Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-964/2013

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2013-07-17
Bylos Nr.: 2A-964/2013
Teisminio proceso Nr.: 2-02-3-10840-2010-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Egidija Tamošiūnienė, Konstantinas Gurinas, Virginija Čekanauskaitė
Atsakovas: RUAB ,,DL logistika”
Ieškovas: AB SEB
Trečiasis asmuo: BUAB „DL transportas”, UAB „Trucks Market”, Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija

Kategorijos

21.4.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
36.2pavadinimo nepavyko patikrinti
50.10pavadinimo nepavyko patikrinti
121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-964/2013Teisminio proceso Nr. 2-02-3-10840-2010-3Procesinio sprendimo kategorija 21.4.1.2; 35.5; 36.2; 50.10; 121.21. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. liepos 17 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Konstantino Gurino ir Egidijos Tamošiūnienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo RUAB ,,DL logistika” apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 4 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas, priešieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-1273-798/2012 pagal ieškovo AB SEB lizingas ieškinį atsakovui UAB „DL logistika” dėl skolos, delspinigių ir nuostolio priteisimo, trečiasis asmuo BUAB „DL transportas”, bei atsakovo UAB „DL logistika” priešieškinį ieškovui AB SEB lizingas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys UAB „DL transportas”, UAB „Trucks Market”, Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas AB SEB lizingas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „DL logistika” (t. 1, b. l. 72-76), prašydamas priteisti iš atsakovo 2 971,24 Lt neapmokėtų turto vertės dengimų, 511,33 Lt palūkanų, 569,87 Lt delspinigių, 28 338,13 Lt nuostolių iš turto realizavimo, viso – 32 390,57 Lt, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teismo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 972 Lt žyminio mokesčio ir kitas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp ieškovo ir UAB „Daisotros logistika” 2005 m. rugsėjo 12 d. buvo sudarytos finansinio lizingo sutartys Nr. 2005-090122 ir Nr. 2005-090125. Šių sutarčių pagrindu AB SEB lizingas nuosavybės teise įsigijo UAB „Daisotros logistika” reikalingą turtą bei perdavė jį finansinės nuomos pagrindu naudotis lizingo gavėjui iki visiško ir tinkamo prievolių įvykdymo pagal lizingo sutartis. 2009 m. gruodžio 13 d. tarp AB SEB lizingas, UAB „Daisotros logistika” ir UAB „DL transportas” buvo sudaryta skolos perkėlimo sutartis Nr. SP2005-090122/125 dėl negrąžintos skolos dalies pagal 2005 m. rugsėjo 12 d. lizingo sutartis Nr. 2005-090122 ir Nr. 2005-090125. Šia sutartimi UAB „DL transportas” perėmė likusią nesumokėtą pradinio skolininko skolos dalį pagal lizingo sutartis bei visus su šia skola susijusius įsipareigojimus, įgyjant teisę valdyti ir naudoti turtą, o sumokėjus visas mokėtinas sumas pagal šią sutartį ir įvykdžius visus kitus prisiimtus įsipareigojimus pagal lizingo sutartis, įgyti turtą nuosavybėn. 2005 m. gruodžio 13 d. tarp AB SEB lizingo ir UAB „DL transportas” buvo pasirašyti nauji lizingo sutarčių mokėjimų grafikai-sąskaitos, nustatantys mokėjimų tvarką. Prievolių įvykdymas pagal lizingo sutartis buvo užtikrintos laidavimo sutartimi, sudaryta tarp ieškovo ir atsakovo UAB „DL logistika” (ankstesnis pavadinimas UAB „Daisotros logistika”), kuria atsakovas įsipareigojo kaip solidarus skolininkas atsakyti ieškovui, jei UAB „DL transportas” neįvykdys visų ar dalies savo prievolių pagal lizingo sutartis. UAB „DL transportas” savo prievolių tinkamai neįvykdė, nebuvo suderintas kitoks prievolių įvykdymo būdas, todėl lizingo sutartys buvo nutrauktos. Nurodė, kad realizavus dalį susigrąžinto lizingo sutarčių dalyku buvusio turto ieškovas patyrė nuostolį, kurį UAB „DL transportas” privalo atlyginti. Kadangi UAB „DL transportas” Kauno apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi iškelta bankroto byla, ieškovas kreipėsi į solidarųjį bendraskolį dėl laidavimo sutarties vykdymo ir nuostolių atlyginimo, tačiau atsakovas iki šiol įsipareigojimų nevykdė.

Atsakovas UAB „DL logistika” kreipėsi į teismą su priešieškiniu ieškovui AB SEB lizingas (t. 1, b.l. 173-176), prašydamas pripažinti AB SEB lizingo ir UAB „Trucks Market” 2009 m. lapkričio 11 d. sudarytą vilkiko Mercedes Benz Actros 2540 pirkimo-pardavimo sandorį negaliojančiu, kaip prieštaraujantį viešajai tvarkai ir gerai moralei bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad AB SEB lizingas, UAB „DL transportas” ir UAB „DL logistika” 2005 m. gruodžio 13 d. sudarė skolos perkėlimo sutartį Nr. SP2005-090122/125, pagal kurią UAB „DL transportas” įgijo lizingo gavėjo teises ir pareigas pagal finansinio lizingo sutartis Nr. SP2005-090122 ir Nr. SP2005-090125-01. 2005 m. gruodžio 14 d. ieškovas ir atsakovas sudarė laidavimo sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo atsakyti ieškovui, jei lizingo gavėjas UAB „DL transportas” neįvykdys visų ar dalies savo prievolių pagal lizingo sutartis. Ieškovas 2009 m. gegužės 30 d. nutraukė lizingo sutartis. Reikalaudamas priteisti nuostolius, ieškovas nurodė, kad nutraukus lizingo sutartis dalis grąžinto turto (vilkikas Mercedes Benz Actros 2540), kurio likusi neišmokėta pagal lizingo sutartis suma be PVM buvo 40 700,64 Lt, 2009 m. lapkričio 11 d. buvo parduotas trečiajam asmeniui UAB „Trucks Market” už 12 362,51 Lt (be PVM). Pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad ieškovas grąžintą turtą pardavė penkis kartus žemesne kaina, nei jo rinkos vertė. Nurodė, kad VĮ Regitra pateikė informaciją, jog vilkiko pardavimo dieną Mercedes Benz Actros 2540 buvo atlikta laikina registracija, kuri 2010 m. vasario 15 d. panaikinta. Šie duomenys patvirtina, jog tretysis asmuo UAB „Trucks Market” pirko iš ieškovo turtą turėdamas tikslą jį perparduoti. Tikėtina, kad tretysis asmuo, kuris verčiasi naudotų krovinių transporto priemonių prekyba, nupirktą iš ieškovo vilkiką pardavė už rinkos kainą. Ieškovas ir tretysis asmuo UAB „Trucks Market”, sudarydami prieštaraujantį viešajai tvarkai ir gerai moralei sandorį, pažeidė atsakovo UAB „DL logistika” teises. Atsižvelgiant į tai, ieškovo ir trečiojo asmens sudarytas pirkimo-pardavimo sandoris pripažintinas negaliojančiu, kaip prieštaraujantis viešajai tvarkai ir gerai moralei.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gegužės 4 d. sprendimu ieškovo AB SEB lizingas ieškinį patenkino visiškai, atsakovo UAB „DL logistika” priešieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovo UAB „DL logistika” ieškovo AB SEB lizingas naudai 2 971,24 Lt neapmokėtų turto vertės dengimų, 511,33 Lt palūkanų, 569,87 Lt delspinigių, 28 338,13 Lt nuostolių, viso – 32 390,57 Lt, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl ieškovo AB SEB lizingas ieškinio

