Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) r., išsilavinimas pagrindinis, išsituokęs, bedarbis, teistas Biržų rajono apylinkės teismo 2016-10-20 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. bei 286 str., taikant BK 63 str. 1 d., 4 d., 64¹ str. 1 d., viešaisiais darbais 8 mėnesiams, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti visuomenės labui po 30 val. per mėnesį (270 val.), į paskirtą bausmę įskaityta 20 parų suėmimo ir laikoma atlikusiu 120 val. viešųjų darbų bausmės, kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 8 p. bei 140 str. 1 d., padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. S. 2016-03-06 apie 17.30 val., G. S. priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiųjų G. S. ir A. B. atžvilgiu, tai yra sudavė pagaliu smūgį broliui G. S. į pilvo sritį, padarė jam blužnies plyšimą, taip sumušdamas savo artimąjį giminaitį G. S. tyčia sunkiai sutrikdė jo sveikatą, bei sudavė kumščiais ir kojomis ne mažiau kaip tris smūgius į veido sritį A. B., padarė jam muštines žaizdas apatinės lūpos gleivinėje ir smakro kairėje pusėje, apatinio žandikaulio kairės pusės antro danties panirimą, taip sumušdamas A. B. tyčia nežymiai sutrikdė jo sveikatą.

Kaltinamasis L. S. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad 2016 m. kovo 6 d. pavakary kartu su R. K., jo sūnumi S. bei sugyventinės vaikais S. B. ir V. B. nuvyko pas savo brolį G., pas kurį, palikęs užrakintą neįgalią jo sugyventinės motiną, girtavo R. G.. Vykimo tikslas ir buvo išsivesti pastarąjį. Tik visiems įėjus R. K. sudavė smūgį ranka G. S. į veidą ir pasakė, kad atsiskaitė, kadangi tą pačią dieną G. S. jam buvo sudavęs smūgį į galvą. Jis pats (kaltinamasis) bandė kelti ir vesti į namus girtą R. G., tačiau šis atsisakė eiti. Abiem bekalbant jis pamatė, kad jo brolis G. nuo stalo, prie kurio sėdėjo, paėmė peilį. Kokiu tikslu jis paėmė peilį nežino, žodžiu jam (kaltinamajam) negrasino ir nieko nesakė, tačiau pagalvojo, kad gali pulti. Tuomet nuo grindų jis pagriebė kažkokį pagalį ir juo, bandydamas išmušti peilį, stipriai sudavė broliui. Kadangi šis tuo momentu kėlėsi nuo kėdės, pataikė į kairį šoną. Po smūgio brolis G. atsisėdo. Po to S. B. jam pasiskundė, kad ten pat buvęs A. B. jai rašinėja įvairias žinutes. Pastarasis tai paneigė, tačiau S. B. paskambinus prie žinutės esančiu numeriu suskambo A. B. telefonas. Supykęs, kad šis rašinėja 16 metų mergaitei, jis ranka sudavė smūgį A. B. į veidą. Šiam sugriebus stovą gėlėms jis, vengdamas gauti smūgį stovu, kumščiu sudavė dar du smūgius A. B. į galvą, o po to dar pargriuvę abu grūmėsi, voliojosi. Tuo metu galėjo A. B. ir įspirti. Pripažįsta, kad sužalojimus A. B. bei sunkų sveikatos sutrikdymą G. S. padarė jis, tačiau tvirtina broliui sudavęs tik vieną smūgį. Nors santykiai su broliu yra blogi ir jie praktiškai nebendrauja, tačiau įvykio dieną konflikto tarp jų nebuvo ir smūgį pagaliu jam sudavė tik dėl to, kad šis į ranką paėmė peilį.

