Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Žukovaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės A. T. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje M. O. (M. O.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini) nevedęs, dirbantis pagal individualią veiklą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 17 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, paskirta 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant tęsti darbą, o jo netekus pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje (bausmė atlikta),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

2. Šiais savo veiksmais M. O. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

II. Byloje surinkti duomenys

3. Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. gegužės 2 d. apklaustas įtariamuoju M. O. nurodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai. Nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų. Jie su R. B. yra sugyventiniai, kartu yra apie 3,5 metų, veda bendrą ūkį, bendrų vaikų neturi, gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Butas nuosavybės teise priklauso jam. Šiuo metu su sugyventine yra susitaikę, ji šiuo metu būna pas jį bute. 2025 m. balandžio 29 d. konflikto iniciatorius buvo jis ir visas konfliktas įvyko dėl pavydo. Jo sugyventinė R. B. grįžo vėlai iš darbo apie 22 val. Paklausus kur ji buvo, ši atsakė, kad dirbo iki vėlumos. Paprašęs R. B. parodyti „Wolt“ programėlę (sugyventinė dirba papildomai maisto išvežiotoja), ji neparodė, labai pasimetė ir paaiškino, kad iš tiesu buvo susitikusi su drauge. Anksčiau tarp jų jau yra buvę atvejų, kuomet jis buvo atėmęs jos mobiliojo ryšio telefoną ir pastebėjęs, kad jo sugyventinė bendrauja su kitu vyru. Šįkart pagalvojo, kad ji su juo buvo susitikusi. Jiems būnant buto koridoriuje, jis ją pastūmė. Sugyventinė nenukrito, o tiesiog atsirėmė į sieną. Po to jis R. B. pasakė, kad rinktųsi daiktus ir išeitų iš jo buto. Ji daiktų nesirinko, atėjo pas jį į virtuvę, o jis iš toli į ją metė keptą „tosteryje“ sumuštinį, kuris buvo kietas, kvadratinis su aštriais kampais, todėl ant sugyventinės dešinio žando yra užfiksuotas sužalojimas. Šį sužalojimą padarė ne su ranka, o su tuo mestu sumuštiniu. Nori pridurti, jog įvykio metu vienas vartojo alkoholinius gėrimus, vakare po darbo grįžęs išgėrė 6 laipsnių „Bačkorių“ vieną litrą alaus. Kai sugyventinė pradėjo verkti, jis jai liepė eiti rinktis daiktų, o jis nuėjo į miegamąjį miegoti. Po kažkurio laiko atvyko policija, atvažiavo ir greitoji medicinos pagalba. Po to, kai medikai apžiūrėjo R. B., ji susirinko savo daiktus ir išėjo su policijos pareigūnais. Iki atvažiuojant policijos pareigūnams ir greitajai medicinos pagalbai, jis davė sugyventinei 80 Eur, kad ji neprikalbėtų nebūtų dalykų policijos pareigūnams. Kitą dieną po įvykio jis susisiekė su R. B., jie susitarė susitikti. Susitikus jie susitaikė, jis davė jai 200 Eur, kad kažką sau nusipirktų, tai buvo jo atsiprašymo gestas. Šiuo metu jie ir toliau gyvena kartu. Jis ją labai myli, skirtis neplanuoja. Susitaikė, vienas kito atsiprašė, žada ir toliau kurti bendrą ateitį. Nuoširdžiai gailisi dėl savo tokių veiksmų (el. b. t. 1, b. l. 112 –114).