Ieškiniu ieškovas AB SEB bankas prašė priteisti iš atsakovo laiduotojo UAB „DL logistika” 32 390,57 Lt skolą, t.y. 2 971,24 Lt neapmokėtų turto vertės dengimų, 511,33 Lt palūkanų, 569,87 Lt delspinigių ir 28 338,13 Lt nuostolių iš turto realizavimo. Tuo tarpu atsakovas nesutinka su reikalaujama priteisti suma, motyvuodamas tuo, kad laidavimo sutartimi užtikrino terminuotos prievolės įvykdymą, todėl laidavimas, remiantis Civilinio kodekso 6.88 str. 1 d., pasibaigęs.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje tarp šalių sudarytoje laidavimo sutartyje buvo nurodyta, jog laidavimo sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos ir galioja iki visiško ir galutinio lizingo sutarties sąlygų įvykdymo (laidavimo sutarties 6.2 p.). Motyvavo, kad pagal Kasacinio teismo formuojamą praktiką, jei laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiško paskolos grąžinimo, tai Civiliniame kodekse nustatyti laidavimo pabaigos terminai netaikomi. Tai reiškia, kad laidavimas galioja tol, kol bus įvykdyta visa užtikrinta prievolė, nes laiduotojas laisva valia siekė tokių teisinių padarinių. Tokia sutartyje nustatyta laidavimo sąlyga neprieštarauja Civilinio kodekso nuostatoms, yra teisėta, todėl atsižvelgiant į sutarties laisvės ir šalių dispozityvumo principą, sutarties šalims sukuria atitinkamas teises ir pareigas (CK 1.136 str., 6.3 str., 6.70 str. 1d., 6.156 str. 4 d., 5 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2009). Teismas pažymėjo, kad laidavimo sutartimi užtikrinamas prievolės įvykdymas, todėl lizingo sutarčių nutraukimas nesąlygojo prievolės pasibaigimo, o lėmė tik sutartinių santykių tarp kreditoriaus AB SEB lizingo ir skolininko UAB „DL transportas” pabaigą. Šalims sutartyje nustačius, kad laidavimo sutartis galioja iki lizingo sutarties sąlygų visiško ir galutinio įvykdymo, teismas nesutiko su argumentu, jog laiduotojo prievolės pasibaigė nutraukus lizingo sutartis ir ieškovui AB SEB lizingui per Civilinio kodekso 6.88 str. 1 d. nustatytą terminą nepareiškus ieškinio laiduotojui.

Civilinio kodekso 6.574 str. numato, jog kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Lizingo sutartimis ieškovas AB SEB lizingas bei lizingo gavėjas UAB „DL transportas” buvo sutarę, jog nutraukus sutartį klientas privalo grąžinti turtą AB SEB lizingui ir atlyginti nuostolius, kurie AB SEB lizingą atstatytų į tokią padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jeigu klientas sutartį būtų tinkamai vykdęs (lizingo sutarties Nr. 2005-090122 17.6.4 p., lizingo sutarties Nr. 2005-090125 18.6.4 p.). Iš teismui pateiktos 2010 m. spalio 1 d. pažymos matyti, kad likusi neišmokėta lizingo sutarčių dalyku buvusio turto vertė be PVM sudarė 40 700,64 Lt. Vilkikas Mercedes Benz Actros 2540 buvo parduotas UAB „Trucks Market” už 12 362,51 Lt (be PVM), ką patvirtina byloje esanti PVM sąskaita-faktūra Nr. 09222712. Atsižvelgiant į tai, matyti, kad iš turto pardavimo ieškovas AB SEB lizingas patyrė 28 338,13 Lt nuostolį (40 700,64 Lt – 12 362,51 Lt). Taip pat iš byloje esančios 2010 m. spalio 12 d. pažymos apie UAB „DL transportas” įsiskolinimus bei išrašo iš ieškovo buhalterinės apskaitos programos matyti, kad UAB „DL transportas” pagal finansinio lizingo sutartis skolingas ieškovui 4 052,44 Lt, t.y. 2 971,24 Lt neapmokėtų negrąžinto turto vertės dengimų, 511,33 Lt palūkanų ir 569,97 Lt delspinigių.

Teismas pažymėjo, kad laidavimo sutartimi atsakovas UAB „DL logistika” buvo įsipareigojęs solidariai atsakyti AB SEB lizingui, jeigu lizingo gavėjas UAB „DL transportas” neįvykdys visų ar dalies savo prievolių pagal finansinio lizingo sutartis (laidavimo sutarties 1 p.). Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo priteisė 32 390,57 Lt skola ieškovo naudai.

