- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-06-27
- Bylos Nr.
- 1-434-731/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-37859-2017-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Liudmila Kuzmickienė
- Kaltinamasis
- M. Š.
- Nukentėjusysis
- S. B., V. Š.
- Advokatai
- Algirdas Misevičius
- Kategorijos
- 1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
- 2.1.15.3.1Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje ir jo pareiškimas (BPK 109, 112, 117 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
M. Š., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, UAB "(duomenys neskelbtini)" šaltkalvis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. Š. 2017 m. liepos 16 d., apie 14.10 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie namo Nr. 10 esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. matant kitiems asmenims, mažametės K. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir mažametės K. B., gim. (duomenys neskelbtini), akivaizdoje, žodinio konflikto su S. B. metu, keikdamasis necenzūriniais žodžiais S. B. atžvilgiu, priėjo prie automobilyje "(duomenys neskelbtini)", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pusėje sėdinčio S. B., ir pro praviras automobilio dureles, kumščiu sudavė S. B. į veido kairę pusę, po to, S. B. išlipus iš automobilio, sugriebė nukentėjusiajam S. B. už marškinių priekinės dalies, dėl ko grumtynių metu ne mažiau trijų kartų kliudė ranka S. B. galvos sritį, ko pasekoje, dėl kairės akies voko poodinės kraujosruvos su odos nubrozdinimu, dešinės alkūnės odos nubrozdinimo, padarė nukentėjusiajam S. B. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis M. Š. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2017-07-16 jo dukra K. Š. svečiavosi pas jį ir buvo palikusi planšetę. Susiskambino su dukra, kad užvažiuotų ją pasiimti, prieš važiuojant į Vilnių. Atvažiavo prie namo K. Š., buvusi žmona V. Š. ir S. B., kuris sėdėjo už vairo. Jis nusileido į apačią, padavė planšetę. V. Š. buvo išlipusi parūkyti. Ji priėjo ir jis norėjo paklausti ko ji skambinėja išgėrusi naktimis. Tuo metu iš automobilio išlipo S. B. kažko ieškoti bagažinėje. Jis jam pasakė „tvarkyk savo „bobą“, nes ji man skambinėja“, šis atsisukęs jį išvadino debilu ir pasiuntė. S. B. nuėjo į automobilį, atsisėdo. Jis dėl to supyko, priėjo prie automobilio kairės pusės, pradarė automobilio dureles ir kaire ranka smogė jam į veido sritį. Užtrenkė dureles ir jas laikė prispaudęs, o S. B. pradėjo labai šėlti. Ant galinės sėdynės sėdėjo vaikai - K. Š. ir K. B., jos išsigando. Jis paleido duris. S. B. šoko iš automobilio, iškart jam stvėrė už marškinių ir prasidėjo grumtynės. Grumtynių metu rankomis galėjo užkabinti S. B., nes tyčinių smūgių nesudavė, o tik atitraukinėjo nuo savęs, kad jis nesmogtų. S. B. paėmęs už kaklo prirėmė jį prie automobilio ir laikė. Tuo pat metu iš darbo grįžinėjo jo mergina ir viskas apsiramino, S. B. atleido jį nuo mašinos. S. B. atsisėdo atgal į automobilį, o jis pritūpė prie galinių kairės pusės automobilio durelių, nes verkė vaikai, ramino dukrą. Vaikai apsiramino. Dėl padaryto gailisi, su dukra bendrauja.
Be kaltinamojo M. Š. prisipažinimo ištirti kiti duomenys, kurie buvo išnagrinėti sutrumpinto proceso tvarka, vadovaujantis BPK 273 str., 291 str.
