultate gauta 50 vnt. grąžintinos statinės 150 l. talpos, 73 vnt. grąžintinos statinės 200 l. talpos. Šių talpų įsigijimo dokumentų tyrimui pateiktuose nėra. Iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)” konteineriai, kurių įsigijimo vertė be PVM 81136,00 Eur (išskyrus 44 vnt. 3960 Eur sumai) nurašyti į sąnaudas 77176 Eur sumai, nurašymo aktų nėra, kitų dokumentų patvirtinančių nurašymą ar konteinerių panaudojimą veikloje, nėra (12 t., b. l. 8).
Baudžiamojoje byloje taip pat yra įmonės finansinių ataskaitų rinkiniai už pasibaigusius 2014, 2015, 2016 metus su aiškinamaisiais raštais, kur fiksuotas klaidos taisymas, klaidos taisymo įtaka lyginamiesiems 2014 m. gruodžio mėn. 31 d. duomenims (2 t., b. l. 54-141).
VĮ „Registrų centras“ pateikė informaciją apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ (3 t., b. l. 39- 141). Iš pateiktų duomenų matyti, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorius yra M. M. (2 t., b. l. 27).
Iš VĮ Registrų centras išrašo matyti, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės dokumentus už 2014 m. pateikė 2015 m. balandžio 27, už 2015 m. – 2016 m. gegužės 20 d. (6 t., b. l. 138).
Iš darbo sutarties matyti, kad M. M. yra UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorius (6 t., b. l. 158-160), L. K. – buhalterė (6 t., b. l. 161-162).
UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įstatuose nustatyta, kad bendrovės vadovo kompetencija atitinka nustatytąją Akcinių bendrovių įstatyme (7 t., b. l. 11).
Iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įstatų matyti, kad pagrindinis bendrovės ūkinės veiklos objektas -chemijos produktų gamyba, prekyba chemijos, maisto ir kitomis įvairiomis prekėmis, prekybos agentų veikla, didmeninė prekyba, išskyrus prekybą variklinėmis transporto priemonėmis ir motociklais; komercinis tarpininkavimas, automobilių nuoma, krovinių vežimas, sandėliavimas, fasavimas, pakavimas, kita terminalų veikla, verslo konsultacijos ir kita verslo veikla. Pagrindinės vciklos-pagrindinių chemikalų gamyba; pesticidų ir kitų agrocheminių medžiagų gamyba; dažų, lakų ir panašių dangų medžiagų, spaustuvinių dažų ir mastikų gamyba; vaistų pramonės, medicininių cheminių gaminių ir botanikos produktų gamyba; muilo ir ploviklių, valiklių ir blizgiklių, kvepalų ir tualeto priemonių gamyba; kitų cheminių medžiagų gamyba; cheminių pluoštų gamyba; žemės ūkio žaliavų ir gyvų gyvulių didmeninė prekyba; didmeninė prekyba už atlyginimą ar pagal sutartį; namų ūkio reikmenų didmeninė prekyba; ne žemės ūkio tarpinių produktų bei atliekų ir laužo didmeninė prekyba; kita didmeninė prekyba; kita mažmeninė prekyba nespecializuotose parduotuvėse; krovinių vežimas keliais; krovinių tvarkymas ir sandėliavimas; kita papildomoji sausumos transporto veikla; kitų transporto agentūrų veikla; operacijos su nekilnojamuoju turtu priklausančiu nuosavybės ar kita teise; nekilnojamojo turto, priklausančio nuosavybės ar kita teise, išnuomojimas; nekilnojamojo turto operacijos už atlygį arba pagal sutartį; automobilių nuoma; kitos transporto įrangos nuoma; konsultacinė verslo ir valdymo veikla; fasavimo ir pakavimo veikla; kita, niekur kitus nepriskirta, verslo veikla (3 t., b. l. 43).
2015-10-27 įsakymu Nr.2015/V-1027 įmonėje nustatyta susidarančių atliekų žurnalo pildymo taisyklių tvarka (7 t., b. l. 67). Įmonėje buvo pildoma ir tvarkoma: atliekų tvarkymo apskaitos žurnalas, atliekų susidarymo apskaitos žurnalas (12 t., b. l. 18-51), atliekų tvarkymo apskaitos ataskaita ir atliekų susidarymo apskaitos ataskaita (12 t, b. l. 52-63, 64-67).
Iš mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijų matyti, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ mokėjo mokesčius už teršimą pakuotės atliekomis 2014 m., 2015 m. (7 t., b. l. 180-185).
UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nuo 2010 m. patvirtinta Apskaitos politika (10 t., b. l. 181-193).
Byloje yra UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ finansinių ataskaitų rinkiniai už 2014, 2015 m. kartu su nepriklausomo auditoriaus išvada (11 t., b. l. 16-57).
UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ teikė mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijas už 2015, 2016 m. (13, b. l. 18-23), mokesčio už aplinkos teršimą iš mobiliųjų taršos šaltinių deklaracijas už 2015, 206 m. (13 t., b. l. 53-54).
2013 m. gegužės 1 d. įsakymu Nr.2013V/0501 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ reglamentuota pakuočių priskyrimo pakartotiniams naudojimui tvarka (30 t., b. l. 64), nustatyta apmokestinamosios pakuotės apskaitos vedimo tvarka (30 t., b. l. 67-69), atliekų tvarkymo apskaitos žurnalų pildymo tvarka (30 t., b. l. 71-83).
Iš 2012 m. liepos 1 d. įsakymo Nr.2012V/0701 matyti, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nuo 2012 m. liepos 1 d. pirktos naudotos taros (konteinerių, statinių) vertę iš karto nurašyti į sąnaudas (30 t., b. l. 159).
Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2019-05-02 rašte Nr.(6.18)D2-1207 nurodė, kad pagal Buhalterines apskaitos įstatymo 9 straipsnį apskaitos politiką apskaitos politikų apskaitai tvarkyti ir finansinėms ataskaitoms sudaryti turi parinkti ūkio subjektas, atsižvelgdamas į konkrečias sąlygas, veiklos pobūdį ir vadovaudamasis verslo apskaitos standartais arba kitais teisės aktais, reglamentuojančiais apskaitą ir finansine atskaitomybę. Pagrindiniai reikalavimai apskaitos politikai yra nustatyti 1-ojo verslo apskaitos standarto „Finansine atskaitomybė“ VIII skyriuje Apskaitos politika (32-34 punktai). Pagal standarto 32 punktą nustatydama apskaitos politiką, įmonė turi iš galimų metodų ir apskaitos tvarkymo patirties pasirinkti tokią, kad finansinėse ataskaitose pateikiami rodikliai teisingai parodytų finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus. Kai, vadovaudamasi verslo apskaitos standartais ir atsižvelgdama į konkrečias sąlygas, įmonė savo apskaitos politikoje nusistato informacijos reikšmingumo kriterijus, ji gali taikyti paprastesnius nereikšmingų ūkinių įvykių ir ūkinių operacijų registravimo apskaitoje apskaitos būdus. Pagal 1-ojo verslo apskaitos standarto X skyriaus ,,Informacijos reikšmingumas" 46 punktą informacija yra reikšminga, jei jos nepateikimas ar neteisingas pateikimas gali iškreipti finansinių ataskaitų duomenis ir turėti įtakos finansinių ataskaitų informacijos vartotojų priimamiems sprendimams. Pagal standarto 47 punktą nustatant informacijos reikšmingumą, ji vertinama ne tik kiekybiniu požiūriu, bet vertinamas ir jos turinys, t. y. informacijos reikšmingumas turėtų būti vertinamas ne tik pagal sumos dydį, bet ir pagal pobūdį. Įmonės pasirinkta minimali ilgalaikio materialiojo turto vertė nustatoma laikantis 1-ojo verslo apskaitos standarto X skyriuje nurodytų informacijos reikšmingumo nustatymo reikalavimų. Jei įmonės veikloje naudojamos taros įsigijimo savikaina yra mažesnė už įmonės nusistatyta minimalią vertę, pagal kurią turto objektai priskiriami ilgalaikiam materialiajam turtui, tai tara neatitinka 12-ojo verslo apskaitos standarto Ilgalaikis materialusis turtas 7.4 punkto požymio ir šis standartas taros apskaitai netaikomas. Šios taros apskaitai įmonė gali taikyti paprastesnį apskaitos būdą, t. y. 9-ojo verslo apskaitos standarto „Atsargos“ nuostatas. Kai prekių (produktų) gabenimui ar sandėliavimui naudojamos taros apskaitai taikomos 9- ojo verslo apskaitos standarto nuostatos ir taros įsigijimo išlaidos, įvertintos laikantis 1-ojo verslo apskaitos standarto X skyriuje nustatytų reikšmingumo nustatymo reikalavimų, yra nereikšmingos, jos gali būti pripažintos sąnaudomis (pardavimo savikaina) tą patį laikotarpi, kai buvo patirtos kaip nustatyta 9-ojo verslo apskaitos standarto 6 punkte. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio Pagrindinės šio įstatymo sąvokos nustatyta, kad buhalterinė apskaita - tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta informacijai, reikalingai priimant ekonominius sprendimus, gauti ir (arba) finansinių ataskaitų rinkiniui sudaryti. Ūkinė operacija - tai ūkio subjekto veikla, keičianti turto ir (arba) nuosavo kapitalo, finansavimo sumų bei įsipareigojimų dydį ir (arba) struktūrą. Kadangi vedama vien tik kiekinė turto apskaita faktiškai nedaro įtakos įmonės turto vertei ir pardavimo savikainai, todėl ji buhalterinei apskaitai nepriskiriama. Buhalterinės apskaitos įstatyme apibrėžta valdymo (vidaus) apskaita - tai informacijos, reikalingos ūkio subjektui valdyti, rinkimas, sisteminimas, įvertinimas ir pateikimas įstatymo 8 straipsnyje Valdymo (vidaus) apskaita nurodoma, kad valdymo (vidaus) apskaitą ūkio subjektai pasirenka savarankiškai. Vadovaujantis šiomis nuostatomis kiekine grąžintos taros apskaita gali būti tvarkoma pagal poreikį kituose (ne balansinių sąskaitų) registruose, kurių turinį ir skaičių įmonė turėtų nusistatyti apskaitos politikoje (29 t, b. l. 5-7).
Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2019 m. spalio 11 d. rašte Nr.(6.18)D2-2762 nurodė, kad Verslo apskaitos standartai įmonių vidaus dokumentų sudarymo tvarkos nereglamentuoja. Įmonėje naudojamus apskaitos dokumentus (buhalterines pažymas, nurašymo aktus, avanso apyskaitas, skolų suderinimo aktus ir t. t.) ir jų surašymo tvarką įmonė nusistato savo vidaus apskaitos taisyklėse ir taip vykdo įmonės vidaus kontrolę. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 8 straipsnyje nurodyta, kad valdymo (vidaus) apskaitą ūkio subjektai pasirenka savarankiškai. Atsižvelgiant i minėtas įstatymo nuostatas, atsargų nurašymui naudojamų vidinių dokumentų formą ir jų surašymo tvarką įmonės vadovas, atsižvelgdamas į konkrečias sąlygas ir veiklos pobūdį, turi nusistatyti įmonės vidaus apskaitos taisyklėse. Jei nupirkta tara/pakuotė iš karto atiduodama naudoti įmones veikloje, jos įsigijimo išlaidos iš karto nurašomos i sąnaudų sąskaitą. Atiduota naudoti tara galėtu būti registruojama nebalansinėse sąskaitose ir vedama jų kiekinė apskaita, jei įmonei vidaus kontrolės tikslais reikalinga tokia informacija. Jei nupirkta tara, pakuotė iš karto nenaudojama įmones veikloje, ji turėtu būti registruojama 201 sąskaitoje Žaliavos, medžiagos ir komplektavimo detalės (30 t., b. l. 20).
Taip pat Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2019 m. gruodžio 6 d. rašte Nr.(6.18) D-3288 nurodė, jog pagal bendruosius verslo apskaitos standartų principus, turtas skirstomas į ilgalaiki ir trumpalaikį. Turtas turi būti priskiriamas ilgalaikiam turtui, jei jis atitinka visus šiuos požymius (12 VAS 7 p.): įmonė ketina ji naudoti ilgiau nei vienerius metus; įmonė pagrįstai tikisi gauti iš turto ekonomines naudos būsimais laikotarpiais; įmonė gali patikimai nustatyti turto įsigijimo (pasigaminimo) savikainą; turto įsigijimo (pasigaminimo) savikaina yra ne mažesnė už minimalią ilgalaikio materialiojo turto vieneto savikainą, įmonės nusistatytą kiekvienai turto grupei; įmonei yra perduota su materialiuoju turtu susijusi rizika. Jei paklausime nurodytu atveju įsigytas turtas neatitinka visų ilgalaikio turto pripažinimo kriterijų, jis priskiriamas trumpalaikiam turtui. Jei įsigytas trumpalaikis turtas iš karto nenaudojamas įmonės veikloje, jis turėtų būti registruojamas trumpalaikio turto atsargų 201 sąskaitoje Žaliavos, medžiagos ir komplektavimo detalės. Jei trumpalaikis turtas iš karto atiduodamas naudoti įmonės veikloje, jo įsigijimo išlaidos iš karto nurašomos į sąnaudų sąskaitą. Ar nurašytą turtą registruoti nebalansinėse sąskaitose, kol jis naudojamas įmonės veikloje, įmonė sprendžia pati. BAĮ 8 straipsnyje nurodyta, kad valdymo (vidaus) apskaitos sistemą ūkio subjektai pasirenka savarankiškai. Įstatymo 9 straipsnyje nurodyta, kad atsižvelgdamas į konkrečias sąlygas, veiklos pobūdį ir vadovaudamasis verslo apskaitos standartais arba tarptautiniais apskaitos standartais, įmonės vadovas parenka ir patvirtina įmonės apskaitos politiką, t. y. apskaitos principus, metodus ir taisykles, skirtas apskaitai tvarkyti ir finansinėms ataskaitoms sudaryti. Verslo apskaitos standartai nereglamentuoja atiduoto naudoti įmonės veikloje, t. y. nurašyto į sąnaudas, trumpalaikio turto apskaitos. Toks turtas galėtų būti registruojamas nebalansinėse sąskaitose, jei įmonei vidaus kontrolės tikslais reikalinga tokia informacija. Įmonė nebalansinių sąskaitų apskaitą (kiekine ir (arba) vertine išraiška) pasirenka savo nuožiūra. Sudarant finansines ataskaitas, nebalansinių sąskaitų duomenys į jas neįtraukiami (31 t., b. l. 24-25).
Konsultacinėje išvadoje nurodyta, kad tuo atveju, kai įmonė įsigyja pakuotes ir jas perduoda naudojimui: produktams sandėliuoti, supakuoti ir pateikti produktų pirkėjams, įsigytų pakuočių vertę galima pripažinti sąnaudomis. Po pakuočių vertės pripažinimo sąnaudomis nei vertė, nei kiekiai nėra buhalterinės apskaitos objektas. Tiesioginio ryšio tarp pakuočių ir pakuočių atliekų apskaitos su buhalterine apskaita nėra, tik tiek, kiek tai susiję su aplinkos taršos mokesčių paskaičiavimu. Atskiri taros, tiek jų apskaitos registrai, taros gavimo kiekine išraiška apskaitos registrai, grąžinamos taros kiekių apskaitos registrai, taros plovimo apskaitos registrai buhalterinėje apskaitoje nėra privalomi. Nurašymo aktų kaip po tokių dokumentų, jų formos ar privalomo buvimo nereglamentuoja nei buhalterinę apskaitą, nei pakuočių ir pakuočių atliekų apskaitą reglamentuojantys teisės aktai. Įmonė gali pati nustatyti kokiais dokumentais, jų forma ar turiniu apskaitoje registruojamos ūkinės operacijos (29 t., b. l. 43-53).
