- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-27
- Bylos Nr.
- 2-854-653/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Ieškovas
- R. P., D. P.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, R. S., Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kriminalinės policijos biuro
- Trečiasis asmuo
- S. J., Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, sekretoriaujant J. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. P. ir D. P. ieškinį atsakovams R. S. ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kriminalinės policijos biuro ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys S. J. ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovai R. P. ir D. P. patikslintu ieškiniu (3 t., b. l. 131–148) prašė priteisti solidariai iš atsakovų 27 385 219,28 Eur turtinės ir neturtinės žalos.
2. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovas R. P. kreipėsi į prokuratūrą, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą S. J., L. S., R. S. ir kitiems asmenims dėl veikiant organizuota grupe nusikalstamu būdu pasisavinto didelės vertės ieškovo turto. Paaiškino, jog su L. S. ir jo šeimos nariais pasirašė pajų pirkimo–pardavimo sutartis dėl pajų pirkimo „Anciškiai“ ŽŪB, „Vadokliai“ ŽŪB. Sumokėjus už ŽŪB „Vadokliai“ pajus 9 mln. Lt, R. S., V. L. ir L. S. pasiūlė ieškovui iš jų nupirkti žemės ūkio bendrovę „Miežaičiai“ už 13 mln. Lt, atidedant mokėjimą. Dėl to buvo pareikalauta papildomo prievolės užtikrinimo. Pajų pardavėjai buvo informuoti apie ieškovo planuojamą imti paskolą. Tuo pačiu metu, kai buvo perrašyti pajai, R. S. paprašė pareigūno S. J. bankams paskleisti kompromituojančią informaciją apie ieškovą, kad pastarasis negautų paskolos. S. J. 2008-03-04 surašė raštą, dėl ko bankai atsisakė ieškovui išduoti paskolą, žlugo jo verslas, dėl ko ieškovas patyrė didelę žalą.
3. Ieškovas nurodė, jog 2012-03-23 Policijos departamento Imuniteto valdyboje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-1-00002-12 dėl nusikalstamos veikos, nustatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 228 str. 1 d. pagal ieškovo pareiškimą. 2012-04-20 minėtas ikiteisminis tyrimas buvo sujungtas su ikiteisminiu tyrimu Nr. 06-1-0303-11, o 2013-11-27 Šiaulių apygardos prokuratūroje buvo atskirtas į ikiteisminį tyrimą Nr. 40-9-00634-13. 2013-12-04 Šiaulių apygardos prokuratūros antro baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 40-9-00634-13 nutrauktas nenustačius, kad būtų padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tame pačiame nutarime konstatuota, kad tiriamoje veikoje yra S. J. tarnybinio pažeidimo požymiai, bet atsižvelgiant, kad nuo 2013-06-01 jis yra atleistas iš Lietuvos Respublikos Kriminalinės policijos biuro Organizuotų nusikaltimų tyrimų vyriausiojo tyrėjo pareigų, ir dėl to kad praėję 5 metai nuo galimo pažeidimo, todėl tarnybinis patikrinimas nebeinicijuojamas.
4. Ieškovas prokuroro veiksmus apskundė ikiteisminio tyrimo teisėjui ir Šiaulių apygardos teismui, kurie jo skundų netenkino. Vėliau ieškovas buvo pateikęs prašymą atnaujinti ikiteisminį tyrimą, tačiau jo prašymas nebuvo tenkintas. Ikiteisminio tyrimo metu ieškovas buvo pateikęs ieškinį 33 009 255,19 Eur. Šį turtą ieškovas prarado dėl atsakovų neteisėtų veiksmų. Šią aplinkybę, anot ieškovo, patvirtina ikiteisminio tyrimo metu jo pateikta medžiaga. Kadangi ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, civilinis ieškinys liko nenagrinėtas. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad Raštas yra neteisėtas, kadangi R. P. nebuvo įtariamas nusikalstamų veikų įvykdymu, jo atžvilgiu nebuvo atliekami jokie nei ikiteisminiai tyrimai, nei operatyviniai veiksmai. Tą patvirtina Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos 2012-03-23 raštas Nr. 5-16-S-205.
5. Teigia, jog Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras nepagrįstai nustatė, kad piktnaudžiavimas priskiriamas prie neatsargių ar nesunkių nusikaltinų. Nurodyto nutarimo priėmimo metu 8 metų senatis dar nebuvo suėjusi. Taigi, ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 40-9-634-13 buvo atliktas teisiškai ydingai. Ieškovo nuomone, tai buvo padaryta sąmoningai tyčia. Tokią išvadą ieškovas daro vadovaudamasis Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012-12-03 sprendimu administracinėje byloje nr. I-3921-142/12 nustatytais faktais, kurie atskleidžia LKPB veiksmų nenuoseklumą bei prieštaringumą. Administracinio teismo sprendimo priėmimo metu 5 metų senatis nebuvo suėjusi, tačiau nei LKPB, nei prokuratūra, atsižvelgiant į teismo išaiškinimus, nesiėmė aktyvių veiksmų tinkamai ištirti nusikaltimą.
6. Nurodo, kad Raštas buvo pasirašytas V. G., tačiau jis net nebuvo apklaustas prokuroro. Į apklausas taip pat nebuvo iškviestas D. M., R. G.. V. G., kuris, pasirašęs pažymą, nieko nežinojo apie Raštą.