Nukentėjusysis G. S. parodė, kad 2016 m. kovo 6 d. apie 17.30 val. pas jį į namus atėjo brolis L., R. bei S. K. ir V. bei S. B.. Tuo metu jis (G. S.) su R. G. bei A. B. gėrė alų bei žaidė kortomis. Sėdėjo prie stalo. Buvo vidutiniškai apsvaigęs. Prie jo priėjęs R. K. ranka sudavė smūgį į veidą, o brolis L. basliu (pagaliu) sudavė stiprų smūgį į kairįjį šoną. Po šio smūgio jis prarado sąmonę. Atsigavo gulintis lovoje. Visi, išskyrus A. B., buvo išėję. A. B. buvo kruvinas, sakė, kad jam kliba dantys. Kraujo matėsi ant grindų bei lovos, ant kurios sėdėjo A. B.. Jis pats jautė didelį skausmą. Atsigavęs iškvietė policiją. Kitą dieną atvykusi draugė D. Š. iškvietė greitąją pagalbą, nes skausmas jam nepraėjo. Iš kur brolis paėmė pagalį, tai yra ar jį atsinešė, ar rado ir paėmė jo kambaryje, kuriame iš tiesų buvo įvairių pagalių, nežino. Pastebėjo, kad brolio rankoje laikytas pagalys buvo apie metro ilgio, maždaug rankos riešo storio. Smūgio metu jis (G. S.) peilio rankoje neturėjo, nors ant stalo jis buvo. Dėl ko brolis L., su kuriuo jis nebendrauja, jam smogė pagaliu nežino, tačiau mano, kad tai galėjo įvykti ir dėl to, kad pas jį ateidavo R. G., kuris pats buvo jam sakęs, kad dėl to brolis L. pyksta. Dėl sužalojimo jam buvo pašalinta blužnis, patyrė didelį skausmą, kurį jaučia iki šiol, nebegali dirbti fizinio darbo.

Nukentėjusysis A. B. parodė, kad įvykio dieną jis buvo pas G. S., padėjo jam dirbti, o vakare išgėrinėjo. Kartu buvo ir R. G.. Apie 17.30 val. į kambarį įėjo L. S. bei dar keturi jam nepažįstami asmenys. Tik vieną jų jis žinojo kaip vyrą pravarde „(duomenys neskelbtini)“. Tik įėję ir nieko nesakydami L. S. bei „(duomenys neskelbtini)“, kurį vėliau sužinojo esant K., pradėjo juos visus tris mušti. Smūgių eiliškumo jis neprisimena, tačiau tvirtina, kad L. S. jam ranka ar pagaliu sudavė į „dantis“ bent du smūgius. Matė, kaip L. S., rankoje laikydamas pagalį, pripuolė ir prie G. S.. Pastarojo rankose jokio peilio jis nematė. Dėl gautų smūgių jis kažkuriam laikui prarado sąmonę ir nieko nebeprisimena. Atsigavęs pamatė, kad jiems visiems trims bėgo kraujas. G. iškvietė policiją. Jis skundėsi skausmu šone. Jis pats dvi savaites negalėjo valgyti, klibėjo priekiniai dantys, virš mėnesio juto žandikaulio skausmus. Dantys kliba ir šiuo metu, tačiau pas gydytojus nesikreipė. Dėl ko buvo sumuštas nežino. Anksčiau yra rašęs SMS žinutes L. S. podukrai nepilnametei S. B..

Liudytojas R. K. parodė, kad įvykio dieną savo draugo L. S. prašymu buvo nuėjęs pas šio brolį G. pakviesti ten išgėrinėjančio R. G., nes šis buvo palikęs užrakintą namuose L. S. draugės motiną, kurią prižiūrėjo. Įėjus į prieškambarį ir paprašius pakviesti R. G. G. S. jam sudavė smūgį ranka į veidą bei pasiūlė išgerti alaus. Atsisakęs grįžo pas L. S.. Po to jau su juo, sūnumi ir V.bei S. B. vėl nuvyko pas G. S.. Keršyti už patirtą smūgį neketino, jokių daiktų rankose neturėjo. Įėjus į kambarį jis sudavė vieną smūgį ranka prie stalo stovėjusiam G. S.. Matė, kaip L. S. sudavė du ar tris kartus į veidą A. B., o sugriebęs fotelio ar sofos atlošą - vieną kartą G. S. į šoną. Koks buvo šių smūgių eiliškumas jis neprisimena. G. S. rankoje jis matė peilį. Jis L. S. nepuolė, ką juo darė ar ketino daryti – nežino.