4. 2025 m. gegužės 26 d. papildomai įtariamuoju apklaustas M. O. parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai. Nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų. 2025 m. balandžio 29 d. dieną tarp jų su R. B. žodinis konfliktas dėl pavydo. Tą dieną ji neatsakingai pasielgė – neinformavo jo, kur yra, dėl ko jis labai sunerimo, kad jai galėjo nutikti kas nors blogo. Šiuo metu visų įvykio aplinkybių tiksliai nebeatsimena ir nenori jų vėl prisiminti ar kartoti, tačiau gerai prisimena, kad po žodinio konflikto su R. B. jis jai į veidą metė keturkampį, skrudintą sumuštinį „toster“ dėl ko ir atsirado minėtas sužalojimas. Labai gailisi dėl tokio savo elgesio ir pripažįsta, kad pasielgė nevyriškai. Taip pat nori priminti, kad R. B. atlygino jos patirtą žalą įvykio dieną, davė jai 80 Eur, o po įvykio jiems susitaikius jis jai sumokėjo dar 200 Eur. Šiuo metu R. B. iniciatyva jie yra susitaikę, gyvena kartu ir toliau veda bendrą ūkį. Jam yra išaiškinta galimybė ikiteisminį tyrimą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu. Nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgio ir labai apgailestauja. Prašo jam skirti pačią švelniausią bausmę, nes turi darbą, kuris yra vienintelis jo pajamų šaltinis. Jeigu jam būtų paskirtas areštas ar laisvės atėmimo bausmė, prarastų darbą ir atsidurtų beviltiškoje padėtyje (el. b. t. 1, b. l. 181–184).

5. Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. birželio 11 d. papildomai įtariamuoju apklaustas M. O. parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai. Nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų (el. b. t. 2, b. l. 1–3; 4–5).

6. 2025 m. balandžio 29 d. apklausta nukentėjusioji R. B. parodė, kad 2025 m. balandžio 29 d. apie 22 val., grįžo namo po darbo. Jos sugyventinis M. O., kuris buvo namuose ėmė reikšti nepasitenkinimą, kad ji per vėlai grįžo. Jis teigė, kad ji nedirbo taip ilgai, o taip kažkur leido laiką su kažkuo. Ji jam atsakė, kad ji tikrai dirbo ir niekur nebuvo, o išvežiojo užsakymus. Tuomet jis netikėdamas ja, trenkė jai kažkuria ranka į veido dešinę pusę tris kartus ir paėmęs už plaukų ją tampė. Dėl jo tokių veiksmų ji pajuto fizinį skausmą, kuriuos vertina 9 balais, o galvos srityje sukeltą skausmą vertina 7 balais. Dėl šio įvykio ji policijai pati neskambino tik parašė draugei žinutę, kad ją sumušė jos draugas ir prašė pranešti policijai. Iki atvykstant policijos pareigūnams ir medikams, jie susitarė, kad jis jai duoda pinigų už sukeltą fizinę žalą, kad galėtų nusipirkti vaistų. Jis jai davė 80 Eur, todėl ji jam šiuo metu pretenzijų dėl sukelto fizinio skausmo neturi ir rašyti pareiškimą atsisako. Su M. O. kartu gyvena 3 metus, smurto artimoje aplinkoje anksčiau tarp jų nėra buvę, tai yra pirmas kartas. Taip pat nori paminėti, kad nuo šiandienos ji išsikrausto ir persikelia gyventi į deklaruotą gyvenamąją vietą (el. b. t. 1, b. l. 15–18).

