Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Vaclovas Paulikas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą dėl UAB ,,Merata“ finansinio reikalavimo patvirtinimo UAB ,,Asama“ bankroto byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 4 d. nutartimi iškėlė UAB „Asama“ bankroto bylą, įmonės administratore paskyrė O. P..

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. birželio 2 d. nutartimi pareiškėjo UAB „Merata“ prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. birželio 2 d. nutartimi pareiškėjo UAB „Merata“ prašymą atmetė. Teismas išanalizavęs į bylą pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus, sprendė, jog pareiškėjas neįrodė prašomo patvirtinti 46809,69 Eur reikalavimo, kadangi nepateikė jokių duomenų, kuriais remiantis teismas turėtų pagrindą manyti, kad šis reikalavimas yra pagrįstas bei turėtų būti patvirtintas. Nurodė, jog iš pareiškėjo pateikto išrašo iš UAB „Merata“ buhalterinės apskaitos programos už laikotarpį nuo 2001 m. lapkričio 14 d. iki 2006 m. birželio 18 d. nėra galimybės nustatyti jokių duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo reikalavimo teisę į BUAB „Asama“. Pareiškėjas grįsdamas savo reikalavimą sudaryta sutartimi su atsakovu, tokios sutarties nepateikė, neatvyko nei į vieną iš teismo paskirtų posėdžių. Atsižvelgdamas į šias byloje nustatytas aplinkybes, esančius įrodymus, taip pat pareiškėjui nepateikus jokių dokumentų, patvirtinančių, kad BUAB „Asama“ su UAB „Merata“ neatsiskaitė, teismas sprendė, jog nėra teisinio pagrindo tenkinti UAB „Merata“ prašymą.

Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo atskirąjį skundą, 2015 m. lapkričio 3 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 2 d. nutartį ir klausimą dėl pareiškėjo UAB ,,Merata“ finansinio reikalavimo atsakovui BUAB ,,Asama“ patvirtinimo perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teismas nustatė, jog pareiškėjas pareikštam finansiniam reikalavimui pagrįsti buvo pateikęs išrašą iš UAB „Merata“ buhalterinės apskaitos programos už laikotarpį nuo 2001 m. lapkričio 14 d. iki 2006 m. birželio 18 d, todėl nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjas nepateikė jokių duomenų. Tačiau teismas sutiko, jog remiantis vien tik pareiškėjo išrašu iš buhalterinės apskaitos – nebuvo galima nustatyti UAB „Merata“ reikalavimo teisės atsakovui BUAB „Asama“, tačiau nurodė, jog pirmosios instancijos teismas, turėjo tirti bei įvertinti ir paties atsakovo UAB ,,Asama“ direktoriaus šios bendrovės bankroto byloje pateiktus duomenis apie skolą pareiškėjui. Teismas vertino, jog BUAB ,,Asama“ bankroto administratorės pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodyti argumentus, kad patikrinus bendrovės buhalterinius dokumentus nebuvo nustatyti jokie dokumentai (sutartys, skolų suderinimo aktai, sąskaitos), iš kurių būtų galima spręsti apie skolą pareiškėjui, paneigia pareiškėjo su atskiruoju skundu pateikti įrodymai – PVM sąskaitos faktūros 2002 metais išrašytos pareiškėjo UAB ,,Merata“ (tiekėjas) atsakovui UAB ,,Asama“ (pirkėjas), UAB ,,Merata“ pateiktas pinigų gavimo per banką iš UAB ,,Asama“ laikotarpiu nuo 2001 m. sausio 15 d. iki 2005 m. sausio 10 d. išrašas.

Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, 2015 m. lapkričio 20 d. nutartimi įpareigojo bylos šalis pateikti teismui išsamius paaiškinimus dėl UAB „Merata“ finansinio reikalavimo pagrįstumo, atsižvelgiant į Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutartyje išdėstytas aplinkybes.

kokiai bendrovei administratorė skambino ir kam paaiškino dėl reikalingų dokumentų sąrašo. Neaišku kodėl administratorė nevertino UAB ,,Asama“ direktoriaus šios bendrovės bankroto byloje pateiktus duomenis apie skolą UAB ,,Merata“, kuomet pagal UAB ,,Asama“ 2014 m. gruodžio 15 d. preliminarų kreditorių sąrašą, viena iš bendrovės kreditorių būtent yra nurodyta UAB ,,Merata“. Buvusio įmonės vadovo preliminariame kreditorių sąraše skolos dydis nurodomas 287614,39 Lt (83298,88 Eur), tačiau administratorė nedėjo jokių pastangų, kad būtų nustatytas realus ir pagrįstas pareiškėjo kreditorinis reikalavimas. Kreditorinį reikalavimą patvirtina šie teismui pateikti dokumentai: ūkinių operacijų, vykusių tarp UAB ,,Merata“ ir BUAB ,,Asama“ sąrašas, kuriame matyti BUAB ,,Asama“ pateiktos PVM sąskaitos-faktūros, atlikti bendrovės mokėjimai tiek per banką, tiek ir grynaisiais pinigais bei neapmokėtos PVM sąskaitos-faktūros, 2014 m. gruodžio 15 d. preliminarus kreditorių sąrašas.