Liudytojas V. B. parodė, kad L. S. gyvena su jo motina. Su juo nėra susipykę. Įvykio dieną R. K. pasakė, kad su L. S. buvo nuvykę pas R. G., kuris prižiūrėjo jo (V. B.) močiutę, tačiau jo namuose nebuvo. Ketindami jį parsivesti nuėjo pas G. S., tačiau grįžo, nes G. S. sudavė „antausį“ R. K.. Tuomet pas G. S. nuvyko jau penkiese – jis, sesuo S., R. bei S. K. ir L. S.. Tikslas buvo pasiimti R. G.. Įėję į kambarį pamatė G. S., R. G. bei iki tol nepažįstamą A. B.. Jie visi sėdėjo prie stalo ir gėrė alų. Buvo girti. Pirmi įėję L. S. bei R. K. su G. S. pradėjo aiškintis, dėl ko šis sudavė R. K.. R. K. lyg pastūmė atsistojusį G. S. ir šis atsisėdo ant lovos. Taip pat pastebėjo, kad L. S. kažkur pagriebė pagalį ir juo sudavė sėdėjusiam G. S.. Kur pataikė nematė, nes užstojo šalia stovėjęs R. K.. Po to L. S. bandė kelti R. G., tačiau šis nėjo. Prieš išeinant sesuo pradėjo kalbėti, kad kažkas iš R. G. pažįstamų jai rašinėja žinutes bei skambinėja. Tada ji surinko tą numerį ir suskambo A. B. telefonas. Tai išgirdęs L. S. priėjo prie A. B. ir kumščiais pradėjo jį mušti. Sudavė kelis kartus į veidą, kol jis su seserimi L. S. sustabdė. L. S. suduodant smūgį pagaliu G. S. pastarojo rankose jokių įrankių, taip pat ir peilio, nebuvo, nors po įvykio jis iš kažko buvo girdėjęs kalbas, kad reikia sakyti, jog G. S. rankoje turėjo peilį.

Nepilnametė liudytoja S. B. (apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją) parodė, kad 2016 m. kovo 5 d. ar 6 d. L. S. ir R. K., kurio pravardė „(duomenys neskelbtini)“, nuvyko į (duomenys neskelbtini) kaimą aplankyti jos močiutės, kurią reikėjo prižiūrėti. Kartu su močiute gyveno jos dėdė R. G., kuris dažnai būdavo pas L. brolį G.. L. S. ir R. K. sugrįžus sužinojo, kad R. K. nuėjus pas G. S. pakviesti R. G. namo G. sudavė jam vieną kartą į veidą. R. K. buvo apsiašarojęs. Tada ji, R. K., L. S., jos brolis V. ir S. K. nuvažiavo iki G., nuėjo pas jį į namus. Į vidų pirmi įėjo R. K. ir L. S.. Kambaryje buvo G. S., R. G. ir A.. Jie buvo girti. Ji matė, kaip jiems įėjus G. S. nuo stalo paėmė peilį, o L. S. kažkur sugriebtu pagaliu jam sudavė į šoną. Po to su G. aiškinosi R. K.. Pamačiusi A., kuris jai skambinėjo bei rašinėjo žinutes, apie tai pasakė L. S. bei pati paskambino tuo numeriu. Pas Audrių suskambėjo telefonas. Tada L.du kartus sudavė kumščiais A. į veidą. Po to visi išėjo (1 t., b. l. 117-121).

Nepilnametis liudytojas S. K. (apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją) parodė, kad R. K. yra jo tėvas ir parodymus apie tėvo veiksmus duoti nesutinka. Dėl kitų asmenų padarytų veiksmų paaiškino, kad įvykio dieną jis, jo tėvas R. K., V. bei S. B. ir L. S. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą pas G. S.. Įėję į vidų rado R. G., G. S. ir iki tol jam nepažįstamą vyrą vardu Audrius. Jie gėrė alų. G. nepatenkintas pradėjo šokinėti, pasiėmė nuo stalo kažką panašaus į peilį, o L. S. ten radęs kažkokį pagalį sudavė juo G. į šoną. S. pasakė, kad A. jai rašinėja visokias nesąmones ir skambina į telefoną. S. iš savo telefono paskambino kažkokiu numeriu ir pradėjo skambėti A. telefonas. Visko neatsimena, tačiau po to kažkas vyko tarp A. ir L. S. (1 t., b. l. 158-160).

