- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-05-15
- Bylos Nr.
- eI2-5923-331/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-09274-2023-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Kaminskas, Gitana Butrimaitė, Henrikas Sadauskas
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- B. K.
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės, Arūno Kaminsko ir Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka naudojant Zoom programą išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotasis asmuo B. K. (B. K.) dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, Departamentas) 2023 m. spalio 24 d. raštu Nr. 10K-12167 (toliau – ir Raštas) informavo pareiškėją uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) ,,(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė), kad siekiant tinkamai vykdyti Migracijos departamentui paskirtas funkcijas, Vilniaus skyriaus darbuotojai prieš įteikdami leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje privalo įsitikinti, ar užsienietis yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, o jei yra - ar jo buvimas yra teisėtas, todėl Vilniaus skyriaus darbuotojo veiksmai buvo pagrįsti, siekiant įsitikinti užsieniečio teisėto buvimu Lietuvos Respublikoje.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas pateikė teismui skundą ir prašo: panaikinti Departamento 2023 m. spalio 24 d. raštą Nr. 10K-12167; įpareigoti Departamentą išduoti darbdaviui Bendrovei darbuotojo (duomenys neskelbtini) piliečio B. K. (B. K.) leidimą laikinai gyventi; priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2.1. Paaiškino, kad atsakovas priimdamas Sprendimą ir atsakovo atstovė prieš gaunant skundą elgėsi neteisėtai, nes pagal Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. liepos 8 d. įsakymo Nr. 1V-615 redakcija) (toliau tekste – Aprašas) nuostatas, leidimą laikinai gyventi gali atsiimti darbdavys arba įgaliotas asmuo. Vadovaujantis Aprašo nuostatomis pareiškėjas turėjo teisę atsiimti (duomenys neskelbtini) B. K. (B. K.) (toliau tekste – Užsienietis) (duomenys neskelbtini) pagal prašymo Nr. 2308-LLG-0058 leidimą laikiną gyventi be jokių papildomų procedūrų, kaip to reikalavo atsakovas ar atsakovo atstovė pagal pateiktą pareiškėjo skundą ir gautą iš atsakovo Sprendimą. Atsakovas elgėsi neteisėtai ir nesilaikydamas įstatymo normų, t. y. nesuteikiant pareiškėjui galimybės atsiimti Užsieniečio leidimą laikinai gyventi, kaip tai numato įstatymai. Atsakovas nenurodė įstatymo ar poįstatyminio akto, kurio pagrindu atsiimdamas darbdavys už darbuotoją leidimą laikinai gyventi, būtų papildomai reikalinga procedūra patikrinti ar užsienietis yra Lietuvoje ir ar jo buvimas Lietuvoje yra legalus. Be to, Užsieniečio buvimas Lietuvoje buvo legalus, nepaisant to, kad atsakovas pareiškėjui neišdavė Užsieniečio leidimo laikinai gyventi.
2.2. Pažymi, kad oficialiai skelbiamoje informacijoje atsakovo tinklalapyje nurodyta oficiali informacija, kuri galioja nuo 2020 m. rugsėjo 2 d., kurioje nurodyta, kad užsieniečiui išrašytą leidimą laikinai gyventi gali atsiimti užsienietį įdarbinęs arba jį įdarbinti įsipareigojantis darbdavys. Taigi, remianti išdėstytu, nėra jokios prieštaraujančios informacijos ar įstatyminio akto, kuris nurodytu, kad pareiškėjas buvo neteisus ir jam esant teisėtam pagrindui nebuvo išduotas Užsieniečio pagamintas leidimas laikinai gyventi kaip darbdaviui, nors pareiškėjas atliko visus veiksmus, kurie privalomi pagal Aprašą, įstatymą ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas, ir UTPĮ) ir atsakovo puslapyje pateiktas taisykles. Šiuo atveju, atsakovas priimdamas Sprendimą ir atsakovo atstovė neišduodama pareiškėjui Užsieniečio leidimo laikinai gyventi pasielgė neteisėtai, ko pasekoje, Sprendimas turi būti panaikintas, o pareiškėjui suteiktas leidimas atsiimti Užsieniečio leidimo laikinai gyventi, nepaisant fakto Užsienietis yra Lietuvoje ar jo Lietuvoje nėra. Užsieniečiui išduotas leidimas laikinai gyventi pagal UTPĮ 44 str. nuostatas, jam planuojant dirbti pagal trūkstamą profesijų sąrašą. Pareiškėjo prašymas atitinka visus reikalavimus, o atsakovo argumentai, kad pareiškėjas neturėjo teisės atsiimti Užsieniečio leidimo laikinai gyventi yra neteisėti ir nepagrįsti. Pareiškėjo nuomone Sprendimas yra nepagrįstas, o argumentai, kurių pagrindu priimtas Sprendimas yra visiškai nepagrįsti ir neteisėti. Remiantis išdėstytu pareiškėjas turi teisę gauti visą prašomą informaciją iš atsakovo, todėl prašo teismo įpareigoti atsakovą šiuos duomenis ir dokumentus pateikti į šią administracinę bylą ir paaiškinti kodėl pareiškėjui nebuvo išduotas Užsieniečio leidimas laikinai gyventi.