7. Ikiteisminio tyrimo byloje ir ieškovo pateiktoje medžiagoje, kuri nebuvo įdėta į baudžiamąją bylą, ir dėl kurios jis rašė skundą, matyti pareigūno piktnaudžiavimo požymiai, kurie pasireiškė turtinės naudos siekimu. Liudytojų parodymai patvirtina, kad yra tiesioginis ryšys tarp neteisėtai išsiuntinėto Rašto bankams ir ieškovo turto praradimo. Ieškovas, po viešojoje erdvėje pasirodžiusio straipsnio, kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, tačiau ji 2018-06-20 rašte nurodė, kad V. G. į prokuratūrą nesikreipė.
8. Atkreipia dėmesį į tai, kad prokuroras, atlikdamas ikiteisminį tyrimą Nr. 40-9-634-13, netinkamai įvertino žalos padarymo faktą, iškreipė bankų paaiškinimus bei padarė nepagrįstą išvadą, kad R. P. paskolų iš bankų negavo dėl to, kad į juos nesikreipei bei kad bankai ypatingai griežtai vertino klientų kreditingumą, o ieškovas ir jo valdomos bendrovės galimai neatitiko bankų reikalavimų. Paaiškino, kad dėl paskolos kreipėsi tik į „Snoro“ ir AB DNB banką. Bankų pateikti atsakymai savaime nereiškia, kad ieškovo bendrovės nesikreipė į minėtus bankus dėl paskolos. Be to, ekonominė krizė prasidėjo tik nuo 2009 m., o Raštas dėl paskolos buvo surašytas bei dėl paskolos kreiptasi per 2008 m. pirmąjį ketvirtį. Tiek ŽŪB „Vadokliai“, tiek ŽŪB „Žvirblionių“ finansinė padėtis buvo labai gera, todėl 5–9 mln. paskola tikrai būtų suteikta.
9. Pasisakydamas dėl neturtinės žalos nurodė, kad jo šeimos nariai buvo gerbiami visuomenėje, turėjo autoritetą ir didelį pasitikėjimą verslo aplinkoje, bankuose. Dėl minėtų asmenų galimai nusikalstamos veikos prarado turtą, įmonėms iškeltos bankroto bylos, areštuotas asmeninis turtas, banko sąskaitos, susidarė įsiskolinimai kreditoriams. Šeimai buvo samdoma fizinė apsauga, siekdamas apsaugoti savo dukrą, ją buvo išsiuntęs keliems mėnesiams į užsienį. Prasidėjus teisiniams ginčams su galimai nusikalstamos veikos organizatoriais, prasidėjus bankroto bylos, ieškovas buvo priverstas stabdyti veiklą Rotary klube, atsisakyti partijos pirmininko pareigų, atsisakyti rajono tarybos nario mandato ir pan. Ieškovas ir jo šeima patyrė didelius dvasinius sukrėtimus, išgyvenimus, reputacijos pablogėjimą, buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, prarastas geras vardas, pažeista garbė ir orumas, privataus gyvenimo neliečiamumas, kurie įvertinami 8 169 415 Eur. Neturtinės žalos dydis paskaičiuotas atsižvelgiant į turtinės žalos dydį, žalos sukeltas pasekmes, žalą padariusių asmenų kaltę, turtinę padėtį, sąžiningumo ir protingumo kriterijus ir kitas aplinkybes.
10. Nurodo, kad dėl S. J. surašytos bei bankams išsiųsto 2008-03-04 rašto ieškovas iš bankų negavo paskolos, pajų pirkimo–pardavimo sutartys nebuvo įvykdytos. Tokiu būdu ieškovas prarado ŽŪN „Žvirblionys“ ir ŽŪB „Vadokliai“ pajus. Abiejų ŽŪB negautas pelnas (per 10 metų) yra 9 928 312,3 Eur, vertė – 19 215 804,28 Eur.
Atsiliepimas
11. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Generalinė prokuratūra atsiliepime į ieškinį (3 t., b. l. 8–9) su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
12. Atsileipime nurodoma, kad ieškovas įrodinėjamą žalą ir jos atsiradimą nepagrįstai sieja su prokurorų veiksmais ar netinkamu veikimu. Iš ieškinio neaišku, kokie konkretus ir kokių konkrečių prokurorų veiksmai, neveikimas ar esminė klaida lėmė žalos ieškovui atsiradimą. Priešingai, pats ieškovas nurodo, kad, jo vertinimu, žala kilo dėl kitų institucijų pareigūnų atliktų veiksmų – Rašto parengimu ir jo išsiuntimo Lietuvos bankams.
13. Pažymėjo, kad prokuratūra ir prokurorai niekaip neprisidėjo prie šių veiksmų atlikimo. Ikiteisminio tyrimo institucijos, veikdamos pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus, turi diskrecijos teisę ir tokių veiksmų prokurorai nevykdė ir pagal galiojusius teisės aktus neturėjo vykdyti jokios procesinės kontrolės. Vėlesni įvykiai – ieškovo inicijuoto baudžiamojo proceso pradžia, eiga ir rezultatas taip pat niekaip nelėmė ir net gi negalėjo lemti įrodinėjamos žalos kilimo, nes ji tuo metu ieškovui jau buvo kilusi dėl visiškai kitų – ieškovo prisiimtų sutartinių įsipareigojimo vykdymo aplinkybių. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nenustačius, jog buvo padaryta veika, numatyta BK 228 str., tad ieškovo argumentai dėl, jo vertinimu, netinkamai taikyto apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties instituto galimos reikšmės tyrimo baigčiai nelaikytinas tinkamu įrodinėjant prokuratūros veiksmų neteisėtumą.