Valstybinės mokesčių inspekcijos tinklalapyje paskelbta konsultacija Nr.KD-5145, jog išlaidos gali būti pripažintos sąnaudomis pagal PVM sąskaitas faktūras, kuriose nurodyti PVM 80 straipsnyje privalomi rekvizitai. Be šių rekvizitų PVM sąskaitoje faktūroje turi būti nurodytas prekių tiekėjo (paslaugų teikėjo) kodas (jeigu jis fizinis asmuo, - PVM mokėtojo kodas, o jeigu jis jo neturi, - asmens pasirinkimu arba asmens kodas, arba individualios veiklos vykdymo pažymos numeris), taip pat pirkėjo (kliento) pavadinimas ir kodas (jeigu jis fizinis asmuo, - to asmens vardas, pavardė ir PVM mokėtojo kodas, o jeigu jis jo neturi, - asmens pasirinkimu arba asmens kodas, arba individualios veiklos vykdymo pažymos numeris). Išlaidos gali būti pripažintos sąnaudomis pagal sąskaitą faktūrą, jeigu joje be Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatytų privalomų apskaitos dokumentų rekvizitų yra nurodyti papildomi apskaitos dokumentų rekvizitai pagal 2002 m. gegužės 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 780. Nuo 2016 m. sausio 1 d. sąskaitos faktūros pripažįstamos juridinę galią turinčiais dokumentais be asmens (-ų), kuris (-ie) turi teisę surašyti ir pasirašyti, parašo (-ų). Išlaidos gali būti pripažintos sąnaudomis pagal pardavėjo išrašytą ir pirkėjui elektroniniu paštu Word, PDF ar kitu formatu perduotą sąskaitą faktūrą, jeigu tokioje pirkėjo sąskaitoje faktūroje yra nurodyti anksčiau minėti sąskaitai faktūrai privalomi rekvizitai. Prie PVM sąskaitų faktūrų pridėti: PVM sąskaitos faktūros gali būti ir elektroninės (30 t., b. l. 37).
Be to, Valstybinė mokesčių inspekcija 2019-11-19 rašte Nr.(18.9-31-1E)RM-33907 nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – PMĮ) 11 straipsnio 4 dalį, visos išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, turi būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais, kurie privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus. Mokesčiams apskaičiuoti naudojami apskaitos dokumentai yra išrašomi laikantis Mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo taisyklių, patvirtintų 2002 m. gegužės 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 780 „Dėl Mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau - Taisyklės), nuostatų, kaip tai suprantama pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymą (toliau - PVM įstatymas), įforminti privalo naudoti sąskaitas faktūras. Pažymėtina, kad išlaidos gali būti pripažintos sąnaudomis pagal sąskaitą faktūrą, tuo atveju, jeigu joje be Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau –BAĮ) 13 straipsnio 1 dalyje nustatytų privalomų apskaitos dokumentų rekvizitų yra nurodyti papildomi apskaitos dokumentų rekvizitai, nustatyti Taisyklių 5 ir 6 punktuose. Pagal BAĮ 13 straipsnio 8 dalies nuostatas, galiojusias iki 2015 m. gruodžio 31 d., sąskaitas faktūras privaloma buvo pasirašyti, o nuo 2016 m. sausio 1 d. sąskaitos faktūros pripažįstamos juridinę galią turinčiais dokumentais be asmens (-ų), kuris (-ie) turi teisę surašyti ir pasirašyti, parašo (-ų). Todėl iki 2015 m. gruodžio 31 d. elektroniniu paštu arba faksu gauta sąskaita faktūra neturėjo juridinės galios ir išlaidos pagal tokiu būdu gautas sąskaitas faktūras negalėjo būti pripažįstamos leidžiamais atskaitymais. Nuo 2016 m. sausio 1 d. išlaidos gali būti pripažintos sąnaudomis pagal pardavėjo išrašytą ir pirkėjui elektroniniu paštu Word, PDF ar kitu formatu perduotą sąskaitą faktūrą, jeigu tokioje pirkėjo sąskaitoje faktūroje yra nurodyti anksčiau minėti sąskaitai faktūrai privalomi rekvizitai. PVM sąskaitomis faktūromis prekių tiekimas (paslaugų teikimas) įforminamas laikantis PVM įstatymo 78¹ ir 79 straipsnių nuostatų. Išlaidos gali būti pripažintos sąnaudomis pagal PVM sąskaitas faktūras, kuriose yra nurodyti PVM įstatymo 80 straipsnyje nustatyti privalomi rekvizitai bei prekių tiekėjo ar paslaugų teikėjo bei prekių arba paslaugų pirkėjo (kliento) kodai, išskyrus atvejus, kai viena PVM sąskaita faktūra įforminamos kelių PVM mokėtojų ar keliems asmenims bendrai tiekiamos prekės ar teikiamos paslaugos. Pagal BAĮ 13 straipsnio 8 dalies ir PVM įstatymo 80 straipsnio nuostatas PVM sąskaitas faktūras pasirašyti neprivaloma. Vadovaujantis PVM įstatymo 79 straipsnio 13 dalies ir 80 straipsnio 9 dalies nuostatomis, nuo 2013-01-01, kai patiektų prekių ir (arba) suteiktų paslaugų vertė (įskaitant PVM) neviršijo 345 litų, o nuo 315-01-01, kai patiektų prekių ir (arba) suteiktų paslaugų vertė (įskaitant PVM) neviršija 100 eurų, gali būti išrašoma supaprastina PVM sąskaita faktūra. Išlaidos gali būti pripažintos sąnaudomis pagal suprastintą PVM sąskaitą faktūrą tuo atveju, jeigu, be aukščiau minėtų PVM įstatymo 80 straipsnyje nustatytų rekvizitų, pirkėjo pageidavimu yra nurodytas prekių arba paslaugų pirkėjo pavadinimas, taip pat prekių tiekėjo ar paslaugų teikėjo ir prekių arba paslaugų pirkėjo kodai, išskyrus tuos atvejus, kai viena PVM sąskaita faktūra įforminamos kelių PVM mokėtojų ar keliems asmenims bendrai tiekiamos prekės ar teikiamos paslaugos. Pažymėtina tai, kad pagal PMĮ nuostatas turtas priskiriamas ilgalaikiam ar trumpalaikiam, atsižvelgiant į turto pobūdį, jo naudojimo vienete laiką bei įsigijimo kainą. Per vienerius metus visiškai sunaudojamas turtas laikomas trumpalaikiu neatsižvelgiant į šio turto kainą. Todėl turtas, kurio vertė mažesnė už nusistatytąją pagal PMĮ 13 straipsnio 3 dalį, nors ir naudojamas ilgiau kaip vienerius metus, pelno mokesčio apskaičiavimo atžvilgiu taip pat laikomas trumpalaikiu, kuris laikomas sunaudotu iš karto, o ne palaipsniui, kaip ilgalaikis turtas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vieneto įsigyto trumpalaikio turto, šiuo atveju konteinerių, jsigijimo kaina pagal aukščiau minėtus įsigijimo dokumentus, t. y. PVM sąskaitas faktūras/sąskaitas faktūras ir sumokėjimo už juos dokumentus (banko pavedimus arba kasos pajamų orderio kvitus/pinigų sumokėjimo kvitus, jeigu sumokama grynais pinigais) gali būti įskaitoma į vienetui leidžiamas atskaityti sąnaudas tą mokestinį laikotarpį, kurį šis turtas, t. y. konteineriai, pradėtas naudoti vieneto veikloje pagal vieneto vidaus politikoje nustatytą tvarką, t. y. vadovo įsakymą ar tiesiog rezoliuciją ant pirkimo dokumento, kad turtas įvedamas į eksploataciją. Pažymėtina, kad vienetui, įsigijus trumpalaikį turtą, ir įsigijimo kainą pripažinus leidžiamais atskaitymais, pradėjus šį turtą naudoti veikloje, inventorizuoti ar kitaip apskaityti šį turtą pelno mokesčio apskaičiavimo tikslais nereikia (30 t., b. l. 150-151).
