Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Liudos Arlauskienės, Mefodijos Povilaitienės ir Halinos Zaikauskaitės (pirmininkaujanti posėdžiui ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjui S. J., pareiškėjo atstovams advokatui Kęstučiui Gudynui ir advokato padėjėjui Egidijui Vosyliui, atsakovų Lietuvos kriminalinės policijos biuro, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kriminalinės policijos biuro, ir Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atstovui Večislavui Burneikai, atsakovės Vidaus reikalų ministerijos atstovei Irinai Urbonei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo S. J. skundą atsakovams Lietuvos kriminalinės policijos biurui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kriminalinės policijos biuro, Vidaus reikalų ministerijai, Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo ir sprendimų panaikinimo, grąžinimo į tarnybą, vidutinio darbo užmokesčio priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. J. (toliau – pareiškėjas) padavė teismui skundą, kuriame prašo: 1) panaikinti Lietuvos kriminalinės policijos biuro (toliau – LKPB, atsakovas) 2012 m. birželio 28 d. įsakymą Nr. 38-TE-146 „Dėl S. J. atleidimo“; 2) įpareigoti atsakovą grąžinti pareiškėją į buvusią tarnybą; 3) priteisti pareiškėjui iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 4) priteisti iš atsakovo pareiškėjui 80 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą už patirtus neigiamus išgyvenimus dėl neteisėto atleidimo iš tarnybos; 5) priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.

Teisme 2012 m. rugsėjo 7 d. gautas pareiškėjo patikslintas skundas (t. II, b. l. 181-188), kuriame be teismo priimtų skundo reikalavimų pareiškėjas prašo panaikinti Vidaus reikalų ministerijos Centrinės specialiosios ekspertų komisijos 2012 m. gegužės 15 d. posėdžio protokolinį sprendimą Nr. 1-8RN-1 (KF) ir Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Specialiosios ekspertų komisijos 2012 m. birželio 26 d. protokolinį sprendimą Nr. 5-IL(S)-15(RN).

Remiasi VTS 53 straipsnio 1 dalies 17 punktu, LVAT 2010 m. birželio 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A143-938/2010, 2010 m. spalio 4 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A662-788/2010, Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymu, Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodika, patvirtinta Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 685. Paaiškina, kad pareiškėjas tarnavo pareigose, susijusiose su įslaptintos informacijos naudojimu ir jos apsauga (LKPB viršininko 2011 m. gegužės 25 d. įsakymas Nr. 38-V-83). CSEK 2012 m. gegužės 15 d. posėdyje nutarė pritarti PDSEK nuomonei, kad netikslinga tęsti pareiškėjo tikrinimą. LKPB 2012 m. birželio 28 d. priėmė sprendimą nustatyta tvarka atleisti pareiškėją iš vidaus tarnybos pagal VTS 53 straipsnio 1 dalies 17 punktą. Leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija pareiškėjui buvo išduotas 2006 m. vasario 14 d. ir galiojo iki 2011 m. vasario 10 d. Besibaigiant leidimo dirbti su valstybės paslaptį sudarančia informacija galiojimo terminui, pareiškėjas vidaus reikalų ministro 2002 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 7RN nustatyta tvarka ir sąlygomis buvo tikrinamas iš naujo. Remiasi VTS 6 straipsnio 2 dalimi, Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d., 2011 m. liepos 7 d. nutarimais. Paaiškina, kad pareiškėjui leidimas dirbti su informacija, žymima „Visiškai slaptai“, buvo neišduotas. Teisiniai santykiai dėl leidimo išdavimo ir panaikinimo reglamentuojami Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 ir 18 straipsniuose. Sprendimas neišduoti leidimo buvo teisėtas ir pagrįstas. Nurodo, kad pareiškėjui buvo ieškoma kitų pareigų, tačiau tokių nebuvo. Dėl civilinės atsakomybės paaiškina, kad pareiškėjas neįrodė žalos padarymo fakto. Prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Nagrinėjamas ginčas dėl statutinio vidaus tarnybos pareigūno atleidimo iš tarnybos pagal VTS 53 straipsnio 1 dalies 17 punktą, t. y. atvejis, kai pareigūnas atleidžiamas iš tarnybos dėl to, kad įstatymo nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu. Šiuo konkrečiu atveju pareiškėjui LKPB Organizuoto nusikalstamumo tyrimo 2-osios valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiajam tyrėjui leidimas dirbti su įslaptinta informacija nebuvo išduotas dėl to, kad pasibaigus anksčiau turėto leidimo galiojimui, tikrinant pareiškėją dėl naujo leidimo išdavimo, buvo priimtas sprendimas, kurį numato Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (toliau - VTPĮ) 17 straipsnio 5 dalis. VTPĮ 17 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai kandidatūrą patikrino vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos ir tikrinimo metu buvo nustatytos aplinkybės, nurodytos šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje, tikrinimas vidaus reikalų ministro ar jo įgaliotų asmenų sprendimu nutraukiamas. Nurodyta, kad apie tokį sprendimą informuojamas paslapčių subjektas ir asmuo, kurio kandidatūra buvo tikrinama, Valstybės saugumo departamentas tokios kandidatūros netikrina. VTPĮ 16 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad sprendimą nutraukti kandidatūros tikrinimą, nustačius 16 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, per 30 kalendorinių dienų nuo tokio sprendimo gavimo dienos pats asmuo arba paslapčių subjektas turi teisę apskųsti teismui. Pareiškėjas teismui skundžia ir įsakymą dėl jo atleidimo iš tarnybos, ir specialių institucijų sprendimą nutraukti pareiškėjo tikrinimą. Tai, kad ginčas yra tokio pobūdžio, patvirtina faktinės aplinkybės, kurias teismas nustatė iš pateiktų teismui dokumentų turinio.

Nustatyta, kad LKPB viršininko 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 38-TE-146 komisaras S. J. atleistas iš LKPB Organizuoto nusikalstamumo tyrimo 2-osios valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigų (t. I, b. l. 108). Įsakyme nurodyta, kad LKPB viršininkas atsižvelgia į CSEK 2012 m. gegužės 15 d. posėdžio protokolą Nr. 1-8RN-1(KF), PDSEK 2012 m. birželio 26 d. posėdžio protokolą Nr. 5-IL(S)-15(RN), LKPB Veiklos organizavimo valdybos viršininko 2012 m. birželio 28 d. raštą Nr. 38-IL-970 ir vadovaujasi VTS 53 straipsnio 1 dalies 17 punktu (kai įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu).