7. 2025 m. gegužės 7 d. papildomai apklausta nukentėjusioji R. B. parodė, kad ji gyvena bute adresu (duomenys neskelbtini), kuris priklauso jos sugyventiniui M. O.. Kartu su sugyventiniu jie veda bendrą ūkį, kažkur apie 3,5 metų. 2025 metų balandžio 29 dieną, apie 22 valandą, grįžo namo po darbo. Tą dieną dirbo „Wolt“ maisto išvežiotoja, o vakare po darbo buvo susitikusi su drauge. Tą pačią dieną su sugyventiniu buvo truputį apsipykę ir visą dieną nesusirašinėjo žinutėmis, nebendravo. Kai grįžo namo apie 22 val., įėjo pro buto duris, esančias adresu (duomenys neskelbtini), sugyventinis būdamas buto koridoriuje pradėjo reikšti jai pretenzijas, kodėl taip vėlai grįžo, kur buvo, ir klausė, ar buvo susitikusi su kitu vyru, prašė parodyti programėlę, kad įsitikintų, jog tikrai dirbo. Ji nesakė M. O., kad buvo susitikusi su drauge, nes kaip minėjo, jie jau buvo anksčiau tą dieną apsipykę dėl buitinių priežasčių – jis buvo nepatenkintas, kad nebuvo laiku paruošto maisto, taip pat dėl to, kad neleisdavo jam nueiti į barą su draugais ir panašiai. Konfliktas tą dieną kilo dėl M. O. pavydo ir jos neatsakingumo, jog nepranešė sugyventiniui kur yra. Koridoriuje įvyko trumpas pasistumdymas tarp jų. Negali tiksliai pasakyti, kas pradėjo stumti pirmas, tačiau susistumdymo metu ji tiesiog atsirėmė į sieną, bet nenukrito. Po to ji atstūmė M. O., kad jis atsitrauktų nuo jos, ir nuėjo į tualetą. Kai išėjo iš tualeto, sugyventinis į ją metė kietą, keturkampį, skrudintą „toster“ sumuštinį. Tai lėmė sužalojimus, kurie atsirado ant jos veido. Po to, kai sugyventinis į ją metė sumuštinį, ji pradėjo verkti. Verkė ne dėl to, kad jai skaudėjo, o todėl, kad emociškai buvo sunku suvokti, jog sugyventinis taip pasielgė. Jie visą dieną buvo susipykę, nekalbėjo, ir kai grįžo namo, sulaukė tokio jo elgesio. Buvo sunku priimti, kad po visų nesutarimų ir konfliktų jie toliau nesusikalbėjo, ir situacija dar labiau paaštrėjo. Po šio sugyventinio elgesio ji išsigando, jautė baimę, kad gali kilti muštynės, todėl būdama vonios kambaryje parašė draugei žinutę per programėlę „Messenger“, kurioje pasakė, kad pykstasi su M. O. ir, kad galimai gali kilti muštynės, po ko draugė ir iškvietė policiją. Vėliau dėl šio sprendimo labai gailėjosi, kad parašė draugei, nes iš tikrųjų nieko rimto nebuvo. Tiesiog buvo išsigandusi, nes M. O. elgėsi neįprastai – jį matė pirmą kartą tokį piktą. Jis vaikščiojo pirmyn ir atgal po butą, iš kambario į kambarį, atrodė tikrai labai įniršęs. Taip pat nori pridurti, kad konflikto metu ji sugyventiniui tik išsakė savo atsiprašymą už tai, kad nepasakė, kur buvo. Paaiškino, kad buvo su drauge ir todėl vėlai grįžo namo. Po ko sugyventinis dar labiau supyko, kai tiksliai įvardijo, su kokia drauge buvo susitikusi, nes jis nemėgsta šios draugės. Tačiau didžiąją konflikto dalį ji tylėjo ir nieko nesakė į jo priekaištus, nes nenorėjo kad situacija dar labiau paaštrėtų. Be to nori paaiškinti, kad tai buvo pirmas kartas, kai sugyventinis panaudojo prieš ją fizinį smurtą – anksčiau to niekada nebuvo. Dėl šios priežasties buvo labai šokiruota, pasimetusi ir supykusi, todėl policijai pasakė, kad jis jai trenkė ranka, nors iš tiesų sužalojimą patyrė nuo sumuštinio, kurį sugyventinis metė jai į veidą jiems būnant koridoriuje. Sugyventinis netampė jos už plaukų – tik pagriebė tam, kad ateitų su juo pasikalbėti, kadangi tuo metu ji vis vengė su juo kalbėti ir veltis į konfliktą. Kuomet M. O. pagriebė jai už plaukų, tuo metu ji jokio fizinio skausmo nepajuto. Pamatęs jos ašaras sugyventinis nuoširdžiai pradėjo atsiprašinėti jos už savo poelgį. Iki atvykstant greitajai medicinos pagalbai ir policijai, atsiprašymo metu davė jai 80 Eur už patirtus sužalojimus ir moralinę žalą, kad nusiramintų ir nebeverktų. Šiuo metu jie su sugyventiniu M. O. yra susitaikę ir toliau veda bendrą ūkį. Vienas kito atsiprašė, po ko sugyventinis atlygino jai turtinę žalą, susijusią su patirtais sužalojimais bei medicininių vaistų įsigijimo išlaidomis – jai buvo sumokėta 200 Eur. Dėl to pareiškia, kad civilinio ieškinio nereikš, nes jai padaryta žala buvo atlyginta. Sugyventiniui M. O. neturi jokių pretenzijų. Šiuo metu ji labiau save kaltina dėl viso šio įvykio, nes kartais supranta, kad elgiasi neatsakingai. Sugyventinis ja rūpinasi, pergyvena dėl jos, o ji tiesiog vaikiškai pasielgė – nepranešė, kad vėlai grįš ir, kad susitiks su drauge po darbo. Labai myli M. O., todėl prašo jam skirti pačią švelniausią bausmę, nes nori ir toliau su juo gyventi, vesti bendrą ūkį. M. O. yra labai geras ir rūpestingas žmogus, tik kartais perspaudžia tam tikrus dalykus, o ji neatsakingai į viską žiūri (el. b. t. 1, b. l. 136–140; 141–144).