Teisiamojo posėdžio metu specialistė V. V. pateiktas specialisto išvadas byloje palaikė iš dalies, nurodydama, jog vien dėl to, kad įmonės finansinėse ataskaitose už 2014 m. vertė nurodyta ne litais, o eurais nekyla BK 223 straipsnyje numatytų pasekmių. Ji neatlikinėjo visos UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ įmonės buhalterinės apskaitos tyrimo, jai teikiamus kratos metu dokumentus atsirinkinėjo pati selektyviai, taip pat prašė pateikti dokumentus ir tyrimą atlikinėji tik tiek, kai tai susiję su tara.
Konsultacinę išvadą pateikusi specialistė savo išsakytą išvadoje poziciją palaikė. Papildomai paaiškino, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pagrindinė ūkinė veikla buvo prekyba chemijos produktais, o pakuotė tik pagalbinė priemonė. Įmonė produkciją parduodavo pakuotėje, kurią pirkėjai grąžindavo. Pakuotės buvo naudojamos įmonės ūkinėje veikoje tol, kol susidėvėdavo ir būdavo pripažįstamos pakuotės atliekomis. Įmonė, įsigijusi pakuotę, ją registravo buhalterinėje apskaitoje (įtraukdavo PVM sąskaitas faktūras į registrą, programa automatiškai suteikdavo joms numerį) ir tuo pačiu, remiantis direktoriaus 2012 m. įsakymu pripažindavo sąnaudomis (30 t., b. l. 38). Taigi, trumpalaikį turtą – pakuotes pripažinus sąnaudomis, turto vertės nebelikdavo, todėl nelikdavo buhalterinės apskaitos objekto BAPĮ prasme. Tačiau įmonė pakuotę pripažinusi sąnaudomis ją ir toliau naudojo ūkinėje veikloje, vedė jos kiekinę apskaitą, kaip to reikalavo Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklės (30 t., b. l. 39). Kuomet pakuotė tapdavo netinkama naudoti (nusidėvėdavo), įmonė ją apskaitė atliekų apskaitoje, remiantis pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklėmis, atliekų tvarkymo taisyklėmis (30 t., b. l. 40). Pakuočių, pakuočių atliekų apskaita nėra buhalterinės apskaitos objektas.
Specialistė V. B. paaiškino, jog ji auditavo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 2014 m., 2015 m. Iš esmės įmonė laikėsi buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Jos nuomone, trumpalaikis turtas, pripažintas sąnaudomis, nėra buhalterinės apskaitos objektas. Turtas, pripažintas sąnaudomis , neturi jokios įtakos įmonės finansiniams rodikliams. Be to, pelno siekiantys subjektai skirtingai nei viešojo sektoriaus subjektai ne tik, kad gali, bet ir privalo trumpalaikį turtą apskaitiniu laikotarpiu pripažinti sąnaudomis, kai viešojo sektoriaus subjektai atiduotą naudoti trumpalaikį turtą turi laikyti kaip atsargas ir laikyti mažaverčiu turtu. Jos audito metu nustatyti smulkūs pažeidimai dėl pirkėjų įsiskolinimų nutrukdė bendro finansinio rodiklio nustatymui. Įmonė gali patirti išlaidas turto, pripažinto sąnaudomis, išlaikymui, joks teisės aktas to nedraudžia.
Įrodymai, veikos vertinimas
BK 2 straipsnio nuostatomis asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, jei jo veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.
Kaltinimas L. K. ir M. M. buvo grindžiamas iš esmės vieninteliais duomenimis – specialisto išvadomis, kurios pateiktos remiantis kratų metų paimtais ir pačios išvadą pateikusios specialistės selektyviai atrinktais duomenimis (tokius parodymus specialistė davė teisminio nagrinėjimo metu). Jokių kitų kaltinamųjų kaltę patvirtinančių įrodymų valstybinį kaltinimą šioje baudžiamojoje byloje palaikantis prokuroras nepateikė, nors teismas ne kartą siūlė.
1. Iš esmės visi teisės aktų pažeidimai kaltinamiesiems inkriminuojami dėl to, jog išvadas pateikusios specialistės nuomone, įmonė negalėjo įsigytų konteinerių (taros/pakuočių) pripažinti sąnaudomis, be to, nėra nurašymą (pripažinimą sąnaudomis) patvirtinančių dokumentų;
2. Jei įmonės įsigyti konteineriai (tara/pakuotė) pripažintini sąnaudomis, tai įmonė negalėjo patirti išlaidų jų priežiūrai (išlaikymui).
Tokios specialistės pateiktos išvados, remiantis kuriomis buvo grindžiamas kaltinimas, vertintinos kritiškai, nes jos prieštarauja teisės aktų nuostatoms ir byloje surinktiems bei teisiamojo posėdžio metu surinktiems bei ištirtiems įrodymams.
Dėl taros/pakuočių pripažinimo trumpalaikiu turtu
Byloje kaltinamųjų M. M., L. K., specialisčių V. B., R. U. parodymais, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įstatais, specialisto išvadomis nustatyta, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pagrindinė ūkinė veikla yra prekyba cheminiais produktais, o tara (pakuotė) tėra tik pagalbinė priemonė, kuria įmonė neprekiauja, iš jos pelno negauna.
UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2012 m. liepos 1 d. įsakymu Nr.2012V/0701 įsakyta nuo 2012 m. liepos 1 d. pirktos naudotos taros (konteinerių, statinių) vertę iš karto nurašyti į sąnaudas.
Konsultacinėje UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ išvadoje nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, jog pakuotes įmonė perduoda naudojimui iš karto po to, kai jas įsigyja, šios laikytinos trumpalaikiu turtu, vadovaujantis 2-ojo VAS nuostatomis, todėl įsigytų pakuočių vertę galima pripažinti sąnaudomis.
Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos byloje esančiuose raštuose išdėstė nuoseklią poziciją ir nurodė, jog tuo atveju, jei įmonės veikloje naudojamos taros įsigijimo savikaina yra mažesnė už įmonės nusistatytą minimalią vertę, pagal kurią turto objektai priskiriami ilgalaikiam materialiajam turtui, tai tara neatitinka 12-ojo verslo apskaitos standarto Ilgalaikis materialusis turtas 7.4 punkto požymio ir šis standartas taros apskaitai netaikomas. Šios taros apskaitai įmonė gali taikyti paprastesnį apskaitos būdą, t. y. 9-ojo verslo apskaitos standarto „Atsargos“ nuostatas. Kai prekių (produktų) gabenimui ar sandėliavimui naudojamos taros apskaitai taikomos 9- ojo verslo apskaitos standarto nuostatos ir taros įsigijimo išlaidos, įvertintos laikantis 1-ojo verslo apskaitos standarto X skyriuje nustatytų reikšmingumo nustatymo reikalavimų, yra nereikšmingos, jos gali būti pripažintos sąnaudomis (pardavimo savikaina) tą patį laikotarpi, kai buvo patirtos kaip nustatyta 9-ojo verslo apskaitos standarto (toliau –VAS) 6 punkte. Jei nupirkta tara/pakuotė iš karto atiduodama naudoti įmones veikloje, jos įsigijimo išlaidos iš karto nurašomos i sąnaudų sąskaitą. Atiduota naudoti tara galėtų būti registruojama nebalansinėse sąskaitose ir vedama jų kiekinė apskaita, jei įmonei vidaus kontrolės tikslais reikalinga tokia informacija. Pagal bendruosius verslo apskaitos standartų principus turtas skirstomas į ilgalaiki ir trumpalaikį. Turtas turi būti priskiriamas ilgalaikiam turtui, jei jis atitinka visus šiuos požymius (12 VAS 7 p.): įmonė ketina ji naudoti ilgiau nei vienerius metus; įmonė pagrįstai tikisi gauti iš turto ekonomines naudos būsimais laikotarpiais; įmonė gali patikimai nustatyti turto įsigijimo (pasigaminimo) savikainą; turto įsigijimo (pasigaminimo) savikaina yra ne mažesnė už minimalią ilgalaikio materialiojo turto vieneto savikainą, įmonės nusistatytą kiekvienai turto grupei; įmonei yra perduota su materialiuoju turtu susijusi rizika. Jei paklausime nurodytu atveju įsigytas turtas neatitinka visų ilgalaikio turto pripažinimo kriterijų, jis priskiriamas trumpalaikiam turtui. Jei įsigytas trumpalaikis turtas iš karto nenaudojamas įmonės veikloje, jis turėtų būti registruojamas trumpalaikio turto atsargų 201 sąskaitoje Žaliavos, medžiagos ir komplektavimo detalės. Jei trumpalaikis turtas iš karto atiduodamas naudoti įmonės veikloje, jo įsigijimo išlaidos iš karto nurašomos į sąnaudų sąskaitą. Ar nurašytą turtą registruoti nebalansinėse sąskaitose, kol jis naudojamas įmonės veikloje, įmonė sprendžia pati. BAĮ 8 straipsnyje nurodyta, kad valdymo (vidaus) apskaitos sistemą ūkio subjektai pasirenka savarankiškai. Įstatymo 9 straipsnyje nurodyta, kad atsižvelgdamas į konkrečias sąlygas, veiklos pobūdį ir vadovaudamasis verslo apskaitos standartais arba tarptautiniais apskaitos standartais, įmonės vadovas parenka ir patvirtina įmonės apskaitos politiką, t. y. apskaitos principus, metodus ir taisykles, skirtas apskaitai tvarkyti ir finansinėms ataskaitoms sudaryti. Verslo apskaitos standartai nereglamentuoja atiduoto naudoti įmonės veikloje, t. y. nurašyto į sąnaudas, trumpalaikio turto apskaitos. Toks turtas galėtų būti registruojamas nebalansinėse sąskaitose, jei įmonei vidaus kontrolės tikslais reikalinga tokia informacija. Įmonė nebalansinių sąskaitų apskaitą (kiekine ir (arba) vertine išraiška) pasirenka savo nuožiūra.
Analogiškos pozicijos laikėsi ir teisiamojo posėdžio metu apklausta specialistė V. B., jog įmonės įsigyta tara/pakuotė pagrįstai laikoma trumpalaikiu ratu, nes iš jos įmonė pelno negauna, ji tėra pagalbinė priemonė, prekiaujant cheminiais produktais.
Dėl taros/konteinerių/pakuočių pripažinimo sąnaudomis
Kaltinamieji L. K. ir M. M. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad įsigytą tarą/pakuotę įmonė pagal iš pardavėjų gautas PVM sąskaitas-faktūras ir, remdamiesi 2012 m. liepos 1 d. direktoriaus įsakymu, nedelsiant pripažindavo sąnaudomis.
Specialisto išvadas pateikusi specialistė I. V. specialisto išvadose, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme laikėsi pozicijos, kad tam, jog turtas, šiuo atveju tara/pakuotė, būtų pripažintas sąnaudomis nepakanka vien tik iš pardavėjo gautų PVM sąskaitų faktūrų ir įmonės direktoriaus įsakymo, būtina, kad būtų dar koks nors nurašymą/pripažinimą sąnaudomis pagrindžiantis dokumentas, pvz. nurašymo aktas, ar kt. Tokia specialistės išvada vertintina kritiškai.
Valstybinės mokesčių inspekcijos tinklalapyje paskelbta priešinga specialistės I. V. nuomonei konsultacija Nr.KD-5145, jog išlaidos gali būti pripažintos sąnaudomis pagal PVM sąskaitas faktūras, kuriose nurodyti PVM 80 straipsnyje privalomi rekvizitai. Be šių rekvizitų PVM sąskaitoje faktūroje turi būti nurodytas prekių tiekėjo (paslaugų teikėjo) kodas (jeigu jis fizinis asmuo, - PVM mokėtojo kodas, o jeigu jis jo neturi, - asmens pasirinkimu arba asmens kodas, arba individualios veiklos vykdymo pažymos numeris), taip pat pirkėjo (kliento) pavadinimas ir kodas (jeigu jis fizinis asmuo - to asmens vardas, pavardė ir PVM mokėtojo kodas, o jeigu jis jo neturi, - asmens pasirinkimu arba asmens kodas, arba individualios veiklos vykdymo pažymos numeris). Išlaidos gali būti pripažintos sąnaudomis pagal sąskaitą faktūrą, jeigu joje be Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatytų privalomų apskaitos dokumentų rekvizitų yra nurodyti papildomi apskaitos dokumentų rekvizitai pagal 2002 m. gegužės 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 780. Nuo 2016 m. sausio 1 d. sąskaitos faktūros pripažįstamos juridinę galią turinčiais dokumentais be asmens (-ų), kuris (-ie) turi teisę surašyti ir pasirašyti, parašo (-ų). Išlaidos gali būti pripažintos sąnaudomis pagal pardavėjo išrašytą ir pirkėjui elektroniniu paštu Word, PDF ar kitu formatu perduotą sąskaitą faktūrą, jeigu tokioje pirkėjo sąskaitoje faktūroje yra nurodyti anksčiau minėti sąskaitai faktūrai privalomi rekvizitai. Prie PVM sąskaitų faktūrų pridėti: PVM sąskaitos faktūros gali būti ir elektroninės.
