Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo PlusPlus Capital AS ieškinį atsakovui S. M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui adresuoti ieškinio, jo priedų nuorašai bei teismo pranešimas, kuriame nustatytas 20 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti 2021 m. kovo 5 d. pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalį ? įteikti atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ir laikytini tinkamai įteiktais praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje dienos.

Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovė prašo priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas visiškai.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tai yra įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp S. M. (dabartinė pavardė – M.) ir pradinio kreditoriaus Bigbank AS filialas 2016 m. (duomenys neskelbtini) d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sutartis), pagal kurią pradinis kreditorius suteikė atsakovui kreditą, o atsakovas įsipareigojo pasinaudoti kreditu ir per numatytą laikotarpį grąžinti kreditą, mokant pastovias mėnesio įmokas bei kitas pagal sutartį mokėtinas sumas. Galutinis kredito grąžinimo terminas 2023 m. (duomenys neskelbtini) d. Atsakovas laiku nemokėjo periodinių įmokų, į pranešimus bei raginimus padengti įsiskolinimą nereagavo, todėl pradinis kreditorius 2019 m. (duomenys neskelbtini) d. vienašališkai nutraukė sutartį. Pradinis kreditorius 2018 m. (duomenys neskelbtini) d. reikalavimo perleidimo sutartimi perleido kreditorinio reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą naujajam kreditoriui PlusPlus Capital AS. Ieškovas nurodo, jog atsakovas dalį skolos padengė, sumokėdamas ieškovui 150 Eur ir šiai dienai atsakovas liko skolingas: 6861,02 Eur negrąžinto kredito ir 85,66 Eur negautų pajamų. Duomenų apie tai, kad atsakovas būtų padengęs jo atžvilgiu susidariusį įsiskolinimą, byloje nėra.

Nurodytas aplinkybes įrodo ir patvirtina pateikti teismui dokumentai: sutarties kopija, reikalavimo perleidimo sutartis bei jos išrašas, pranešimas dėl reikalavimo teisių perleidimo, pranešimas dėl sutarties nutraukimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalimi, vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. Vadovaujantis CK 6.189 straipsnio 1 dalimi, teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. CK 6.200 straipsnio l dalyje numatyta, jog šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Vadovaujantis CK 6.881 straipsnio 1 dalimi, 6.873 straipsnio 1 dalimi, 6.872 straipsnio 2 dalimi, kredito gavėjas privalo grąžinti gautą sumą kreditoriui ir sumokėti palūkanas. Pagal CK 6.101 straipsnio 1 dalį, kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi.

Kaip matyti iš šalių sudarytos sutarties bei vartojimo kredito mokėjimo grafiko, atsakovas įsipareigojo iki 2023 m. (duomenys neskelbtini) d. grąžinti jam suteiktą kreditą, kas mėnesį mokant nustatyto dydžio kredito dalį. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas būtų visiškai atsiskaitęs su ieškovu (CPK 178, 185 straipsniai), todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 6861,02 Eur skolą už negrąžintą kreditą yra pagrįstas ir tenkinamas (CK 6.38, 6.59, 6.205 straipsniai).

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 85,66 palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį iki sutarties nutraukimo dienos pagal vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose numatytą 7 procentų dydžio metinių palūkanų normą.

Vadovaujantis CK 6.873 straipsnio 1 dalimi ir 6.874 straipsnio 1 dalimi, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui šio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Sutartyje nustatyta, kad šalys yra susitarusios dėl 7 procentų dydžio metinių palūkanų.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Atsižvelgiant į tai, jog ieškovas prašo priteisti iš atsakovo palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos, ieškinio reikalavimo dalis dėl 85,66 Eur palūkanų priteisimo yra pagrįsta, todėl tenkinama.

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 806,29 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos (2019 m. (duomenys neskelbtini) d.) iki sutarties termino pabaigos (2023 m. (duomenys neskelbtini) d.).

Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Remiantis nurodyta teisės norma, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių jis ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų, ir pan. Negautos pajamos gali būti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jos realios, o ne tikėtinos, hipotetinės.

Taigi, ieškovė, prašydama taikyti civilinę atsakomybę, turi įrodyti visas sąlygas (neteisėtus veiksmus, nuostolius, kaltę ir priežastinį ryšį) (CK 6.246-6.249 straipsniai). Pasisakant dėl neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio nurodyta, kad šių sąlygų buvimą pagrindžia įvykęs pažeidimas – sutarties nevykdymas, dėl kurio buvo nutraukta sutartis. Atsižvelgiant į tai, jog kaltė preziumuojama, būtent atsakovui, kaip skolininkui, tenka pareiga šią sąlygą nuginčyti, tačiau tuo atsakovas nesinaudoja – atsiliepimas byloje nėra pateiktas. Ieškovė žalą (nuostolius) kildina iš negautų pajamų (nuostolių), kurias sudaro 806,29 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos, paskaičiuotos pagal sutartyje nurodytą įmokų mokėjimo grafiką už laikotarpį nuo 2019 m. (duomenys neskelbtini) d. (sutarties nutraukimo dienos) iki 2023 m. d. (sutarties termino pabaigos), kurias ieškovas būtų gavęs, jeigu atsakovas būtų tinkamai vykdęs sutartį.

Atsižvelgiant į tai, jog mokėjimo grafike išdėstyta bendros finansuojamos sumos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo tvarka, teismas, įvertindamas tai, jog atsakovas sąmoningai nevykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, į pranešimus dėl skolos priteisimo bei sutarties nutraukimo nereagavo, ieškinio neginčijo, sutikdamas su aktualia kasacinio teismo praktika, sprendžia, jog ieškinio dalis dėl 806,29 Eur negautų pajamų priteisimo yra pagrįsta, todėl tenkinama.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą laikotarpiu nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją, todėl laikoma, jog procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Sutinkamai su aukščiau išdėstytu, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gruodžio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas, todėl tenkinamas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Ieškinys tenkinamas visiškai, todėl ieškovei iš atsakovo priteisiamos 174 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro valstybei sumokėtas 174 Eur žyminis mokestis (2020 m. lapkričio 30 d. mokėjimo nurodymas Nr. D639) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija įstatymo nustatytą minimalią 5 Eur dydžio valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl 9,30 Eur išlaidos valstybei priteisiamos iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. Įsakymas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Įsakymo Nr.1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“ Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285–286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 6861,02 Eur (šešis tūkstančius aštuonis šimtus šešiasdešimt vieną eurą 02 ct) negrąžinto kredito, 85,66 Eur (aštuoniasdešimt penkis eurus 66 ct) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, 806,29 Eur (aštuonis šimtus šešis eurus 29 ct) negautų pajamų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2019 m. (duomenys neskelbtini) d.) iki sutarties termino pabaigos (2023 m. (duomenys neskelbtini) d.), 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gruodžio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 174 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovui PlusPlus Capital AS, juridinio asmens kodas 11919806, registracijos adresas: Tartu mnt. 83, 6 korpusas, 10151, Talinas, Estija, korespondencijos adresas: Gynėjų g. 16, Vilnius, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. LT80 7300 0101 4485 7446, akcinė bendrovė „Swedbank“ bankas.

Priteisti iš atsakovo S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 9,30 Eur (devynis eurus 30 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, mokamų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – procesinių dokumentų įteikimo išlaidos.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio 1-4 dalis ir 80 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

Ieškovas per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.