8. 2025 m. balandžio 29 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2025 m. balandžio 29 d., apie 22.13 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu M. O. nenustatyta ranka sudavė 3 smūgius savo sugyventinei R. B., į veido bei galvos sritį ir paėmęs už plaukų ją tampė. Tokiais savo veiksmais M. O. sukėlė fizinį skausmą R. B. (el. b. t. 1, b. l. 1–10).

9. 2025 m. balandžio 29 d. apžiūros protokole nurodyta, kad R. B. žodiniu sutikimu yra apžiūrimas jos veidas bei galvos sritis. Apžiūrint veidą yra matomos paviršinis odos pažeidimas ant dešinio skruosto, patinimas kairiame antakyje. Apžiūrint galvos sritį sužalojimų išoriškai nesimato (el. b. t. , b. l. 28–30).

10. 2025 m. balandžio 30 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistės D. V. išvadoje Nr. G 1536/2025 (01), nurodyta, kad R. B. nustatyti odos nubrozdinimai dešiniame skruoste ir poodinė kraujosruva dešinės akies voke. Poodinė kraujosruva dešinės akies voke padaryta kietu buku daiktu (daiktais), odos nubrozdinimas dešiniame skruoste padaryti kietu, briauną turinčiu daiktu (daiktais) arba jo galu. Sužalojimai padaryti paros laikotarpiu iki apžiūros. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Esant įprastinėms sąlygoms tokių sužalojimų padarymo metu, gali būti jaučiamas fizinis skausmas. Sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Poodinė kraujosruva dešinės akies voke padaryta kietu buku daiktu (daiktais), odos nubrozdinimas dešiniame skruoste padaryti kietu, briauną turinčiu daiktu (daiktais) arba jo galu (el. b. t. 1, b. l. 41–42).

11. 2025 m. balandžio 29 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrima įvykio vieta adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 1, b. l. 19–21).

12. 2025 m. gegužės 19 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas garso įrašas BPC skambučio įrašas (ID 92384399825, skambučio pradžia_ 2025-04-29 22_14_47)“. Įrašo pradžia 2025-04-29 22:14:47. paimtas iš „Policijos registruojamų įvykio registro“. Moteris praneša, kad draugas sumušė jos draugę. <...>, adresu (duomenys neskelbtini), draugės vardas R. B. <...> (el. b. t. 1, b. l. 145–148).

13. 2025 m. gegužės 20 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimi pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai. Vaizdo įrašo pavadinimu „export-5y4ca“ apžiūra. Įrašo pradžia 2025-04-29 22:25:56, įrašo pabaiga 2025-04-29 22:55:56. <...> pareigūnai įvykio vietoje bendrauja su M. O. ir R. B.. M. O. nustatomas 0,94 promilių girtumas. Kitas pareigūno kūno kameros vaizdo įrašas pavadinimu „export-wtgre“, apžiūra. Įrašo pradžia 2025-04-29 22:25:54, įrašo pabaiga 2025-04-29 22:54:39 <...>moteris atsisako vykti su GMP medikais (el. b. t. 1, b. l. 149–157).

