Kauno apygardos teismo nutartis

2014-08-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1446-290/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. T-42-135/2011Nutartis · 2011-10-10Šiaulių apygardos teismas
  2. 1N-111/2011Nutartis · 2011-11-03Lietuvos apeliacinis teismas
  3. T-132-304/2012Nutartis · 2012-12-10Telšių apylinkės teismas
  4. TS-11-610/2014Nutartis · 2014-02-06Marijampolės apylinkės teismas
  5. T-19-135/2014Nutartis · 2014-04-30Šiaulių apygardos teismas
  6. Atskirasis skundasNutartis · 2014-08-26Kauno apygardos teismas
  7. T-424-537/2014Nutartis · 2014-11-06Marijampolės apylinkės teismas
  8. T-202-564/2015Nutartis · 2015-04-03Marijampolės apylinkės teismas
  9. T-149-1021/2016Nutartis · 2016-05-20Marijampolės apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-08-26
Bylos Nr.
1S-1446-290/2014
Teisminio proceso Nr.
1-86-1-00748-2009-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jurgis Kiškis
Nuteistasis
M. J. Č.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-1446-290/2014
Teisminio proceso Nr. 1-86-1-00748-2009-6Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugpjūčio 26 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, išnagrinėjo nuteistojo M. J. Č. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 24 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2 – ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2014 m. birželio 23 d. nutarimą Nr. 93-437 taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad M. J. Č., nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2011-05-26 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., 180 str. 1 d., 135 str. 2 d. 9 p., 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p. 2 p. – laisvės atėmimu 5 metams.

Bausmės pradžia – 2012-03-02, bausmės pabaiga – 2017-02-21. Neatlikta bausmės dalis Komisijos posėdžio dienai (t.y. 2014-06-19) 2 metai 8 mėnesiai 2 dienos.

Žemesnės instancijos teismas

Komisija 2014-06-23 nutarimu Nr. 93-437 nutarė taikyti nuteistajam M. J. Č., lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos BVK (toliau – BVK) 157 str. 3 d.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014-07-24 nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą dėl nuteistojo M. J. Č. paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, kadangi taisant nuteistąjį neizoliuotą nebus pasiekti bausmės tikslai.

Šalies argumentai

Nuteistasis skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014-07-24 nutartį, prašo taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Skunde jis nurodo, kad teismas nagrinėdamas komisijos nutarimą tinkamai nesprendė klausimo, ar įmanoma jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, nes subjektyviai įvertino jo elgesį bausmės atlikimo metu, taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką ir kitas aplinkybes, kurios turi turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo jo atžvilgiu tikslingumo, be to, neteisingai nurodė kai kurias bylos aplinkybes, kurios turėjo įtakos teismo sprendimui.

Teismas nenagrinėjo aplinkybių, kad jis bausmės atlikimo metu ne vieną kartą skatintas, kad drausminė nuobauda už režimo reikalavimų pažeidimą, seniai išnykusi, kad jis nusiteikęs pasimokyti iš praeities klaidų, kad atlikdamas bausmę dirba, skaito, aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje, o pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema (kurią teismas klaidingai nurodė kaip vidutinę). Teismas nagrinėjo Komisijos sprendimą dėl lygtinio paleidimo vadovaudamasis savo išgalvotais kriterijais, bet ne lygtinio paleidimo įstatyminėmis nuostatomis. Pritaikius lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos jis turėtų kur gyventi - tinkamai integruotis į visuomenę. Pagal „OASys“ metodiką pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema, bet teismas nurodė, kad pernelyg švelnus baudžiamumas gali būti viena iš prielaidų rizikuoti ateityje nusikalsti. Iš teismo nutarties neįmanoma suvokti, kuo grįstas teismo sprendimas ir kodėl atsisakoma taikyti jam lygtinį paleidimą. Teismas su savo neišaiškintu sprendimu pažeidė teisę į teismo sprendimo apskundimą.