Motyvuojamoji dalis
M. Š. kaltė įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, kita byloje surinkta medžiaga.
Nukentėjusysis S. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis gyvena Vilniuje, kartu su drauge V. Š., jos dukterimi K. Š.. 2017 m. liepos 15 d., su V. Š., K. Š., bei savo dukterimi K. B. atvažiavo į Zarasų rajone esančią sodybą pailsėti. Atvažiavo V. Š. automobiliu "(duomenys neskelbtini)", valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Liepos 16 d., po pietų važiavo į Zarasus pas M. Š. paimti K. planšetės. Vėliau būdamas automobilyje ir laukdamas grįžtančios K. Š. pro atgalinio vaizdo veidrodėlį pamatė, kad V. Š. kalbasi su M. Š., bet į jų pokalbį nesikišo ir jų nestebėjo. Radijas blogai grojo, todėl nusprendė išlipti iš automobilio ir pasiimti automobilio bagažinėje buvusį garso kolonėlėje paliktą USB raktą, kuriame įrašyta muzika. Išlipo iš automobilio, atsidarė bagažinę, išsiėmė iš kolonėlės USB raktą. Kol jis iš bagažinės ėmė USB raktą, M. Š. jam pasakė grasinančiu tonu, ką jis čia veikia ir daug keiksmažodžių. Jis uždarinėjo bagažinę ir atsakė, kad čia vieša vieta, ką nori tą daro. M. Š. dar jį keikė. Jis atsisėdo į automobilio vairuotojo pusę, o M. Š. atsekė jam iš paskos, prie priekinių kairės pusės automobilio durelių. Automobilyje buvo V. Š., abi dukros. M. Š. neleido jam uždaryti automobilio durelių ir kažkaip jas buvo užrėmęs koja, durelės buvo atidarytos plačiai, M. Š. keikėsi, dar kažką pasakė V. Š. atžvilgiu .Pamatęs, kad negali uždaryti automobilio vairuotojo pusės durelių, jis užvedė automobilį ir įjungė pirmą pavarą, pradėjo atleidinėti sankabą, ir tuo metu M. Š. kumščiu sudavė jam į veido kairę pusę, virš antakio, buvo kraujo, smūgis buvo stiprus, juto skausmą. Po smūgio M. Š. pats uždarė automobilio vairuotojo pusės dureles. Jis užgesino automobilį ir išlipo pasiaiškinti, kodėl M. Š. taip elgiasi. Tik jam išlipus, M. Š. sugriebė jam už marškinių priekinės dalies ir jie susistumdė, įvyko grumtynės. Jis M. Š. nesudavė, jie grūmėsi. Šių grumtynių metu, M. Š. rankomis, ne mažiau trijų kartų kliudė jo galvą. Tiesioginių, tyčinių smūgių M. Š. jis nesudavė, nebent grumtynių metu galėjo netyčia ranka kur kliudyti, kai išsisuko nuo M. Š.. Jie tik grūmėsi, grumtynes pradėjo M. Š., puldamas ir suimdamas jį už priekinės marškinių dalies. Vienu metu pradėjo klykti automobilyje sėdinčios mergaitės. Susistumdymo su M. Š. metu, matė stovinčią jo draugę V. P., kuri prašė M. nusiraminti. Po to jis su M. Š. išsiskyrė, jis atsisėdo į automobilį, galinėje sėdynėje abi mergaitės verkė. M. Š. atidarė galines kairės pusės keleivio dureles ir ramino savo verkiančią dukrą K. Š.. Daugiau su M. Š. jis nekalbėjo. Kadangi vaikai verkė, jis užvedė automobilį, gali būti, kad pradėjo važiuoti, ir M. Š. uždarė dureles. Jie išvažiavo į Zarasų policijos komisariatą rašyti pareiškimo. Kol rašė pareiškimą, atėjo V. Š. ir pasakė, kad apgadintas jos automobilio kairys šonas, padaryti įlenkimai. Jie iškarto įtarė, kad taip pasielgė M. Š.. Jam buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 38-39, 43-46).
