Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, deklaruota gyv. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirba, neteistas,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. neteisėtai, neturėdamas atitinkamo leidimo, savo gyvenamojoje vietoje – name (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame N. S., 2012 metais, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, įgijo ir nuo 2014-01-01 neteisėtai laikė revolverį ME 38 Compact-G Nr. 021312, kuris yra C kategorijos šaunamasis ginklas, skirtas šaudyti .380-o (9 mm) kalibro "380 ME GUM" tipo šoviniais, užtaisytais guminėmis kulkomis, iki 2018-05-23 10.30 val., kai atliekamos kratos metu minėtas šaunamasis ginklas buvo rastas ir paimtas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo ir motyvų

Iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos darytina išvada, jog kaltinamasis A. K. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Pagal BK 253 str. 1 d. baudžiamas tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Taigi, šis nusikaltimas gali būti padarytas viena ar keliomis alternatyviomis veikomis – gaminimu, laikymu, įgijimu, nešiojimu, gabenimu ar realizavimu. Bet kurios iš šių veikų padarymas gali būti pakankamas pagrindas asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 253 str. 1 d. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. K. kaltę pripažino pilnai, jo kaltę patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duoti J. G. paaiškinimai, specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys. Taigi, teismas įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog jų visiškai pakanka išvadai, kad kaltinamasis A. K. neteisėtai, neturėdamas atitinkamo leidimo, savo gyvenamojoje vietoje – name (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame N. S., 2012 metais, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, įgijo ir nuo 2014-01-01 neteisėtai laikė revolverį ME 38 Compact-G Nr. 021312, kuris yra C kategorijos šaunamasis ginklas, skirtas šaudyti .380-o (9 mm) kalibro "380 ME GUM" tipo šoviniais, užtaisytais guminėmis kulkomis, iki 2018-05-23 10.30 val. Jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 253 straipsnio 1 dalį.

Dėl atsakomybės individualizavimo

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016,2K-52-648/2017). Todėl sprendžiant dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės spręstina ne tik įstatymo išvardintų formalių sąlygų kontekste ir bet ir visos bylos aplinkybių visumoje, susijusių su padaryta nusikalstama veika, jos pasekmėmis, kaltininko asmenybe.

Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, kaltinamasis A. K. negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį. Nors A. K. yra neteistas, žala nepadaryta, tačiau iš byloje esančio išrašo iš įtariamųjų ir nuteistųjų registro matyti, jog jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 307 straipsnio 2 dalį ( b.l. 70 ). Iš byloje pateikto nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą matyti, jog ikiteisminis tyrimas 2018-12-31 buvo nutrauktas ( b.l. 109 ). Tačiau šiuo aspektu svarbu pažymėti tai, jog ikiteisminis tyrimas A. K. atžvilgiu pagal BK 307 str. 2 d. buvo nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų pagrindžiančių jo kaltę, kas leidžia daryti išvadą, kad nusikalstamos veikos vis dėlto buvo padarytos, tik nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, dėl ko ir buvo nutrauktas minėtas ikiteisminis tyrimas. Taip pat praeityje jo atžvilgius yra buvęs priimtas teismo sprendimas už baudžiamąjį nusižengimą ( b.l. 70). Be to iš byloje esančio išrašo iš administracinių nusižengimų registrų matyti, jog A. K. yra ne kartą baustas administracine tvarka už įvairius administracinius teisės pažeidimus ir nusižengimus. Šio aplinkybės rodo, jog nėra linkęs presiciziškai laikytis teisėtų elgesio taisyklių. Taip pat svarbu pažymėti ir tai, jog ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju iš pradžių neigė, jog ginklas priklauso jam. Kas taip pat leidžia teismui abejoti jo nuoširdumu.

Taigi atsižvelgus į visas aplinkybes, kurias būtina analizuoti sprendžiant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas nenustatė pakankamo pagrindo manyti, kad kaltinamasis yra padaręs išvadas ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismas spręsdamas asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą taip pat atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui ( LR BK 40 str. 3 d.). Pagal baudžiamąjį įstatymą laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi. Pažymėtina, kad teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis (LAT nutartys Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).