Be to jis nurodo, kad teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos sprendimą vieninteliais motyvais: kad nuteistojo neatliktos bausmės dalis didelė, kad bausmę atlieka už sunkių nusikaltimų įvykdymą, nepaisė, jog nėra įstatymo, leidžiančio tokiu pagrindu priimti nutartį lygtinai paleidžiamų asmenų atžvilgiu. Be to, teismas neatsižvelgė, kad jam buvo skirta itin griežta laisvės atėmimo bausmė būtent dėl įvykdytų nusikaltimų sunkumo. Teismo nuosprendžio paskelbimo metu buvo įgyvendintas teisingumo principas jo, kaip nusikaltimą padariusio asmens atžvilgiu, atsižvelgus į visuomenės interesą kurį gina BK nuostatos. Nei teismui, nei Komisijai pakartotinai ginti visuomenės intereso, įgyvendinti teisingumo principą baudžiamojoje byloje, kurioje jau seniai paskelbtas apkaltinamasis nuosprendis, neleidžia joks įstatymas, nes priešingu atveju būtų sudarytos sąlygos bausti asmenį už įvykdytą nusikaltimą ne vieną kartą po apkaltinamojo nuosprendžio paskelbimo, taip pažeidžiant vieną iš esminių teisingumo principų - niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą. Teismas, priimdamas sprendimus dėl Komisijos nutarimų, vadovaujasi BVK ir BPK, kurie nesuteikia teisės teismui įgyvendinti teisingumo principą nuteistojo atžvilgiu. Esminiai teisingumo principai yra išreikšti LR Konstitucijoje: žmogaus teisės ir laisvės yra prigimtinės, visi asmenys lygūs prieš įstatymą, žmogaus teisės nevaržomos, niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą, teisingumą vykdo tik teismai. Teismas nenori pripažinti, jog lygtinis paleidimas tėra teismų paskirtos bausmės atlikimo režimo keitimas.

Skunde nurodoma, kad teismas pažeidė BVK paskirties esminį principą - sprendimus grįsti vadovaujantis tik įstatymu ir BVK 157 str. 1 d., nes nuteistasis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei pateikė prašymą, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema, lygtinio paleidimo Komisija nusprendė siūlyti taikyti jam lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. J. Č. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

BVK 157 str. 1 d. numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos pataisos procesui reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendimas paleisti lygtinai turi būti paremtas tiek formalaus, tiek materialaus pagrindų konstatavimu ir vertinimu. Todėl teismas svarstydamas ar yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, privalo spręsti iš visų bylos duomenų visumos: nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo metu, padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo laipsnio, taip pat ir neatliktos bausmės dydžio, ankstesnių teistumų ir kt. Taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl Komisijos nutarime padarytos išvados neįpareigoja teismo nuteistąjį lygtinai paleisti.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, M. J. Č. yra atlikęs minimalią įstatyme nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną taikant lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra, ir įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, vien formaliojo pagrindo nepakanka, turi būti vertinama visuma aplinkybių, reikšmingų pataisos procesui. Apylinkės teismas, spręsdamas M. J. Č. lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos klausimą, atsižvelgė ir tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, padarytų nusikaltimų pobūdį, veikų pavojingumą, likusią neatliktos bausmės dalį bei visas kitas reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai nepadarė įstatymo reikalaujamos išvados, kuriai esant, nuteistąjį būtų galima lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos.