Nukentėjusioji V. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. liepos 16 d., dukra K. Š. pasakė, kad jai iš tėvo reikia paimti planšetę. Po to jai paskambino M. Š., ji sutiko užvažiuoti paimti planšetę. Automobilį "(duomenys neskelbtini)", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo S. B., ji sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, o mergaitės gale. Atvykus į (duomenys neskelbtini) gatvę prie daugiabučio namo Nr.10, S. B. įvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelę. Matė, kad M. Š. į lauką išnešė planšetę ir abu su K. Š. ėjo link jų automobilio. Kai M. Š. priėjo arčiau, ji pamatė, kad jis yra neblaivus, pradėjo piktai jai priekaištauti dėl to, kodėl dukra negali ateiti į jo namus, kodėl ji neleidžia bendrauti jai su jo dabartine drauge V. P., kad ji nuteikia dukrą prieš V. P.. Ji pasiteisino tuo, kad V. P. savo "Facebook" paskyroje viešino jos dukros K. Š. nuotraukas. Po to M. Š. pradėjo ją įžeidžiančiai, keiksmažodžiais vadinti, o tuo momentu S. B. išlipo iš automobilio vairuotojo pusės ir priėjęs prie bagažinės kažką pasiėmė. Kol S. B. buvo prie bagažinės, M. Š. pradėjo žodžiais pulti S. B.. Tuo momentu jie visi susėdo į mašiną, norėjo važiuoti, tačiau M. Š. priėjo prie vairuotojo pusės durelių, kurios buvo atidarytos, ir kažkaip užkišo koją, kad S. B. negalėjo uždaryti durelių. M. Š. S. B. pasakė: "tvarkyk savo bobą". S. B. tik pasakė, kad leistų jam uždaryti dureles ir tuo momentu M. Š. kumščiu smogė S. B. į veidą, daugiau į kairę akį, kad jo akiniai nuo saulės nukrito po jos kojom. Ji išlipo iš automobilio, iš automobilio išlipo ir S. B.. Matė, kad S. B. su M. Š. pradėjo grumtis prie pat automobilio kairės pusės. Jie abu buvo tarsi kažkaip susirakinę, grūmėsi stovėdami, mosikavo rankomis, M. Š. bandė rankomis suduoti S. B., bet šis gynėsi. Automobilyje buvusios mergaitės pradėjo verkti. Atėjo M. Š. draugė V. P., kuri pradėjo M. Š. raminti, po ko grumtynės baigėsi. Ji pasakė V. P., kad ji vestųsi M. Š. namo. M. Š., atsidaręs kairės pusės keleivio dureles, bandė raminti dukrą, bet ji vis tiek labai verkė. V. P. išsivedė M. Š. į namus, o jie išvažiavo į Zarasų policijos komisariatą, rašyti pareiškimo. Matė, kad S. B. kairė akis tinsta, matėsi žaizdelė - nubrozdinimas su krauju, ji įtaria, kad M. Š. buvo su žiedu, dėl to nuo smūgio atsirado tokia žaizdelė. Atidžiau apžiūrėjusi savo automobilį ji pastebėjo, kad automobilis kairėje pusėje per kelias vietas, t. y. viršuje prie stogo ir vairuotojo durelės yra nežymiai įlenktos. Ji iškarto suprato, kad tai padarė M. Š., nes grumtynių metu su S. B. matė, kaip M. Š. rankomis atsitrenkdavo į jos automobilį. Jiems važiuojant namo į Vilnių ir būnant namuose S. B. skundėsi jai, kad po šių grumtynių jam pradėjo skaudėti nugarą (2 t., b. l. 81-85).
Nukentėjusioji K. Š. apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad važiavo paimti kartu su S., K., mama pas tėtį planšetės. Tėtis atidavęs planšetę, ją palydėjo. Tuo metu S. išlipo iš mašinos, kažką darė bagažinėje, paskui vėl įlipo į mašiną, bet tėtis S. neleido uždaryti durų ir išvažiuoti bei stipriai trenkė ranka su žiedu S. Ji tuo metu sėdėjo mašinoje, už vairuotojo. Po to smūgio S. po akimi buvo mėlynė. Paskui S. išlipo ir jie su tėčiu pradėjo muštis. Jie tampėsi ir paskui S. pastūmė tėtį prie mašinos. Tėtis netyčia įlenkė mašiną, o kas buvo toliau neprisimena, buvo užsimerkusi. Verkė, nes buvo labai baisu. Dar prisimena, kad tėčio draugė V. atėjo prie mašinos (1 t., b. l. 161).