Liudytoja D. Š. parodė, kad 2016-03-06 apie 18.30 val. jai paskambino G. S. ir pasakė, kad buvo atėjęs brolis L. S. su draugais ir jį sumušė. Paminėjo, kad buvo kažkoks vyras pravarde (duomenys neskelbtini), S. bei V. B.. Taip pat pasakė, kad buvo išsikvietęs policiją. Kitą rytą apie 7 val. G. S. jai vėl paskambino ir pasakė, kad jam labai skauda pilvą, negali pasikelti ir paprašė atvykti. Nuvykusi G. S. rado gulintį lovoje, kurioje buvo ir kraujo dėmė. Po nosimi buvo sudžiuvusio kraujo. Kitokių sužalojimų ar mėlynių nepastebėjo. Jis negalėjo pajudėti, skundėsi skausmu pilve ir ji iškvietė greitąją pagalbą. Gydytojams išsivežus G. S. ji pasiliko, kiek aptvarkė kambarį. Ant stalo matė duoną, peilį, kortas, arbatos puodelį. Buvo užėjęs ir R. G., kuris skundėsi galvos skausmu, sakė, kad gavo nuo L. smūgį į galvą. A. B. vėliau jai taip pat sakė, kad buvo sumuštas, judėjo dantys. G. su L. seniai nesutaria, pastarasis labai pykdavo, kad R. G. ateidavo pas G. į svečius ir mano, kad būtent dėl to buvo sumuštas G.. Ji tebebendrauja su G. S. ir žino, kad jo sveikata yra bloga, jis nebegali dirbti, pastoviai dejuoja, nemiega naktimis.

Iš 2016-05-18 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr (duomenys neskelbtini) matyti, kad G. S. nustatytas pilvo sumušimas, pasireiškęs poodine kraujosruva pilvo dešinėje ir blužnies plyšimu. Sužalojimai padaryti mažiausiai dviejų trauminių poveikių kietais bukais daiktais arba paviršiais pasekoje ir dėl nustatyto blužnies plyšimo kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu (2 t., b. l. 127-128).

2016-03-24 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. B. randai po buvusių muštinių žaizdų apatinės lūpos gleivinėje ir smakro kairėje pusėje, apatinio žandikaulio kairės pusės antro danties panirimas padaryta kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2016-03-06. Sužalojimai padaryti ne mažiau trijų trauminių poveikių pasekoje, A. B. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas (2 t., b. l. 131).

Nukentėjusiajam G. S. 2016-03-06 d. 18.16 val. nustatytas 1,94 prom. girtumas (2 t., b. l. 69).

Nukentėjusiajam A. B. 2016-03-06 d. 18.22 val. nustatytas 2,71 prom. girtumas. (2 t., b. l. 70)

2016-05-24 garso įrašų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti Bendrojo pagalbos centro pateikti 2 garso įrašai. Pirmo garso įrašo “download 10.102.186.21“, padaryto 2016-03-06, pradėto 17.47 val., trukmė 4 minutės 16 sekundžių. Įraše girdisi vyro, prisistačiusio kaip S., balsas ir BPC darbuotojos balsas. Vyras pranešime nurodo, kad jis yra S., kad jam kraujas bėgo iš nosies, kad jis (duomenys neskelbtini), kad jį ir kitus sumušė brolis L. S.. Antro garso įrašo “download 10.102.186.21“, padaryto 2016-03-06, pradėto 18.01 val., trukmė yra 4 minutės 23 sekundės. Įraše girdisi vyro, prisistačiusio kaip A. B., balsas ir BPC darbuotojos balsas. Pranešėjas A. B. prašo iškviesti policiją į (duomenys neskelbtini) g., aiškina, kad juos sumušė L. S., kad jo dabar nėra. Fone girdisi vyriškas balsas - „Iš visos gryčios mum, kad puolė visus“, triukšmas. (2 t., b. l. 118-124).