Be specialiųjų komisijų sprendimų įsakymas grindžiamas ir LKPB Veiklos organizavimo valdybos 2012 m. birželio 28 d. raštu Nr. 38-IL-970 (t. I, b. l. 109). Šiame rašte nurodyta, kad LKPB gavo CSEK 2012 m. gegužės 15 d. posėdžio protokolą Nr. 1-8RN-1(KF), paaiškinamas šio protokolo turinys, nurodoma, kad PDSEK 2012 m. birželio 26 d. protokolu Nr. 5IL(S)-15(RN) nusprendė pavesti Policijos departamento Personalo valdybai ir LKPB įgyvendinti CSEK 2012 m. gegužės 15 d. sprendimą. Taip pat šiame rašte įvertinama ta aplinkybė, kad nėra laisvų pareigybių, kurias būtų galima pasiūlyti pareiškėjui. Rašte siūloma pareiškėją atleisti pagal VTS 53 straipsnio 1 dalies 17 punktą. Šiame rašte nėra nurodytas nei teisinis, nei faktinis pagrindas, dėl kurių nutarta nutraukti pareiškėjo tikrinimą leidimui gauti.

Iki pareiškėjo atleidimo iš tarnybos buvo atliekamas patikrinimas.

Pareiškėjas skunde paaiškino (to nepaneigė ir neginčijo atsakovai), kad jis 2010 m. pabaigoje pateikė anketą dėl tolesnio darbo su įslaptinta informacija, nes žinojo, kad nuo 2011 m. vasario mėnesio baigsis pažymos galiojimas. Pareiškėjas nurodo, kad nuo 2011 m. vasario mėnesio, kai jau baigėsi jam išduoto leidimo dirbti su įslaptinta informacija galiojimas, jis iki 2011 m. gruodžio 19 d. dirbo darbą su slaptais dokumentais be jokių apribojimų. Nuo 2011 m. gruodžio 19 d. iki 2012 m. birželio 28 d. pareiškėjas toliau ėjo užimamas pareigas, dirbo darbus, kurie nebuvo susiję su slapta informacija. Šiuos pareiškėjo nurodytus faktus patvirtina LKPB Organizuoto nusikalstamumo tyrimo 2-osios valdybos 2-ojo skyriaus 2011 m. gruodžio 19 d. priėmimo-perdavimo aktas Nr. 38-3-IL-510 (t. I, b. l. 98), iš kurio turinio galima spręsti, kad LKPB viršininko 2011 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. 38-V-193 „Dėl draudimo S. J. susipažinti ir disponuoti valstybės ir tarnybos paslaptį sudarančia informacija“ laikinai, kol S. J. bus išduotas naujas leidimas, jis perdavė tokią informaciją sudarančius dokumentus.

Organizuoto nusikalstamumo tyrimo 2-osios valdybos 2 skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigybės aprašymo, patvirtinto 2011 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. 38-V-118 (Tarnybos byla Nr. 229), 6.9 punkte buvo nustatytas specialus reikalavimas atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“. Dėl šio fakto ginčo nėra.

Tarnybos byloje Nr. 229 yra 2000 m. gruodžio 28 d. pareiškėjui išduotas leidimas dirbti su įslaptinta informacija, galiojęs iki 2005 m. gruodžio 28 d., taip pat 2006 m. vasario 14 d. leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija Nr. 388, galiojęs iki 2011 m. vasario 10 d. Iš kitų bylos dokumentų turinio darytina išvada, kad pareiškėjas atliko veiksmus, kuriais siekė gauti leidimą dirbti su įslaptinta informacija (pateikė anketą), nes dokumentai patvirtina, kad pareiškėjo tikrinimas buvo pradėtas.

Policijos departamentas 2011 m. gruodžio 15 d. raštu Nr. 5-S-5574 (t. I, b. l. 22) Valstybės saugumo departamento generalinio direktoriaus pavaduotojui pranešė, kad dėl S. J. yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-1-00001-11 pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, taip pat pranešė, jog turima informacija, kad S. J. išsiuntė bankams duomenis apie R. P. dalyvavimą organizuotos nusikalstamos grupės veikloje, taip atimdamas galimybę R. P. gauti paskolą, o tuo pasinaudodami R. S. ir L. S. perėmė kelias R. P. valdomas žemės ūkio bendroves.

Valstybės saugumo departamentas (toliau - VSD) 2011 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. (63)-18-2534 (t. I, b. l. 21) pranešė Vidaus reikalų ministerijai, kad vadovaudamasis VTPĮ 17 straipsnio 3 dalimi atlieka S. J. kandidatūros patikrinimą dėl leidimo dirbti su valstybės paslaptį sudarančiomis žiniomis išdavimo. VSD pasiūlė CSEK svarstyti klausimą dėl tikslingumo tęsti S. J. patikrinimą, nes gautas pranešimas, kad dėl nurodyto asmens atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 182 straipsnį ir 228 straipsnį. Šiame rašte kalbama apie ikiteisminį tyrimą, kuris vėliau buvo nutrauktas, rekomenduojama susipažinti su šio ikiteisminio tyrimo medžiaga. Šis raštas nurodomas CSEK 2012 m. gegužės 15 d. protokole Nr. 1-8RN-1(KF) kaip vienas iš pagrindų sprendimui nutraukti pareiškėjo tikrinimą priimti. Tai, kad CSEK atsižvelgė į šio rašto turinį, nurodė ir atsakovė Vidaus reikalų ministerija. Todėl daroma išvada, kad šiame VSD rašte nėra jokių naujų duomenų, kurie leistų vertinti pareiškėjo asmenines ir dalykines savybes, nes juo siūloma įvertinti ikiteisminį tyrimą, apie kurį byloje yra surinkta pakankamai duomenų (dėl jų bus pasisakyta).

Nustatyta, kad CSEK 2012 m. sausio 5 d. raštu Policijos departamentui (t. I, b. l. 127) pranešė, kad gautas VSD 2011 m. gruodžio 22 d. raštas Nr. (63)-18-2534, kuriuo informuojama, kad departamentas atlieka S. J. tikrinimą leidimui dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija išduoti ir yra gavęs Policijos departamento 2011 m. gruodžio 15 d. raštą Nr. 5-S-5574, kad S. J. yra atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 182 ir 228 straipsnius. Prašoma įvertinti ikiteisminio tyrimo medžiagą ir pateikti motyvuotą PDSEK nuomonę dėl tikslingumo tęsti S. J. kandidatūros tikrinimą.