Nukentėjusioji K. B. apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad iš Vilniaus atvažiavo į vieną vietą, kur buvo namas ir ežeras, važiavo tėtis, K. ir V.. Automobilį vairavo tėtis. Grįždami į Vilnių užvažiavo pas K. tėtį paimti planšetės. V. išlipusi iš automobilio rūkė. Atėjo K. su tėčiu. V. kažką kalbėjo su K. tėčiu, paskui pradėjo bartis. Tada jos tėtis išlipo iš mašinos, nuėjo į mašinos galą, gal kažko pasiimti. Po to V. sėdo į mašiną, taip pat ir jos tėtis atsisėdo už vairo, užsidarė duris, bet K. tėtis atidarė duris, kažką pasakė ir trenkė vieną kartą jos tėčiui ranka į galvą. Jos tėčiui nukrito akiniai. Tėtis norėjo išeiti, bet K. tėtis, tikriausiai tyčia uždarė duris. V. vėl išlipo iš mašinos ir pradėjo lauke kažką kalbėti, rėkti. Jos su K. sėdėjo mašinoj, suprato, kad kažkas trenkėsi į mašiną, bet nežino kas. Jos su K. pradėjo labai verkti, joms buvo stresas. Įvykus smūgiui jos šuniukas atsisėdo jai ant kelių. Ji nepamena, bet paskui visi sėdo į mašiną, o K. tėtis atidarė duris ir ramino K., paskui lygtai uždarė duris ir jie išvažiavo. Kai važiavo, K. atsiprašinėjo už tėtį, kad taip pasielgė. Kas buvo lauke ji nelabai matė, nes liejosi akyse, ji verkė. Tėčiui po kažkuria akimi buvo mėlynė ir truputis kraujo (1 t., b. l. 177).
Liudytoja V. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, 2017 m. liepos 16 d., 14.00 val. baigė darbą UAB "(duomenys neskelbtini)", ėjo į namus, (duomenys neskelbtini). Į namus ėjo pro parduotuvės "(duomenys neskelbtini)", Zarasuose, esantį vidinį kiemą, ir jai priėjus bendrabučio tipo daugiabutį, esantį (duomenys neskelbtini)gatvėje, išgirdo moterišką riksmą: "Raminkitės, raminkitės". Pamatė, kad automobilių stovėjimo aikštelėje, esančio priešais (duomenys neskelbtini) daugiabutį namą, iš kiemo pusės, prie pagrindinės gatvės, stovi jos draugas M. Š., kurį kitas jaunuolis už kaklo alkūne buvo prirėmęs prie automobilio galinių durelių. To jaunuolio ji nepažįsta, tačiau vėliau sužinojo, jog tai V. Š. draugas S. B.. Matė, kad šalia stovėjo V. Š.. Ji šaukė S. ramintis. Pribėgo prie automobilio, matė kaip jaunuolis vis dar laikė alkūne prirėmęs M. Š. prie automobilio, o M. Š. savo rankomis stūmė jį nuo savęs, matė, kad automobilyje, ant galinės sėdynės, sėdi dvi mergaitės, jos verkė. Ji abiems pasakė, kad juos mato vaikai ir jie nedarytų nesąmonių. Ji matė, kad S. B. virš antakio buvo įdrėskimas. Kai M. Š. su S. B. paleido vienas kitą, ji M. Š. už rankos pritraukė arčiau savęs. Tada S. B. sėdosi už automobilio vairo ir pagrasino M. Š.. Matė, kad M. Š. marškinėliai per apykaklės siūlę buvo nedaug suplėšyti, ant jo kaklo matė įdrėskimą, įdrėskimas buvo ir ant nosies, kakta buvo kažkuo ištepta. M. Š. atidaręs automobilio kairės pusės galines dureles , pasilenkęs į saloną ramino savo dukrą K. Š., buvo ją apsikabinęs, abi mergaitės verkė. Grumtynių metu automobilio nei vienas iš jų nedaužė, tik M. Š. paties S. B. alkūne buvo priremtas į automobilį. M. Š. jai sakė, kad jis S. B. sėdinčiam automobilyje, vieną kartą ranką sudavė per veidą, todėl, kad po jo pasakymo, kad jis apramintų jo buvusią žmoną V. Š., S. B. pats pradėjo jį keikti įvairiais necenzūriniais žodžiais ir taip kilo konfliktas (2 t., b. l. 4-6).