Dėl atsakovo UAB „DL logistika” priešieškinio

Atsakovas UAB „DL logistika” priešieškiniu prašė pripažinti tarp ieškovo AB SEB lizingas ir trečiojo asmens UAB „Trucks Market” 2009 m. lapkričio 11 d. sudarytą vilkiko Mercedes Benz Actros 2540 pirkimo-pardavimo sandorį negaliojančiu. Tokį savo reikalavimą iš esmės motyvavo tuo, kad vilkikas buvo parduotas už žemesnę, nei rinkos vertė, kainą ir tokiu būdu ieškovas ir trečiasis asmuo, piktnaudžiaudami teise (siekdami maksimaliai padidinti atsakovo prievoles pagal laidavimo sutartį) bei galimai iš anksto susitarę, sudarė viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujantį sandorį (CK 1.81 str.).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas konstatavo, kad atsakovas ginčija sandorį Civilinio kodekso 1.81 str. pagrindu, numatančiu, jog viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Kaip įrodymus teismui pateikė UAB „Census optimus” atliktą transporto priemonės Mercedes Benz Actros 2540 vertinimo ataskaitą AK-11/02/012 bei VšĮ „Emprekis” pažymą, pagal kurias 2009 m. lapkričio mėnesį vilkiko Mercedes Benz Actros 2540 rinkos vertė sudarė 63 000 Lt be PVM, kai tuo tarpu trečiajam asmeniui vilkikas buvo parduotas už 12 362,51 Lt (be PVM). Teismas pažymėjo, kad minėtoje UAB „Census optimus” ataskaitoje nurodyta, jog vertintojas neturėjo galimybės apžiūrėti transporto priemonės ir kad vertinimas buvo atliekamas pagal užsakovo suteiktą žodinę informaciją. Taigi vertinta transporto priemonė nebuvo apžiūrėta, dėl ko negalėjo būti tinkamai įvertinta ir jos būklė, o tai, teismo nuomone, galėjo turėti esminės įtakos vertės nustatymui, kadangi rinkos kainą gali įtakoti transporto priemonės komplektacija, techninė būklė. Be to, iš ataskaitos matyti, kad vertinamo vilkiko rida buvo 288 000 km, tuo tarpu iš byloje esančio 2009 m. liepos 31 d. priėmimo-perdavimo akto, pasirašyto tiek ieškovo AB SEB lizingas, tiek trečiojo asmens UAB „DL transportas”, matyti, kad lizingui grąžinto ir vėliau trečiajam asmeniui parduoto vilkiko rida buvo 803 524 km. Teismas sutiko, jog atsižvelgiant į tokį didelį ridos skirtumą analogiškų transporto priemonių rinkos vertė gali gerokai skirtis. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendė, jog atsakovo pateikta vertinimo ataskaita negali būti pripažinta tinkamu rašytiniu įrodymu šioje byloje, kuria remiantis būtų galima spręsti apie ieškovo parduoto vilkiko kainos tinkamumą. Kita vertus, šalys, sudarydamos pirkimo-pardavimo sutartį, turi teisę savo nuožiūra nustatyti parduodamo turto kainą. Civilinio kodekso 6.313 str. 1 d. numato, kad parduodamo daikto kaina nustatoma pinigais šalių susitarimu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad nagrinėjant civilines bylas dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pagal Civilinio kodekso 1.81 str., sutarties šalių ketinimai iš tiesų turi labai svarbią reikšmę. Pagal Civilinio kodekso 1.81 str. prasmę, turi būti įrodyta, kad pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo nukreiptas į tikslo, priešingo viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2003). Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju atsakovas UAB „DL logistika” neįrodė, jog ieškovas AB SEB bankas ir trečiasis asmuo UAB „Trucks Market”, sudarydami ginčijamą pirkimo-pardavimo sandorį, siekė tik viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujančio tikslo, todėl priešieškinį atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas RUAB „DL logistika” apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinyje pareikštus reikalavimus atmesti kaip neteisėtus ir nepagrįstus bei pripažinti AB SEB lizingas ir UAB „Trucks Market” 2009 m. lapkričio 11 d. sudarytą vilkiko Mercedes Benz Actros 2540 pirkimo-pardavimo sandorį negaliojančiu Civilinio kodekso 1.81 str. pagrindu, kaip sudarytą prieštaraujant viešajai tvarkai ir gerai moralei. Priteisti iš atsakovo ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Dėl teismo sprendimo visiškai tenkinti ieškovo AB SEB lizingas ieškinį

Dėl terminuotos laidavimo sutarties galiojimo

Nurodo, kad Civilinio kodekso 6.88 str. 1 d. norma nustato: „Kai buvo laiduota tik tam tikram laikui arba užtikrinta terminuota prievolė, laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius per tris mėnesius nuo tos dienos, kuria suėjo laidavimo terminas ar prievolės įvykdymo terminas, nepareiškia laiduotojui ieškinio” ir toks laiduotojo ir kreditoriaus santykių reglamentavimas pagrįstas siekiu užtikrinti civilinių santykių teisinį apibrėžtumą. Pažymi, kad cituojamos Civilinio kodekso 6.88 str. 1 d. normos konstrukcija leidžia daryti išvadą, jog ši norma priskiriama prie imperatyvių teisės normų, kurių šalys negali pakeisti savo susitarimu. Priešingas Civilinio kodekso 6.88 str. 1 d. normos aiškinimas paneigia normos tikslus ir leidžia ištęsti laidavimo teisinių santykių neapibrėžtumą neribotam laikui. Byloje pateikta laidavimo sutartis patvirtina, kad atsakovas UAB „DL logistika” laidavimo sutartimi užtikrino terminuotos prievolės pagal lizingo sutartis įvykdymą. Ieškovo 2009 m. gegužės 22 d. pranešimu Nr. 02-2270 lizingo sutartys nuo 2009 m. gegužės 30 d. buvo nutrauktos. Ieškovo pranešime nurodyta, kad visos neįvykdytos prievolės pagal lizingo sutartis turi būti įvykdytos per savaitę nuo lizingo sutarčių nutraukimo, t. y. ne vėliau, kaip iki 2009 m. birželio 6 d. Tuo tarpu reikalavimą laiduotojui UAB „DL logistika” sumokėti lizingo gavėjo UAB „DL transportas” įsiskolinimą ieškovas pareiškė tik 2010 m. spalio 7 d., t.y. praėjus net 14 mėnesių nuo prievolės pagal lizingo sutartis įvykdymo termino pabaigos. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškinys laiduotojui UAB „DL logistika” pareikštas pasibaigus laidavimui, todėl turėjo būti atmestas.

Dėl reikalavimo priteisti 28 338,13 Lt nuostolius

Nurodo, kad ieškovas neįrodė, kad susigrąžinęs lizingo turtą patyrė žalą. Ieškovas nutraukė lizingo sutartis ir pareikalavo grąžinti lizingo turtą. Atsakovas 2009 m. liepos 31 d. priėmimo-perdavimo aktu grąžino ieškovui lizingo turtą (vilkiką Mercedes Benz Actros 2540, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas lizingo turtą perėmė, tačiau jo neįvertino. Ieškovas nepateikė byloje jokių duomenų patvirtinančių, kokios vertės lizingo turtą perėmė iš atsakovo. Bylos duomenimis, nutraukus lizingo sutartis vilkiko Mercedes Benz Actros 2540 likutinė vertė buvo 40 700,64 Lt, o šio turto rinkos vertė – 63 000 Lt ir ženkliai viršijo atsakovo skolą. Ieškovas neįvertino perimto lizingo turto ir nenustatė, kad sugrąžinto turto vertė mažesnė, nei atsakovo nesumokėtų įmokų, negautų palūkanų ir pritaikytų netesybų suma, ir todėl neįrodė, kad nutraukęs lizingo sutartis ir susigrąžinęs turtą patyrė nuostolius. Civilinio kodekso 6.574 str. norma nustato, jog kai lizingo gavėjas iš esmės pažeidžia sutartį, lizingo davėjas turi raštu pareikalauti, kad per protingą terminą lizingo gavėjas šį pažeidimą pašalintų. Jeigu lizingo gavėjas to nepadaro, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą arba nutraukti lizingo sutartį. Kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Atsakovo vertinimu Civilinio kodekso 6.574 str. normos aiškinimas, pagal kurį nepriklausomai nuo lizingo davėjo pasirinktos alternatyvos, lizingo dalyko nuvertėjimo, sugadinimo, žuvimo rizika visuomet tenka lizingo gavėjui, kai tuo tarpu lizingo davėjas naudojasi neribotomis lizingo dalyko disponavimo teisėmis, yra neteisingas ir nepagrįstas. Ieškovas privalėjo įvertinti sugrąžintą turtą ir tik nustatęs, kad sugrąžinto turto vertė yra mažesnė, nei nesumokėtų įmokų, negautų palūkanų ir pritaikytų netesybų suma, turėtų pagrindą įvertinti patiriamų nuostolių dydį ir Civilinio kodekso 6.574 str. normos pagrindu pareikalauti, kad šiuos nuostolius atlygintų lizingo gavėjas. Neįvertinus lizingo dalyko jo sugrąžinimo momentu, neįmanoma nustatyti, ar lizingo davėjas patyrė nuostolius, o jeigu patyrė - tai kokio dydžio.