14. Paaiškino, kad baudžiamajame procese įrodymų vertinimo procesas yra siejamas su subjektyviais kriterijais, todėl skirtingas faktinių aplinkybių vertinimas negali būti pagrindas civilinei atsakomybei atsirasti. Prokuroro sprendimai dėl tyrimų sujungimo, atskyrimo, teisės normų taikymo bei įrodymų vertinimo negali būti laikomi neteisėtais – vykdytame ikiteisminiame tyrime prokuroro priimti procesiniai sprendimai ne kartą buvo patikrinti aukštesniojo prokuroro bei teismų, jie nėra panaikinti, todėl yra galiojantys pagal jų rezoliucinėse dalyse suformuluotus sprendimus. Ieškovas tik deklaratyviai teigia, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 40-9-634-13 buvo prokurorų sąmoningai organizuotas aplaidžiai. Ieškovo vertinimai dėl konkrečių byloje atliktinų tyrimo veiksmų poreikio nebūtinai turi sutapti su tyrimą organizuojančio, visais tyrimo duomenimis disponuojančio prokuroro vertinimais bei pasirinkta tyrimo taktika. Tačiau vien tokių vertinimų nesutapimo aplinkybė savaime neįrodo prokurorų veiksmų ar neveikimo neteisėtumo. Tas pats pasakytina ir apie tyrimo rezultatą.
15. Teigia, jog Raštas nebuvo ir negalėjo būti vieninteliu atsisakymo finansuoti ieškovą pagrindu. Prieš priimdamos sprendimą skolinti finansų įstaigos pirmiausia privalo įsitikinti, kad būsimo paskolos gavėjo finansinė bei ekonominė būklė ir jos prognozės leidžia tikėtis, kad klientas sugebės įvykdyti įsipareigojimus, kad klientas vykdė ir vykdo savo finansinius įsipareigojimus ir kitoms finansų įstaigoms ir kt. Nė viename iš bankų atsakymų nėra patvirtinta, kad būtent Rašto gavimas buvo lemiama ar bent svari atsisakymo finansuoti ieškovą priežastis. Įvertintina ir ta aplinkybė, kad Lietuvoje veikiantys bankai nėra vienintelės kredito įstaigos – ieškovas, turėdamas realų ketinimą užtikrinti sandorio finansavimą, galėjo ir turėjo realias galimybes kreiptis ir į kitas nacionalines bei tarptautines kredito įstaigas, pasirinkti kitus kapitalo konsolidavimo būdus, tačiau duomenų apie tai, kad jis tokių veiksmų ėmėsi, nėra.
16. Teigia, jog ieškovo pateikti argumentai neįrodo prokurorų veiksmų baudžiamajame procese neteisėtumo aplinkybių, nepagrindžia ir neįrodo priežastinio ryšio tarp konkrečiai neįvardintų, tariamai neteisėtų prokurorų veiksmų ir įrodinėjamos žalos kilimo.
Atsiliepimas
17. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lietuvos Kriminalinės policijos biuras atsiliepime į ieškinį (3 t., b. l. 10–22) su ieškiniu nesutiko, prašė ieškiniui taikyti ieškinio senatį, o jos netaikius – ieškinį atmesti.
18. Atsiliepime nurodė iš esmės analogiškas faktines aplinkybes, kaip ir ieškovas, taip pat nurodė ikiteisminiuose tyrimuose nustatytas aplinkybes. Pažymėjo, kad ikiteisminiame tyrime Nr. 40-9-634-13 R. P. buvo pareiškėjas, kitokio procesinio statuso neturėjo. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo gauta duomenų, kad surašydamas Raštą S. J. siekė pasinaudodamas apgaule pasisavinti savo ar trečiųjų asmenų naudai turtą ar turtines teises. Ieškovo teiginiai, kad dėl S. J. parengto rašto negavo paskolos plėtoti savo verslui ir dėl to jo verslas žlugo yra deklaratyvūs, neparemti jokiais objektyviais įrodymais ar įrodymais. Atlikto ikiteisminio tyrimo medžiaga buvo daug kartų tikrinama nagrinėjant skundus tiek prokuratūroje, tiek teismuose, todėl atmestinas ieškovo teiginys, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas paviršutiniškai. Priešingai, ikiteisminis tyrimas buvo atliktas išsamiai. Tai, kad S. J. yra artimai bendravęs su R. S., L. S., V. L. ar kitais asmenimis, negali būti vertinama kaip informacija, patvirtinanti šių asmenų nusikalstamus tikslus sužlugdyti ieškovo verslą ar pasisavinti turtą. Nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą yra įsiteisėjęs ir galiojantis, ieškovas yra kreipęsis į Generalinę prokuratūrą dėl nutraukto ikiteisminio tyrimo atnaujinimo, bet ikiteisminis tyrimas nebuvo neatnaujintas.
19. Teigia, jog R. P. civilinis ieškinys niekada nebuvo pareikštas ikiteisminiame tyrime Nr. 40-9-634-13. Ieškovas buvo pareiškęs civilinį ieškinį ikiteisminiame tyrime Nr. 06-1-03033-11, kuris dalyje buvo nutrauktas. Pagal BK 300 str. 1 d. dėl 2008-06-27 pajaus pirkimo-pardavimo sutarties suklastojimo, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu. Teigia, jog liudytojų parodymai, kuriuos ieškovas pateikė kartu su ieškiniu, yra paimti iš įvairių kitų ikiteisminių tyrimų, pateikti dalimis, minėtose apklausose nurodytos aplinkybės apie bendrovių pajų pirkimą–pardavimą.