Liudytoja I. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) daugiabučiame name, Zarasuose. 2017 metų vasarą ji buvo namuose. Jos buto miegamojo ir virtuvės langai buvo pradaryti, ji išgirdo, kad kažkas barasi. Pro virtuvės langą pamatė jų namo kiemo automobilių stovėjimo aikštelėje stovintį automobilį, prie kurio vairuotojo pusės stovėjo jos kaimynės V. P. draugas M. ir barėsi su kažkuo, esančiu automobilyje. Netoliese stovėjo ir jos kaimynė V. P.. Ji nematė, kad M. būtų sudavęs automobilyje sėdinčiam asmeniui, kad jis stumdytųsi su kokiu vyriškiu. Kiek tame automobilyje buvo asmenų, nematė (2 t., b. l. 44-46).
Atliktos ikiteisminio tyrimo metu akistatos tarp S. B. ir M. Š. (2 t., b. l. 21-26), tarp V. Š. ir M. Š. (2 t., b. l. 35-39), patvirtino proceso dalyvių ankščiau duotus parodymus.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2017-07-17 specialisto išvadoje Nr. G 2272/2017 (01) nurodyta, kad S. B. nustatyta kairės akies vokų poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu, dešinės alkūnės odos nubrozdinimas, padaryti kietu buku daiktu (daiktais). Sužalojimai vertinami nežymiu sutrikdymu (1 t., b. l. 52-53).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2017-11-30 specialisto išvadoje Nr. G 3837/2017 (01), nurodyta, kad S. B. nustatyta kairės akies vokų poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu, dešinės alkūnės odos nubrozdinimas, padaryti kietu buku daiktu (daiktais). Sužalojimai tiek visumoje tiek ir kiekvienas iš jų atskirai, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. S. B. nustatytos lėtinės ligos paūmėjimui galimai galėjo turėti įtakos tiek 2017-07-16 įvykio metu atlikti kūno judesiai (pvz. grumtynės), tiek ir pačio tiriamojo judesiai ne įvykio metu. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 13.1 punktu, vertinant sveikatos sutrikdymo mastą ankstesnių ligų paūmėjimas įtakos neturi (2 t., b. l. 61-62).
Tokiu būdu, byloje surinktais įrodymais įrodyta, kad kaltinamasis M. Š. viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. matant kitiems asmenims, mažametės K. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir mažametės K. B., gim. (duomenys neskelbtini), akivaizdoje, žodinio konflikto su S. B. metu, keikdamasis necenzūriniais žodžiais S. B. atžvilgiu, priėjo prie automobilyje "(duomenys neskelbtini)6", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pusėje sėdinčio S. B., ir pro praviras automobilio dureles, kumščiu sudavė S. B. į veido kairę pusę, po to, S. B. išlipus iš automobilio, sugriebė nukentėjusiajam S. B. už marškinių priekinės dalies, dėl ko grumtynių metu ne mažiau trijų kartų kliudė ranka S. B. galvos sritį, ko pasekoje, dėl kairės akies voko poodinės kraujosruvos su odos nubrozdinimu, dešinės alkūnės odos nubrozdinimo, padarė nukentėjusiajam S. B. nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl jo veika pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnį kvalifikuota teisingai.
Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).
