- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-23
- Bylos Nr.
- e2-2964-861/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-33422-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Donata Kravčenkienė
- Ieškovas
- I. Š., L. Č. Š.
- Atsakovas
- M. T. U.
- Advokatai
- Dainius Kenstavičius, Gediminas Pranevičius
- Kategorijos
- 2.6.11pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovei I. Š., ieškovų L. Č. Š. ir I. Š. atstovui advokatui Dainiui Kenstavičiui,
viešame nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų L. Č. Š. ir I. Š. ieškinį atsakovui M. T. U. dėl teisės į privatų gyvenimą pažeidimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydamai pripažinti atsakovą M. T. U. pažeidus ieškovų L. Č. Š. ir I. Š. teisę į privatumą; priteisti iš atsakovo ieškovo L. Č. Š. naudai 1 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo už teisės į atvaizdą bei privataus gyvenimo pažeidimą; priteisti iš atsakovo ieškovės I. Š. naudai 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo už teisės į privataus gyvenimo neliečiamumo apsaugą pažeidimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2020-09-22 atsakovas socialiniame tinkle Facebook paskelbė įrašą, kuriame nurodė „Kol šiandien Vilniuje vyko ekologinė bėda ir iš Vilniaus vandenų vamzdynų laisvai liejosi fekalijos į Nerį, tol Vilniaus vandenų direktorius M. Š. sau (duomenys neskelbtini) kepė šašlykiukas. J Su tokiu apgailėtinu požiūriu į darbą, gamtą ir vilniečius realiai fekalijom jis užsipildė pats save ir visą Vilniaus vandens reputaciją“. Nurodo, kad kartu su įrašu taip pat paviešintos foto nuotraukos, kuriose matomas L. Č. Š. (toliau – Ieškovas 1) privačioje teritorijoje. Nuotraukoje taip pat užfiksuota privati teritorija – kotedžas ir kiemas, priklausantis privačiam asmeniui I. Š. (toliau – Ieškovė 2). Atsižvelgiant į tai, kad nei ieškovas 1, nei privačios teritorijos savininkas ieškovė 2 nėra davę sutikimo publikuoti šių nuotraukų, toks elgesys pažeidė ieškovų teisę į privatumą, todėl atsakovas turi atlyginti ieškovams sukeltą neturtinę žalą.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į patikslintą ieškinį nurodė, jog nesutinka su patikslintu ieškiniu, prašė jį atmesti. Pažymėjo, ieškovų patikslintu ieškiniu pateikti reikalavimai yra pertekliniai ir prieštarauja vienas kitam. Nurodė, kad atsakovas yra baigęs Vilniaus Universiteto Komunikacijos fakulteto žurnalistikos institutą, taip pat Vilniaus Universiteto Tarptautinę verslo mokyklą. Jis daug metų dirbo kultūros vadybos, marketingo ir socialinių projektų srityse. Teigia, kad iš socialinės ir visuomeninės veiklos, kuria užsiima atsakovas, darytina išvada, kad atsakovas yra išsilavinęs, pilietiškas ir aktyvus visuomenės narys, užsiimantis žurnalistine veikla. Pažymėjo, kad 2020-09-22 apie 13 val. Vilniaus mieste į Nerį dėl UAB „Vilniaus vandenys” vykdytų remonto darbų, vienoje iš įmonės siurblinių, išsiliejo fekalijos. Tuo metu buvo manoma, kad šis įvykis prilyginamas didžiulei ekologinei nelaimei ir gamtai padaryta didžiulė žala. 2020-09-22 atsakovas buvo apsistojęs (duomenys neskelbtini) ir žinojo, kad šalia jo gyvena UAB „Vilniaus vandenys” direktorius M. Š.. Sužinojęs apie ekologinę nelaimę, įvykusią (duomenys neskelbtini), atsakovas nufotografavo M. Š. ir 2020-09-22 16:51 val., savo asmeninėje socialinio tinklo Facebook paskyroje pasidalino pranešimu. Prie šio pranešimo taip pat buvo paskelbtos ir 5 nuotraukos. 