2.3. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė skundą tenkinti. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas atsisakė skundo reikalavimo įpareigoti Departamentą išduoti darbdaviui Bendrovei darbuotojo (duomenys neskelbtini) piliečio B. K. (B. K.) leidimą laikinai gyventi, prašė bylą dėl šio reikalavimo nutraukti, nes toks leidimas užsieniečiui jau yra išduotas.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime paaiškino, kad 2023 m. rugpjūčio 1 d. trečiojo suinteresuoto asmens B. K. darbdavys per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (toliau – MIGRIS) užpildė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi darbo Bendrovėje pagrindu, prašyme pažymėjęs, kad išrašytą leidimą laikinai gyventi atsiimtų Bendrovė. 2023 m. rugpjūčio 25 d. B. K. atvyko į Migracijos departamento klientų aptarnavimo skyrių Marijampolėje pateikti prie prašymo pridėtų dokumentų originalus ir savo biometrinius duomenis bei nurodė, kad pageidauja atsiimti leidimą laikinai gyventi Migracijos departamento Vilniaus skyriuje. B. K. prašymas dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo buvo priimtas, o 2023 m. spalio 3 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą išduoti B. K. leidimą laikinai gyventi. 2023 m. spalio 16 d. Bendrovės atstovas atvyko į Migracijos departamento Vilniaus skyrių atsiimti išrašytą leidimą laikinai gyventi. Vizito metu Migracijos departamento darbuotoja nustatė, kad B. K. prie prašymo dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pridėtame pase yra įklijuota (duomenys neskelbtini) Respublikos nacionalinė viza, į Šengeno erdvę (per (duomenys neskelbtini)) jis atvyko 2023 m. gegužės 16 d. Atsižvelgiant į tai, kad Bendrovės atstovo vizito metu Migracijos departamentas neturėjo duomenų, ar B. K. po prašymo pateikimo išvyko iš Lietuvos Respublikos teritorijos ir ar jis neviršija teisės aktuose nustatyto teisėto buvimo, turint kitos valstybės nacionalinę vizą, laiko (90 dienų per 180 dienų laikotarpį), Bendrovės atstovui leidimas laikinai gyventi nebuvo įteiktas, papildomai informuojant kad B. K. turėtų pateikti paaiškinimą apie savo buvimo Lietuvos Respublikos teritorijoje laikotarpius.
Šalies argumentai
3.1. Pareiškėjas 2023 m. spalio 17 d. pateikė Migracijos departamentui skundą, prašydama paaiškinti, kodėl tinkamai ir laiku nebuvo informuota apie pasikeitusią leidimų laikinai gyventi įteikimo tvarką ir kodėl ta pasikeitusi tvarka taikoma pagal seną tvarką priduotam prašymui. Migracijos departamentas skundžiamu Raštu paaiškino pareiškėjui, kad viena iš Migracijos departamento funkcijų yra užsieniečių buvimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje kontrolė, o siekiant tinkamai vykdyti šią funkciją, Migracijos departamento Vilniaus skyriaus darbuotojai prieš įteikdami leidimą laikinai gyventi privalo įsitikinti, ar užsienietis yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, o jei yra – ar jo buvimas yra teisėtas. Taigi, atsižvelgiant į esamą reglamentavimą Migracijos departamento Vilniaus skyriaus darbuotojo veiksmai buvo pagrįsti, siekiant įsitikinti užsieniečio teisėto buvimu Lietuvos Respublikoje. 2023 m. lapkričio 15 d., paskutinę turimos (duomenys neskelbtini) Respublikos nacionalinės vizos galiojimo dieną, B. K. atvyko į Migracijos departamento Vilniaus skyrių, pateikė paaiškinimą, kad į Lietuvos Respublikos teritoriją atvyko 2023 m. rugpjūčio 27 d. Migracijos departamentas, nustatęs, kad B. K. Lietuvos Respublikos teritorijoje yra teisėtai, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad 2023 m. lapkričio 15 d. baigiasi jo turimos vizos galiojimo laikas, tą pačią dieną įteikė B. K. leidimą laikinai gyventi.