Teismas atsižvelgia į tai, kad padaryta viena nusikalstama veika priskirtina prie nesunkių nusikaltimų, veikiant tiesiogine tyčia, nusikalstama veika baigta. Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę. M. Š. dirba, baustas administracine tvarka, ankščiau neteistas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, siekiant įgyvendinti teisingumo principą, M. Š. skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė (LR BK 54 str.). Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas laiko, jog bausmės tikslai, numatyti LR BK 41 str., bus pasiekti paskyrus kaltinamajam bausmę – baudą (LR BK 47 str.), artimą straipsnio sankcijoje numatytos bausmės minimumui (LR BK 61 str., skaičiuojant nusikalstamos veikos padarymo metu galiojantį 1 MGL dydį 37,66 Eur).
Kaltinamasis savo kaltę pripažino, byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl jo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ str. ir paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
M. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Sprendžiant ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, turi būti vadovaujamasi civiliniuose įstatymuose nurodytais kriterijais. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnio 1 dalis).
Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir į jau suformuotą teismų praktiką. Nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, svarbu užtikrinti, kad žalą padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą. Todėl būtina atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros, neturtinės žalos atlyginimo priteisimas iš kaltininko negali būti siejamas su kaltininko nubaudimu. Kartu teismas atkreipia dėmesį į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktikos priteistinos neturtinės žalos dydžio prasme neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti neturtinės žalos dydžiui nustatyti kriterijų visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.
S. B. pateikė civilinį ieškinį 2 700 Eur sumai, kuri sudaro 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 700 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui, t. y. advokato suteiktai teisinei pagalbai apmokėti (1 t., b. l. 73-76). Ieškinyje nurodė, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų jis patyrė fizinį skausmą, M. Š. jam smogė kumščiu (su žiedu) į veidą, buvo sutrenkta galva, sužalota alkūnė, atsinaujino (paūmėjo) stuburo tarpslakstelinio disko išvaržos skausmas, dėl ko jis nuo 2017-07-17 iki 2017-11-06, t. y. daugiau nei 4 mėnesius, išgyveno skausmą, be to negalėjo dirbti jokio fizinio darbo ir gauti pajamų. Taip pat dėl minėto įvykio jis išgyvena dvasinį sukrėtimą patyrė pažeminimo, baimės ir nepasitikėjimo jausmą.
M. Š. S. B. civilinį ieškinį pripažino dalinai. Mano, kad dėl vieno suduoto S. B. smūgio negalėjo būti padaryta jam 2000 Eur dydžio neturtinė žala. S. B. teismo posėdyje nurodė, kad M. Š. pažemino jo orumą. Per grumtynes atsinaujino nugaros skausmai. 500 eurų neturtinė žala priteistina jo dukrai K. B., nes K. po to įvykio verkė ir išgyveno traumą, mažametis vaikas tokių situacijų gyvenime nėra matęs, o M. Š. taip pasielgė prie mažamečių vaikų.
Kaltinamojo M. Š. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam S. B. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Jam buvo padaryta kairės akies voko poodinė kraujosruvos su odos nubrozdinimu ir dešinės alkūnės odos nubrozdinimas. Taip pat S. B. nurodė, jog dėl minėto įvykio jis išgyvena dvasinį sukrėtimą patyrė pažeminimo, baimės ir nepasitikėjimo jausmą. Kita vertus, vien neigiami emociniai išgyvenimai savaime nesudaro pagrindo laikyti, kad nukentėjusiajam buvo padaryta net 2 000 Eur dydžio neturtinė žala. Be to, S. B. nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių, jog būtent dėl M. Š. tiesiogiai jo atžvilgiu panaudotų neteisėtų veiksmų jam atsinaujino stuburo tarpslakstelinio disko išvaržos skausmas, dėl ko gydėsi, išgyveno skausmą, be to negalėjo dirti jokio fizinio darbo ir gauti pajamų, tokio priežastinio ryšio nenustatė ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistai.