S. J. charakteristika, išduota 2012 m. vasario 23 d. (t I, b. l. 83, 132), pasirašyta skyriaus viršininko D. M.. Charakteristikoje nurodomos S. J. eitos pareigos, gauti apdovanojimai, vykdoma tarnybinė veikla, taip pat šioje charakteristikoje nurodyta: 1) pareigūnas nepasižymėjo ypatingais nuopelnais, nerodė pakankamai iniciatyvos, todėl nuo 2006 m. už darbinę veiklą nebuvo skatintas; 2) S. J. 2008 m. buvo pavesta tirti Tauragės apskrityje veikiančių nusikalstamų struktūrų vykdomas nusikalstamas veikas, pareigūnas tyrimo veiksmus vykdė iki 2010 m., tačiau nustatyti tikslai nebuvo pasiekti; 3) 2010 m. sausio 19 d. buvo atliktas skyriaus pareigūnų 2009 m. atliekamo darbo, rezultatų, iniciatyvos, pareigingumo įvertinimas, kurio metu S. J. rezultatai įvertinti nepatenkinamai; 4) pareigūnas pavestas užduotis atlieka be iniciatyvos, daugiau formaliai, įvertinus jo patirtį ir kvalifikaciją galima teigti, kad jo rezultatai nepatenkinami, trūksta vidinės motyvacijos, pareigūnas tvarkingas, mandagus, laikosi darbo drausmės reikalavimų.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad charakteristikoje nurodyti faktai neatsispindi pareiškėjo Tarnybos byloje Nr. 229.

PDSEK 2012 m. vasario 29 d. raštu Nr. 5-S-892 (t. I, b. l. 27, 133) LKPB viršininkui pranešė, kad, susipažinusi su CSEK raštu (2012 m. sausio 5 d. Nr. 1SE-1) pateikta informacija, nutarė įpareigoti LKPB atlikti tarnybinį patikrinimą S. J. veiksmams įvertinti ir susipažinti su ikiteisminio tyrimo Nr. 02-1-00001-11, atliekamo jo atžvilgiu, medžiaga. Prašoma kuo skubiau pateikti tarnybinio patikrinimo išvadą, S. J. charakteristiką bei motyvuotą nuomonę dėl S. J. tinkamumo darbui su įslaptinta informacija.

PDSEK 2012 m. kovo 21 d. posėdyje (2012 m. kovo 23 d. posėdžio protokolas Nr. 5-IL(S)-8(RN), t. I, b. l. 129-130) svarstė LKPB Organizuoto nusikalstamumo tyrimo 2-osios valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo S. J. tinkamumą darbui su įslaptinta informacija. Posėdžio protokole yra išdėstyta pateikta informacija apie tai, kad 2012 m. vasario 17 d. PDSEK posėdyje buvo svarstytas klausimas dėl S. J. tinkamumo darbui su įslaptinta informacija ir nutarta pavesti LKPB atlikti tarnybinį patikrinimą, kad būtų įvertintos galimai neteisėtos S. J. veikos. Pranešėja nurodė, kad LKPB 2012 m. kovo 20 d. rašte Nr. 38-S-534 informavo, jog šiuo metu dėl galimai neteisėtų S. J. veiksmų atliekami ikiteisminiai tyrimai, todėl tais pačiais pagrindais pradėti tarnybinio patikrinimo negalima. Posėdyje dalyvavęs LKPB viršininkas A. M. paaiškino, kad ikiteisminiai tyrimai dėl S. J. atliekami dėl jo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir sukčiavimo. Viršininkas informavo, kad pareiškėjas dėl savo asmeninių ir dalykinių savybių netinkamas darbui su įslaptinta informacija. Posėdyje kviestinis asmuo papildė teikiamą informaciją tuo, kad Policijos departamento Imuniteto valdyba disponuoja informacija, kuri kelia abejonių dėl S. J. patikimumo. Buvo pasiūlyta surinkti visą medžiagą ir teikti ją CSEK su siūlymu nebetęsti S. J. tikrinimo leidimui dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija išduoti. Nutarta surinktą medžiagą teikti CSEK su siūlymu nebetęsti LKPB pareigūno S. J. tikrinimo leidimui dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija išduoti, nes pareigūnas savo asmeninėmis ir dalykinėmis savybėmis netinkamas darbui su įslaptinta informacija.

Policijos departamento Imuniteto valdyba 2012 m. kovo 26 d. raštu Nr. 5-16-S-214 (t. I, b. l. 135) PDSEK išsiuntė tarnybinį pranešimą dėl S. J. tinkamumo dirbti su įslaptinta informacija. Policijos departamento Imuniteto valdybos Korupcijos tyrimų skyriaus 2012 m. kovo 23 d. tarnybiniame pranešime Nr. 5-16-PR5-30 (t. I, b. l. 136) nurodyta, kad dėl LKPB Organizuoto nusikalstamumo tyrimo 2-osios valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo S. J. Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-1-00001-11 pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, t. y. dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir sukčiavimo. Nurodyta, kad šis ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas dėl veikos mažareikšmiškumo. S. J. buvo inicijuotas tarnybinis patikrinimas, siekiant įvertinti jo padarytus pažeidimus ir galimai patraukti drausminėn atsakomybėn. Taip pat tarnybiniame pranešime nurodyta, kad Policijos departamento Imuniteto valdyboje gautas piliečio R. P. pareiškimas, registruotas Nr. 5-16-AP-23, kuriame išdėstyta informacija dėl vyriausiojo tyrėjo S. J. galimai neteisėtų veiksmų. Tikrinant informaciją nustatyta, kad S. J. 2008 m. kovo 4 d. išsiuntė raštą Nr. 38-S-3-835 Lietuvos komerciniams bankams. Rašte buvo išdėstyta informacija apie fizinius ir juridinius asmenis, galimai įtariamus nusikalstamų veikų įvykdymu, nurodant, kad kai kurie iš jų buvo teisiamieji baudžiamosiose bylose dėl sukčiavimų stambiu mastu. Tarp tų asmenų nurodytas ir pilietis R. P., rašte apie jį pateikti neteisingi duomenys, tai lėmė, kad šis pilietis negavo paskolos bankuose, tuo pasinaudodami kiti verslininkai perėmė didelės vertės turtą iš R. P. Rašte buvo nurodyta, kad tie verslininkai yra pažįstami su S. J. ir ne kartą yra bendravę telefonu ar susitikę. Tarnybiniame pranešime nurodoma, kad šiuo metu Šiaulių apygardos prokuratūroje dėl minėtų verslininkų yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-3033-11 dėl sukčiavimo stambiu mastu ir neteisėtos ūkinės veiklos. Policijos departamento Imuniteto valdyboje dėl S. J. 2012 m. kovo 23 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-1-00002-12 dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, taip pat nurodoma, kad gali būti kvalifikuota dar viena neteisėta veika, t. y. neteisėtas R. P. asmens duomenų rinkimas.