3.2. Nors pareiškėjas skunde teigia, kad leidimų laikinai gyventi įteikimo darbdavio atstovui procedūrose nėra nustatyta, kad papildomai turi būti tikrinamas užsieniečio teisėtas buvimas Lietuvos Respublikoje, pažymi, kad tokia patikra savaime negali būti laikoma neteisėtais veiksmais, kadangi ji yra atliekama, remiantis kitomis imperatyviomis teisės aktų nuostatomis. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 3 dalį užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja Migracijos departamentas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba, bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis. Atitinkamos nuostatos yra įtvirtintos ir Migracijos departamento nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2000 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 388, 10.15 papunktyje, pagal kurį Migracijos departamentas, siekdamas jam nustatyto veiklos tikslo, kontroliuoja užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje, vykdo stebėseną ir analizuoja migracijos srautų pokyčius, nelegalios migracijos priežastis bei kartu su Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir kitomis valstybės institucijomis ir įstaigomis vykdo nelegalios migracijos prevenciją. Taigi, galiojantys teisės aktai nustato imperatyvią pareigą Migracijos departamentui kontroliuoti užsieniečių buvimą Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir šios nuostatos suteikė teisę Migracijos departamentui leidimo laikinai gyventi įteikimo Bendrovės atstovui metu tikrinti B. K. buvimą Lietuvos Respublikoje ir šio buvimo teisėtumą, apie ką pareiškėjas ir buvo informuotas ginčijamu atsakymu.
3.3. Migracijos departamentas ne tik turėjo teisinį pagrindą tikrinti B. K. buvimo Lietuvos Respublikoje teisėtumą, bet ir turėjo tam faktinį pagrindą. Neginčijame pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, kad Migracijos departamentui buvo žinoma apie B. K. išduotą (duomenys neskelbtini) Respublikos nacionalinę vizą, tačiau, atkreipė dėmesį į tai, kad ši viza nesuteikė užsieniečiui teisės būti Lietuvos Respublikos teritorijoje visą šioje vizoje nurodytą laiką. Kaip jau minėta, B. K. į Migracijos departamentą buvo atvykęs 2023 m. rugpjūčio 25 d., turėdamas (duomenys neskelbtini) Respublikos nacionalinę vizą, tačiau į Šengeno erdvę jis atvyko dar 2023 m. gegužės 16 d. Atsižvelgiant į tai, kad su šia viza užsienietis Lietuvos Respublikos teritorijoje galėjo būti ne ilgiau negu 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį, o 2023 m. spalio 16 d. Bendrovės atstovo vizito Migracijos departamente metu Migracijos departamentas neturėjo duomenų apie B. K. atvykimo ir išvykimo iš Lietuvos Respublikos laikotarpius, t. y., neturėjo galimybės nustatyti, ar B. K. neviršijo jam leidžiamo buvimo Lietuvos Respublikoje termino, kurį viršijant jo atžvilgiu turėtų būti priimami tolimesni sprendimai dėl teisinės padėties, Migracijos departamentas pagrįstai neįteikė Bendrovės atstovui užsieniečio leidimo laikinai gyventi bei paprašė pateikti B. K. paaiškinimus apie buvimo Lietuvos Respublikos teritorijoje aplinkybes. Migracijos departamentas vykdė imperatyvius Įstatymo reikalavimus dėl pareigos vykdyti užsieniečių buvimo Lietuvos Respublikoje kontrolę turėjo tiek faktinį, tiek teisinį pagrindą tikrinti B. K. buvimo Lietuvos Respublikoje teisėtumą, kas ir buvo paaiškinta pareiškėjui ginčijamame atsakyme, taigi, pareiškėjo skundo teiginiai nesudaro pagrindo panaikinti šį atsakymą kaip neteisėtą ar nepagrįstą. B. K. 2023 m. lapkričio 15 d. pats atvyko į Migracijos departamentą, Migracijos departamentas įsitikino, kad jo buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje neviršija Įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje nustatyto termino, taigi, įteikė B. K. leidimą laikinai gyventi. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundo reikalavimas netenkinamas, kadangi leidimas laikinai gyventi užsieniečiui jau yra įteiktas. Pareiškėjas nepagrindė savo skundo reikalavimų, ginčijamas Migracijos departamento atsakymas nedaro įtakos B. K. teisei gyventi Lietuvos Respublikoje.