Pažymėtina, kad kaltinamasis ir ikiteisminio tyrimo metu, ir bylą nagrinėjant teisme nesiekė išvengti atsakomybės už savo veiksmus, prisipažino kaltu ir dėl padaryto nuoširdžiai gailėjosi, sutinka ateityje atlyginti neturtinę žalą, tačiau tik mažesnę. M. Š. yra jaunas ir sveikas, darbingo amžiaus, šiuo metu dirba, todėl realiai turės galimybę atlyginti nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą. Taigi, įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, šiuo konkrečiu atveju teismas laiko, jog nukentėjusiojo reikalavimas priteisti 2 000 Eur neturtinės žalos yra aiškiai neadekvatus, nepagrįstas ir neprotingas, todėl mažintinas iki 500 Eur. Teismo manymu, tokio dydžio piniginė kompensacija nukentėjusiajam atitinka padarytos veikos pavojingumą, jos padarymo aplinkybes ir atsiradusias pasekmes.
Nukentėjusysis S. B. turėjo 700 Eur išlaidų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jo atstovas, paslaugoms apmokėti. Pripažinus M. Š. kaltu, iš jo šios išlaidos išieškotinos nukentėjusiojo naudai ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis).
Nepilnamečių K. B. ir K. Š. vardu įstatyminiai atstovai pateikė civilinius ieškinius po 500 eurų kiekvienai neturtinei žalai atlyginti ir 300 eurų patirtoms bylinėjimosi išlaidos atlyginti (1 t., b. l. 164-169). Ieškinyje nurodė, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų, turinčių nusikalstamos veikos požymių, jos patyrė baimę, dvasinius išgyvenimus, nepatogumą, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą.
Su šiuo ieškiniu M. Š. nesutiko. Nurodė, kad nors vaikai buvo truputi išsigandę, tačiau po įvykio jis pats ramino vaikus, ko nedarė nukentėjusysis ir jokia vaikams neturtinė žala padaryta nebuvo. Su dukra po įvykio bendrauja.
Teismas sutinka, jog dėl priešingų teisei M. Š. veiksmų nepilnametės K. B. ir K. Š. patyrė išgąstį, dvasinius išgyvenimus, tačiau po paties įvykio nukentėjusysis nepasišalino, o pats ramino nepilnamečius vaikus, kitokiu būdu jų neužgauliojo, sunkių padarinių neatsirado todėl vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, šiuo konkrečiu atveju teismas laiko, jog nukentėjusiųjų K. B. ir K. Š. reikalavimas priteisti po 500 Eur kiekvienai neturtinės žalos atlyginimui yra aiškiai per didelis, todėl mažintinas iki 100 Eur kiekvienai nukentėjusiajai.
Už nukentėjusiųjų K. B. ir K. Š. interesų atstovavimą ir civilinio ieškinio parengimą S. B. sumokėjo 300 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, todėl pripažinus M. Š. kaltu, šios išlaidos priteistinos ne nukentėjusiųjų K. B. ir K. Š. naudai, o nukentėjusiojo S. B., kuris apmokėjo šias išlaidas, naudai.
Nukentėjusioji V. Š. pateikė civilinį ieškinį 867,95 Eur sumai turtinei žalai atlyginti, 1000 eurų neturtinė žalai atlyginti ir 600 eurų patirtoms bylinėjimosi išlaidos atlyginti (1 t., b. l. 106-139). Ieškinyje nurodė, kad viešosios tvarkos pažeidimo metu, neteisėtų M. Š. prieš S. B. panaudoto fizinio smurto veiksmų pasėkoje, kartu buvo sugadintas jai asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas - automobilis (duomenys neskelbtini), v. Nr. (duomenys neskelbtini). Buvo sugadintos (sulankstytos) šio automobilio kėbulo dalys, galinės kairės pusės durys, galinis kairės pusės sparnas bei kairės pusės stogo atrama. Tokiu būdu jai buvo padaryta 867,95 Eur turtinė žala.