20. Paaiškino, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012-12-03 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3921-142/2012 buvo nagrinėjamos S. J. atleidimo iš tarnybos aplinkybės, administracinėje byloje buvo nurodomas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-1-00001-11 dėl S. J. galimai padarytų nusikalstamų veikų, kuris nutrauktas 2012-03-15. Nurodytas ikiteisminis tyrimas neturi nieko bendro su Rašto išsiuntimu į bankus.
21. Dėl priežastinio ryšio nurodė, kad Rašte konkrečiai nebuvo įvardinti asmenys, kurie yra įtariami ar kaltinami, ar teisiami už nusikalstamų veikų padarymą, jame taip pat nebuvo jokios užuominos apie tai, kad R. P. yra priskiriamas vienai ar kitai nusikalstamai grupuotei. Rašte esantys duomenys, kad iki minėto rašto parengimo R. P. buvo įtariamuoju ikiteisminiuose tyrimuose, jog ikiteisminiai tyrimai jo atžvilgiu buvo nutraukti arba užbaigti kaltinamuoju aktu ir perduoti į teismą, yra tikri, žinomi pačiam ieškovui, dėl to, ieškovo teiginiai, kad raštas yra šmeižikiškas, kenkiantis jo reputacijai yra deklaratyvūs. Ikiteisminiame tyrime Nr. 40-9-634-13 S. J. veiksmuose nusikalstamos veikos požymių pagal BK 228 str. 1 d. nebuvo nustatyta, o tai reiškia, kad nebuvo nustatytas ne tik konkretaus valstybės tarnautojo, S. J., neteisėtas veikimas, taip pat nebuvo nustatyta didelė žala, bei priežastinis ryšys tarp veikimo ir atsiradusių negatyvių padarinių. Duomenų apie kreipimąsi raštu į banką dėl paskolos ieškovas nepateikė ir šioje civilinėje byloje. Teigia, jog 2008 m. kilo ekonominė krizė, todėl bankai dar 2008 m. pavasarį paskolas išduodavo atidžiau.
22. Teigia, jog 2008-03-04 paminėtų klientų AB banke „Snoras“ sąskaitą ir paskolas turėjo tik UAB „Vikebas“, visi kiti rašte nurodyti asmenys AB Banke „Snoras“ ir jo filialuose sąskaitų, indėlių bei paskolų nėra turėję. Ikiteisminio tyrimo metu apklausti banko darbuotojai nurodė, kad verslo modelis, kai vieną žemės ūkio bendrovę perka kita žemės ūkio bendrovė nepateikiat pakankamo užtikrinimo priemonių bankui, laikomas rizikingu, o būtent tokį verslo modelį taikė ieškovas. Teigia, jog ieškovas paskolų negavo ne dėl S. J. rašto, o būtent dėl nepriimtino ieškovo kreditavimo bankams. Tai, kad S. J. parengtas raštas neturėjo įtakos dėl ieškovo verslo žlugimo, pasisakė Šiaulių apygardos teismas 2014-03-12 nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1S-408-354/2014, taip pat tai nurodyta Generalinės prokuratūros 2016-09-05 nutarime. Teigia, jog be rašte įvardintų bankų yra dar 67 ūkio subjektai (kredito unijos), išduodantys kreditus ir kuriems minimas raštas nebuvo siunčiamas.
Šalies argumentai
23. Ieškovo teiginiai, kad prarado verslą ir kitą turtą dėl S. J. išsiųsto rašto į bankus grįsti vien tik prielaidomis. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 06-1-03033-11 nurodyta, kad ŽŪB „Vadokliai“ reali ūkinė–finansinė situacija 2008-04-15 buvo žymiai blogesnė nei 2007-08-06, todėl pagrįstai kyla abejonių, ar pablogėjus ūkinei – finansinei bendrovės veiklai galima tikėtis pelno. Ieškovas pateikė įvairių žemės ūkio bendrovių balansų kopijas, tačiau nėra pateikta jokių duomenų, kokioje bendrovėje ir kokia buvo ieškovui priklausanti turto dalis. Vien tik ŽŪB balansai nėra pakankamas įrodymas nustatyti tikslią nuosavo turto vertę.
24. Nurodo, kad ieškovas ŽŪB „Vadokliai“ pajus pirko paskolon, realiai lėšų jis neturėjo įsigyti ŽŪB „Vadokliai“ pajų. Todėl šiuo atveju turi būti įvertinti ieškovo veiksmai, t. y. ar jis buvo pakankamai atidus, rūpestingas, ar galėjo numatyti galimas pasekmes. Ieškovas, sudarydamas tokį sandorį, turėjo įvertinti verslo riziką, nes būdamas išsilavinęs žmogus, ūkininkaujantis ir turintis valdymo patirties, turėjo visas sąlygas ir galimybes suprasti sudaromų sutarčių turinį bei neprotestuotino vekselio pasirašymo teisines pasekmes.