Atsiliepimas
3.4. Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus, prašė pareiškėjo skundą atmesti. Teismo posėdyje patvirtino, kad užsieniečiui leidimas jau yra išduotas.
4. Suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) pilietis B. K. (B. K.) teismo posėdyje nedalyvavo, jam apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta laiku ir tinkamai, pareiškėjo atstovai informavo teismą, kad užsieniečiui žinoma apie bylos nagrinėjimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento Rašto, kuriuo pareiškėjas informuotas, kad Departamentas prieš įteikdamas leidimą laikinai gyventi privalo įsitikinti, ar užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje yra teisėtas, teisėtumo ir pagrįstumo.
6. Nustatyta, kad pareiškėjas 2023 m. spalio 17 d. pateikė Departamentui prašymą, teigdamas, kad 2023 m. rugpjūčio 25 d. (duomenys neskelbtini) pilietis B. K. pagal prašymo Nr. 2308-LLG-0058MD padalinyje (duomenys neskelbtini) pridavė dokumentus leidimui laikinai gyventi gauti. Prašyme jis nurodė savo pageidavimą, kad leidimą laikinai gyventi atsiimtų darbdavio atstovas Vilniuje. Pagal registraciją specialistė pareiškė, kad užsienietis privalo pats atvykti į Vilniaus Departamentą ir parašyti paaiškinimą apie savo buvimą EC, nors jis teisėtai yra ES teritorijoje pagal (duomenys neskelbtini) vizą, ir Departamento darbuotoja tai mato. Reikalavo paaiškinti, kodėl tinkamai ir laiku nebuvo informuoti apie pasikeitusią tvarką ir kodėl ta pasikeitusi tvarka taikoma pagal seną tvarką priduotam prašymui.
7. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, ginčijamu Raštu informavo, kad Departamento viena iš funkcijų - užsieniečių buvimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje kontrolė, siekiant tinkamai vykdyti Migracijos departamentui paskirtas funkcijas, Vilniaus skyriaus darbuotojai prieš įteikdami leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje privalo įsitikinti, ar užsienietis yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, o jei yra - ar jo buvimas yra teisėtas, todėl Vilniaus skyriaus darbuotojo veiksmai buvo pagrįsti, siekiant įsitikinti užsieniečio teisėto buvimu Lietuvos Respublikoje.
8. Nagrinėjamoje byloje susiklosčiusiems teisiniams santykiams taikytinos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) nuostatos, Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – Aprašas).
8.1. Užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas ar keičiamas, jeigu jis atitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo pagrindą bei Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas ir nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui leidimas laikinai gyventi gali būti neišduotas arba nepakeistas.
8.2. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 44 straipsnio nuostatas.
8.3. Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui. Jeigu užsienietis bus įdarbinamas pagal laikinojo darbo sutartį, pateikiamas laikinojo įdarbinimo įmonės, įrašytos į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal laikinojo darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą bei darbo Lietuvos Respublikoje metu mokėti užsieniečiui mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu Lietuvos statistikos departamento paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) (toliau – paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU) dydis, o laikotarpiais tarp siuntimų – ne mažesnį negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga; b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu; arba apie užsieniečio turimą ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu; arba apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį. Užsieniečiui, kuris atvyksta dirbti pagal laikinojo darbo sutartį, taikomos šiame punkte nurodytos sąlygos dėl užsieniečio kvalifikacijos arba darbo patirties; c) Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. Įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodyta sąlyga taip pat netaikoma užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis (toliau – Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašas pagal ekonominės veiklos rūšis) ir nėra išnaudota kvota, nustatoma pagal šio Įstatymo 57¹ straipsnį, ir užsieniečiui, kuriam buvo suteikta laikinoji apsauga ir kuriam leidimas laikinai gyventi šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu išduodamas pirmą kartą arba keičiamas, kai užsieniečio darbdavys nepasikeitė. Ši dalis netaikoma užsieniečiui, kuris ketina dirbti pagal laikinojo darbo sutartį.