2020-09-22 16:52 val., atsakovas iš savo asmeninio socialinio tinklo Facebook paskyros pašalino vieną iš penkių nuotraukų prie paskelbto įrašo. 2020-09-22 17:57 val., atsakovas iš savo asmeninio socialinio tinklo Facebook paskyros pašalino dar dvi iš keturių nuotraukų prie paskelbto įrašo. 2020-09-22 21:19 val., atsakovas iš savo asmeninio socialinio tinklo Facebook paskyros pašalino visas nuotraukas, palikdamas tik pranešimą. Nuotraukos buvo matomos apie 4 valandas. Teigia, kad visi asmenys, matantys atsakovo paskelbtus pranešimus Facebook asmeninėje paskyroje yra jo draugai ir pažįstami asmenys. Pašaliniams asmenims atsakovo įrašai nėra matomi, kadangi jo paskyra yra privati. Nėra duomenų ar nuotraukos, kuriomis pasidalino atsakovas, buvo peržiūrėtos. Pažymėjo, kad atsakovas siekė užfiksuoti M. Š., kuris padarė teisės pažeidimą. Atsakovo manymu, UAB „Vilniaus vandenys” direktoriaus pareiga, nutikus tokio mąsto nelaimei, nedelsiant vykti į darbovietę ar nelaimės vietą ir tokią problemą spręsti. Atsakovas fiksuodamas teisės pažeidimą, nesiekė užfiksuoti kitų asmenų kartu su M. Š., taip pat nesiekė pažeisti asmenų privatumo, nes manė, kad teritorija, kurioje buvo fotografuojamas M. Š., priklauso jam ar yra kitaip teisiškai jo valdoma. Po įvykio atsakovas susisiekė su UAB „Vilniaus vandenys” komunikacijos skyriaus vadove R. S. dėl ekologinės nelaimės ir įmonės direktoriaus veiksmų, prašė suteikti jam informaciją apie institucijos veiklą, tačiau išsami informacija jam suteikta nebuvo. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas negali patvirtinti ar būtent ieškovų pateiktos nuotraukos buvo paviešintos asmeninėje atsakovo Facebook paskyroje, nes jo darytose nuotraukose buvo fiksuojamas M. Š.. Atsakovas pripažįsta, kad nufotografavo M. Š. ir šia nuotrauka pasidalino savo asmeninėje Facebook paskyroje. Asmenų, kurie teikia šį ieškinį, atsakovas nepažįsta, apie juos Facebook paskyroje nerašė. Ieškovo 1 pateiktose nuotraukose matomi du asmenys, t. y. M. Š. ir asmuo su kepure ir tamsiais akiniais, kuris yra sunkiai atpažįstamas. Atsakovas negali patvirtinti, kad būtent šios nuotraukos buvo paviešintos jo asmeninėje Facebook paskyroje, kadangi ieškovo 1 pateikti įrodymai nėra tinkamai užfiksuoti, t. y. nėra užfiksuoti antstolio. Vieta, kurioje buvo fotografuojamas M. Š., buvo atvira, gerai matoma nuo gatvės, neuždengta. Vertina, kad norėdami privatumo asmenys, gyvenamųjų namų kiemuose, atviras erdves stengiasi pridengti ar paslėpti. Teigia, kad fiksuojant pažeidimą, atsakovas negalėjo pašalinti namo iš nuotraukos.