Valstybinė mokesčių inspekcija, atsakydama į teismo paklausimą, nurodė, jog pagal PMĮ 11 straipsnio 4 dalį, visos išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, turi būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais, kurie privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus. Mokesčiams apskaičiuoti naudojami apskaitos dokumentai yra išrašomi laikantis Mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo taisyklių, patvirtintų 2002 m. gegužės 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 780 „Dėl Mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau - Taisyklės), nuostatų, kaip tai suprantama pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymą (toliau - PVM įstatymas), įforminti privalo naudoti sąskaitas faktūras. Pažymėtina, kad išlaidos gali būti pripažintos sąnaudomis pagal sąskaitą faktūrą, tuo atveju, jeigu joje be BAĮ 13 straipsnio 1 dalyje nustatytų privalomų apskaitos dokumentų rekvizitų yra nurodyti papildomi apskaitos dokumentų rekvizitai, nustatyti Taisyklių 5 ir 6 punktuose. Pagal BAĮ 13 straipsnio 8 dalies nuostatas, galiojusias iki 2015 m. gruodžio 31 d., sąskaitas faktūras privaloma buvo pasirašyti, o nuo 2016 m. sausio 1 d. sąskaitos faktūros pripažįstamos juridinę galią turinčiais dokumentais be asmens (-ų), kuris (-ie) turi teisę surašyti ir pasirašyti, parašo (-ų). Todėl iki 2015 m. gruodžio 31 d. elektroniniu paštu arba faksu gauta sąskaita faktūra neturėjo juridinės galios ir išlaidos pagal tokiu būdu gautas sąskaitas faktūras negalėjo būti pripažįstamos leidžiamais atskaitymais. Nuo 2016 m. sausio 1 d. išlaidos gali būti pripažintos sąnaudomis pagal pardavėjo išrašytą ir pirkėjui elektroniniu paštu Word, PDF ar kitu formatu perduotą sąskaitą faktūrą, jeigu tokioje pirkėjo sąskaitoje faktūroje yra nurodyti anksčiau minėti sąskaitai faktūrai privalomi rekvizitai. PVM sąskaitomis faktūromis prekių tiekimas (paslaugų teikimas) įforminamas laikantis PVM įstatymo 78¹ ir 79 straipsnių nuostatų. Išlaidos gali būti pripažintos sąnaudomis pagal PVM sąskaitas faktūras, kuriose yra nurodyti PVM įstatymo 80 straipsnyje nustatyti privalomi rekvizitai bei prekių tiekėjo ar paslaugų teikėjo bei prekių arba paslaugų pirkėjo (kliento) kodai, išskyrus atvejus, kai viena PVM sąskaita faktūra įforminamos kelių PVM mokėtojų ar keliems asmenims bendrai tiekiamos prekės ar teikiamos paslaugos. Pagal BAĮ 13 straipsnio 8 dalies ir PVM įstatymo 80 straipsnio nuostatas PVM sąskaitas faktūras pasirašyti neprivaloma. Vadovaujantis PVM įstatymo 79 straipsnio 13 dalies ir 80 straipsnio 9 dalies nuostatomis, nuo 2013-01-01, kai patiektų prekių ir (arba) suteiktų paslaugų vertė (įskaitant PVM) neviršijo 345 litų, o nuo 2015-01-01, kai patiektų prekių ir (arba) suteiktų paslaugų vertė (įskaitant PVM) neviršija 100 eurų, gali būti išrašoma supaprastina PVM sąskaita faktūra. Išlaidos gali būti pripažintos sąnaudomis pagal suprastintą PVM sąskaitą faktūrą tuo atveju, jeigu, be aukščiau minėtų PVM įstatymo 80 straipsnyje nustatytų rekvizitų, pirkėjo pageidavimu yra nurodytas prekių arba paslaugų pirkėjo pavadinimas, taip pat prekių tiekėjo ar paslaugų teikėjo ir prekių arba paslaugų pirkėjo kodai, išskyrus tuos atvejus, kai viena PVM sąskaita faktūra įforminamos kelių PVM mokėtojų ar keliems asmenims bendrai tiekiamos prekės ar teikiamos paslaugos. Pažymėtina tai, kad pagal PMĮ nuostatas turtas priskiriamas ilgalaikiam ar trumpalaikiam, atsižvelgiant į turto pobūdį, jo naudojimo vienete laiką bei įsigijimo kainą. Per vienerius metus visiškai sunaudojamas turtas laikomas trumpalaikiu neatsižvelgiant į šio turto kainą. Todėl turtas, kurio vertė mažesnė už nusistatytąją pagal PMĮ 13 straipsnio 3 dalį, nors ir naudojamas ilgiau kaip vienerius metus, pelno mokesčio apskaičiavimo atžvilgiu taip pat laikomas trumpalaikiu, kuris laikomas sunaudotu iš karto, o ne palaipsniui, kaip ilgalaikis turtas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vieneto įsigyto trumpalaikio turto, šiuo atveju konteinerių, jgijimo kaina pagal aukščiau minėtus įsigijimo dokumentus, t. y. PVM sąskaitas faktūras /sąskaitas faktūras ir sumokėjimo už juos dokumentus (banko pavedimus arba kasos pajamų orderio kvitus/pinigų sumokėjimo kvitus, jeigu sumokama grynais pinigais) gali būti įskaitoma į vienetui leidžiamas atskaityti sąnaudas tą mokestinį laikotarpį, kurį šis turtas, t. y. konteineriai, pradėtas naudoti vieneto veikloje pagal vieneto vidaus politikoje nustatytą tvarką, t. y. vadovo įsakymą ar tiesiog rezoliuciją ant pirkimo dokumento, kad turtas įvedamas į eksploataciją.
Tokia pati pozicija išdėstyta ir Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos raštuose, kuriuose nurodoma, jog tuo atveju, kai prekių (produktų) gabenimui ar sandėliavimui naudojamos taros apskaitai taikomos 9- ojo VAS nuostatos ir taros įsigijimo išlaidos, įvertintos laikantis 1-ojo VAS X skyriuje nustatytų reikšmingumo nustatymo reikalavimų, yra nereikšmingos, jos gali būti pripažintos sąnaudomis (pardavimo savikaina) tą patį laikotarpi, kai buvo patirtos kaip nustatyta 9-ojo VAS 6 punkte. Verslo apskaitos standartai įmonių vidaus dokumentų sudarymo tvarkos nereglamentuoja. Įmonėje naudojamus apskaitos dokumentus (buhalterines pažymas, nurašymo aktus, avanso apyskaitas, skolų suderinimo aktus ir t. t.) ir jų surašymo tvarką įmonė nusistato savo vidaus apskaitos taisyklėse ir taip vykdo įmonės vidaus kontrolę. Buhalterinės apskaitos įstatymo 8 straipsnyje nurodyta, kad valdymo (vidaus) apskaitą ūkio subjektai pasirenka savarankiškai. Atsižvelgiant i minėtas įstatymo nuostatas, atsargų nurašymui naudojamų vidinių dokumentų formą ir jų surašymo tvarką įmonės vadovas, atsižvelgdamas į konkrečias sąlygas ir veiklos pobūdį, turi nusistatyti įmonės vidaus apskaitos taisyklėse. Jei nupirkta tara/pakuotė (trumpalaikis turtas) iš karto atiduodama naudoti įmonės veikloje, jos įsigijimo išlaidos iš karto nurašomos į sąnaudų sąskaitą.
Tokią pačią poziciją išdėstė ir V. B. paaiškindama, kad pelno siekiantys asmenys ne tik gali, bet ir privalo trumpalaikį turtą nedelsiant pripažinti sąnaudomis, jei toks turtas neneša pelno.
Analogiška pozicija išdėstyta ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ konsultacinėje išvadoje, kurią teisiamojo posėdžio metu palaikė specialistė R. U..
Byloje negauta jokių duomenų, kad įmonėje buvusios ir specialistei pateiktos PVM sąskaitos faktūros turiniu neatitiktų teisės aktų reikalavimų, todėl darytina išvada, kad įmonė pagrįstai ir teisėtai tarą/konteinerius/pakuotes pripažino sąnaudomis ir laikydamasi teisė aktų reikalavimų pripažino sąnaudomis (PMĮ 13 straipsnio 3 dalis, 1-ojo VAS X skyrius, 9-ojo verslo apskaitos standarto 6 punktas).
Pripažintas sąnaudomis turtas nėra buhalterinės apskaitos dalykas
BK 223 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik tuo atveju, kai būtent šio straipsnio dispozicijoje numatyti pažeidimai yra pagrindinė priežastis, dėl kurios negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Kitaip tariant, kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį, reikia patikrinti ir tai, ar būtent buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių norminių aktų nevykdymas ar netinkamas vykdymas buvo tiesioginė padarinių (negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įpareigojimų dydžio ar struktūros) kilimo sąlyga. Priežastinio ryšio nustatymas yra loginis procesas, nes, sprendžiant šį klausimą, iš esmės nustatoma loginė priežasčių seka, reikalinga išvadai padaryti, – ar yra ryšys tarp veikos ir padarinių. Tačiau šio objektyviojo nusikalstamos veikos sudėties požymio įrodinėjimas yra teismo, o ne specialistų ar ekspertų kompetencija, ir rėmimasis vien tik specialiomis žiniomis gali lemti netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-237-489/2015).
Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 2 straipsnyje yra pateikta buhalterinės apskaitos sąvoka. Buhalterinė apskaita – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta informacijai, reikalingai priimant ekonominius sprendimus, gauti ir (arba) finansinių ataskaitų rinkiniui (toliau – finansinės ataskaitos) sudaryti.
Vadinasi buhalterinė apskaita BK 223 straipsnio prasme – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atsakomybei sudaryti, o tai reiškia, jog BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos dalykas – yra apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai.
Apskaitos dokumentai – tai popierinis arba elektroninis dokumentas, kuriuo patvirtinama ūkinė operacija arba ūkinis įvykis ir kuriame yra rekvizitai tos ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumui nustatyti (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Tokie dokumentai yra sąskaitos faktūros, kasos čekiai ir panašiai.
Apskaitos registrai – tai remiantis apskaitos dokumentais parengta ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių suvestinė, kurioje apibendrinti jų duomenys (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Apskaitos registrais laikomos didžiosios knygos, žurnalai, orderiai, analinės apskaitos knygelės ir panašiai.
Pažymėtina ir tai, jog Buhalterinės apskaitos įstatyme turtas suvokiamas kaip materialiosios, nematerialiosios ir finansinės vertybės, kurias valdo ir naudoja ir (arba) kuriomis disponuoja ūkio subjektas ir kurias naudojant tikimasi gauti ekonominės naudos.
Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad įmonė pagrįstai ir teisėtai tarą/konteinerius/pakuotes pripažino sąnaudomis. Nors įmonė ir toliau nurašytus ir pripažintus sąnaudomis tarą/konteinerius (pakuotes) naudojo veikloje, tačiau akivaizdu, jog vien pačių konteinerių/taros/pakuočių) naudojimas įmonei jokios ekonominės naudos nekūrė. Ekonominę naudą kūrė produktai, kuriuos įmonė pardavinėjo kitiems verslo subjektams, o tarą/konteinerius/pakuotę naudojo tik kaip pagalbinę priemonę. Iš byloje esančių PVM sąskaitų faktūrų matyti, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ jas įtraukė tarą/konteinerius/pakuotę, tačiau, arba nurodė 0,00 vertę arba iš viso jokios vertės nenurodė. PVM sąskaitose faktūrose nurodoma tik parduodamų produktų vertė. Be to, byloje nustatyta, kad verslo subjektai pasilikdavo sau tik įsigyjamą produktą, o konteinerius/tarą grąžindavo.
Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nurodė, kad Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio Pagrindinės šio įstatymo sąvokos nustatyta, kad buhalterinė apskaita - tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta informacijai, reikalingai priimant ekonominius sprendimus, gauti ir (arba) finansinių ataskaitų rinkiniui sudaryti. Ūkinė operacija - tai ūkio subjekto veikla, keičianti turto ir (arba) nuosavo kapitalo, finansavimo sumų bei įsipareigojimų dydį ir (arba) struktūrą. Kadangi vedama vien tik kiekinė turto apskaita faktiškai nedaro įtakos įmonės turto vertei ir pardavimo savikainai, todėl ji buhalterinei apskaitai nepriskiriama. Buhalterinės apskaitos įstatyme apibrėžta valdymo (vidaus) apskaita - tai informacijos, reikalingos ūkio subjektui valdyti, rinkimas, sisteminimas, įvertinimas ir pateikimas įstatymo 8 straipsnyje Valdymo (vidaus) apskaita nurodoma, kad valdymo (vidaus) apskaitą ūkio subjektai pasirenka savarankiškai. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, kiekine grąžintos taros apskaita gali būti tvarkoma pagal poreikį kituose (ne balansinių sąskaitų) registruose, kurių turinį ir skaičių įmonė turėtų nusistatyti apskaitos politikoje. Be to, VAS nereglamentuoja atiduoto naudoti įmonės veikloje, t. y. nurašyto į sąnaudas, trumpalaikio turto apskaitos. Toks turtas galėtų būti registruojamas nebalansinėse sąskaitose, jei įmonei vidaus kontrolės tikslais reikalinga tokia informacija. Įmonė nebalansinių sąskaitų apskaitą (kiekine ir (arba) vertine išraiška) pasirenka savo nuožiūra. Sudarant finansines ataskaitas, nebalansinių sąskaitų duomenys į jas neįtraukiami.
Valstybinė mokesčių inspekcija, atsakydama į teismo paklausimą, taip pat išdėstė poziciją, jog vienetui, įsigijus trumpalaikį turtą, ir įsigijimo kainą pripažinus leidžiamais atskaitymais, pradėjus šį turtą naudoti veikloje, inventorizuoti ar kitaip apskaityti šį turtą pelno mokesčio apskaičiavimo tikslais nereikia.
UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pateiktoje konsultacinėje išvadoje laikėsi nuomonės, jog pripažintas sąnaudomis turtas nėra buhalterinės apskaitos dalykas. Tokios pozicijos laikėsi ir teisiamojo posėdžio metu.
Remiantis išdėstytų aplinkybių visuma teismas daro išvadą, kad įmonei pripažinus įsigytus konteinerius/tarą/pakuotę sąnaudomis - turto, kaip buhalterinės apskaitos objekto, neturinčio jokios vertės, neliko, todėl jis toliau neapskaitomas buhalterinėje apskaitoje, t. y. vėliau jis nėra buhalterinės apskaitos dalykas, o tai reiškia, kad nėra BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymio– dalyko, todėl nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymių.
Dėl įmonės išlaidų, patirtų naudojant turtą, pripažintą sąnaudomis
Motyvuojamoji dalis
Šiuo konkrečiu atveju teismas pažymi, jog BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už šių rūšių veikų padarymą: 1) buhalterinės apskaitos netvarkymą, 2) aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, 3) buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą, kai jos sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-305/2009).
Byloje nekilo ginčo dėl to, jog UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo tvarkoma buhalterinė apskaita dėl išlaidų, kurias įmonė patyrė, naudodama turtą, pripažintą sąnaudomis. Byloje negautą jokių duomenų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, kad įmonė nepatyrė išlaidų pripažintų sąnaudomis taros/konteinerių/pakuočių tvarkymui.
Teismas nesutinka su specialistės I. V. išdėstyta pozicija ir ją vertina kritiškai.
Pažymėtina tai, jog specialistė pateikė išvadas dėl teisės aktų taikymo, išdėstė poziciją, jog į buhalterinę apskaitą įtrauktos ūkinės operacijos, kurių nebuvo, tačiau kaltinimai dėl to byloje nepareikšti, nėra jokių kitų įrodymų, kad tokių ūkinių operacijų, faktinių aplinkybių nebuvo.
Baudžiamajame procese specialios žinios suvokiamos kaip žinios, gautos dėl išsilavinimo ir per specialų pasirengimą ar profesinę veiklą įgytos išsamios mokslo, technikos, meno ar kitos srities žinios, būtinos reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti. Faktinių aplinkybių byloje nustatymas nėra priskirtinas specialisto kompetencijai, kaip ir bylų tyrimo ir nagrinėjimo procese teisinės žinios nelaikytinos specialiomis žiniomis, kitaip tariant teisės taikymas yra teismo, o ne specialisto kompetencija.
Kaip ir minėta, byloje nustatyta, jog įmonės patirtos išlaidos pripažintų sąnaudomis konteinerių/taros/pakuotės tvarkymui buvo apskaitomos, jokių duomenų, kad šioje dalyje buhalterinė apskaita nebūtų tvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai, ar nebūtų išsaugoti apskaitos dokumentai, negauta, o tai reiškia, kad nėra BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties objektyviosios pusės.