8.4. Pagal Įstatymo 11 straipsnio 5 dalį užsienietis, kuris nenurodytas šio straipsnio 4 dalyje, bet turi kitos Šengeno valstybės išduotą leidimą gyventi ar nacionalinę vizą, leidimo gyventi ar nacionalinės vizos galiojimo metu turi teisę atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti Lietuvos Respublikoje be vizos, bet jo buvimas Lietuvos Respublikoje ir kitose Šengeno valstybėse negali trukti ilgiau negu 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį. Pagal Įstatymo 23 straipsnio 1 punktą užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, jeigu užsienietis yra Lietuvos Respublikoje laikotarpį, viršijantį šio Įstatymo 11 straipsnio 2–9, 11 dalyse užsieniečiams nustatytą buvimo joje laiką. Įstatymo 124 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad užsienietis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos iki šio Įstatymo 11 straipsnio 2–9, 11 dalyse užsieniečiams nustatyto buvimo laiko pabaigos, išskyrus atvejus, kai jis gauna dokumentą, patvirtinantį jo teisę būti arba gyventi Lietuvos Respublikoje.
8.5. Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad sprendimas grąžinti užsienietį į užsienio valstybę priimamas, kai jis yra Lietuvos Respublikoje laikotarpį, viršijantį šio Įstatymo 11 straipsnio 2–9, 11 dalyse užsieniečiams nustatytą buvimo laiką, o pagal to paties straipsnio 3 dalį Sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę ar įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos gali būti nepriimamas, jeigu pagal Lietuvos Respublikos sudarytą tarptautinę sutartį dėl neteisėtai esančių asmenų grąžinimo (readmisijos) neteisėtai Lietuvos Respublikoje esantį užsienietį priima atgal Europos Sąjungos valstybė narė, jeigu ši sutartis įsigaliojo iki 2009 m. sausio 13 d. arba valstybė, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė.
9. Teismas visų pirma atkreipia dėmesį, kad teismo posėdyje, pareiškėjo atstovas atsisakė reikalavimo įpareigoti Departamentą išduoti darbdaviui Bendrovei darbuotojo (duomenys neskelbtini) piliečio B. K. (B. K.) leidimą laikinai gyventi.
9.2. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 50 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pareiškėjo teisė bet kurioje proceso stadijoje atsisakyti skundo (prašymo pareiškimo). Pagal ABTĮ 103 straipsnio 4 punktą, jeigu pareiškėjas atsisakė skundo (prašymo, pareiškimo), teismas administracinę bylą nutraukia.
9.3. Teismas konstatuoja, kad pareiškėjo skundo dalies atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, todėl priimamas, o administracinės bylos dalis dėl reikalavimo įpareigoti Departamentą išduoti darbdaviui Bendrovei darbuotojo (duomenys neskelbtini) piliečio B. K. (B. K.) leidimą laikinai gyventi nutraukiama (ABTĮ 50 straipsnio 2 dalis, 103 straipsnio 4 punktas).
9.4. Atsižvelgiant į tai, teismas plačiau nepasisakys dėl pareiškėjo skundo teiginių, susijusių su tuo, jog pareiškėjui kaip Užsieniečio darbdaviui turėjo būti išduotas Užsieniečio leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
9.5. Šalims išaiškinama, kad bylą nutraukus vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (ABTĮ 104 straipsnio 3 dalis).
9.6. Toliau teismas nagrinės pareiškėjo skundo reikalavimus, susijusius su Departamento Rašto panaikinimu ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimu.
10. Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje iš esmės kelia ginčą dėl to ar Departamentas, prieš išduodamas leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, privalo įsitikinti, jog Užsienietis yra Lietuvoje ir ar jo buvimas Lietuvoje yra legalus.