Ieškovas neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų (neveikimo) ir patirtų nuostolių. Ieškovas, pardavęs grąžintą Lizingo turtą patyrė nuostolius ne tik ir ne tiek dėl to, kad lizingo gavėjas pažeidė lizingo sutartis, bet dėl to, kad ieškovas nusprendė parduoti lizingo turtą už kainą, kuri yra 5 kartus mažesnė, nei vidutinė lizingo turto rinkos kaina. Ieškovas atsikirtimus į pareikštą priešieškinį grindė teise savo nuožiūra nustatyti bet kokią parduodamo turto kainą ir nurodė, kad į tokį šalių susitarimą negali kištis nei teismas, nei jokia kita trečioji šalis. Atsakovas nekvestionuoja tokios ieškovo teisės, jeigu pasinaudodamas teise laisvai disponuoti nuosavu turtu ieškovas nesiekia padidinti lizingo gavėjo, o tuo pačiu ir laiduotojo civilinės atsakomybės dydžio, t.y. jeigu nesiekiama piktnaudžiauti teise, bet pažymi, kad ieškovui nusprendus labai pigiai parduoti, ar kitokiu būdu perleisti (pvz., dovanoti) lizingo turtą, atsakovui negali būti taikoma civilinė atsakomybė už ieškovo priimtus sprendimus.

Įgyvendindamas savo teises ieškovas nebendradarbiavo, pažeidė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Priešingai nei atsakovas, ieškovas su atsakovu (laiduotoju) nebendradarbiavo, nesiekė prievolių vykdymo kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu, o nutraukęs lizingo sutartis - nesiekė išvengti ar sumažinti patiriamų nuostolių dydžio ir pardavė turtą už kainą penkis kartus žemesnę, nei šio turto rinkos vertė. Ieškovas lizingo turtą (vilkiką Mercedes Benz Actros 2540) pardavė ne krovinių pervežimus vykdančiai bendrovei, kas leistų pagrįstai tikėtis, kad turto pardavimo kaina bus artima rinkos kainai, bet krovininių automobilių perpardavimu besiverčiančiam trečiajam asmeniui UAB „Trucks Market”. Akivaizdu, kad perpardavimu besiverčianti bendrovė suinteresuota nupirkti turtą tik tuo atveju, jeigu iš turto perpardavimo turės pelno, t. y. jeigu turtas jai bus pasiūlytas žemesne, nei rinkos kaina.

Dėl reikalavimo priteisti 4 052,44 Lt įsiskolinimą

Apeliantas nurodo, kad papildomai Vilniaus apygardos teismas priteisė iš atsakovo UAB „DL logistika” ieškovo AB SEB lizingas naudai 2 971,24 Lt neapmokėtų turto vertės dengimų, 511,33 Lt palūkanų, 569,87 Lt delspinigių (viso 4 052,44 Lt). Pažymi, kad ieškovas byloje nepateikė delspinigių ir palūkanų apskaičiavimo pažymos. Iš ieškinyje pateiktų paaiškinimų nėra aišku, kokios piniginės prievolės ir kiek dienų yra pradelstos, koks reikalaujamų priteisti palūkanų procentinis dydis yra pritaikytas, todėl teismas neturėjo galimybės įvertinti reikalavimo priteisti 569,97 Lt delspinigius bei 511,33 Lt palūkanas pagrįstumo. Ieškovas, pardavęs lizingo turtą už kainą, artimą vidutinei rinkos kainai, būtų kompensavęs ir 4 052,44 Lt įsiskolinimą, todėl ieškinio dalis dėl 4 052,44 Lt įsiskolinimo priteisimo turėjo būti atmesta kaip neįrodyta.

Dėl teismo sprendimo atmesti atsakovo UAB „DL logistika” priešieškinį

Nurodo, kad 2009 m. lapkričio 5 d. turto pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. TPS S2007-020023-49 ieškovas pardavė lizingo turtą (vilkiką Mercedes Benz Actros 2540) automobilių perpardavimu besiverčiančiam trečiajam asmeniui UAB „Trucks Market” už kainą, kuri buvo penkis kartus mažesnė, nei šio turto rinkos kaina. Atsakovo vertinimu, šiuo sandoriu ieškovas siekė padidinti finansinį reikalavimą laiduotojui, t. y. piktnaudžiavo savo teisėmis ir taip pažeidė geros moralės standartus. Geros moralės standartai pažeidžiami, kai turtas parduodamas už kainą, akivaizdžiai žemesnę nei rinkos kaina asmeniui, kurio tikslas - pasipelnyti iš tokio sandorio, ir turint tikslą - reikalavimą atlyginti dėl tokio sandorio patirtus nuostolius perkelti asmeniui, kuris nėra sandorio šalimi ir negali įtakoti sandorio sąlygų (t. y. kai pažeidžiamas sąžiningumo principas). Protingumo principas reikalauja elgtis tiek rūpestingai ir atidžiai, kiek atitinkamomis sąlygomis tai buvo būtina. Ieškovo elgesys, kai jis nusprendžia parduoti lizingo turtą turto perpardavinėtojui 5 kartus žemesne kaina, nei šio turto vidutinė rinko vertė, negali būti vertinamas, kaip protingas. Geros moralės standartai reikalauja, kad atsakomybė už šalies neprotingą elgesį nebūtų perkelta kitai šaliai, kuri tokio elgesio negali įtakoti (t.y. nebūtų pažeistas protingumo principas). Ieškovo ir trečiojo asmens UAB „Trucks Market” lizingo turto pardavimo sandoris sudarytas pažeidžiant teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus - ir jau vien dėl to vertintinas, kaip prieštaraujantis gerai moralei ir, vadovaujantis Civilinio kodekso 1.81 str. normomis, pripažintinas niekiniu ir negaliojančiu.