PDSEK 2012 m. balandžio 2 d. raštu Nr. 5-S-1370 (t. I, b. l. 128) CSEK pranešė, kad svarstė 2012 m. kovo 21 d. posėdyje klausimą dėl S. J. tinkamumo darbui su įslaptinta informacija. Nutarė turimą informaciją pateikti CSEK ir išdėstyti PDSEK nuomonę, kad, atsižvelgiant į S. J. asmenines ir dalykines savybes, tikslinga nebetęsti jo tikrinimo leidimui dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išduoti.

CSEK 2012 m. gegužės 15 d. posėdyje (t. I, b. l. 138-139) svarstytas klausimas dėl leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo ir asmenų tinkamumo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Posėdžio protokole nurodyta, kad svarstymo metu pateikta informacija, jog gautas Policijos departamento 2011 m. gruodžio 15 d. raštas Nr. 5-S-5574, kuriame nurodyta, kad dėl S. J. atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 182 ir 228 straipsnius. Šiuo raštu VRM rekomenduota susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir svarstyti klausimą dėl tikslingumo tęsti S. J. kandidatūros tikrinimą. Protokole aptariamas 2011 m. Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas ir nurodoma, kad jis buvo atliekamas dėl to, kad S. J., dirbdamas LKPB ir siekdamas asmeninės naudos sau, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, klastodamas dokumentus, neteisėtai iš LKPB gavo kompensaciją už važiavimą iš namų į tarnybos vietą ir atgal. Nurodoma, kad Vilniaus apygardos prokurorė J. R. nutarimu ikiteisminį tyrimą nutraukė dėl mažareikšmiškumo.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Vilniaus apygardos prokuratūra 2012 m. kovo 15 d. nutarimu „Dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo“ (priėmė prokurorė J. R.) (t. I, b. l. 159-164) nutraukė ikiteisminį tyrimą LKPB Organizuoto nusikalstamumo 2-osios valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiajam tyrėjui S. J. nepadarius veikų, numatytų BK 228 straipsnio 2 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje. Šiuo nutarimu ikiteisminio tyrimo medžiaga perduota Policijos departamento Imuniteto valdybai dėl galimai padaryto drausmės pažeidimo. Nutarimas grindžiamas BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuris nustato, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Todėl CSEK protokole pateikta neteisinga informacija, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl mažareikšmiškumo, šį faktą teisme pripažino ir VRM atstovė.

CSEK 2012 m. gegužės 15 d. posėdyje buvo aptariama informacija, kad Policijos departamento Imuniteto valdyboje 2012 m. kovo 23 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi pagal BK 228 straipsnio 1 dalį dėl to, kad S. J. padėjo verslininkams R. S. ir L. S. apgaulės būdu įgyti kelias žemės ūkio bendroves iš R. P. – išsiuntė bankams neteisingus duomenis apie R. P. dalyvavimą organizuotos nusikalstamos grupės veikloje. Nurodyta, kad S. J. gali būti kvalifikuota dar viena neteisėta veikla – neteisėtas asmens duomenų apie R. P. rinkimas.

Dėl posėdyje aptartos informacijos apie pradėtą ikiteisminį tyrimą. Į bylą yra pateiktas LKPB viršininko A. M. pasirašytas (S. J. nurodytas kaip rengėjas) 2008 m. kovo 4 d. raštas bankams (t. I, b. l. 96-97), kuriame, vadovaujantis Policijos veiklos įstatymo 20 straipsniu ir atliekant tyrimą dėl galimo sukčiavimo, prašoma pateikti duomenis dėl juridinių ir fizinių asmenų (tarp jų ir R. P.), ar jie kreipėsi dėl kredito, paskolos, banko garantijų, lizingo ir kitų finansinių paslaugų suteikimo, ar turi sąskaitas, finansinių mokėjimų banko korteles, išnuomojo banke seifus, ar yra sudarę gyvybės, sveikatos draudimo, pensijų kaupimo sutartis, tokioms sutartims ar sąskaitoms esant, prašoma pranešti apie tai detalesnę informaciją. Taip pat šiame rašte nurodoma, kad kai kurie įvardinti fiziniai ir juridiniai asmenys buvo įtariami nusikalstamų veikų įvykdymu, kai kurie yra teisiamieji baudžiamosiose bylose dėl sukčiavimų stambiu mastu, nekonkretizuojant kurie būtent. Įvertinus visą bylos medžiagą, daroma išvada, kad dėl šio rašto parengimo pareiškėjui 2012 m. kovo 23 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi.

CSEK 2012 m. gegužės 15 d. posėdyje buvo aptariama tai, kad S. J. vadovų pateikta charakteristika nėra teigiama. Nurodoma, kad, LKPB viršininko nuomone, S. J. netinkamas darbui su įslaptinta informacija. Nurodoma, kad, PDSEK nuomone, siūlytina nebetęsti S. J. tikrinimo leidimui dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išduoti, nes pareigūnas dėl savo asmeninių ir dalykinių savybių netinka darbui su įslaptinta informacija. Taip pat protokole dėstoma CSEK narių nuomonė, kad ikiteisminis tyrimas yra atliekamas dėl tyčinės nusikalstamos veikos, o tai, kad S. J. siekdamas asmeninės naudos sau, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, klastodamas dokumentus, neteisėtai iš LKPB gavo kompensaciją už važiavimą iš namų į tarnybos vietą ir atgal, išsiuntė bankams neteisingus duomenis apie R. P. dalyvavimą organizuotos nusikalstamos grupės veikloje, rodo, kad S. J. yra nesąžiningas ir neatsakingas.

CSEK 2012 m. gegužės 15 d. posėdyje nutarta: atsižvelgiant į tai, kad S. J. padaryti veiksmai rodo jo nesąžiningumą ir neatsakingumą, pritarti PDSEK nuomonei, kad netikslinga tęsti S. J. tikrinimą leidimui dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išduoti, nes šis pareigūnas dėl savo asmeninių ir dalykinių savybių netinka darbui su įslaptinta informacija, nutarta apie sprendimą informuoti VSD.

VSD buvo informuotas apie šį sprendimą ir 2011 (turėtų būti 2012 m.) birželio 21 d. raštu pranešė Vidaus reikalų ministerijai, kad nutraukė S. J. kandidatūros patikrinimą dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo (t. I, b. l. 143). VSD rašte atkreipiamas dėmesys į VTPĮ 17 straipsnio 5 dalies, 16 straipsnio 2 dalies nuostatas ir nurodoma, kad kandidatūra netikrinama.