10.1. Aprašo 6 punkte nustatyta, kad Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas, gavęs šio punkto pirmojoje pastraipoje nurodytą pranešimą, įsitikina, ar nėra viršijamas Įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje arba 44² straipsnio 6 dalyje nurodytas maksimalus buvimo terminas. Nustačius, kad šis terminas yra viršijamas, Migracijos departamentas ne vėliau kaip per 20 kalendorinių dienų nuo šio punkto pirmojoje pastraipoje nurodyto pranešimo gavimo Migracijos departamente dienos kitos Europos Sąjungos valstybės narės, išdavusios užsieniečiui leidimą laikinai gyventi kaip perkeltam įmonės viduje, kompetentingai institucijai ir šioje valstybėje įregistruotai priimančiajai įmonei išsiunčia raštą, kuriuo prieštarauja šiame punkte nurodyto užsieniečio trumpalaikiam perkėlimui į Lietuvos Respubliką.
10.2. Pagal Įstatymo 11 straipsnio 6 dalį, užsienietis, kuris turi kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduotą galiojantį leidimą laikinai gyventi kaip perkeltas įmonės viduje, turi teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje be vizos ne ilgiau negu 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį, taip pat dirbti priimančiojoje įmonėje, įsteigtoje Lietuvos Respublikoje. Tuo atveju, jeigu užsienietis turi kitos Europos Sąjungos valstybės narės, kuri nėra Šengeno valstybė, išduotą leidimą laikinai gyventi kaip perkeltas įmonės viduje, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, turi būti raštu pranešusi Migracijos departamentui apie šio užsieniečio perkėlimą įmonės viduje, įskaitant judėjimą tarp priimančiųjų įmonių kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, trukmę ir priimančiosios (priimančiųjų) įmonės (įmonių) buveinės (buveinių) adresą (adresus).
10.3. Pagal Įstatymo 44² straipsnio 6 dalį, užsieniečio perkėlimas įmonės viduje, įskaitant judėjimą tarp priimančiųjų įmonių, įsteigtų kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, negali trukti ilgiau negu 3 metus, kai jis perkeliamas įmonės viduje kaip vadovas arba kaip specialistas, ir negali trukti ilgiau negu vienerius metus, kai perkeliamas įmonės viduje kaip darbuotojas – stažuotojas. Pasibaigus šiam laikotarpiui, užsienietis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos į užsienio valstybę, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė, išskyrus atvejus, kai jam išduodamas leidimas gyventi kitu šio Įstatymo nustatytu pagrindu. Naujas prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi šiame straipsnyje nustatytais pagrindais gali būti pateiktas ne anksčiau kaip praėjus 3 mėnesiams nuo užsieniečio išvykimo iš Lietuvos Respublikos dienos, jeigu jo perkėlimas įmonės viduje truko šioje dalyje nurodytą ilgiausią leidžiamą perkėlimo įmonės viduje laikotarpį.
10.4. Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje nebeliko ginčo dalyko dėl leidimo laikinai gyventi įteikimo. Vadovaujantis aukščiau nurodytomis Aprašo ir Įstatymo nuostatomis matyti, kad Užsienietis turėjo teisę būti Lietuvos Respublikoje be vizos ne ilgiau negu 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį, tačiau Departamentas, prieš išduodamas leidimą laikinai gyventi, privalo įsitikinti, ar šis terminas nėra viršijamas. Nustatyta, kad Užsienietis yra (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, jis turėjo (duomenys neskelbtini) Respublikos išduotą vizą Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas 2023 m. rugpjūčio 1 d. buvo pateikęs Departamentui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Užsieniečiui tuo pagrindu, jog jis ketina dirbti Bendrovėje suvirintoju dujomis ir elektra. Pareiškėjo atstovas 2023 m. spalio 17 d. pateikė Departamentui skundą dėl to, kad jam nuvykus atsiimti Užsieniečio leidimo laikinai gyventi, jam buvo atsisakyta jį išduoti, kadangi nurodyta, jog Užsienietis turi atvykti ir pateikti paaiškinimus dėl savo buvimo ES. Departamentas priėmė ginčijamą Raštą nurodęs, jog Departamentas, prieš išduodamas leidimą laikinai gyventi, privalo įsitikinti dėl Užsieniečio teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje.
