Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2022-10-27 · Civilinė byla Nr. e2-1051-567/2022

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2016-05-26Lietuvos apeliacinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-01-24Lietuvos apeliacinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2019-05-28Vilniaus apygardos teismas
  4. Pirmoji instancijaNutartis · 2019-11-14Lietuvos apeliacinis teismas
  5. Pirmoji instancijaNutartis · 2022-10-27Lietuvos apeliacinis teismas
  6. Pirmoji instancijaNutartis · 2022-12-08Lietuvos apeliacinis teismas
  7. Pirmoji instancijaNutartis · 2022-12-14Lietuvos apeliacinis teismas
  8. ApeliacijaNutartis · 2023-02-27Vilniaus apygardos teismas
  9. Pirmoji instancijaNutartis · 2023-04-20Lietuvos apeliacinis teismas
  10. Pirmoji instancijaNutartis · 2024-06-20Lietuvos apeliacinis teismas
  11. ApeliacijaNutartis · 2024-10-01Vilniaus apygardos teismas
  12. Pirmoji instancijaNutartis · 2025-01-23Lietuvos apeliacinis teismas
  13. KasacijaNutartis · 2025-05-13Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  14. KasacijaNutartis · 2025-05-13Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-10-27
Bylos Nr.
e2-1051-567/2022
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00331-2016-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Neringa Švedienė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Globersa“
Civilinė byla Nr. e2-1051-567/2022Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00331-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1; 3.3.2.3 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 27 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Globersa“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-2087-852/2017,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Globersa“ pateikė prašymą atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-2087-852/2017 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Construction Ace“ ieškinį atsakovei UAB „Finiens“ dėl skolos priteisimo ir įskaitymo panaikinimo.

2. Pareiškėja prašė iki bus išnagrinėtas pareiškėjos UAB „Globersa“ prašymas dėl proceso atnaujinimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti UAB „Nikosparta“ (BUAB „Construction Ace“ teisių perėmėja) nuosavybės teise valdomą turtinę teisę – 1 716 742,57 Eur reikalavimo teises į likviduojamą dėl bankroto UAB (toliau – BUAB) „Finiens“, uždraudžiant minėtas reikalavimo teises parduoti, dovanoti, mainyti ar kitokiu būdu perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti, apsunkinti areštuotas reikalavimo teises bei iš jos kylančias teises.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi pareiškėjos prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti UAB „Nikosparta“ 1 716 742,57 Eur reikalavimo teises į BUAB „Finiens“ atmetė.

3. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad sprendžiamas klausimas dėl proceso atnaujinimo Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-2087-852/2017 dėl skolos priteisimo, o kreditorės UAB „Nikosparta“ teisių įgyvendinimas kitoje byloje (BUAB „Finiens“ bankroto byloje) nėra susijęs su šioje byloje sprendžiamo klausimo dalyku, todėl tokio prašymo netenkino.

4. Teismas padarė išvadą, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo sustabdymas paprastai yra galimas tik išimtiniais proceso įstatyme nustatytais atvejais, o šiuo atveju tokio išimtinio atvejo teismas nenustatė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

1. Pareiškėja UAB „Globersa“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartį ir priimti naują nutartį – iki bus išnagrinėtas prašymas dėl proceso atnaujinimo taikyti pareiškėjos prašyme nurodytas laikinąsias apsaugos priemones.

2. Pareiškėjos atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

7.1. Pareiškėja prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neprašo apriboti UAB „Nikosparta“ teisių BUAB „Finiens“ bankroto procese ir riboti UAB „Nikosparta“ balsavimo teisės BUAB „Finiens“ kreditorių susirinkimuose, teisės dalyvauti civiliniuose, kituose BUAB „Finiens“ procesuose. Pareiškėja prašo areštuoti UAB „Nikosparta“ kreditorinį reikalavimą į BUAB „Finiens“, kad UAB „Nikosparta“ negalėtų šių reikalavimo teisių perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti. Tai galėtų lemti ne tik teismo sprendimo atnaujinti procesą vykdymą, bet ir visų kitų BUAB „Finiens“ kreditorių, trečiųjų asmenų teises.