25. Nurodo, kad ieškovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas, nes jis taikos sutartimi patvirtino, jog visi įvykę sandoriai dėl bendrovių pirkimo–pardavimo yra teisėti ir ieškovas jokių nuostolių dėl pajų pirkimo– pardavimo sandorių nepatyrė ir ateityje iš L. S. ar kitų šią taikos sutartį pasirašiusių asmenų, įskaitant, nurodytų sutarties 8 punkte, jokios su tuo susijusios civilinės atsakomybės nereikalaus. Toje pačioje sutartyje jam buvo perleista reikalavimo teisė 900 000 Lt sumai į D. S. nesumokėtą Panevėžio r. ŽŪB „Vadokliai“ pajaus pirkimo kainą pagal 2008-06-04 pajaus perleidimo sutartį, sudarytą tarp L. S. ir D. S.. Pažymėjo, kad pats ieškovas pripažintas kaltu pagal BK 24 str. 6 d. ir 184 str. 2 d. dėl ŽŪB „Ančiškiai“ didelės vertės turto iššvaistymo.
26. Nurodo, kad iš ieškinio turinio nėra aišku, kokia turto dalis iš 12 valdomų įmonių priklausė ieškovui. Teigia, jog ieškovas pats turi prisiimti riziką, kad pajus, kurių vertė buvo 2 687 964 Lt, pirko beveik už 5 kartus didesnę sumą, o vėliau nesugebėjo laiku atsikaityti pagal sutartinius įsipareigojimus. Ieškovo finansinė padėtis buvo bloga daug anksčiau, nei S. J. parašė raštą.
27. Ieškovo teisė į ieškinį atsirado 2008 m. kovo–balandžio mėn. Skaičiuojant sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, jis baigėsi 2011-04-30. Tuo tarpu Policijos departamento Imuniteto valdyboje 2012-03-23 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nenutraukia ir nesustabdo ieškinio senaties termino, nes ieškinio senatis pareiškimo padavimo momentu jau buvo suėjusi. Ieškovas neprašo atnaujinti praleisto ieškinio senaties termino, todėl valstybės atstovas prašo ieškovo pateiktam patikslintam ieškiniui taikyti ieškinio senatį.
Atsiliepimas
28. Atsakovas R. S. atsiliepime į ieškinį (2 t., b. l. 2–14) su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
29. Atsiliepime nurodė iš esmės analogiškas faktines aplinkybes, kaip ir kitos proceso šalys. Papildomai nurodė, kad ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą, kuris pradedamas skaičiuoti nuo 2008-06-01, t. y. nuo datos, kada ieškovas turėjo gauti paskolos dalį. Raštas parengtas 2008-03-04, todėl pirmosios įmokos (ne)sumokėjimas ieškinio senaties termino aspektu nėra reikšmingas. Pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo paduotas 2011-10-07, tačiau ši aplinkybė nenutraukia/nesustabdo ieškinio senaties termino. Nagrinėjamoje byloje pareikšto ieškinio senaties terminas suėjo 2011-06-01. Ieškovo 2012-03-12 civilinio ieškinio pareiškimas baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-3033-11 šiuo atveju nereiškia ieškinio senaties termino nutraukimo.
30. Teigia, jog ieškovas neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų, taip pat neįrodė, jog dėl atsakovų veiksmų neteko kito turto. Byloje nėra jokių konkrečių duomenų, kurie patvirtintų, kad atsakovas R. S. nurodė S. J. parengti Raštą ir išsiųsti jį Rašte nurodytoms įstaigoms. Faktinis veikos padarymas nėra konstatuotas. Paaiškino, jog Raštas nebuvo parengtas atsakovo R. S. iniciatyva. Teigia, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnas neturi diskrecijos teisės atlikti kokius nors ikiteisminio tyrimo veiksmus savo valia ir tai tik patvirtina Raštas, kuris yra pasirašytas ne S. J., o V. G.. Akivaizdu, kad Raštas praėjo tam tikrą kontrolę ir jį parengti buvo būtina, jis nebuvo perteklinis procesinis veiksmas. 2008-09-04 ŽŪB „Vadokliai“ pajaus perleidimo sutartis yra ne tik galiojanti, bet ir įvykdyta.
31. Ieškovo įrodinėjamas priežastinis ryšys akivaizdžiai neegzistuoja. Ieškovas į bylą nepateikė jokių sutarčių, kurių pagrindu jis būtų perrašęs jo nurodomų ŽŪB pajus pardavėjams pagal Sutartį. Rašte nėra konkrečios informacijos, kad būtent ieškovas yra įtariamasis/kaltinamasis. Bankas, svarstydamas paskolos išdavimo klausimą, remiasi kur kas platesniu aplinkybių spektru nei vien tik abstraktus Rašto turinys. Be to, sutartys galėjo būti neįvykdytos dėl ieškovo kaltės, kadangi Lietuvoje veikia net 67 kredito unijos, į kurias ieškovas galėjo kreiptis dėl paskolos suteikimo. Apskritai, ieškovas net neįrodinėja, kad būtų kreipęsis nors į vieną banką dėl paskolos suteikimo. Ieškovas, pagal sutarčių nuostatas, 13 mln. Paskolą turėjo gauti kone dviem mėnesiais anksčiau, nei buvo sudarytas Raštas.