Dėl CSEK protokole nurodyto pirmojo ikiteisminio tyrimo. LKPB Veiklos organizavimo valdybos personalo skyrius 2012 m. gegužės 4 d. surašė (patvirtinta viršininko 2012 m. gegužės 23 d.) tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 38-1S-13 (t. I, b. l. 165-168), kurioje nagrinėtas klausimas pagal iš Vilniaus apygardos prokuratūros gautą medžiagą (nutraukus ikiteisminį tyrimą Nr. 02-1-00001-11). Atlikus tarnybinį tyrimą padaryta išvada, kad, nors S. J. 2009 m. spalio – 2011 m. liepos mėnesių ataskaitose neteisingai nurodė vietą, iš kurios jis vyko į tarnybą, tačiau tai nesukėlė jokių teisinių pasekmių, nes miesto ribose važiuojant keleiviniu transportu, nuvažiuotas atstumas neturi įtakos bilieto kainai, o tuo pačiu ir kompensacijos dydžiui, todėl S. J. veika nėra pavojinga ir neturi nusikaltimų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje, požymių. Taip pat nurodyta, kad nėra duomenų, jog S. J. klastojo dokumentus, taip padarė didelės žalos valstybei, juridiniam asmeniui, kad jis tarnybos metu sukčiavo ar kitokiu būdu veikė savanaudiškai, todėl jo veikoje nėra ir nusikaltimų, numatytų BK 228 straipsnio 1, 2 dalyse, 182 straipsnio 1 dalyje. Nurodoma, kad įvertinus tarnybinio patikrinimo metu surinktą medžiagą ir atsižvelgus į tai, kad tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nustatytas sąmoningas neteisingų duomenų pateikimas siekiant pasipelnyti, nes S. J., turėdamas teisę gauti kompensaciją už patirtas transporto išlaidas, ne visuomet tokį prašymą teikdavo ir todėl ne visuomet gaudavo kompensaciją, galima teigti, kad nors S. J. aplaidžiai pildė važiavimo ataskaitas kompensacijai gauti, tačiau tuo realios finansinės žalos valstybei nepadarė. Siūloma griežtai įspėti S. J. dėl neteisingo „Važiavimo asmeniniu transportu ir (arba) keleiviniu transportu tarnybiniais tikslais, taip pat važiavimo į tarnybos vietą ir iš jos, išskyrus taksi, išlaidų ataskaitų“ pildymo.

Šios tarnybinio patikrinimo išvados nėra pareiškėjo tarnybos byloje Nr. 229 (nors ankstesnės tarnybinio patikrinimo išvados yra byloje), šios bylos I dalyje esančioje anketoje, kurioje įrašyti ir 2012 m. įvykiai, taip pat įrašytos nuobaudos, tokia nuobauda, kaip 2012 m. gautas griežtas įspėjimas, nėra įrašyta (paskutinės nuobaudos yra 1993 metų).

Teismas įvertino minėtą tarnybinio patikrinimo išvadą, joje yra nustatyti tik formalūs ataskaitų pildymo pažeidimai, kurie neturėjo jokios įtakos LKPB finansinei padėčiai, nes pareiškėjas, daug kartų važiuodamas į darbo vietą ir įvykio vietą skolintu automobiliu, nepaprašė apmokėti kelionės išlaidų, jis prašė apmokėti tik išlaidas įsigyti nuolatiniam viešojo transporto bilietui, kurį įsigyja mėnesiui, nutraukti to bilieto galiojimą dienai ar kelioms dienoms galimybės nėra, pareiškėjas tuo bilietu naudojosi vykdamas į tarnybą. Nors ne visada iš nurodytos vietos, tačiau nustatyta, kad nuolatinio bilieto kainai tai neturi reikšmės. Taigi padaryti pažeidimai buvo formalūs, jais jokia žala nepadaryta, priešingai, pareiškėjas vykdamas automobiliu į įvykio vietą neprašė atlyginti išlaidų.

Iš tarnybos byloje esančių dokumentų daroma išvada, kad dėl tiesioginių pareigų vykdymo pareiškėjas buvo vertinamas teigiamai (LKPB pareigūno profesionalumo vertinimo išvada 2008 m. lapkričio 25 d., 2008 m. gruodžio 12 d. kvalifikavimo komisijos išvada, 2008 m. gegužės 12 d. pareigūno atestacijos lapas, vėlesnių datų vertinimų tarnybos byloje nėra), nors pirmiau minėtoje charakteristikoje nurodomi ir kiti vertinimai, kurie nebuvo teigiami, tačiau jie į tarnybos bylą neįdėti.

CSEK 2012 m. birželio 18 d. raštu Policijos departamentui (t. I, b. l. 137) pranešė, kad 2012 m. gegužės 15 d. posėdyje buvo svarstomas klausimas dėl S. J. tinkamumo dirbti su įslaptinta informacija. Pranešama, kad nutarta pritarti PDSEK nuomonei, kad netikslinga tęsti S. J. tikrinimą leidimui dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išduoti, nes šis pareigūnas dėl savo asmeninių ir dalykinių savybių netinka darbui su įslaptinta informacija.

Vidaus reikalų ministerija 2012 m. birželio 18 d. raštu Nr. 1D-4112 (t. I, b. l. 140) pranešė VSD, kad CSEK 2012 m. gegužės 15 d. posėdyje buvo svarstomas klausimas dėl S. J. tinkamumo dirbti su įslaptinta informacija, kad, atsižvelgiant į tai, jog S. J. padaryti veiksmai rodo jo nesąžiningumą ir neatsakingumą, buvo nutarta pritarti PDSEK nuomonei, kad netikslinga tęsti S. J. tikrinimą leidimui dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išduoti, nes šis pareigūnas dėl savo asmeninių ir dalykinių savybių netinka darbui su įslaptinta informacija. Kaip minėta, VSD 2012 m. (klaidingai nurodyta 2011 m.) birželio 21 d. raštu (t. I, b. l. 143) informavo, kad dėl minėto VRM rašto nutraukė S. J. kandidatūros patikrinimą dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo.

Taip pat nustatyta, kad LKPB viršininko 2011 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 38-V-83 (t. I, b. l. 169-183) patvirtintas LKPB pareigybių, susijusių su įslaptintos informacijos naudojimu ir jos apsauga, sąrašas. Pagal šį sąrašą Organizuoto nusikalstamumo tyrimo 2-osios valdybos 2-ojo skyriaus vyriausieji tyrėjai visi privalo turėti leidimus dirbti su įslaptinta informacija ir asmens patikimumo pažymėjimą, minėta, kad toks reikalavimas nurodytas ir pareiškėjo užimtos pareigybės aprašyme.