7.2. Atnaujinus procesą civilinėje byloje, ieškovės ieškinys tikėtina būtų atmestas ir atsakovė nieko neturėtų mokėti ieškovei (jos teisių perėmėjai UAB „Nikosparta“). Kitaip tariant, patenkinus pareiškėjos prašymą, UAB „Nikosparta“ nebūtų BUAB „Finiens“ kreditorė.

7.3. Yra visos galimybės, kad UAB „Nikosparta“ turimą reikalavimą į BUAB „Finiens“ gali parduoti, įkeisti, perleisti ar kitaip suvaržyti, dėl ko, teismui patenkinus pareiškėjos prašymą, būsimo galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės. Pareiškėja iš BUAB „Finiens“ nemokumo administratoriaus, kitų kreditorių žino, kad UAB „Nikosparta“ aktyviai veda derybas su keletu pirkėjų dėl reikalavimo teisių į BUAB „Finiens“ pardavimo. UAB „Nikosparta“ perleidus reikalavimo teises sąžiningam įgijėjui, o vėliau teismui patenkinus pareiškėjos prašymą ir atnaujinus procesą, reikalavimo teisių iš UAB „Nikosparta“ sąžiningas įgijėjas turės inicijuoti naujus teisminius procesus prieš UAB „Nikosparta“, siekdamas susigrąžinti reikalavimo teisių pirkimo kainą iš UAB „Nikosparta“, sumokėtą už neegzistuojantį reikalavimą.

7.4. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, UAB „Nikosparta“ gali proporcingai pilna apimtimi su kitais kreditoriais gauti iš BUAB „Finiens“ kreditorinio reikalavimo dengimą, kurį, atnaujinus procesą ir atmetus ieškovės ieškinį, UAB „Nikosparta“ privalėtų grąžinti atgal BUAB „Finiens“. Tačiau UAB „Nikosparta“ gali kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kitais būdais išvengti sugrąžinti BUAB „Finiens“ išmokėtas pinigines lėšas.

Atsiliepimas

2. Kreditorė UAB „Nikosparta“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartį palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

3. Kreditorės atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Apeliantė neįrodė nei vienos iš būtinųjų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Preliminariai vertinant pareiškėjos prašymo dėl proceso atnaujinimo argumentus, matyti, kad šis prašymas yra aiškiai nepagrįstas ir šis teisminis procesas pradėtas nesąžiningai bei neteisėtai. Pareiškėja net neturi teisės reikšti prašymą dėl proceso atnaujinimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, nes šiuo pagrindu dėl proceso atnaujinimo galėtų kreiptis tik civilinėje byloje dėl skolos dalyvavusios ieškovė BUAB „Construction Ace“ ar atsakovė BUAB „Finiens“.

Žemesnės instancijos teismas

9.2. Atsakovė UAB „Finiens“ skolos priteisimo byloje rėmėsi tuo, kad prievolė ieškovei UAB „Construction Ace“ yra pasibaigusi 2013 m. kovo 5 d. įskaitymu. Teismas konstatavo, kad 2013 m. kovo 5 d. susitarimas dėl atsiskaitymų nėra patikimas įrodymas ir nepatvirtina UAB „Finiens“ įrodinėtų aplinkybių dėl prievolių BUAB „Construction Ace“ pasibaigimo. Šis susitarimas patvirtina tai, kad pati UAB „Finiens“ laikė, jog po 2013 m. kovo 5 d. susitarimo dėl atsiskaitymų sudarymo nebeturėjo jokių prievolių UAB „Construction Ace“ pagal 2012 m. lapkričio 7 d. Preliminariąją sutartį. Taigi, pareiškėjos prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodomos neva naujos aplinkybės, kad UAB „Finiens“ nurodymu UAB „Lidl“ 2013 m. rugpjūčio 28 d. atliko 2 000 000 Lt (t. y. 579 240,04 Eur) mokėjimą UAB „Construction Ace“ prievolių pagal 2012 m. spalio 31 d. paskolos sutartį Nr. 12-00428LTL dengimui, laikotarpiu 2012 m. lapkričio 23 d. – 2014 m. birželio 10 d. UAB „Construction Ace“ naudai UAB „Finiens“ atliko įvairių sumų mokėjimo pavedimų bendrai 2 415 620 Lt (t. y. 699 611,91 Eur) sumai, niekaip negali būti siejami su įsiteisėjusiu teismo sprendimu iš UAB „Finiens“ priteistos skolos UAB „Construction Ace“ pagal 2012 m. lapkričio 7 d. Preliminariąją sutartį grąžinimu.