Nors nuteistasis teigia, kad skundžiamoje nutartyje neteisingai nurodyta, jog jo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė, kadangi anot nuteistojo ji yra žema, tačiau iš byloje esančios Psichologinės tarnybos išvados, matyti, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, tačiau apylinkės teismas teisingai nurodė, kad nuteistojo pakartotinio smurtinio elgesio rizika yra vidutinė (b.l. 13-14). Net ir įvertinus, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, Socialinio tyrimo ir Psichologinės tarnybos išvadose nurodomos aplinkybės nėra itin palankios nuteistajam, kadangi nurodomi kriminogeniniai veiksniai yra įsidarbinimo galimybė, mąstymas ir elgesys (nesugeba atskirti sričių, kurios yra probleminės ar turėjo įtakos nusikalstamumui; apgalvoja veiksmų pasekmes, tačiau ne visas), finansiniai įsipareigojimai, problemos susijusios su alkoholio vartojimu, nuostatos (pilnos atsakomybės už savo elgesį neprisiėmimas). Pažymėtina ir tai, kad yra nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, du kartus skatintas, dirba visuomeniniais pagrindais, palaiko ryšius su artimaisiais, turėtų gyvenamąją vietą, tačiau padarytų veikų sunkumas bei pavojingumas, nuteistojo asmenybė bei likusios neatliktos bausmės dydis šiuo metu dar neduoda pagrindo spręsti, jog nuteistasis atliko tokią bausmės dalį, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir tuo nebūtų pažeistas teisingumo principas.

Aukštesnysis teismas sutinka su nuteistojo teiginiu, jog didelis neatliktos bausmės laikas įstatyme nėra nurodytas kaip lygtinio paleidimo netaikymo sąlyga, tačiau pažymi, kad likusi neatliktos bausmės dalis priskiriama BVK 157 str. 1 d. nurodytai „kitų reikšmingų aplinkybių“ sąvokai ir turi būti vertinama kartu su kitomis aplinkybėmis, kurias įvertinti teismą įpareigoja įstatymas. Nagrinėjamu atveju neatlikta bausmės dalis – 2 metai 8 mėnesiai 2 dienos (Komisijos posėdžio, vykusio 2014-06-19 dieną) dar yra labai didelė (paskirta laisvės atėmimo bausmė – 5 metai). Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis atlieka bausmę už sunkų ir du apysunkius tyčinius, bendrininkų grupėje padarytus nusikaltimus, neatlikta bausmė dalis šiuo metu dar nesudaro pagrindo manyti, kad bausmės, paskirtos M. J. Č., tikslai gali būti pasiekti taisant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės. Be to, nuteistasis ir bausmės atlikimo metu nesielgė nepriekaištingai - vieną kartą nesilaikė įstaigoje nustatytos tvarkos, nors nuobauda nebuvo skirta, tačiau ši aplinkybė neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę. Nors nuteistasis skunde nesutinka su tuo, jog teismas apskritai vertina likusią bausmės dalį, tačiau šie skundo argumentai nepagrįsti. Likusios bausmės bei atliktos bausmės santykio vertinimas tiesiogiai susijęs su teisingumo principo užtikrinimu, nes teisingumo principas realizuojamas tik faktiškai atliekant bausmę bei patiriant dėl jos suvaržymus. Ar likusi bausmės dalis didelė ar ne, teismas įvertina kitų aplinkybių visumoje, kartu atsižvelgdamas ir į bausmės tikslus, tame tarpe ir teisingumo užtikrinimo, nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką bei požiūrį į taikomą valstybės prievartos priemonę. Nagrinėjamu atveju aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo pateiktu likusios bausmės dydžio vertinimu.

Negalima sutikti su nuteistojo skunde dėstomais argumentais, kad teisingumo principas buvo įgyvendintas ir visuomenės interesai užtikrinti nuosprendžiu jam paskyrus bausmę, nes vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teisingumo principo įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės vertinimas. Ne mažiau svarbus šia prasme ir nuo nusikaltimo nukentėjusiųjų asmenų teisėtų interesų suvokimas ir siekis juos saugoti bei baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti (LAT nutartis Nr. 2K-7-576/2006). Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes privalu atsižvelgti.

Įvertinus visas šias aplinkybes, daroma išvada, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino aplinkybių, kurios reikšmingos sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, visumą ir pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą. Teismo išvados pagrįstos surinktais bylos duomenimis, jų visumos vertinimu, todėl konstatuojama, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartis pagrįsta ir teisėta, ją keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais jokio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutarė:

atmesti nuteistojo M. J. Č. skundą ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Jurgis Kiškis