Visa ši medžiaga patvirtina, kad vyko pareiškėjo asmens kandidatūros tikrinimas, kaip jis reglamentuojamas VTPĮ 17 straipsnyje, t. y. pareiškėjo kandidatūra buvo tikrinama pagal 17 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytą taisyklę, kad toks asmuo tikrinamas vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos ir VSD.

Teismas daro išvadą, kad Vidaus reikalų ministerijos įgaliota institucija šiuo atveju yra CSEK (tai galima spręsti iš duomenų, esančių LVAT 2010 m. spalio 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-788/2010, kur, vadovaujantis vidaus reikalų ministro 2006 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. 1V-395 ir 2006 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 1V-145 daroma išvada, kad dėl leidimų protokolinį sprendimą priima CSEK).

VTPĮ 17 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai kandidatūrą patikrino vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos ir tikrinimo metu buvo nustatytos aplinkybės, nurodytos įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje, tikrinimas vidaus reikalų ministro ar jo įgalioto asmens sprendimu yra nutraukiamas. Šiuo atveju tikrinimas buvo nutrauktas CSEK 2012 m. gegužės 15 d. protokoliniu sprendimu. Protokoliniame sprendime nėra nurodyta, kokiu konkrečiu VTPĮ 16 straipsnio 2 dalyje nustatytu pagrindu tikrinimas buvo nutrauktas, tačiau iš protokoliniame sprendime esančios nutarimo formuluotės galima daryti išvadą, kad tikrinimas nutrauktas dėl to, kad buvo nustatytos aplinkybės, kurios nurodytos VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 17 punkte – kai nustatomos kitos asmeninės ir dalykinės savybės, dėl kurių pareigūnas netinka darbui su įslaptinta informacija. Šis teisinis pagrindas CSEK protokoliniame sprendimo išraše, pateiktame teismui, nebuvo nurodytas. T. y. tikrinimas nutrauktas ne VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 13 punkto pagrindu. VPTĮ 16 straipsnio 2 dalies 13 punkte nurodytas pagrindas detaliai buvo analizuojamas Konstitucinio Teismo 2011 m. liepos 7 d. nutarime (bylos Nr. 22/2008-31/2008-9/2010-35/2010). Nors Konstitucinis Teismas nurodytoje byloje tyrė VTPĮ 18 straipsnio 1 dalies 4 punkto, taip pat 16 straipsnio 2 dalies 13 punkto konstitucingumą, tačiau pasisakė ir šiai bylai reikšmingu klausimu: „Todėl, įstatymų leidėjui Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (2003 m. gruodžio 16 d. redakcija) 18 straipsnio 1 dalies 4 punkte nenumačius galimybės vertinti reikšmingų aplinkybių, susijusių su konkrečiu atveju, kai asmuo yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už tyčinę nusikalstamą veiką arba jam dėl tokios veikos yra atliekamas ikiteisminis ar operatyvinis tyrimas ir kartu patikrinti asmens patikimumo ir lojalumo Lietuvos valstybei, yra sudaromos prielaidos atsirasti ir tokioms situacijoms, kai asmeniui panaikinamas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimas ir dėl to asmuo netenka pareigų valstybės tarnyboje, kurioms eiti toks leidimas ar pažymėjimas yra būtinas, net ir tais atvejais, kai su asmens traukimu baudžiamojon atsakomybėn, ikiteisminiu ar operatyviniu tyrimu susijusios aplinkybės nėra tokios, kurios keltų abejonių dėl tokio asmens patikimumo ir lojalumo Lietuvos valstybei ir dėl kurių tolesnis asmens darbas su įslaptinta informacija galėtų kelti grėsmę tokios informacijos saugumui“. Toliau nutarime nurodoma, kad pagal VTPĮ 18 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą teisinį reguliavimą galimi ir tokie atvejai, kai mažareikšmės aplinkybės sudarytų pagrindą abejoti dėl asmens patikimumo ar lojalumo Lietuvos valstybei ir dėl to asmuo netektų darbo valstybės tarnyboje. Toks teisinis reguliavimas, kuris nesudaro prielaidų valstybės įgaliotai institucijai vertinti su asmens traukimu baudžiamojon atsakomybėn, ikiteisminiu ar operatyviniu tyrimu susijusių aplinkybių ir atitinkamai individualizuoti konkrečių tam asmeniui taikytinų priemonių, ribojančių jo teises, Konstitucinio Teismo pripažintas neatitinkančiu iš konstitucinio proporcingumo principo kylančio reikalavimo pakankamai individualizuoti asmens teisių ir laisvių apribojimus ir yra įvertintas kaip neproporcingas Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos piliečio teisės lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą varžymas.