Atsiliepimas

Ieškovas AB SEB lizingas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti galioti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 4 d. sprendimą, o atsakovo RUAB „DL logistika” apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra visiškai teisėtas ir pagrįstas, pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė visas bylos aplinkybes ir teisingai pritaikė šiuos santykius reguliuojančias materialinės teisės normas bei nepažeidė procesinių teisės normų. Apeliacinis skundas yra visiškai nepagrįstas, jame išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Dėl terminuoto laidavimo sutarties galiojimo

Savo apeliaciniame skunde apeliantas teigia, kad ieškovo AB „SEB lizingas” ieškinys atsakovui RUAB „DL logistika” neturėjo būti tenkinamas, kadangi, atsakovo nuomone, pasibaigė 2005 m. gruodžio 14 d. laidavimo sutartimi suteiktas atsakovo laidavimas, t. y. apeliantas mano, jog Civilinio kodekso 6.88 str. yra imperatyvi įstatymo norma, kurios šalys negali pakeisti savo susitarimu. Atsižvelgdamas į tai, kad su trečiuoju asmeniu BUAB „DL transportas” sudarytos lizingo sutartys buvo nutrauktos nuo 2009 m. gegužės 30 d., o ieškinys atsakovui RUAB „DL logistika” pareikštas tik 2010 m. spalio 7 d., apeliantas daro išvadą, kad reikalavimas jam, kaip laiduotojui, buvo pareikštas praėjus Civilinio kodekso 6.88 str. numatytam trijų mėnesių terminui.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame 2012 m. gegužės 4 d. sprendime tik konstatavo, jog jei laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, kad laidavimas galioja iki visiško paskolos grąžinimo, tai Civiliniame kodekse nustatyti laidavimo pabaigos terminai netaikomi, bet ir šį savo teiginį pagrindė panašiose bylose Nr. 3K-7-229/2009 ir 3K-3-261/2009 suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Šios praktikos nuosekliai yra laikomasi ir daugelyje kitų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų (2011 m. gegužės 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2011 konstatuota „kai paskolos ar kreditavimo sutartyje nustatytu terminu prievolė neįvykdyta, o laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiško paskolos grąžinimo, tai Civilinio kodekso 6.88 str. 1 d. nustatytas laidavimo pabaigos terminas netaikomas. Tokia laidavimo sutartyje nustatyta sąlyga neprieštarauja Civilinio kodekso nuostatoms, yra teisėta, todėl, atsižvelgiant į sutarties laisvės ir šalių dispozityvumo principą, sutarties šalims sukuria atitinkamas teises ir pareigas (CK 1.136, 6.3 str., 6.70 str. 1 d., 6.156 str. 4, 5 d.). Be to, laidavimo galiojimo iki visiško užtikrintos prievolės įvykdymo nustatymas atitinka laidavimo kaip aksesorinės (papildomos, šalutinės ir nuo pagrindinės prievolės priklausančios) prievolės pobūdį. Aptariama sutarties sąlyga vertintina kaip įstatymo neuždraustas kitoks šalių susitarimas. Šiuo atveju Civilinio kodekso 6.88 str. 1 d. nustatytas prievolės pabaigos terminas nebus taikomas, bet prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė galios tol, kol bus grąžinta visa paskola, nes laiduotojas laisva valia siekė tokių teisinių padarinių. Šalių susitarimas, kad laidavimas galioja iki visiško prievolės įvykdymo, turi būti išreikštas aiškiai ir nedviprasmiškai, nes kiekvienu atveju laiduotojas turi žinoti, kokią atsakomybę jis prisiima suteikdamas kito asmens kreditoriui laidavimą ir užtikrindamas skolininko prievolę. Atitinkamai ir kreditorius žino, kokia apimtimi ir terminais atsako laiduotojas”).

Skundžiamame 2012 m. gegužės 4 d. sprendime pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nagrinėjamoje byloje tarp šalių sudarytoje laidavimo sutartyje buvo nurodyta, kad laidavimo sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos ir galioja iki visiško ir galutinio lizingo sutarties sąlygų įvykdymo (laidavimo sutarties 6.2 p.; t. 1, b. l. 47). Atsakovas apeliaciniame skunde šių, pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių neginčijo, taip pat nenurodė, kad laidavimo sutarties sudarymo metu jam nebuvo suprantama ar nežinoma ši sutarties sąlyga. Atsižvelgusi į aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegija atsakovo apeliaciniame skunde nurodytą argumentą, kad pirmosios instancijos teismas atsakovo RUAB „DL logistika” suteiktą laidavimą turėjo pripažinti pasibaigusiu Civilinio kodekso 6.88 str. 1 d. pagrindu, laiko nepagrįstu.

Dėl reikalavimo priteisti 4 052,44 Lt dydžio įsiskolinimą

Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovas į bylą nepateikė delspinigių ir palūkanų apskaičiavimo pažymos, todėl nėra aišku, kokios piniginės prievolės ir kiek dienų yra pradelstos, koks reikalaujamų priteisti palūkanų procentinis dydis yra pritaikytas.

Teisėjų kolegija nesutinka su tokia apelianto nuomone. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas kartu su 2010 m. spalio 22 d. pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo pateikė 2010 m. spalio 12 d. AB „SEB lizingas” pažymą apie UAB „DL transportas” įsiskolinimus (t. 1, b. l. 5) ir 2010 m. spalio 2 d. išrašą iš ieškovo buhalterinės apskaitos programos (t. 1, b. l. 6-7). Be to, ieškovas bylos nagrinėjimo metu į bylą taip pat pateikė PVM sąskaitas-faktūras PD Nr. 09074438, 09095837 ir 09092348, išrašytas UAB „DL transportas” (t. 1, b. l. 137-139). Šiuose rašytiniuose įrodymuose yra aiškiai išskirtas ir nurodytas tiek nesumokėtų palūkanų, tiek ir už netinkamą piniginių prievolių vykdymą priskaičiuotų delspinigių dydis. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovo prašomos priteisti 511,33 Lt palūkanos šiuo atveju yra ne sankcija už netinkamą piniginių prievolių vykdymą, bet numatytas finansinio lizingo sutartyje Nr. 2005-090122 atlyginimas ieškovui už BUAB „DL transportas” finansavimą: šios sutarties 3.3 p. (t. 1, b. l. 32) buvo numatyta, kad klientas įsipareigoja sumokėti SEB VB Lizingui Turto vertės dengimo mokesčio bei priskaičiuotų palūkanų sumą Mokėjimų grafike - sąskaitoje nustatytą mokėjimo datą, t. y. šalys iš anksto susitarė dėl mokėtinų palūkanų dydžio ir mokėjimo terminų, o šį savo susitarimą įtvirtino Mokėjimų grafike - sąskaitoje. Šalių susitarimas dėl delspinigių dydžio yra įtvirtintas finansinio lizingo sutarties Nr. 2005-090122 3.7 p. (t. 1, b. l. 32), kuriame numatyta, kad laiku nesumokėjus šioje sutartyje numatytų mokesčių, klientas už kiekvieną pradelstą dieną sumoka 0,1 % (viena dešimtoji) laiku nesumokėtos sumos dydžio delspinigius.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais dėl nepagrįsto ieškovo reikalavimo priteisti 4 052,44 Lt dydžio įsiskolinimą.