Be to, dėl M. Š. neteisėtų veiksmų ji patyrė neturtinę žalą, kadangi viešosios tvarkos pažeidimo metu dėl jos akivaizdoje panaudotos M. Š. įžūlios fizinės prievartos prieš jos artimą draugą, nukentėjusįjį S. B., ji patyrė pažeminimo, baimės ir nepasitikėjimo jausmą. Tokiu būdu jai buvo padaryta dvasinė trauma ir neturtinė žala, kurią ji įvertina 1000 Eur. Be to, ji sumokėjo 500 Eur advokatui už teiktą teisinę pagalbą ir 100 Eur turto vertintojui E. L. už automobiliui padarytos žalos įvertinimą.
M. Š. jos pareikšto civilinio ieškinio nepripažino visiškai ir nurodė, kad V. Š. negalėjo patirti jokios neturtinės žalos, kadangi jai nieko nedarė, o ji tik stebėjo kilusias grumtynes. V. Š. priklausančio automobilio tyčia jis nedaužė, o automobilio apgadinimai gal ir galėjo atsirasti tuo metu, kai S. B. ji buvo prispaudęs už kaklo prie automobilio.
Teismas sutinka, jog M. Š. neteisėtų veiksmų V. Š. patyrė baimės ir nepasitikėjimo jausmą, tačiau jos atžvilgiu tiesiogiai nebuvo panaudotas fizinis smurtas, todėl vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas laiko, jog nukentėjusiosios V. Š. reikalavimas priteisti 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimui yra aiškiai per didelis, todėl mažintinas iki 100 Eur.
V. Š. prašė priteisti 867,95 Eur turtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad įvykio metu buvo apgadintas jai nuosavybės teise priklausantis automobilis. Ji kreipėsi į turto vertintoją ir šis nustatė padarytos žalos dydį. Automobilis šiuo metu nesuremontuotas.
Atlikto tyrimo metu M. Š. nepareikšti kaltinimai dėl V. Š. automobilio sužalojimo. Tyrimo metu nenustatyta, jog M. Š. tyčia sužalojo nukentėjusiosios automobilį, kas konstatuotina ir prokurorų nutarimuose (1t., b.l. 92,99), nėra duomenų kokie apskritai sužalojimai automobiliui galėjo būti padaryti M. Š. ir S. B. grumtynių metu, juolab nė vienas iš įvykio dalyvių nenurodė, jog automobilis buvo daužomas, spardomas ir pan., nebuvo atlikta automobilio apžiūra tiesiogiai po įvykio. Tik 2017-07-19 V. Š. kreipėsi į turto vertintoją, kuris nustatė remontuotinus automobilio defektus (1t., b.l.110-139), įvertino tų defektų remontą, tačiau tai neįrodo, jog šiuos defektus padarė M. Š. ir jie atsirado nagrinėjamo įvykio metu. Todėl šioje dalyje ieškinys netenkintinas, netenkintinas jis ir dalyje dėl turėtų išlaidų už automobiliui padarytos žalos įvertinimą.
V. Š. turėjo 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (1t.,b.l.111), šios išlaidos priteistinos iš M. Š..
Daiktinis įrodymas – kompaktinis diskas, kuriame yra įrašytos nepilnamečių nukentėjusiųjų K. B. ir K. Š. 2018-02-15 apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją, paliktinas prie baudžiamosios bylos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 432, 297- 298, 301- 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
M. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir nuteisti – 60 MGL (2259,60 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. Š. paskirti galutinę bausmę – 40 MGL (1506,40 Eur) dydžio baudą.
M. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Priteisti iš M. Š. nukentėjusiajam S. B. 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimui ir 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš M. Š. nukentėjusiosioms K. B. ir K. Š. po 100 Eur (vieną šimtą eurų) neturtinės žalos atlyginimui, kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš M. Š. V. Š. 100 Eur (vieną šimtą eurų) neturtinės žalos atlyginimui ir 500 Eur (penkis šimtus eurų) turėtų bylinėjimosi išlaidų, kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Daiktinį įrodymą – kompaktinį diską, palikti prie baudžiamosios bylos.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.