Teismas atsižvelgia į minėtas Konstitucinio Teismo nutarimo nuostatas dėl to, kad atsakovės Vidaus reikalų ministerijos atstovė paaiškino, kad S. J. asmeninės ir dalykinės savybės (kurios ir sudarė pagrindą nutraukti tikrinimą) buvo vertintos atsižvelgiant į nurodytus ikiteisminius tyrimus ir jo charakteristiką, kad tos savybės nebuvo vertinamos pagal kokias nors kitas su pareiškėjo tarnyba susijusias aplinkybes. Tikrinti pareigūno asmenines ir dalykines savybes taip, kad būtų objektyviai įvertintas asmens lojalumas ir patikimumas, VPTĮ nuostatos nedraudžia. Dėl ikiteisminių tyrimų teismas nustatė, kad 2011 m. pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas ne dėl mažareikšmiškumo, o dėl to, kad nenustatytas nusikaltimo padarymas. Minėta, kad pagal šią medžiagą nenustatytas ir joks pareiškėjo padarytas tarnybinis nusižengimas (duomenų, kad jam būtų skirta tarnybinė nuobauda, nėra), be to, tokio pobūdžio tarnybinio nusižengimo padarymas (visiškai formalus) negalėtų būti pagrindas neišduoti leidimo darbui su įslaptinta informacija. Kitas ikiteisminis tyrimas pradėtas 2012 m. kovo 23 d. Minėta, kad byloje yra pareiškėjo parengtas raštas bankams, kurį pasirašė LKPB viršininkas. Raštas iš tiesų yra ydingas, tačiau CSEK netyrė ir nenustatė, kas inicijavo tokio rašto parengimą ir išsiuntimą, nenustatė, kad pareiškėjas apgaulės būdu būtų pateikęs tokį raštą pasirašyti viršininkui ir būtent dėl to, kad buvo asmeniškai suinteresuotas padėti savo pažįstamiems asmenims. Tuo tarpu tokios aplinkybės yra reikšmingos, nes tikrinimas nutrauktas ne pagal VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 13 punktą, o pagal 17 punktą. Iš rašto bankams turinio akivaizdu, kad suteikti bankams tokią dviprasmišką, kompromituojančią informaciją apie asmenis jokiu būdu nebuvo galima, ir tai iš karto turėjo būti akivaizdu ir raštą pasirašančiam asmeniui. Kadangi pareiškėjo patikrinimas buvo nutrauktas ne pagal VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 13 punktą, turėjo būti konkrečiai nurodomos pareiškėjo asmeninės ir dalykinės savybės, kurios leistų taikyti VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 17 punktą (pvz., kad pareiškėjas sąmoningai, apgaulės būdu parengė ir pateikė pasirašyti tokį raštą). Vidaus reikalų ministerija nurodo, kad šio punkto taikymą lėmė ir pareiškėjo charakteristika. CSEK 2012 m. gegužės 15 d. protokole nurodyta, kad S. J. vadovų pateikta charakteristika nėra teigiama. Nurodoma, kad, LKPB viršininko A. M. nuomone, S. J. netinkamas darbui su įslaptinta informacija. S. J. charakteristika, išduota 2012 m. vasario 23 d. (t. I, b. l. 83), pasirašyta skyriaus viršininko D. M.. Joje, kaip jau nurodyta, pasakyta, kad pareigūnas nepasižymėjo ypatingais nuopelnais, nerodė pakankamai iniciatyvos, todėl nuo 2006 m. už darbinę veiklą nebuvo skatintas, S. J. 2008 m. buvo pavesta tirti Tauragės apskrityje veikiančių nusikalstamų struktūrų vykdomas nusikalstamas veikas, pareigūnas tyrimo veiksmus vykdė iki 2010 m., tačiau nustatyti tikslai nebuvo pasiekti, 2010 m. sausio 19 d. buvo atliktas skyriaus pareigūnų 2009 m. atliekamo darbo, rezultatų, iniciatyvos, pareigingumo įvertinimas, kurio metu S. J. rezultatai įvertinti nepatenkinamai, pareigūnas pavestas užduotis atlieka be iniciatyvos, daugiau formaliai, įvertinus jo patirtį ir kvalifikaciją, galima teigti, kad jo rezultatai nepatenkinami, trūksta vidinės motyvacijos. Tokie apibūdinimai dėl pareigų atlikimo negali būti pagrindas abejoti pareiškėjo lojalumu Lietuvos valstybei bei jo patikimumu. Pareiškėjas netgi nebuvo baustas tarnybinėmis nuobaudomis už charakteristikoje nurodytą netinkamą pareigų atlikimą.

LKPB viršininko A. M. charakteristika pateikta tik PDSEK 2012 m. kovo 21 d. posėdyje. Iš 2012 m. kovo 23 d. posėdžio protokolo turinio darytina išvada, kad informacija pateikta žodžiu. Posėdyje pareiškėjo viršininkas suteikė tokią informaciją: dėl S. J. atliekami ikiteisminiai tyrimai dėl jo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir sukčiavimo, pareigūnas dėl savo asmeninių ir dalykinių savybių netinkamas darbui su įslaptinta informacija. Iš tokio paaiškinimo galima spręsti, kad tos asmeninės ir dalykinės savybės, apie kurias pasisakė viršininkas, nustatytos tik remiantis pradėtais ikiteisminiais tyrimais. VRM atstovė teisme paaiškino, kad CSEK pasisakė dėl S. J. nesąžiningumo būtent dėl gautų duomenų apie ikiteisminius tyrimus. Tačiau, kaip minėta, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2011 m. liepos 17 d. nutarimo nuostatas, net ikiteisminio tyrimo medžiaga turi būti įvertinta, ar ji gali būti pagrindu neišduoti asmeniui leidimo darbui su įslaptinta informacija. Šiuo atveju, esant VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 17 punkte nustatytam teisiniam pagrindui nutraukti tikrinimą, asmeninės ir dalykinės savybės, kuriomis remiantis ir buvo priimtas sprendimas, turėjo būti patikrintos ir nustatytos konkrečiai, t. y. turėjo būti nustatyta, ar pareiškėjas iš tikrųjų pažįsta asmenis, kurių naudai jis neva surašė 2008 m. kovo 4 d. raštą bankams, ar jis šį raštą sąmoningai ir apgaulės būdu pateikė pasirašyti viršininkui ir pan. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo tikrinimas leidimui gauti buvo nutrauktas neįvertinus faktinių aplinkybių, tuo tarpu VTPĮ sudaro galimybę tikrinimą tęsti iki bus nustatytos atitinkamos faktinės aplinkybės. Tai matyti ir iš atsakovo pateikto VRM 2002 m. gegužės 22 įsakymo Nr. 7RN nuostatų (numatyta, kad kai nustatoma, kad trūksta duomenų, tikrinimas tęsiamas).

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad CSEK 2012 m. gegužės 15 d. posėdžio protokolinis sprendimas Nr. 1-8RN-1 (KF) ir PDSEK 2012 m. birželio 26 d. protokolinis sprendimas Nr. 5-IL(S)-15(RN) yra neteisėti, nes nepagrįsti faktinėmis aplinkybėmis, kurios patvirtintų galimybę šiuo atveju taikyti VTPĮ 17 straipsnio 5 dalies ir 16 straipsnio 2 dalies 17 punkto nuostatas. Taip pat spendimuose nenurodytas teisinis pagrindas. Dėl to sprendimai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimų, taip pat įstatymo viršenybės principo, kuris įtvirtintas nurodyto įstatymo 3 straipsnio 1 punkte. Pareiškėjo patikimumas ir lojalumas Lietuvos valstybei turėjo būti papildomai tikrinamas, nes buvo būtina nustatyti, ar tolesnis jo darbas nekeltų grėsmės įslaptintos informacijos saugumui. Dėl to skundžiami protokoliniai sprendimai naikinami vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punktu – sprendimai neteisėti dėl to, kad juos priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Atsižvelgiant į tai, kad LKPB viršininko 2012 m. birželio 28 d. įsakymas Nr. 38-TE-146 „Dėl S. J. atleidimo“ grindžiamas iš esmės tik nurodytų komisijų protokoliniais sprendimais (jame nurodytas raštas taip pat yra susijęs tik su CSEK ir PDSEK protokolinių sprendimų vykdymu), įsakymas naikinamas kaip neteisėtas.