9.3. Pareiškėja nepateikė įrodymų, kurie galėtų sudaryti pagrindą atnaujinti procesą pagal CPK 369 straipsnio 1 dalies 3 punktą – nėra pateikta duomenų, apie įsiteisėjusį teismo nuosprendį, kuriuo būtų nustatyti žinomai melagingi šalies ar trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas.

Šalies argumentai

9.4. Pareiškėja neįrodė, kad, netaikius jos prašomų laikinųjų apsaugos priemonių šioje byloje, pareiškėjai galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Jei teismas tenkintų šioje byloje pareiškėjos pareikštą reikalavimą atnaujinti procesą byloje dėl skolos priteisimo ir, išnagrinėjęs bylą iš naujo, priimtų sprendimą atmesti ieškinį dėl skolos priteisimo, tai šis sprendimas turėtų tiesiogines pasekmes BUAB „Finiens“ bankroto byloje patvirtintam kreditorių sąrašui, nepaisant to, ar šios reikalavimo teisės nuosavybės teisė priklausytų UAB „Nikosparta“, ar kitam asmeniui, ar šios reikalavimo teisės būtų įkeistos ar ne, ir tam nereikėtų jokių papildomų teisminių procesų.

9.5. Pareiškėjos argumentai apie susijusių asmenų bendrus neteisėtus veiksmus, įgyjant reikalavimo teises į BUAB „Finiens“ ir jas perleidžiant UAB „Nikosparta“, nepagrįsti. BUAB „Construction Ace“ naudai skola iš BUAB „Finiens“, į kurią reikalavimo teises vėliau įgijo UAB „Nikosparta“, priteista įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2087-852/2017. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartimi BUAB „Finiens“ bankroto byloje patvirtintas trečios eilės kreditorės UAB „Nikosparta“ 1 716 742,57 Eur finansinis reikalavimas. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-541-866/2021 atmestas ieškovės (kreditorės) UAB „Kardos“ ieškinys, kuriuo buvo prašoma pripažinti negaliojančia atsakovių BUAB „Construction Ace“ ir UAB „Nikosparta“ sudarytą 2017 m. gruodžio 29 d. Reikalavimo teisių pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią BUAB „Construction Ace“ perleido reikalavimo teises į BUAB „Finiens“, kylančias iš Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. sprendimo. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-2951-232/2019 atmestas pareiškėjos restruktūrizuojamos akcinės bendrovės „Arenda-centr“ prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovės BUAB „Construction Ace“ (teisių perėmėja UAB „Nikosparta“) ieškinį atsakovei BUAB „Finiens“ dėl skolos priteisimo ir įskaitymo panaikinimo. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.eB2-1749-258/2021 atmestas UAB „Linsana“ pareiškimas dėl UAB „Nikosparta“ finansinio reikalavimo BUAB „Finiens“ bankroto byloje sumažinimo. Nurodyti įsiteisėję teismų sprendimai bei juose nustatytos aplinkybės paneigia pareiškėjos nepagrįstus samprotavimus apie neva neteisėtai UAB „Nikosparta“ įgytas reikalavimo teises į BUAB „Finiens“, šių reikalavimo teisių dydį bei tariamą UAB „Nikosparta“ nesąžiningumą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atmetė pareiškėjos prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra teisėta ir pagrįsta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

5. UAB „Nikosparta“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė 2013 m. kovo 5 d. susitarimą dėl atsiskaitymo.

6. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

7. Nustatyta, kad 2013 m. kovo 5 d. susitarimas dėl atsiskaitymo yra pateiktas kartu su atsiliepimu Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-2087-852/2017, kurios procesą siekė atnaujinti pareiškėja, todėl pakartotinai prie bylos nepridedamas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo

8. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

9. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nepritaikius šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad, nesiėmus prevencinių priemonių, galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).

10. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo atliekamas preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai šalies reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, pavyzdžiui, kai ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba kai prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje e2-8-464/2017, 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).