Dėl reikalavimo priteisti 28 338,13 Lt nuostolių

Apeliaciniu skundu taip pat skundžiama teismo sprendimo dalis, kuria teismas priteisė iš atsakovo 28 338,13 Lt nuostolių, patirtų iš turto realizavimo. Taigi byloje aktualus Civilinio kodekso 6.574 str. taikymas bei nuostolių, susijusių su lizingo bendrovei sugrąžinto turto pardavimu, apskaičiavimas.

Civilinio kodekso 6.574 str., reglamentuojančiame lizingo sutarties nutraukimo pasekmes, nustatyta: „Kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį.“

Kaip yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, šioje normoje įtvirtinta lizingo gavėjo civilinės atsakomybės apimtis, kuri apibrėžiama aiškiai: lizingo davėjui turi būti atlyginta tiek nuostolių, kad jie grąžintų jį į tokią padėtį, kokia būtų buvusi tinkamai įvykdžius sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2012).

Reikalavimas atlyginti nuostolius, atsiradusius iš lizingo dalyku buvusio ir lizingo bendrovei sugrąžinto turto pardavimo, yra reikalavimas taikyti lizingo gavėjo sutartinę civilinę atsakomybę, kylančią todėl, kad lizingo gavėjui pažeidus sutartį, ji buvo nutraukta.

Viena iš civilinės atsakomybės sąlygų yra žala, kuri nėra preziumuojama, todėl šalis, kuri reikalauja taikyti civilinę atsakomybę kitai šaliai, turi įrodyti savo patirtos žalos dydį (CK 6.249 str. 1 d., CPK 178 str.).

Ieškovas savo patirtos žalos dydį grindžia tuo, kad pardavęs lizingo dalyku buvusią transporto priemonę patyrė žalos, kurią sudaro turto likutinės (neišpirktos) vertės ir turto pardavimo kainos skirtumas. Ieškovas teigia, kad susigrąžintas turtas buvo parduotas už rinkos kainą, tą įrodo turto pardavimo sutartys, o parduodama susigrąžintą turtą lizingo bendrovė neprivalo atlikti nepriklausomo turto vertinimo.

Apeliantas išsako abejonę dėl kainos, už kurią ieškovas realizavo susigrąžintą turtą tretiesiems asmenims, nurodydamas, kad pateiktos sutartys neįrodo, jog turtas tikrai buvo parduotas rinkos, o ne tarp pirkėjo ir pardavėjo sutartomis ir sumažintomis pardavimo kainomis; turtas parduotas už penkis kartus mažesnę nei rinkos kainą.

Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai lizingo davėjas susigrąžina lizingo sutarties dalyku buvusį daiktą, lizingo gavėjas nebetenka galimybės daryti teisinį poveikį tolesniems dėl lizingo dalyko sudaromiems sandoriams. Kadangi lizingo dalyko realizavimas neekonomišku būdu galėtų lemti padidėjusius lizingo gavėjo nuostolius, lizingo davėjui tenka iš bendrosios prievolių teisės kylanti pareiga vykdyti prievolę sąžiningai ir tinkamai, kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu (CK 6.38 str. 1 d., 6.200 str.). Jei būtų nustatytas šių prievolių pažeidimas, lizingo gavėjas galėtų būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės (CK 6.248 str. 4 d.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-414/2012).

Sąžiningumo reikalavimas, kaip fundamentalus civilinės teisės ir konkrečiai – sutarčių teisės principas (CK 6.158 straipsnis, 6.200 straipsnio 1 dalis), saisto lizingo sutarties šalis ne tik sutarties sudarymo ar vykdymo metu, bet ir po sutarties nutraukimo, nes nuostolių dėl sutarties nutraukimo atsiradimas ir jų dydis gali priklausyti ne tik nuo objektyvių aplinkybių, kurių šalys negali pakeisti, bet ir nuo jų sąžiningo elgesio viena kitos teisių ir pareigų atžvilgiu. Lizingo sutarties šalių elgesys po sutarties nutraukimo dėl skolininko kaltės pripažįstamas sąžiningu, jeigu lizingo gavėjas nevilkina lizingo sutarties dalyku buvusio daikto grąžinimo lizingo davėjui, bet, priešingai, imasi būtinų priemonių operatyviai sugrąžinti daiktą jo teisėtam savininkui, o lizingo davėjas deda visas būtinas ir protingas pastangas daiktui realizuoti už didžiausią įmanomą kainą arba naujai lizingo sutarčiai dėl paties daikto sudaryti ir taip sumažinti savo galimus nuostolius ir pan. Taigi šalys po sutarties nutraukimo turi imtis protingų priemonių nuostoliams išvengti, juos sumažinti ar neleisti jiems padidėti. Lizingo davėjo teisė į nuostolių, patirtų dėl to, kad jis pats elgėsi neapdairiai, atlyginimą negali būti ginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. birželio mėn. 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2013).

Lizingo davėjui tenka pareiga imtis priemonių mažinti lizingo gavėjui tenkančius nuostolius, ir tai atlikti realizuojant turtą komerciškai pagrįstu būdu. Teisėjų kolegija pažymi, kad komerciškai pagrįstas būdas kiekvienu atveju nustatomas individualiai, atsižvelgiant į turto pobūdį, jo paklausą rinkoje ir galimybę tą turtą realizuoti dabar arba ateityje, į galimą turto nuvertėjimą delsiant tą turtą parduoti ir kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Tačiau visais atvejais komerciškai pagrįstas būdas yra toks, kuris neužkerta kelio už susigrąžintą lizingo sutarties dalyku buvusį turtą gauti didesnę pardavimo kainą, jei egzistuoja reali tokios kainos gavimo galimybė per protingą laiką. Priešingu atveju, kai turtas parduodamas komerciškai nepagrįstu būdu, galima įžvelgti kreditoriaus kaltę, kuri pasireiškia tuo, kad kreditorius tyčia ar dėl neatsargumo prisidėjo prie prievolės netinkamu įvykdymu padarytų nuostolių padidėjimo, taip pat kai kreditorius tyčia arba dėl neatsargumo nesiėmė priemonių nuostoliams sumažinti (CK 6.259 str. 2 d.).