Iš 2016-04-14 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus S. B. 2016-03-25 pateiktą mobilaus ryšio telefoną su SIM kortele, kurios abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), iš telefone ir SIM kortelėje esančių įeinančių, išeinančių SMS žinučių bei skambučių registrų duomenų matyti, kad 2016-02-22 bei 2016-03-16 buvo siunčiamos SMS žinutės bei fiksuoti skambučiai tarp šio bei abonentinio numerio (duomenys neskelbtini), priklausančio A. B. (2 t., b. l. 112-117).

Įvertinęs teisminio nagrinėjimo metu ištirtus ir aukščiau išdėstytus duomenis teismas pripažįsta juos įrodymais ir jų pagrindu konstatuoja, kad kaltinamojo L. S. veikos yra nusikalstamos, kvalifikuotos teisingai ir atitinka nusikaltimų, numatytų BK 135 str. 2 d. 3 p. bei 140 str. 1 d., sudėtis. Kaip minėta, dėl nukentėjusiajam G. S. nustatyto blužnies plyšimo jo sveikata sutrikdyta sunkiai. Šis sužalojimas, kaip nurodė nukentėjusysis bei pripažino kaltinamasis, padarytas smūgiuojant pagaliu į kairįjį šoną. L. S. patvirtino į nurodomą vietą smūgiavęs pakankamai stipriai ir pripažino, kad būtent jo veiksmais buvo sunkiai sutrikdyta G. S. sveikata. Įvertinus nustatytas įvykio aplinkybes konstatuotina, kad kaltinamasis L. S., nors ir nesiekė konkrečių pasekmių, tačiau numatė, kad jo smurtinių veiksmų išdavoje gali atsirasti įvairūs padariniai, tai yra bet kokio sunkumo sveikatos sutrikdymas, tačiau šių padarinių savo sąmonėje nekonkretizavo, taigi veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia ir jo veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius, tai yra kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Šiuos veiksmus kaltinamasis padarė savo brolio atžvilgiu, taigi sunkus sveikatos sutrikdymas padarytas esant BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytai kvalifikuojančiai aplinkybei.

Kaltinamasis, pripažindamas sunkiai sutrikdęs nukentėjusiojo sveikatą, kartu nurodė, kad tai padarė, tai yra smūgiavo pagaliu į šoną G. S., pamatęs, jog šis nuo stalo paėmė peilį. Taigi, kaltinamojo smūgis pagaliu nukentėjusiajam G. S., jo teigimu, buvo sąlygotas pastarojo veiksmo – peilio paėmimo į ranką. Kartu L. S. pripažino, kad paimdamas peilį G. S. jam niekaip negrasino, nieko nesakė ir jis dėl to net nesuprato, kokiu tikslu peilį paėmė brolis. Vertinant nurodomą aplinkybę pastebėtina, kad nukentėjusysis nuosekliai, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu neigė prieš patirdamas smūgį paėmęs į rankas peilį ar kitokį įrankį ir ketinęs juo atlikti kokius nors veiksmus. Priešingai, nukentėjusysis tvirtino pirma gavęs R. K. smūgį ranka į veidą, o tuoj pat ir brolio smūgį pagaliu. Šiuos nukentėjusiojo parodymus iš esmės patvirtino ir liudytojas V. B., kuris nurodė, jog pirmas prie G. S. priėjo bei jam sudavė smūgį ranka R. K., dėl ko G. S. atsisėdo ant sofos, o jau jam sėdinčiam smūgį pagaliu sudavė L. S.. Kartu šis liudytojas patvirtino, kad smūgio pagaliu metu G. S. rankose jokių įrankių, tarp jų ir peilio, nebuvo. Atkreiptinas dėmesys ir į liudytojo nurodytą aplinkybę, jog po įvykio jis girdėjęs kalbas (įvardinti autoriaus negalėjo), jog „reikia sakyti, kad G. rankose buvo peilis“. Nukentėjusysis A. B. taip pat nurodė G. S. rankose jokio peilio nematęs. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu teisme apklausti nepilnamečiai liudytojai S. B. bei S. K. teigė priešingai, tai yra prieš L. S. suduodant smūgį G. S. pastarojo rankoje matę pailį. Kartu ir jie nenurodė, kad nukentėjusysis konflikto metu būtų kam nors, tarp jų ir L. S., grasinęs ar atlikęs kokius nors kitus agresyvius veiksmus.