32. Pasisakydamas dėl turtinės ir neturtinės žalos dydžio nurodė, kad ieškovo nurodomas žalos dydis yra netikslus, kadangi vien tik balansai nėra pakankamas įrodymas nustatyti tikslios ŽŪB nuosavo turto vertės. Ieškovo nurodomo turto vertė turėtų būti tikslinama ir nustatinėjama nuodugniau ir dėl paties ieškovo nurodomų faktinių aplinkybių. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad jam priklauso atitinkamo dydžio pajų kiekis, taip pat įrodymų, kad jo nurodomų ŽŪB pelnas buvo išmokamas būtent pajininkams, kad ėjo atsiliepime nurodytas atitinkamas pareigas bei kad nei jis, nei jo šeimos nariai nebeturi galimybės užsiimti verslu. Be to, ieškovo teigimu, „Anciškio“, „Rozalimo“ ŽŪB ir ŽŪB „Mūša“ pajai priklausė ne tik jam, bet ir R. P., kuris apskritai nėra dalyvaujantis byloje asmuo, todėl teismas negalėtų R. P. priklausančią ŽŪB turto dalį priteisti ne jam pačiam, o ieškovui. ŽŪB veikla glaudžiai susijusi su sezoniškumu, todėl vertinant negautas pajamas, jų dydis turėtų būti nustatinėjamas vertinant kur kas ilgesnį nei dvejų metų laikotarpį. Byloje niekaip neįrodinėjama ir tai, kad atsakovai pažeidė ieškovo gyvenimo neliečiamumą, jo garbę ir orumą.
33. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime į ieškinį (3 t., b. l. 3) nurodė, kad civilinėje byloje tinkami valstybės atstovai yra nurodyti. Teisingumo ministerija byloje yra tretysis asmuo, tačiau iš ieškinio neaišku, kokią įtaką Teisingumo ministerijos subjektinėms teisėms ir pareigoms gali turėti teismo sprendimas.
34. Trečiasis asmuo S. J. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
35. Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti.
36. Teismo posėdžio metu atsakovų atstovai palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytus reikalavimus ir prašė ieškovų ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
37. Trečiasis asmuo S. J. prašė ieškovų ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
38. Tarp šalių nėra ginčo dėl abiejų šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų faktinių aplinkybių apie pagal ieškovo pareiškimą pradėtą ikiteisminio tyrimo eigą, jo išskyrimą į atskiras ikiteisminio tyrimo bylas, teismų priimtus procesinius sprendimus, susijusius su šiuo ikiteisminiu tyrimu, apie ieškovo sudarytus pajaus pirkimo – pardavimo sandorius. Dėl to šios aplinkybės laikomos nustatytomis ir apie jas pakartotinai teismas plačiau nepasisako.
39. Šioje byloje ginčas kilo dėl įrodymų vertinimo nustatant atsakovų civilinės atsakomybės sąlygas. Ieškovai patirtą žalą grindžia tuo, kad Lietuvos kriminalinės policijos buvęs pareigūnas S. J. 2008-03-04 išsiuntė raštą bankams „Dėl informacijos pateikimo“, dėl kurio jie neva negavo paskolų, todėl žlugo jų verslas ir buvo patirta turtinė ir neturinė žala. Šiame rašte ( 1t. b.l. 95-96) buvo kredito įstaigų prašoma pateikti duomenis ar rašte nurodyti asmenys, tarp kurių buvo nurodytas ir ieškovas, kreipėsi į bankus dėl paskolos, kredito ir t.t. Taip pat minėtame rašte informuojama, kad kai kurie nurodyti asmenys buvo įtariami nusikalstamų veikų įvykdymu, kai kurie iš jų yra teisiamieji baudžiamosiose bylose dėl sukčiavimų stambiu mastu. Taigi, šioje byloje esminis nustatomas faktas yra ar dėl šių veiksmų (nurodyto rašto pateikimas bankams) ieškovo teisė gauti paskolą buvo pažeista. Atsakovo - Lietuvos valstybės - civilinė atsakomybė ieškinyje siejama su ieškovo inicijuotu ikiteisminiu tyrimu dėl pareigūno (S. J.) veiksmų, susijusių su minėto rašto parengimu ir išsiuntimu, o atsakovo R. S. atsakomybė – su jo prisidėjimu prie šio rašto parengimo. Svarbu pažymėti, kad šioje byloje sprendžiama civilinės atsakovų atsakomybės klausimas ir tik tiek, kiek atsakovų veiksmais buvo pažeistos ieškovo šioje byloje ginamos teisės.
40. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog būtent dėl 2008-03-04 bankams išsiusto rašto ieškovui nebuvo suteiktas kreditas. Tai, kad ieškovas galimai bendravo su bankų atstovais kreditavimo klausimais, nėra pakankamas pagrindas spręsti, jog ieškovas realiai kreipėsi į bankus dėl paskolos gavimo, todėl toks bendravimas neįrodo bylai reikšmingų aplinkybių. Byloje nėra rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas prašė suteikti jam kreditą, t.y. teikė bankams prašymus dėl kredito suteikimo bei reikiamus turtinę padėtį patvirtinančius dokumentus, taip pat nėra duomenų, kad bankai buvo priėmę sprendimus nesuteikti ieškovui kredito. Šias teismo išvadas patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų bankų darbuotojų parodymai, užfiksuoti byloje esančiuose liudytojų paklausos protokoluose (2 t. b.l. 93-100). Pažymėtina ir tai, kad visuotiniai žinoma, jog kreditų išdavimo tvarka kredito įstaigose yra griežtai reglamentuota teisės aktais, kad dėl kredito išdavimo sprendimą priima banko paskolų komitetas. Dėl to ieškovo nurodyti AB banko „Snoras“ filialo vadovo parodymai, jog dėl rašte gautos informacijos apie ieškovą iki paskolos svarstymo nebuvo prieita, neįrodo nei ieškovo kreipimosi dėl paskolos suteikimo, nei banko priimto sprendimo dėl tokio prašymo, nei sprendimo nesuteikti paskolos (jei toks sprendimas būtų buvęs priimtas) motyvų. Taigi, nėra pagrindo išvadai, kad būtent dėl minėto rašto gavimo ieškovas negavo reikiamo kredito, kad ieškovas realiai atliko veiksmus kreditui gauti.