Reikalaudamas priteisti nuostolius, ieškovas nurodė, kad nutraukus lizingo sutartis dalis grąžinto turto (vilkikas Mercedes Benz Actros 2540), kurio likusi neišmokėta pagal lizingo sutartis suma be PVM buvo 40 700,64 Lt, 2009 m. lapkričio 11 d. buvo parduotas trečiajam asmeniui UAB „Trucks Market” už 12 362,51 Lt (be PVM). Teisėjų kolegijos nuomone, skirtingai nei teigia ieškovas, šioje byloje turto pardavimo sutartys įrodo tik aplinkybę, kad turtas buvo parduotas, tačiau tai savaime nėra įrodymas, patvirtinantis, kad turtas buvo parduotas komerciškai pagrįstu būdu, juolab nėra įrodymas, patvirtinantis, kad turtas buvo parduotas už rinkos kainą ir kad lizingo bendrovė ėmėsi priemonių, jog būtų sumažinti lizingo gavėjo patiriami nuostoliai.

Ieškovas AB „SEB lizingas“ pateikė teismui 2011 m. lapkričio 22 d. raštą (t. 1, b. l. 231), kuriame nurodė, kad iš UAB „DL transportas“ atsiimtas vilkikas Mercedes Benz Actros 2540 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), indent. Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo sukomplektuotas kartu su Krone kėbulu ir priekaba (indent. Nr. (duomenys neskelbtini)) bei 2 vnt. plastikiniais kėbulais ant a/m ir priekabomis tekstilės pervežimui, todėl minėtas turtas buvo pardavinėjamas kaip vienas komplektas. Turtas buvo pardavinėjamas nuo 2009 m. liepos 31 d., viešai apie jo pardavimą skelbiant www.esale.lt, taip pat tarpininkaujant UAB „Autoverslas“. Ieškovas taip pat nurodo, kad už visą komplektą (vilkiką Mercedes Benz Actros 2540, Krone kėbulą ir priekabą 2 vnt. plastikinių kėbulų ant a/m ir priekabas tekstilės pervežimui) buvo prašoma 49 038 Lt be PVM (atitinkamai už vilkiką Mercedes Benz Actros 2540 - 18 482,42 Lt be PVM). Ieškovo nuomone, kadangi jis buvo skirtas specifinėms prekėms (tekstilės gaminiams) pergabenti, norinčių įsigyti už prašomą kainą neatsirado. Kaina palaipsniui buvo mažinama, kol 2009 m. lapkričio 5 d. visą komplektą už 32 801,60 Lt be PVM įsigijo UAB „Trucks market“ (už vilkiką Mercedes Benz Actros 2540 atitinkamai buvo sumokėta 12 362,51 Lt be PVM). Šio turto kainos taip pat nurodytos ir 2009 m. lapkričio 10 d. turto priėmimo-perdavimo akte (t. 1, b. l. 236). Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad be į bylą pateikto minėto rašto (surašyto ieškovo darbuotojo), ieškovas jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų jo pastangas brangiau parduoti turtą, nepateikė. Ieškovas taip pat nepaaiškino aplinkybės, kodėl jau pirminiame turto realizavimo procese automobilį buvo siūloma įsigyti už daugiau kaip du kartus mažesnę kainą, nei jo likutinė vertė. Nors ieškovas savo paaiškinimuose teigė, kad turtas parduotas konkrečiam pirkėjui, nes šis pirkėjas pasiūlė didžiausią turto įsigijimo kainą, tačiau ieškovas nepaaiškino ir nepateikė įrodymų, kokiu būdu buvo ieškoma ir ar apskritai buvo ieškoma potencialių pirkėjų, ar jie turėjo sąlygas pasiūlyti didesnę kainą, nei tą, už kurią turtas buvo parduotas, kokios buvo kitų pirkėjų siūlomos kainos, jei tokių pasiūlymų buvo.

Pasak apelianto, šiuo atveju yra akivaizdu, kad turtas galėjo būti parduotas už didesnę kainą. Apeliantas pateikė teismui 2011 m. vasario 3 d. UAB „Cesus optimus” transporto priemonės Mercedes Benz Actros 2540 vertinimo ataskaitą AK-11/02/012 (t. 1, b. l. 140-157), kurioje nurodoma, kad transporto priemonės rinkos vertė 2009 m. lapkričio mėnesį buvo 63 000 Lt, taip pat pažymėta, kad pasirašius turto vertinimo sutartį 2011 m. vasario 3 d. turto vertintojas neturėjo galimybės apžiūrėti transporto priemonės Mercedes Benz Actros 2540, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vertinimas buvo atliekamas pagal užsakovo suteiktą žodinę informaciją. Atsiradus galimybei apžiūrėti vertinamą transporto priemonę bei vertintojui nustačius, kad užsakovo suteikta žodinė informacija apie vertinamą turtą neatitinka tikrovės, nustatyta rinkos vertės gali keistis. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pateiktą transporto priemonės vertinimo ataskaitą, taip pat pažymėjo, kad iš jos matyti, jog vertinamo vilkiko rida buvo 288 000 km, tuo tarpu iš byloje esančio 2009 m. liepos 31 d. priėmimo-perdavimo akto (t. 1, b. l. 131), pasirašyto tiek ieškovo AB SEB lizingas, tiek trečiojo asmens UAB „DL transportas”, matyti, kad lizingui grąžinto ir vėliau trečiajam asmeniui parduoto vilkiko rida buvo 803 524 km. Teismas sutiko, jog atsižvelgiant į tokį didelį ridos skirtumą analogiškų transporto priemonių rinkos vertė gali gerokai skirtis ir atsakovo pateiktos vertinimo ataskaitos nepripažino tinkamu rašytiniu įrodymu šioje byloje. Spręsdamas ginčijamo sandorio kainos pagrįstumo klausimą, atsižvelgęs į byloje pateiktus rašytinius įrodymus apie šio sandorio objekto (Mercedes Benz Actros 2540) vertę, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pagal byloje esančius duomenis ginčijamo sandorio vertė sutarties sudarymo metu atitiko rinkoje buvusias kainas bei pirmenybę suteikė teisei šalims savo nuožiūra nustatyti parduodamo turto kainą. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentus, byloje esančius rašytinius įrodymus apie parduoto automobilio vertę, konstatuoja, kad ši pirmosios instancijos teismo išvada negali būti pripažinta pagrįsta, nes pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai įvertino su šios aplinkybės nustatymu susijusius rašytinius įrodymus, todėl teigti, jog pagal byloje esančius duomenis ginčijamo sandorio vertė sutarties sudarymo metu atitiko rinkoje buvusias kainas, nėra pakankamo pagrindo. Nors vertintojas savo ataskaitoje ir pažymėjo, kad negalėjo apžiūrėti vertinamo automobilio, kadangi buvo atliekamas retrospektyvinis parduoto automobilio vertinimas, šioje ataskaitoje buvo reikšmingų duomenų apie galimą parduoto automobilio vertę. Kaip pažymėjo vertintojas vidutinės rinkos vertės nustatymas buvo atliktas lyginamosios vertės metodu, buvo surinkti ir analizuoti duomenys apie įvykusių panašių objektų pirkimo-pardavimo sandorius, duomenys apie siūlomus parduoti panašius objektus, o taip pat duomenys pateikiami informaciniuose šaltiniuose, nurodytuose Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijoje. Remdamasis šiais duomenimis turto vertintojas priėjo išvados, kad Mercedes Benz Actros 2540, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos kaina 2009 m. lapkričio mėn. – 63000 Lt. Atsakovas taip pat pateikė duomenis, kad vidutinė tokios transporto priemonės kaina 2009 m. lapkričio mėn. VšĮ Emprekis duomenimis – 63009 Lt be PVM. Jokių duomenų apie parduotos transporto priemonės techninę būklę, kuri būtų galėjusi iš esmės įtakoti parduoto automobilio rinkos vertę nėra. Teismo nuomone, 2009-07-31 Priėmimo-perdavimo akte nurodyti automobilio trūkumai: pažeistas priekinis bamperis, pažeistas priekinis stiklas, įmuštas taškelis esmingai šio automobilio rinkos vertės įtakoti negalėjo.