Vertindamas kaltinamojo, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus apie nurodytas įvykio aplinkybes, net ir nesant galimybės pašalinti akivaizdžius prieštaravimus dėl L. S. nurodomos bei nukentėjusiojo G. S. neigiamos aplinkybės - peilio paėmimą į ranką prieš smūgio pagaliu sudavimą nukentėjusiajam, teismas daro išvadą, kad nustatytomis įvykio aplinkybėmis akivaizdaus pavojingo kėsinimosi, tiesiogiai kėlusio grėsmę kaltinamojo sveikatai bei kitiems įstatymo saugomiems interesams ir tuo pačiu suponavusio teisę į būtinąją gintį, nebuvo. Net ir pripažinus ginčijamą kaltinamojo L. S. versiją konstatuotina, kad jo nurodomoje situacijoje nukentėjusysis G. S. grėsmės L. S. sveikatai ar gyvybei nekėlė, jokių aktyvių veiksmų neatliko, žodinių grasinimų neišsakė. Priešingai, ne G. S., o būtent L. S. su dar keturiais asmenimis atvyko į nukentėjusiojo namus ir nukentėjusiojo, kaip tvirtina kaltinamasis, dar ir buvusio stipriai apsvaigusio, atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą.

Kaltinamajame akte nurodoma, kad sunkų sveikatos sutrikdymą G. S. L. S. padarė suduodamas du smūgius, tačiau iš specialisto išvados bei ją pateikusio eksperto I. A. paaiškinimo teismo posėdyje matyti, kad blužnies plyšimą sukėlęs trauminis poveikis buvo į kairę G. S. pilvo pusę. Būtent į nurodomą vietą smūgiavęs pripažino kaltinamasis, šią aplinkybę patvirtino ir nukentėjusysis. Kartu G. S. nurodė, kad prisimena tik du jam suduotus smūgius – R. K. smūgį ranka į veidą bei L. S. smūgį pagaliu į kairį šoną. Kas ir kaip sudavė ir ar sudavė smūgį į dešinį šoną neprisimena. Esant nurodytoms aplinkybėms ir kaltinamajam kategoriškai tvirtinant sudavus tik vieną smūgį G. S., kaltinime nurodoma aplinkybė, kad L. S. antrą smūgį pagaliu sudavė G. S. ir į dešinį šoną, šalinama.

Pagrįstai, kaip jau nurodyta, kaltinamojo L. S. veika kvalifikuota ir pagal BK 140 str. 1 d. Jis pats pilnai pripažino sudavęs smūgius rankomis bei galimai ir koja A. B., o tai padarė supykęs dėl jo bandymo skambinant bei rašant SMS užmegsti ryšį su nepilnamete jo (L. S.) sugyventinės dukra S. B.. Nežymus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam A. B. padarytas būtent L. S. veiksmais.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmes kaltinamajam teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias bei ją sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis L. S. padarė tyčinius, baigtus, nesunkių bei labai sunkių kategorijoms priskiriamus nusikaltimus (BK 11 str. 3 d., 6 d.). L. S. nusikalto būdamas baustas administracine tvarka, įvairaus pobūdžio teisės pažeidimus, tarp jų ir nusikaltimą, darė ir po šiuo nuosprendžiu nustatytų nusikalstamų veikų padarymo. Nors L. S. nusikalto ir nebūdamas teistas, tai yra išnykus teistumui, tačiau praeityje buvo eilę kartų teistas (t.2 b. l. 167-179,189-190,194-199). Visos šios aplinkybės kaltinamąjį apibūdina išskirtinai neigiamai. L. S. sveikatos sutrikimų, galinčių turėti reikšmės skiriamai bausmei, nėra. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 1 d., ir nuoširdžiai gailisi. Nors kaltinamasis iš esmės pripažino ir savo kaltę pagal BK 135 str. 2 d. 3 p., tačiau kartu akcentavo ir neva neteisėtus bei jo veiką įtakojusius nukentėjusiojo veiksmus, neišreiškė gailėjimosi dėl padaryto nusikaltimo ir dėl to pripažinti jo atsakomybę už šią nusikalstamą veiką lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 str. 1 d. 2 p., nėra pagrindo.