Žemesnės instancijos teismas
Vien tai, kad turtas pripažintas sąnaudomis, savaime nesuponuoja išvados, jog jo nėra ir jis negali būti naudojamas tolimesnėje ūkinėje veikloje.
Dėl atliekų sąnaudų priskyrimo
Byloje specialistės I. V. parodymais, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pateiktais dokumentais, kaltinamųjų L. K., M. M., specialistės V. B. parodymais nustatyta, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. pagal galiojusį sąskaitų planą Didžiojoje knygoje 61124 sąskaita vadinosi ,,Elektra, vanduo ir kitų žaliavų sąnaudos. Šioje sąskaitoje buvo apskaitomos išlaidos elektrai, vandeniui, dujoms bei atliekoms. Nuo 2015 m. įmonėje sąskaitų planas 61124 išskaidytas į atskiras sąskaitas 61124 Elektra, 61129,Vanduo, 61130 Kitų žaliavų atliekų sąnaudos, 61131 Dujos.
Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2019-05-02 rašte Nr.(6.18)D2-1207 nurodė, kad pagal Buhalterines apskaitos įstatymo 9 straipsnį apskaitos politiką apskaitos politikų apskaitai tvarkyti ir finansinėms ataskaitoms sudaryti turi parinkti ūkio subjektas, atsižvelgdamas į konkrečias sąlygas, veiklos pobūdį ir vadovaudamasis verslo apskaitos standartais arba kitais teisės aktais, reglamentuojančiais apskaitą ir finansine atskaitomybę. Pagrindiniai reikalavimai apskaitos politikai yra nustatyti 1-ojo verslo apskaitos standarto „Finansinė atskaitomybė“ VIII skyriuje Apskaitos politika (32-34 punktai). Pagal standarto 32 punktą nustatydama apskaitos politiką, įmonė turi iš galimų metodų ir apskaitos tvarkymo patirties pasirinkti tokią, kad finansinėse ataskaitose pateikiami rodikliai teisingai parodytų finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus. Be to, pagal standarto 47 punktą nustatant informacijos reikšmingumą, ji vertinama ne tik kiekybiniu požiūriu, bet vertinamas ir jos turinys, t. y. informacijos reikšmingumas turėtų būti vertinamas ne tik pagal sumos dydį, bet ir pagal pobūdį. Ši tarnyba taip pat nurodė, jog VAS įmonių vidaus dokumentų sudarymo tvarkos nereglamentuoja. Įmonėje naudojamus apskaitos dokumentus (buhalterines pažymas, nurašymo aktus, avanso apyskaitas, skolų suderinimo aktus ir t. t.) ir jų surašymo tvarką įmonė nusistato savo vidaus apskaitos taisyklėse ir taip vykdo įmonės vidaus kontrolę. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 8 straipsnyje nurodyta, kad valdymo (vidaus) apskaitą ūkio subjektai pasirenka savarankiškai. Tokios pačios pozicijos laikėsi ir specialistės V. B. bei R. U..
Remiantis išdėstytu teismas daro išvadą, kad įmonė nepažeidė teisės aktų reikalavimų, reglamentuodama išlaidų priskyrimą vienai ar kitai sąskaitai, taip pat teismas laiko, jog nepaisant to, ar išlaidos bus išdėstytos keliose skirtingose sąskaitų eilutėse, ar jų bendra išlaidų suma bus išdėstyta vienoje sąskaitos eilutėje tai jokios įtakos finansinei atskaitomybei neturės, nes bendra išlaidų suma dėl to nepasikeis.
Dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 223 straipsnio 1 dalį subjekto
Pagal šį straipsnį atsako asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą: vyriausiasis buhalteris (buhalteris) – tais atvejais, kai ūkio subjektas turi savarankišką apskaitos tarnybą; buhalterinių ir audito, konsultacinių įmonių specialistai – tais atvejais, kai ūkio subjekto buhalterinė apskaita tvarkoma pagal sutartis su tomis buhalterinėmis, audito ar konsultacinėmis įmonėmis; ūkio subjekto vadovas – už buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimą nustatytą laiką. Pagal teismų praktiką buhalterinės apskaitos organizavimas ir buhalterinės apskaitos tvarkymas nėra tapačios sąvokos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-41/2012, 2K-69-895/2018). Įmonės vadovas yra atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, o ne tvarkymą. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį ūkio subjekto vadovas atsakingas už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita, taip pat už dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą. Realizuoti šią atsakomybę jis paprastai privalo priimdamas įmonės buhalterinės apskaitos politikos įsakymą. Vadovas, pavedęs konkrečius buhalterinės apskaitos tvarkymo darbus įmonės vyriausiajam buhalteriui, kitiems atsakingiems asmenims, iš esmės bus įgyvendinęs pareigą – organizuoti įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą.
Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nuo 2010 m. patvirtinta Apskaitos politika, kaltinime nurodytu laikotarpiu UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkė buhalterė - kaltinamoji L. K., kas reiškia, kad kaltinamasis M. M. iš esmės įgyvendino pareigą organizuoti įmonės buhalterinę apskaitą, o už buhalterinę apskaitos tvarkymą buvo atsakinga buhalterė – kaltinamoji L. K., tačiau nepaisant to kaltinimai M. M. pareikšti dėl to, jog jis :,, - nesurašė nurašymo aktų ar kitų dokumentų, patvirtinančių nurašymą bei taros panaudojimą, konteineriams nurašytiems į sąnaudas, ...neužtikrino, kad į taros gavimo kiekine verte apskaitos registrą būtų įrašyti visi taros gavimo duomenys; ...neužtikrino, kad į apskaitos registrą būtų įrašytos visos ūkinės operacijos; ...apskaityti taros likučiai 2014-12-31 dienai neatitinka inventorizuotiems ir tyrimo metu nustatytiems likučiams, UAB „(duomenys neskelbtini)” 2014-12-31 taros inventorizacijos apraše duomenų neįrašė; UAB „(duomenys neskelbtini)” teiktame 2014-12-31 inventorizacijos apraše nenurodė paskutinių pajamų ir išlaidų dokumentų; ... t. y. aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą“, nors jis šiuo konkrečiu atveju nėra BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytos jam inkriminuotos nusikalstamos veikos subjektas.
Pažymėtina, kad teismai, vertindami specialisto išvadą, turi patikrinti ir įvertinti specialistui ar ekspertui pateiktos medžiagos kiekį, išsamumą, pakankamumą ir kokybiškumą, taip pat specialistui pateiktų pradinių duomenų teisingumą, medžiagos ištyrimo visapusiškumą. Taip pat svarbu atsakyti į klausimą, ar specialistas neviršijo savo specialių žinių ribų ir ar nesprendė klausimų, viršijančių kompetencijos bei tyrimo apimties ribas.
Nagrinėjamoje byloje teisiamojo posėdžio metu šioje baudžiamojoje byloje išvadas pateikusi specialistė I. V. paaiškino, jog ji visos UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2014-2016 m. buhalterinės apskaitos netikrino, tikrino tik dokumentus, susijusius su taros/konteinerių/pakuočių apskaita.
Šias jos išdėstytas aplinkybes patvirtino kaltinamieji L. K. bei M. M..
Tačiau nepaisant to, specialistė I. V. pateikė išvadas, jog kaltinamieji aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą ir dėl to laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2016-12-31 iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, nors akivaizdu, kad visos buhalterinės apskaitos ji net netyrė, dėl to pateiktos išvados, kuriomis grindžiamas kaltinimas, taip pat vertintinas kritiškai. Išvados padarytos dėl to, kas net nebuvo tirta.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kad kaltinamųjų L. K. ir M. M. veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 223 straipsnio sudėties (dalyko), todėl jie išteisintini, kaip nepadarę veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ((duomenys neskelbtini)straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniais, 301 – 302 straipsniais, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
L. K. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
M. M. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.