Motyvuojamoji dalis

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimas

14. BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia artimojo giminaičio ar šeimos nario mušimu ar kitokiu smurtavimu prieš jį. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata. Nustatant, ar dėl panaudoto fizinio smurto nukentėjusiajam kilo fizinis skausmas, atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017).??? Pagal BK 141 straipsnio 2 dalį šiame kodekse nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai. Šeimos santykiai yra tam tikras asmenų tarpusavio santykių pobūdis, jiems būdingas abipusis artumas, abipusė atsakomybė ir parama, t. y. kur kas daugiau nei draugiški santykiai, ir šie santykiai neturėtų būti trumpalaikiai. Šeimos santykiams turėtų būti būdingi ir bendri ūkiniai, buitiniai, asmeninės prigimties reikalai. Šeimos egzistavimą lemia faktiniai dviejų ar daugiau asmenų santykiai, pasižymintys abipusiu dvasiniu ir kitokiu jų artumu, todėl, sprendžiant klausimą, ar yra šeima, būtina atsižvelgti ne tik į ekonominius ar kitokius formalius, bet ir į emocinius asmenų ryšius.

15. Teismas konstatuoja, jog byloje surinktų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visuma įrodyta, kad M. O., smurtaudamas, nežymiai sutrikdė savo šeimos nario – sugyventinės R. B., su kuri, kartu gyvena apie 3,5 metų, veda bendrą ūkį, sveikatą. Kad nukentėjusioji ir M. O. yra sugyventiniai patvirtina jų abijeų parodymai apie gyvenimo kartu laikotarpį, bendro ūkio vedimo aplinkybė, bei nurodomi emociniai ryšiai vienas kito atžvilgiu. Be paties kaltinamojo parodymų, kuriuose jis dėl šios nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažino ir nurodė jos padarymo aplinkybes, M. O. kaltė pagrįsta kitais byloje surinktais įrodymais, atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus, t. y. nukentėjusiosios R. B. parodymais, bendrojo pagalbos centro skambučio duomenimis ir kitais rašytiniais byloje esančiais dokumentais (2025 m. balandžio 29 d. tarnybinis pranešimas, policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai, įvykio vietos apžiūros protokolas, specialisto išvada), kuriais nustatyta, kad šeiminio konflikto metu M. O. panaudodamas savo sugyventinės atžvilgiu fizinį smurtą, tyčia mesdamas į nukentėjusiąją kietą, skrudintą „toster“ sumuštinį, padarė R. B. nubrozdinimą dešiniame skruoste ir poodinę kraujosruvą dešinės akies voke. Fizinio skausmo faktą nukentėjusioji įvertino 7 iš 10 balų. Specialisto išvadoje konstatuota, kad apžiūrėjus nukentėjusiąją nustatyti sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Visi aptarti duomenys tarpusavyje sutampa, vieni kitus papildo, sudaro nuoseklią įrodymų grandinę ir neabejotinai patvirtina, jog kilusio žodinio konflikto metu tarp šeimos narių M. O. mušdamas ir smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė savo šeimos nario (sugyventinės) sveikatą. Atsižvelgiant į nustatytas bylos aplinkybes, M. O. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

16. Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra reglamentuojamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) IX dalies XXXI skyriaus pirmame skirsnyje (418–425 straipsniai). BPK 418 straipsnio nuostatos numato esmines baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prielaidas, t. y. : 1) baudžiamasis įsakymas gali būti priimtas dėl nusikalstamų veikų už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos (BPK 418 straipsnio 1 dalis); 2) proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu būtinas kaltinamojo sutikimas (BPK 418 straipsnio 2 dalies); 3) teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti (BPK 418 straipsnio 1 dalis); 4) prokuroras, priėmęs sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, privalo apie tai pranešti nukentėjusiajam, kuris turi teisę per 7 dienas nuo pranešimo gavimo apskųsti tokį sprendimą (BPK 418 straipsnio 4 dalis).