10.5. Nagrinėjamoje byloje taip pat nustatyta, kad Užsienietis į Šengeno erdvę atvyko 2023 m. gegužės 16 d. Pareiškėjo atstovas atvyko į Departamentą atsiimti Užsieniečio leidimo laikinai gyventi 2023 m. spalio 17 d., t. y. praėjus daugiau nei 90 dienų laikotarpiui nuo Užsieniečio atvykimo į Šengeno erdvę. Vadovaujantis Aprašo 6 punktu ir Įstatymo 11 straipsnio 6 dalies nuostatomis, Departamentas, prieš išduodamas leidimą laikinai gyventi, turėjo įsitikinti, ar Užsienietis, kuris atvyko į Šengeno erdvę 2023 m. gegužės 16 d., neviršijo nustatyto teisėto buvimo laikotarpio, t. y. 90 dienų per 180 dienų laikotarpį. Kaip matyti, Užsieniečiui leidimas laikinai gyventi buvo įteiktas 2023 m. lapkričio 15 d. Iš atsakovo atsiliepime pateikto paaiškinimo matyti, kad Užsienietis 2023 m. lapkričio 15 d. atvyko į Migracijos departamento Vilniaus skyrių, pateikė paaiškinimą, kad į Lietuvos Respublikos teritoriją atvyko 2023 m. rugpjūčio 27 d. Migracijos departamentas, nustatęs, kad Užsienietis Lietuvos Respublikos teritorijoje yra teisėtai, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad 2023 m. lapkričio 15 d. baigiasi jo turimos vizos galiojimo laikas, tą pačią dieną įteikė Užsieniečiui leidimą laikinai gyventi. Taigi, byloje pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjo atstovui atvykus į Departamentą atsiimti Užsieniečio leidimo laikinai gyventi, Departamentas neturėjo duomenų apie Užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpį, todėl turėjo pagrindą įsitikinti, ar Užsienietis neviršijo teisėto buvimo laikotarpio.
10.6. Ginčo Rašte nurodyta, kad siekiant tinkamai vykdyti Migracijos departamentui paskirtas funkcijas, Vilniaus skyriaus darbuotojai prieš įteikdami leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje privalo įsitikinti, ar užsienietis yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, o jei yra - ar jo buvimas yra teisėtas. Atsižvelgiant į esamą reglamentavimą Vilniaus skyriaus darbuotojo veiksmai buvo pagrįsti, siekiant įsitikinti užsieniečio teisėto buvimu Lietuvos Respublikoje.
10.7. Įvertinus tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad prieš pareiškėjo atstovui atsiimant Užsieniečio leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, Departamento darbuotojai privalo įsitikinti, ar Užsienietis neviršijo teisėto buvimo Šengeno erdvėje laikotarpio, nustatyto Įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje. Tokį patikrinimą Departamentą įpareigoja atlikti Aprašo nuostatos, todėl ginčijamu Raštu pareiškėjui išaiškinant, kad Departamento darbuotojas pagrįstai turėjo įsitikinti Užsieniečio teisėtu buvimu Lietuvos Respublikoje, Departamentas laikėsi imperatyvių įstatymų nuostatų reikalavimų. Esant nurodytoms aplinkybėms, Departamentas, prieš išduodamas pareiškėjui Užsieniečio leidimą laikinai gyventi, privalėjo įsitikinti jog Užsienietis yra Lietuvoje ir ar jo buvimas Lietuvoje yra legalus.
11. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismų praktiką, teismas daro išvadą, kad Migracijos departamentas iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą Raštą, Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. spalio 24 d. raštas Nr. 10K-12167 paliekamas nepakeistas, pareiškėjo reikalavimų tenkinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 56 straipsnis).
12. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo skundas nagrinėjamu atveju atmetamas, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo jam klausimas nesprendžiamas.
13. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą V. d. H. prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą H. prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 − 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Nutraukti administracinės bylos Nr. eI2-5923-331/2024 dalį dėl pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ skundo reikalavimo - įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išduoti darbdaviui uždarajai akcinei bendrovei ,,(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo (duomenys neskelbtini) piliečio B. K. (B. K.) leidimą laikinai gyventi.
Kitus pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ skundo reikalavimus atmesti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.