11. Akcentuotina, kad analizuojamu atveju yra svarstomas ne reiškiamo ieškinio, bet prašymo atnaujinti bylos procesą preliminaraus pagrįstumo klausimas. Proceso atnaujinimo institutas savo teisine prigimtimi yra išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdas, kuris taikomas tik konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas taip pat lemia, kad laikinosios apsaugos priemonės iki proceso atnaujinimo klausimo išsprendimo turėtų būti taikomos itin ribotai ir atidžiai įvertinus prašymo atnaujinti procesą preliminarų pagrįstumą.

12. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 3 d. nutartimi pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą buvo atmestas. 2022 m. spalio 3 d. nutartis yra apskųsta apeliacine tvarka ir nėra įsiteisėjusi, tačiau prašymo atnaujinti procesą atmetimas pirmosios instancijos teisme papildomai pagrindžia pareiškėjos prašymo atnaujinti procesą preliminarų nepagrįstumą.

13. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo pasisakyta, kad pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo pripažįstamos, be kita ko, tada, kai dėl ginčo esmės yra priimtas ieškovui nepalankus teismo sprendimas, nepriklausomai nuo to, kad jis yra priimtas po teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (ar) yra neįsiteisėjęs (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-312-407/2016, 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-489-943/2019, 2020 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-283-464/2020). Taigi, pareiškėjai nepalankaus procesinio sprendimo, kuriuo netenkintas prašymas atnaujinti procesą, priėmimas yra pagrindas konstatuoti, kad nėra vienos iš būtinųjų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – pareiškimo tikėtino pagrįstumo. Vien dėl šios priežasties apeliantės atskirasis skundas negali būti tenkinamas.

14. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su skundžiamoje nutartyje nurodytu argumentu, kad kreditorės UAB „Nikosparta“ teisių įgyvendinimas BUAB „Finiens“ bankroto byloje nėra susijęs su šioje byloje sprendžiamu klausimu dėl proceso atnaujinimo Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-2087-852/2017 dėl skolos priteisimo.

15. Teismų praktikoje yra ne kartą pasisakyta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomas tik laikantis ekonomiškumo, teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimų. Šių principų užtikrinimas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą, ir negali taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas galimus reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1718-943/2016).

16. Nagrinėjamu atveju apeliantė siekia, kad atnaujinus civilinės bylos Nr. e2-2087-852/2017 procesą, ieškovės BUAB „Construction Ace“ ieškinys atsakovei UAB „Finiens“ būtų atmestas visa apimtimi ir šio reikalavimo užtikrinimui prašo areštuoti UAB „Nikosparta“ (BUAB „Construction Ace“ teisių perėmėja) turimas reikalavimo teises į BUAB „Finiens“. Taigi, apeliantė prašo areštuoti UAB „Finiens“ bankroto byloje patvirtintą ir galiojantį UAB „Nikosparta“ kreditorinį reikalavimą. Jeigu teismas patenkintų pareiškėjos prašymą, atnaujintų bylos procesą (tai nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta) ir ieškinį atmestų, tai turėtų įtakos kreditorės UAB „Nikosparta“ teisių įgyvendinimui (kreditorinio reikalavimo dydžiui) būtent BUAB „Finiens“ bankroto byloje, o ne pareiškėjos prašomoje atnaujinti procesą byloje. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neatitinka sąsajumo kriterijaus.

17. Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad, nors apeliantė nurodo, kad UAB „Nikosparta“ aktyviai veda derybas su keletu pirkėjų dėl reikalavimo teisių į BUAB „Finiens“ pardavimo, o UAB „Nikosparta“ perleidus bankroto byloje patvirtintą kreditorinį reikalavimą gali nukentėti sąžiningo reikalavimo teisės įgijėjo interesai, tačiau jokių šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų nepateikia. Deklaratyvūs teiginiai dėl nedalyvaujančio byloje asmens, kuris galimai ateityje įgis UAB „Nikosparta“ turimas reikalavimo teises į likviduojamos dėl bankroto bendrovės skolą, teisių gynimo neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirties ir tikslų.

Dėl procesinės bylos baigties

18. Kreditorės UAB „Nikosparta“ prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atmetamas, nes nepateikti bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai.

19. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių išimtinį pobūdį, pareiškėjos prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino pagrįstai. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Neringa Švedienė