17. Įstatymų leidėjas BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatė alternatyvias bausmės rūšis: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas ir laisvės atėmimas iki dvejų metų. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. O. 2025 m. birželio 11 d. informuotas apie galimybę procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko su prokurorės sprendimu kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su bausmės rūšimi (el. b. t. 2, l. 10–13; 17–18). 2025 m. birželio 11 d. M. O. proceso veiksmo specialiame priede pareiškė, jog su bausmės rūšimi ir dydžiu nesutinka, prašo pakeisti į baudą, nes yra dirbantis ir gali jam paskirtą baudą sumokėti (el. b. t. 2, b. l. 14-16). Nukentėjusiąja pripažintai R. B. 2025 m. birželio 11 d. pranešta apie sprendimą užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu (el. b. l. 19–20;22), civilinis ieškinys nepareikštas. Įvertinus šių aplinkybių visumą konstatuotina, kad prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka BPK 419 straipsnio nuostatas, todėl teismas sprendžia, kad baudžiamasis procesas gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.

18. Spręsdamas klausimą dėl bausmės paskyrimo teismas įvertina visas baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir vadovaujasi BK 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, baudžiamąją atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kartu teismas atsižvelgia į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį – kaip ir ar konkrečioje situacijoje paskirta bausmė įgyvendins jai keliamus tikslus. M. O. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą prieš savo šeimos narį. Byloje nustatyta, kad M. O. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir gailisi, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad M. O. veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Administracine tvarka 2025 m. kartą baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, paskirta bauda nesumokėta, 2024-2023 m. taip pat kelis kartus baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtos baudos sumokėtos (el. b. l. 81–97). Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį duomenimis, M. O. 2024 m. birželio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu buvo paskirta 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, bausmė atlikta (el. b. t. 1, b. l. 75–78; 98–101). SODROS duomenimis, M. O. nuo 2020 m. gegužės 17 d. vykdo individualią veiklą (e. b. t. 1, b. l. 79–80). Kaltinamasis M. O. atsiprašė savo sugyventinės R. B., jie susitaikė. Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti M. O. parenkant laisvės apribojimo bausmės rūšį. Viešiems darbams sutikimo nėra, o skirti griežtesnę bausmės rūšį neatitiktų teisingumo principo. Teismas pažymi, kad kaltinamojo prašoma paskirti bauda, nėra numatyta kaip galima bausmės rūšis straipsnio, pagal kurį atsako M. O. sankcijoje. Todėl teismas negali svarstyti šios bausmės rūšies taikymo, nes pagal BK 54 straipsnio 1 dalį, teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją. Pagal BK 48 straipsnio 2 dalį, laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Teismas vertina, kad šiuo atveju atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę ir jo veikos pavojingumą, M. O. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, nustatoma didesnis negu minimalus galimas dydis, t. y. 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimas be intensyvios priežiūros vietoje jos įpareigojant visą laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigose; tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, uždrausti visą laisvės apribojimo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį).

19. Teismas vadovaudamasis BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 72⁵ straipsniu, atsižvelgdamas į tai, kad byloje yra duomenų apie konfliktinius santykius tarp šeimos narių, kurių sprendimui pasirenkami ir smurtinio pobūdžio metodai, o nusikalstama veika buvo padaryta apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui, sprendžia, kad bausmės tikslams pasiekti gali padėti baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo prevencijos programose, įpareigojamas sudalyvauti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo išklausant visą šios programos kursą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė mažinama trečdaliu, paskiriant 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su nurodytais įpareigojimais ir draudimais.

V. Dėl kardomosios priemonės ir kiti klausimai

20. Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. gegužės 2 d. M. O. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (el. b. l. 115–118), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, šiam įsiteisėjus – panaikintina.

21. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, byloje esančius vaizdo ir garso įrašus palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

M. O. (M. O.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros vietoje jos įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas), būti namuose nuo 23 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis) bei uždraudžiant visu bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį) (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti 1/3 ir skirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros vietoje jos įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas), būti namuose nuo 23 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis) bei uždraudžiant visu bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį) (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 72⁵ straipsniu, M. O. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo prevencijos programoje, per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausant visą šios programos kursą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

M. O. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, byloje esančius vaizdo ir garso įrašus palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

1) laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19–22 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1. susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos;

2. atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3. laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4. pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

5. kai jiems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.

2) bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyrius, Vilnius, Kareivių g. 1, tel. +370 672 88 430, +370 672 94 080, elektroninis paštas rytu.skyrius@probacija.lt);

3) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

4) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.