41. Ieškovai neginčija, kad apie kredito gavimą domėjosi tik dviejose bankuose (banke „Snoras“ ir DnB bake), tačiau toks ieškovų elgesys nesudaro pagrindo pripažinti, jog ieškovams nebūtų suteiktas kreditas kitose Lietuvoje veikiančiose kredito įstaigose, jei jų turtinė padėtis būtų buvusi pakankama kreditui gauti. Ieškovai nepateikė įrodymų, patvirtinančių jų finansinės padėties (jų kreditingumo) įvertinimo kaip pakankamos, t.y. įrodymų, kurie leistų spręsti, jog esant atitinkamai ieškovų turtinei padėčiai finansų rinkoje kreditai neabejotinai suteikiami. Šiuo aspektu ieškovai aplinkybę apie jų galimybę gauti kreditą grindžia prielaidomis, todėl tokie ieškovų argumentai vertinami kaip neįrodyti.
42. Svarbu pažymėti ir tai, jog pagal 2007-08-07 pajaus pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tarp ieškovo R. P. ir L. S., J. S., 4.3.1-4.3.3. punktus apmokėjimas už ieškovo įsigyjamą pajų turėjo būti vėliausiai įvykdytas iki 2008-02-07, tuo tarpu ginčo raštas buvo pasirašytas 2008-03-04, t.y. jau tuo metu, kai ieškovo sutartinė finansinė prievolė turėjo būti įvykdyta.
43. Iš to seka, kad tarp rašto išsiuntimo ir ieškovo šioje byloje ginamų teisių nėra priežastinio ryšio. Vien tokia išvada sudaro pagrindą ieškinį atmesti.
44. Pažymėtina ir tai, kad minėtame rašte, kuriuo buvo siekiama gauti informaciją, nebuvo įvardinta, kad būtent ieškovas buvo įtariamas nusikalstamų veikų įvykdymu: rašte nurodyta, kad kai kurie (bet nekonkretizuota kokie konkrečiai asmenys) iš nurodytų asmenų yra teisiamieji baudžiamosiose bylose dėl sukčiavimų stambiu mastu. Taigi, spręsti, jog toks raštas savaime, be jo tolesnio patikslinimo, akivaizdžiai užkirto kelią ieškovui gauti kreditą, nėra pagrindo.
45. Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro 2013-02-04 nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 40-9-634-13 buvo nutrauktas nustačius, kad nepadaryta nusikalstama veika, turinti BK 228 str. 1 d. numatytų požymių. Šio nutarimo teisėtumas buvo patikrintas teisės aktų nustatyta tvarka. 2014-03-14 Šiaulių apygardos teismas galutinai paliko galioti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria pareiškėjo skundo dalis dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo buvo atmesta. Teismas darė išvadas, kad nėra priežastinio ryšio tarp 2008-03-04 rašto Nr. 38-S-3-385, ir ieškovo verslo žlugimo. Taigi, šioje civilinėje byloje nei S. J. parengto minėto rašto motyvai, nei R. S. vaidmuo ir interesai rengiant šį raštą, nėra teisiškai reikšmingi. Kaip buvo minėta, šioje byloje atsakovų veiksmų teisėtumas yra vertinamas tuo aspektu, kiek šie veiksmai yra susiję su ieškovo šioje byloje ginamomis turtinėmis teisėmis dėl turto paradimo, verslo žlugimo, kaip nurodė ieškovas. Dėl to ir ieškovo nurodytos aplinkybės apie ikiteisminio tyrimo pareigūnų netinkamo senaties termino taikymo dėl nusikaltimo pagal BK 228 str., taip pat ieškovo nurodytos aplinkybės apie ikiteisminio tyrimo bylų išskyrimą, dėl ko ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 40-9-00634-13 nebuvo visos informacijos apie nusikalstamas veikas, kuri buvo kitoje atskirtoje ikiteisminio tyrimo byloje, nėra teisiškai reikšmingos. 2016-12-19 Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartyje, kurioje buvo nagrinėjamas ieškovo skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2016-10-13 nutarimo, kuriuo atmestas R. P. skundas dėl 2016-09-05 nutarimo atsisakyti atnaujinti ikiteisminį tyrimą, pažymėjo, kad tai, ar minėtas raštas įtakojo bankų sprendimus dėl kreditų suteikimo R. P., ar minėtų sprendimų neįtakojo, turi reikšmės sprendžiant tik dėl S. J. veikos baigtumo, bet ne dėl jos nusikalstamumo apskritai. Kaip buvo minėta, šioje civilinėje byloje, nėra reikšmingas S. J. ir kitų asmenų veikos vertinimas pagal BK numatytų nusikaltimų požymius, nenustačius nei šioje civilinėje byloje, nei ikiteisminio tyrimo metu priežastinio ryšio tarp rašto išsiuntimo ir ieškovų verslo žlugimo. Su rašto parengimo susijusių asmenų veikų įvertinimas pagal BK normas kaip nusikalstamas, nereiškia, kad tokiu atveju turi būti konstatuojamos civilinės atsakomybės sąlygos. Be to, minėta 2016-12-19 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi 2016-09-05 nutarimas atsisakyti atnaujinti ikiteisminį tyrimą pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Taigi, ieškovo nurodytos aplinkybės apie netinkamą penkerių metų senaties termino taikymą 2013-12-04 Šiaulių apygardos prokuratūros nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą, apie teisės susipažinti su tyrimų medžiaga apribojimą (šiuo aspektu ieškovo skundo dalis buvo patenkinta 2014-01-09 Šiaulių apygardos prokuratūros nutarimu) bei apie bylų išskyrimą, kuo pasiekoje nutraukto ikiteisminio tyrimo Nr. 40-9-00634-13 medžiagoje nebuvo pateikti liudytojų apklausos protokolai, kuriose užfiksuotas aplinkybes, kurias Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-12-19 nutartyje pripažino naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, neturi įtakos šios nagrinėjamos bylos išsprendimui, nes neturi ryšio su ieškovo šioje byloje ginamomis teisėmis.