Bankrutavusios UAB „Merata“ bankroto administratorė O. P. prašė pareiškėjo prašymo netenkinti. Paaiškino, kad pareiškėjas 2015 m. kovo 7 d. pateikė kreditorinį reikalavimą ir finansinių operacijų išklotinę, tačiau pateiktų duomenų neužteko, todėl tą pačią dieną administratorė paskambino pareiškėjo atstovei Laurai ir paaiškino, kad reikalavimo teisė turi būti pagrįsta sutartimis, mokėjimo patvirtintomis kopijomis bei kitais dokumentais. Perduotose įmonės dokumentuose nei sutarčių, nei tarpusavio skolos suderinimo aktų, nei kitų dokumentų, pagrindžiančių skolos buvimo faktą, nėra. Jei tarp šalių ir vyko operacijos, tai jau suėjęs ir senaties terminas, nes sutarčių, sąskaitų-faktūrų saugojimo terminas yra 10 metų. Be to, pats pareiškėjas 10 metų nesiėmė jokių veiksmų, kad išieškotų galimai esančią skolą. Pareiškėjas nepateikė sandorių pagrįstumą įrodančių dokumentų, t. y. sutarčių, ūkinių operacijų žurnalo, PVM sąskaitų-faktūrų, pasirašytų abiejų šalių, bankinių pavedimų kopijų, kasos bei kitų dokumentų.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas

Bankroto proceso vienas pagrindinių tikslų – iš bankrutavusios įmonės turto patenkinti visiškai ar kiek įmanomą didesnę dalį įrodymais pagrįstų bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimų (Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 5 d. 10 p., 21 str. 1 d., 26 str., 34-35 str.). Pirmiausia kreditoriaus pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės administratorius, kuriam įstatymo leidėjas įtvirtino pareigą teikti teismui tvirtinti (kaip neginčijamus) tik tokius reikalavimus, kurie atitinka įmonės apskaitos dokumentus. Nepriklausomai nuo to, kokia yra teismui pateikiama administratoriaus pozicija dėl tvirtintino kreditorių ir jų reikalavimų sąrašo, kreditorių finansinių reikalavimų pagrįstumą dar kartą tikrina teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-188/2011).

Įstatymas nėra įtvirtinęs sąlygų, kurioms esant faktas gali būti nustatytas, o kurios sąlygos daro tokio fakto nustatymą neleistinu. Taigi fakto nustatymas galimas, jeigu leistinomis įrodinėjimo priemonėmis pareiškėjas pasieks tikslą – teismo įsitikinimą, pagrįstą byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su bylos dalyku, egzistuoja (CPK 179 str. 1 d.). Įrodymų pakankamumo klausimas civiliniame procese sprendžiamas remiantis tikimybių pusiausvyros principu. Šis principas leidžia teismui pripažinti faktą įrodytu, jeigu pateikti įrodymai suformuoja didesnę fakto buvimo, negu jo nebuvimo tikimybę. Šį principą būtina taikyti atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos materialinį teisinį pobūdį, nes tai lemia griežtesnio ar liberalesnio įrodymų pakankamumo nustatymo kriterijų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004).

Įstatymų leidėjas, remdamasis CK 2.4 str. 3 d., CK 2.74 str. 3 d., Buhalterinės apskaitos įstatymo, Pridėtinės vertės įstatymu, tiksliai reglamentuodamas įmonėje atliekamų finansinių operacijų įforminimo bei jų apskaitymo tvarką, siekė, kad jų apskaita būtų tvarkoma tokiu būdu, jog iškilus ginčams tarp ūkine-komercine veikla besiverčiančių asmenų būtų galima tiksliai nustatyti bei patikrinti asmenų atliktų operacijų apimtis, atlikimo laiką bei pagrindą. Griežtas įstatymų reikalavimų laikymasis yra reikšmingas ir viešajam interesui, nes tokiu būdu užtikrinamas veiklos skaidrumas, užkertamas kelias tarpusavio atsiskaitymams neteisėtai išvengiant privalomų mokėjimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. vasario 10 d. sprendimas Nr. 2A-192/2009).

Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 str. 1 d. nustato, kad apskaitos dokumentas – popierinis arba elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą, taip pat šio įstatymo 13 str. 7 d. nurodytas laisvos formos apskaitos dokumentas, nustatantis ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą. Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 str. 30 d. PVM sąskaita-faktūra – šiame įstatyme nustatytus privalomus reikalavimus atitinkantis dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas, o šio įstatymo 80 str. 1 d. numatyti privalomi PVM sąskaitos faktūros rekvizitai. Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 4 d. nustatyta, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius. Pagal šio įstatymo 16 str. 3 d. apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo asmeniškai arba saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu.

Teismas nesutinka su BUAB ,,Asama“ bankroto administratorės argumentais, jog pareiškėjo UAB „Merata“ reikalavimas nėra pagrįstas jokiais įrodymais. Šiuo atveju nors pareiškėjo pateiktos PVM sąskaitos-faktūros ne visiškai atitinka PVM įstatymo reikalavimus (nepasirašytos jas išrašiusių ir gavusių asmenų), tačiau išrašai iš pareiškėjo buhalterinės apskaitos programos „Agnum“ patvirtina, jog visos sąskaitos, iš kurių kildinamas įsiskolinimas, yra fiksuotos pareiškėjo buhalterinės apskaitos programoje už laikotarpį nuo 2000 m. gruodžio 31 d. iki 2009 m. sausio 1 d. Iš buhalterinės programos išrašų matyti, jog atsakovui buvo pateikta prekių iš viso už 1846256,26 Eur sumą, iš jos atsakovas apmokėjo 1314043,44 Eur, skolos likutis – 46809,69 Eur (prašomas patvirtinti kreditorinis reikalavimas); programoje taip pat yra fiksuotas ir pareiškėjo pinigų gavimai iš atsakovo per banką už laikotarpį nuo 2001 m. sausio 15 d. iki 2005 m. sausio 10 d. bendrai 14176,23 Eur sumai. Nors pareiškėjo nurodomos skolos likutis yra beveik dvigubai mažesnis nei nurodyta buvusio UAB ,,Asama“ direktoriaus R. D. kartu su atsiliepimu į UAB Asama-Baltic“ pareiškimą dėl UAB ,,Asama“ bankroto bylos iškėlimo pateiktame 2014 m. gruodžio 15 d. kreditorių sąraše (83298,88 Eur; bylos Nr. eB2-1496-794/2016), tačiau aplinkybė, jog pats buvęs įmonės vadovas pripažino skolos buvimą pareiškėjui, suformuoja didesnę skolos buvimo fakto, negu jo nebuvimo tikimybę. Buvusio įmonės vadovo klaidingai nurodoma įsiskolinimo suma pareiškėjui šiuo atveju galėtų būti vertinama kaip aplaidaus įmonės buhalterinės apskaitos vedimo pasekmė, ką pagrindžia atsakovo bankroto administratorės paaiškinimai, jog jai perduotose įmonės dokumentuose nėra jokių dokumentų, pagrindžiančių skolos pareiškėjui faktą. Administratorė teigia, jog jei tarp šalių ir buvo vykdomos operacijos, tai jau suėjo dokumentų (sutarčių, sąskaitų) saugojimo 10 metų senaties terminas. Tačiau kaip matyti iš pareiškėjo buhalterinės apskaitos programos duomenų, paskutiniai UAB „Asama“ mokėjimai atlikti 2006 m. rugsėjo mėn., tuo tarpu įmonės dokumentai administratorei perduoti 2015 m. kovo 18 d. (žr. bankroto byloje administratorės 2015 m. balandžio 10 d. prašymą dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo), taigi perduotose dokumentuose turėjo būti jei ne visi, tai bent dalis dokumentų, pagrindžiančių šalių bendradarbiavimą (sąskaitos, pavedimai ir pan.). Atsižvelgiant į išdėstytą teismas sprendžia, jog pareiškėjo reikalavimo teisę ir dydį pagrindžia nenuginčyti jo buhalterinės apskaitos programos duomenys bei paties buvusio atsakovo įmonės vadovo pareiškėjo reikalavimo pripažinimas, nes byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad realiai tarp šalių jokių komercinių operacijų nevyko. Dėl šių priežasčių teismas atmeta atsakovo administratorės teiginius, jog pareiškėjo reikalavimas yra neįrodytas, nes tai paneigiančių argumentų ir priešingų įrodymų administratorė nepateikė (CPK 178 str.). Todėl UAB „Merata“ įtrauktina į bankrutavusios UAB „Asama“ trečios eilės kreditorių sąrašą su 46809,69 Eur finansiniu reikalavimu (Įmonių bankroto įstatymo 35 str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pripažinti, kad UAB „Merata“ (j. a. k. 12432061) finansinis reikalavimas bankrutuojančiai UAB „Asama“ (j. a. k. ) yra 46809,69 Eur ir šio dydžio reikalavimą įtraukti į bankrutuojančios UAB „Asama“ trečios eilės kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus apygardos teismą.