Laiduotoja O. K. pateikė prašymą perduoti A. K. jos atsakomybėn pagal laidavimą ir prašyme nurodo, kad ji yra A. K. mama. Nurodo, jog galės padaryti teigiamą įtaką savo sūnui A. K., kad ateityje nenusižengtų įstatymams. Nurodo, jog sūnus labai gailisi, išgyvena dėl padaryto nusikaltimo, suvokia, kad pasielgė neatsakingai. Posėdžio metu teigė, kad su sūnumi jos ryšys labai glaudus, beveik kasdien bendrauja, jei ne telefonu, tai ji pas sūnų būna. Sūnus labai gailisi, pasakojo, kad neįsivaizdavo, kad gali būti tokios pasekmės. Sūnus labai geras vaikas, mylintis ją, užjaučiantis, darbštus, suprato savo blogą poelgį. Ji prižiūrės jį, kad tokių blogų dalykų nedarytų.

Nagrinėjamu atveju iš pateiktos medžiagos matyti, kad O. K. yra neteista ( b.l. 102 ), charakterizuojama teigiamai ( b.l. 108). Tačiau iš administracinių nusižengimų registrų išrašo matyti, jog O. K. yra ne kartą bausta administracine tvarka, dalis administracinių nuobaudų yra galiojančios ( b.l. 104-107 ). Posėdžio metu pati O. K. nurodė, jog ji pati nevairuoja, kelių eismo taisyklių pažeidimai ne jos. Sūnėnas buvo pirkęs mašiną jos vardu, gaudavo baudas, sumokėdavo jis. Nurodė, jog sūnėnas prašė jos savo vardu registruoti mašiną. Baudas sumokėdavo sūnėnas, tik jos vardu baudos ateidavo. Baudą mokėdavo sūnėnas, jos vardu. Ji pati galvojo, kad ji nevairuoja, todėl ne jos atsakomybė, tik kad mašina registruota jos vardu ( b.l.131-132. ) Teismo vertinimu laiduotojo paskyrimas negali būti formalus, laiduotojo teigiama įtaka atleidžiamam asmeniui nuo baudžiamosios atsakomybė turi būti reali. Tačiau nagrinėjamu atveju tos aplinkybė , jog O. K. žinodama, jog yra skiriamos jai baudai, nors pati nurodo, jog pažeidimus darydavo sūnėnas, jis ir sumokėdavo, tik jos vardu ateidavo baudos verčia teismą abejoti ar O. K. tinkamai suvokia taikomą atsakomybę už teisės pažeidimus, ir ar galės daryti teigiamą įtaką A. K. ir užtikrinti, jog A. K. daugiau nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Apibendrinus minėtas aplinkybes darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti A. K. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje padarymą pagal laiduotojos O. K. laidavimą.

Kaltinamasis A. K. padarė vieną apysunkį nusikaltimą. Byloje nustatyta A. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė - jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str.1 d. 2 p.). Sunkinančių kaltinamojo atsakomybę aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę atsižvelgta į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kad nusikaltimas, numatytas BK 253 str. 1 d. priskiriamas prie apysunkių nusikaltimų (BK 11 str. 4 d.), į jų padarymo aplinkybes, į nusikaltimo pasekmės, kurios yra minimalios ir kad niekas nebuvo sužalotas, neišliko jokių nusikalstamų veikų neigiamų pasekmių, į kaltinamojo asmenybę, kuris dirba, administracine tvarka bausta, neteistas. LR BK 253 str. sankcijoje numatytos dvi bausmių rūšys – areštas ir laisvės atėmimas. Remiantis LR BK 55 str., asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Įvertinus tai, jog įstatymas nenumato arešto bausmės atidėjimo, ją paskyrus būtų suvaržyta A. K. laisvė. Todėl teismas šiuo atveju laiko švelnesne ir su laisvės atėmimu nesusijusia bausme laisvės atėmimo bausmės atidėjimą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., įvertinus aptartų aplinkybių visumą, konstatuotina, kad A. K. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl jo atžvilgiu taikytinas Lietuvos Respublikos BK 75 str. ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant įpareigojimą – per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Daiktai – revolveris ME 38 Compact -G Nr. 021312, saugomass Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriuje (b. l. 35; 36), , konfiskuotinas ir perduotinas LR Ginklų fondui (BPK 94 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. K. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d. ir nuteisti laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ str. skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę skirti 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo.

Pritaikyti LR BK 75 straipsnio 1 dalį , 2 dalies 8 punktą ir bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant A. K. bausmės atidėjimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos, miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktai – revolveris ME 38 Compact -G Nr. 021312, saugomass Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriuje (b. l. 35; 36), , konfiskuotinas ir perduotinas LR Ginklų fondui (BPK 94 str. 1 d. 1 p.).

Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.