46. Nenustačius civilinės atsakomybės sąlygos - priežastinio ryšio tarp ieškovo nurodytų atsakovų neteisėtų veiksmų ir žalos, ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas, todėl kitų sąlygų nustatymas yra perteklinis. Papildomai pažymėtina, kad ieškovas neturtinę žalą kildina būtent iš turtinės padėties pasikeitimo – turto praradimu, įmonių bankrotais. Kadangi nenustatyta, jog tokios pasekmės kilo būtent dėl bankams pateikto rašto, su kuriuo parengimu, pateikimu ieškovas šioje byloje grindžia atsakovų neteisėtus veiksmus, nėra pagrindo konstatuoti civilinės atsakomybės sąlygų ir šiuo aspektu.
47. Papildomai pažymėtina, kad ieškovai neįrodė ir turtinės žalos fakto ir jos dydžio. Ieškovai žalą skaičiuoja pagal žemės ūkio bendrovių pelno vidurkį 2006 ir 2007 metais. Tačiau šioje byloje ieškovai yra R. P. ir D. P., o ne ieškovų nurodyti juridiniai asmenys – „Žvirblonių“ ŽŪB, „Vaidoklių“ ŽŪB; be to, duomenų, kad visas įmonės uždirbtas pelnas buvo išmokamas pajininkams byloje nėra. Taip pat ieškovai nepateikė jokių įrodymų, jog 2008 m. įmonės realiai būtų gavusios iš planuojamos vykdyti veiklos ieškovų nurodytą pelną.
48. Ieškovų nurodytos aplinkybės apie Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012-12-03 priimtą sprendimą administracinėje byloje Nr. I-3921-142/12 neturi teisinės reikšmės šiai nagrinėjamai bylai, nes minėtoje byloje buvo nagrinėjamos kitos su šia byla nesusijusios aplinkybės - pareiškėjo S. J. skundas atsakovams Lietuvos kriminalinės policijos biurui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kriminalinės policijos biuro, Vidaus reikalų ministerijai, Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo ir sprendimų panaikinimo, grąžinimo į tarnybą, vidutinio darbo užmokesčio priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo.
49. Atsakovų prašymas taikyti ieškinio senatį tenkinamas iš dalies.
50. Iš 2013-12-04 Šiaulių apygardos prokuratūros nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą užfiksuotų ieškovo parodymų, nustatyta, kad apie rašto bankams išsiuntimą jam tapo žinoma 2008 m. kovo-balandžio mėnesį. Taigi, nuo minėto momento (2008-04-30) ieškovas sužinojo apie savo pažeistas teises, susijusias su kredito negavimu.
51. Iš rašytinių įrodymų matyti, kad civilinis ieškinys ikiteisminiame tyrime buvo pareikštas 2012-03-12, o 2012-04-17 ieškovas buvo pripažintas civiliniu ieškovu. Taigi, jau tokio ieškinio pareiškimo metu ieškinio senaties terminas jau buvo pasibaigęs. Kadangi ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas 2014-03-12, o ieškovai su ieškiniu kreipėsi tik 2017-03-16, darytina išvada, kad ieškovas praleido trijų metų ieškinio senaties terminą, skaičiuojamą nuo teisių pažeidimo momento (CK 1.125 str. 8 d., 1.130 str. 5 d.) ir ieškovas nenurodė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą šį terminą atnaujinti.
52. Tačiau, vertinant pareikšto ieškinio pagrindą, ieškinio senaties terminas dėl atsakovo Lietuvos valstybės veiksmų, susijusių su ikiteisminio tyrimo nutraukimu, nėra praleistas, nes, kaip nurodyta ir atsiliepime į ieškinį, galutinai nutarimai nutraukti ikiteisminius tyrimus ir tuo pačiu palikti ieškinį nenagrinėtu, įsiteisėjo 2014-03-12 ir 2015-04-14, todėl, įvertinus ieškinio pareiškimo momentą, nėra pagrindo šioje bylos dalyje konstatuoti ieškinio senaties termino praleidimo faktą.
53. Ieškinį atmetus, iš ieškovų lygiomis dalimis priteisiamos atsakovo R. S. patirtos bylinėjimosi išlaidos. Atsižvelgus į bylos sudėtingumą, į atsakovo procesinį elgesį šioje byloje – neatvykimas į teismo posėdį, neatsižvelgus į tai, kad šioje byloje 2019-01-16 teismo nutartimi šio atsakovo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, teismas daro išvada, kad yra pagrindas sumažinti priteistiną patirtų išlaidų sumą (2905,82 Eur) iki 1000 Eur (CPK 93 str. 4 d., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškovų R. P. ir D. P. ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovų R. P. ir D. P. lygiomis dalimis atsakovo R. S. naudai 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.