Taigi, įvertinęs visas nurodytas bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas bylos aplinkybes, taip pat atsižvelgęs į nukentėjusiojo G. S. poziciją L. S. skiriamos bausmės atžvilgiu, tai yra jo prašymą griežtai nebausti L. S., teismas konstatuoja, kad BK 54 str. nuostatas atitiktų laisvės atėmimo bausmė, savo trukme nesiekianti BK 135 str. 2 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės trukmės vidurkio, bei BK 140 str. 1 d. sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė, savo trukme artima minimaliai šios bausmės rūšies trukmei. Kadangi nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms, už jas skiriamos bausmės bendrinamos griežtesne bausme apimant švelnesnę (BK 63 str. 5 d. 2 p.). Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 20 d. baudžiamuoju įsakymu L. S. yra pripažintas kaltu pagal BK 145 str. 1 d. bei 286 str., todėl atitinkamai, tai yra vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2 p., 9 d., bendrintina ir už šias nusikalstamas veikas paskirta bausmė.

Nukentėjusysis G. S. dėl nusikaltimu jam padarytos neturtinės žalos pareiškė 10000 Eur civilinį ieškinį, o nukentėjusysis A. B. – 400 Eur civilinį ieškinį. Kaltinamasis L. S. ieškinius iš esmės pripažino, tačiau išreiškė nesutikimą su jų dydžiais.

G. S. civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies, o A. B. – pilnai. Neturtinė žala pagal CK 6.250 str. 1 d. – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta nusikaltimu. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 str. 2 d. nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, nukentėjusiojo asmens turtinę padėtį bei kitas, turinčias reikšmės šiai bylai išspręsti, aplinkybes, taip pat į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus. Akivaizdu, kad L. S. nusikalstami veiksmai nukentėjusiesiems sukėlė fizinį skausmą, tam tikrą sukrėtimą, ilgalaikius nepatogumus. Nukentėjusysis G. S. neteko vidaus organo, tvirtina praradęs darbingumą, iki šiol jaučia skausmus. Įvertinus visas byloje nustatytas bei nukentėjusiųjų nurodytas aplinkybes, taip pat susiformavusią teismų praktiką, teismas konstatuoja, kad labiausiai teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus šiuo atveju atitiktų mažesnis nei G. S. prašomas neturtinės žalos dydis, tai yra 5000 Eur., bei A. B. prašomas priteisti neturtinės žalos dydis – 400 Eur. Žala padaryta nusikalstamais L. S. veiksmais ir jis privalo ją atlyginti (CK 6.263 str. 2 d.).

Byloje pareikštas ir Panevėžio teritorinės ligonių kasos 2352,38 Eur civilinis ieškinys (t. 1 b. l. 62-66). Ieškiniu prašomas priteisti išlaidas sudaro G. S. suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos. G. S. gydymo išlaidos atsirado dėl neteisėtų L. S. veiksmų ir jis privalo jas atlyginti Valstybinei ligonių kasai (CK 6.263 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

L. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p. bei 140 str. 1 d., ir jam paskirti bausmes:

pagal BK 135 str. 2 d. 3 p. – laisvės atėmimą šešeriems metams;pagal BK 140 str. 1 d. – laisvės apribojimą šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., 9 d. paskirtas bausmes bei Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 20 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą viešųjų darbų 8 mėnesiams bausmę subendrinti jas apimant ir L. S. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą šešeriems metams.

Į bausmę įskaityti dvi L. S. laikino sulaikymo nuo 2016-03-14 iki 2016-03-16 dienas, o bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo jo sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Priteisti iš L. S. penkis tūkstančius eurų (5000 Eur) G. S. neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš L. S. keturis šimtus eurų (400 Eur) A. B. neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš L. S. du tūkstančius tris šimtus penkiasdešimt du eurus 38 ct (2352,38 Eur) Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos už nukentėjusiajam G. S. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.

L. S. iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir pradėjimo jį vykdyti palikti kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei dokumento paėmimą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą Panevėžio apygardos teisme.