Atsižvelgiant į nurodytą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje aplinkybė, jog lizingo bendrovė turtą pardavė per maža kaina, ypač, kai kita šalis laikosi pozicijos, kad turtas parduotas tinkamai, reikalauja įrodinėjimo.

Teisėjų kolegija pripažįsta įrodinėjimo sunkumus, su kuriais galėjo susidurti apeliantas, kai siekė įrodyti galimybę parduoti turtą už didesnę kainą (turtas jau parduotas tretiesiems asmenims), taip pat pažymi, kad šioje byloje paties ieškovo pateikti įrodymai patvirtina galimybę parduoti turtą brangiau. Remiantis 2009 m. lapkričio 5 d. turto pirkimo-pardavimo sutartimi, sudaryta tarp UAB „SEB lizingas“ ir UAB „Trucks Market“ ieškovas pardavė pirkėjui 49 transporto priemones, nurodytas sutarties priede Nr. 1 (t. 1, b. l. 232-235). Pagal Sutarties 2.1. punktą bendra turto kaina yra 2 343 377,38 Lt. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad galimybė viena sutartimi parduoti didelį transporto priemonių paketą galėjo būti patraukli lizingo bendrovei, tačiau tokiu būdu parduodant transporto priemones kiekvienos jų kaina paprastai yra gerokai sumažinama (kuo daugiau perkama, tuo mažesnė vieneto kaina). Vien aplinkybė, kad pasirinktas transporto priemonių pardavimo būdas yra patrauklus lizingo bendrovei savaime nereiškia, kad tokio būdo pasirinkimo našta besąlygiškai turi tekti lizingo gavėjui. Pasirinktas pardavimo būdas, iškart realizuojant didelį transporto priemonių paketą, nėra įprastas, o byloje ieškovas nepateikė duomenų, kad buvo bandoma transporto priemonę parduoti individualiai ir kad tai nepavyko. Taigi nesant duomenų, kad minėtą vilkiką nesėkmingai buvo bandoma realizuoti kitu būdu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovas neįrodė pareikšto reikalavimo priteisti 28 338,13 Lt nuostolių iš turto realizavimo. Atsižvelgiant į tai, reikalautas nuostolis iš transporto priemonės pardavimo ieškovui neturėjo būti priteisiamas.

Atsižvelgiant į aukščiau pateiktus argumentus, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas. Ieškovui priteista suma sumažinama, nepriteisiant ieškovui nuostolių, atsiradusių pardavus transporto priemonę Mercedes Benz Actros 2540.

Dėl Vilniaus apygardos teismo sprendimo atmesti atsakovo UAB „DL logistika“ priešieškinį

Priešieškiniu atsakovas taip pat prašė pripažinti negaliojančia 2009-11-05 Turto pirkimo pardavimo sutartį Nr. TPS S2007-020023-49 kaip prieštaraujančią viešajai tvarkai ar gerai moralei. Sprendžiant ar sandoris prieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei, būtina įvertinti kokių padarinių gali atsirasti ar atsiranda valstybei, visuomenei ar konkretiems asmenims. Apeliantas motyvų, dėl kurių ginčijamas sandoris būtų pripažintas sukeliančiu konkrečius neigiamus padarinius valstybei ar visuomenei apeliaciniame skunde nenurodė. Teismo nuomone, netenkinus ieškovo ieškinio pareikšto reikalavimo priteisti 28 338,13 Lt nuostolių iš turto realizavimo, netenka prasmės ir turto prikimo-pardavimo sutarties pripažinimas negaliojančia. Teismas nenustatė pagrindų kodėl ši sutartis, sudaryta laisva dviejų šalių valia turėtų būti pripažinta negaliojančia. Savininkas turi teisę parduoti savo nuožiūra, jeigu tai neįtakoja kitų asmenų interesų. Tai, kad ginčyta sutartimi automobilis buvo parduotas mažesne nei turto rinkos vertė atsakovo teisių nepažeidžia, kadangi iš jo nėra priteistas nuostolių atlyginimas.

Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartimi atsakovo atžvilgiu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – kreditoriaus UAB „SEB lizingas“ reikalavimo įvykdymui užtikrinti areštuotas UAB „DL logistika“ priklausantis, pas jį ar trečiuosius asmenis esantis nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, o jo nesant piniginės lėšos, iš esmės neviršijant reikalavimo sumos – 32 390,57 Lt. Apeliacinės instancijos teismo nutartimi pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl ieškovo reikalavimo priteisti 28 338,13 Lt nuostolius ir tokio reikalavimo netenkinus, atitinkamai mažintinas ir taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas.

Apeliaciniu skundu apeliantas taip pat prašė teismo priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, tačiau apie patirtas išlaidas įrodymų nepateikė, todėl tokios išlaidos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Apeliacinį skundą iš dalies patenkinti.

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 4 d. sprendimą dalyje pakeisti ir jį išdėstyti taip:

„Priteisti iš atsakovo RUAB „DL logistika“ (į. k. 126275613, buveinės adresas: I. Šimulionio g. 5, Vilnius) ieškovo AB „SEB lizingas“ (į. k. 123051235, buveinės adresas: Saltoniškių g. 12, Vilnius) naudai 2 971,24 Lt neapmokėtų turto vertės dengimų, 511,33 Lt palūkanų, 569,87 Lt delspinigių, viso – 4 052,44 Lt, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pakeisti Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, užtikrinant UAB „SEB lizingas“ reikalavimo įvykdymą, mastą, sumažinant UAB „DL logistika“ (buvęs pavadinimas UAB „Daisotros logistika“), į. k. 126275613, buveinė I. Šimulionio g. 5, Vilnius, priklausančio, pas jį ar trečiuosius asmenis esančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, o jo nesant piniginių lėšų areštą nuo 32 390,57 (trisdešimt du tūkstančiai trys šimtai devyniasdešimt litų 57 centai) Lt iki 4 052,44 (keturių tūkstančių penkiasdešimt dviejų litų 44 centų ) Lt“.

Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

TeisėjaiVirginija ČekanauskaitėKonstantinas Gurinas Egidija Tamošiūnienė