Pareiškėjas prašo įpareigoti LKPB grąžinti jį į buvusią tarnybą. Šis prašymas gali būti tenkinamas, nes pareiškėjas ilgą laiką tose pareigose dirbo ir pasibaigus leidimo dirbti su įslaptinta informacija galiojimui, dalį to laiko dirbo ir su įslaptinta informacija. Atsakovai į bylą neteikė duomenų, kad pareiškėjas negali būti grąžintas į tarnybą dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar kitų priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti. Taip pat pareiškėjui priteistinas darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką. Teismas vadovaujasi Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsniu ir Darbo kodekso 300 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta, kad, jeigu darbuotojas buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, teismas grąžina jį į pirmesnį darbą ir priteisia jam vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos arba darbo užmokesčio skirtumą už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje.

Priverstinės pravaikštos laikas yra nuo 2012 m. birželio 28 d. iki 2012 m. gruodžio 3 d. ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Teismas vadovaujasi LKPB 2012 m. rugpjūčio 8 d. pažyma „Apie priskaičiuotas darbo užmokesčio sumas“ Nr. 38-PAZI-117 (t. I, b. l. 107), kurioje nurodyta, kad pareiškėjo 1 dienos darbo užmokestis yra 198 Lt 5 ct. Nuo 2012 m. birželio 28 d. iki 2012 m. gruodžio 3 d. buvo 110 darbo dienų, todėl priteistina 21 785, 50 Lt suma.

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo 80 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą už patirtus neigiamus išgyvenimus dėl neteisėto atleidimo iš tarnybos. Pareiškėjas nekonkretizavo, kaip pasireiškė nepatogumai, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas ir kiti išgyvenimai. Kita vertus, neteisėtu atleidimu iš tarnybos neturtinė žala bet kuriuo atveju pareiškėjui buvo padaryta.

Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (Civilinio kodekso, toliau – CK, 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis; 6.250 straipsnis). CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš biudžeto nepaisydama konkretaus darbuotojo kaltės. Taigi CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir neturtinės) privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą (vilkinimą atlikti veiksmus), žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, pagal CK 6.271 straipsnį prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą nekyla.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš neteisėto atleidimo fakto. Šiuo atveju LKPB priėmė įsakymą dėl atleidimo, nes subjektai, kurie įgalioti spręsti klausimą dėl leidimo dirbti su įslaptinta informacija išdavimo, iš esmės nusprendė leidimo neišduoti, nes nutraukė tikrinimą.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neturtinė žala yra skriauda, kurią tik sąlyginai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Neturtiniai praradimai susiję su netektimis, kurios negali būti nedelsiant apskaičiuojamos konkrečia materialine ekonomine forma. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Šiuo atveju toks neigiamas poveikis buvo padarytas.

CK 6.250 straipsnio 2 dalis įpareigoja teismą nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgti į pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismas atsižvelgia į tai, kad pareiškėjui padaryta neturtinė žala didele dalimi kompensuojama grąžinant jį į eitas pareigas.

Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad VTPĮ 19 straipsnyje nustatytos asmens, kuriam yra išduotas leidimas dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimas, pareigos. Pareiškėjas šias pareigas žinoti privalėjo. VTPĮ 19 straipsnio 10 punkte nustatyta pareiga likus 6 mėnesiams iki išduoto leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija galiojimo termino pabaigos, taip pat įgaliotoms institucijoms atliekant papildomą patikrinimą, pateikti atsakingam asmeniui reikiamus dokumentus tikrinimui atlikti. Pareiškėjas pats nurodė, kad žinojo, jog leidimo galiojimas baigiasi 2011 m. vasario mėnesį, tačiau, kaip jis teigė, anketą dėl leidimo gavimo pateikė tik 2010 m. pabaigoje. Taigi pareiškėjas taip pat netinkamai vykdė pareigas, susijusias su leidimo gavimu. Laiku pateikus anketą, įgaliotos institucijos turėtų pakankamai laiko atlikti tinkamą ir išsamų tikrinimą. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju šios institucijos privalėjo pareigūną tikrinti skubotai, tai galėjo įtakoti nepagrįsto sprendimo priėmimą. Be to, nagrinėjamu atveju CSEK ir PDSEK privalės iš naujo spręsti klausimą dėl leidimo dirbti su įslaptinta informacija išdavimo pareiškėjui. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad toks leidimas būtinai bus išduotas, t. y. šiuo teismo sprendimu dar galutinai neišsprendžiamas klausimas dėl to, ar pareiškėjas turės galimybę ateityje eiti jo užimamas pareigas. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad reikalavimas priteisti 80 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, yra pareikštas per anksti. Šioje tarnybinio ginčo stadijoje pareiškėjui padaryta neturtinė žala gali būti atlyginama grąžinant jį į eitas pareigas, o atitinkamoms institucijoms suteikiant galimybę tinkamai patikrinti pareiškėjo patikimumą ir lojalumą Lietuvos valstybei. Teismas daro išvadą, kad neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.

Dėl pareiškėjo prašymo atlyginti turėtas teismo išlaidas teismas negali priimti sprendimo, nes prašymas neatitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Minėtoje teisės normoje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pareiškėjas nenurodė, kokių išlaidų turėjo, nepateikė išlaidas patvirtinančių įrodymų. Dėl turėtų teismo išlaidų atlyginimo pareiškėjas galės pateikti prašymą, atitinkantį Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnyje nustatytus reikalavimus ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka. Tokį prašymą teismas nagrinės rašytinio proceso tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 127 straipsniu, 129 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo S. J. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti dėl S. J. priimtą Vidaus reikalų ministerijos Centrinės specialiosios ekspertų komisijos 2012 m. gegužės 15 d. posėdžio protokolinį sprendimą Nr. 1-8RN-1(KF) ir Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Specialiosios ekspertų komisijos 2012 m. birželio 26 d. protokolinį sprendimą Nr. 5-IL(S)-15(RN).

Panaikinti Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko 2012 m. birželio 28 d. įsakymą Nr. 38-TE-146 „Dėl S. J. atleidimo“.

Grąžinti S. J. į Lietuvos kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo 2-osios valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigas.

Priteisti S. J. atlyginimą už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2012 m. birželio 28 d. iki 2012 m. gruodžio 3 d. 21 785, 50 Lt. Priteisti S. J. atlyginimą už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2012 m. gruodžio 3 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos po 198,05 Lt už kiekvieną darbo dieną.

Kitą S. J. skundo dalį atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.