Ieškovai pateikė dubliką, kuriame pažymėjo, jog UAB „Vilniaus vandenys“ direktoriaus buvimas (duomenys neskelbtini), privačioje vietoje, ir atsakovo minimas ekologinis įvykis yra nesusiję dalykai, neturintys tiesioginio ryšio. Pažymėjo, kad nors 2020-09-22 Vilniuje buvo užfiksuotas ekologinis incidentas, tačiau tą pačią 2020-09-22 dieną, žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad į Nerį pateko tik dalinai išvalytos nuotekos, nelaimė truko trumpą laiką 30-60 min., gedimas pašalintas, gamtai padaryta žala – nedidelė. Aplinkybes, kad egzistavę gedimai pašalinti nedelsiant ir įvykis didelės žalos nesukėlė buvo žinomos dar prieš paviešinant atsakovo įrašą Facebook platformoje, patvirtina atsakovo pateikta publikacija, kuri lrt.lt tinklalapyje patalpina 13:51 val. bei atnaujinta 14:11 val. Joje numatyta, kad nuotekų liejimasis į upę jau sustabdytas, aplinkos apsaugos specialistės nuomone „tarša neturėtų būti didelė“. Atsakovas įrašą socialiniame tinkle patalpino tik 16:51 val. Atsakovas nurodė, jog siekė užfiksuoti UAB „Vilniaus vandenys“ direktorių atliekant „teisės pažeidimą“, tačiau pats pripažįsta, kad tik jo manymu, UAB „Vilniaus vandenys“ direktorius M. Š. nutikus aukščiau minimai ekologinei nelaimei turėjo nedelsiant vykti į darbovietę ar nelaimės vietą ir tokią problemą spręsti, tačiau jokių teisės aktų, kuriuose būtų įtvirtintos tokios juridinio asmens vadovo pareigos nepateikė. Teigia, kad atsakovas jokių realių teisės aktų pažeidimų neužfiksavo. Informacijos viešinimas apie M. Š. ir su tuo susijusios aplinkybės nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, kadangi M. Š. nėra šios bylos šalis. Vien faktas, kad su atsakovo publikuotu įrašu ir pateiktomis nuotraukomis galėjo susipažinti bent vienas trečiasis asmuo, sąlygoja, kad įrašas nebuvo privatus. Atsakovo neteisėtai padarytas nuotraukas galėjo matyti neapibrėžtas trečiųjų asmenų ratas, jiems taip pat buvo sudarytos sąlygos tas nuotraukas kopijuoti, jomis naudotis. Atsakovas negali nurodyti tikslaus asmenų mačiusį įrašą ir publikuotas nuotraukas skaičiaus. Pažymėjo, kad atsakovas kelia abejones, ar kartu su ieškiniu pateiktos nuotraukos buvo publikuotos kartu su jo įrašu socialiniame tinke, bet būtent jam kyla pareiga įrodyti, kad ieškovų nurodytos aplinkybės ir jas pagrindžiantys įrodymai yra neteisingi. Pateiktose nuotraukose matoma, kad ieškovei 2 priklausanti namo teritorija aptverta, terasa, kurioje užfiksuoti asmenys, yra vidinėje kiemo pusėje, o atsakovas nuotraukas užfiksavo ne nuo gatvės, o iš kaimyninio sklypo, todėl atsakovas nepagrįstai teigia, kad vieta, kurioje buvo fotografuojama yra atvira, gerai matoma nuo gatvės, neuždengta.
Atsakovas pateikė tripliką, kuriame nurodė, kad nėra nustatyta, kuri nuotrauka buvo viešai skelbta ir kokia buvo šio skelbimo trukmė. Laikytina, kad šios aplinkybės nustatymas yra esminė sąlyga tolimesniam bylos nagrinėjimui. I. Š. yra bendrasavininkė kotedžo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dėl kurio nuotraukos reiškiamas ieškinys. Kitas bendrasavininkas yra jos sutuoktinis M. Š.. Kotedžas laikomas bendru sutuoktinių turtu. Atsakovas teigia, kad jis turėjo teisę fotografuoti M. Š., kaip netinkamai vykdantį UAB „Vilniaus vandenys“ direktoriaus pareigas. Fotografuojamas M. Š. buvo fone jam nuosavybės teises priklausančio kotedžo. Ieškovė I. Š. nebuvo matoma. Ieškovas L. Č. Š. yra M. Š. tėvas. Atsakovas pažymi, kad nėra aišku, kaip tėvo nuotrauka šalia savo sūnaus gali kenkti tėvo reputacijai. Teigia, kad nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų neigiamas pasekmes ieškovo reputacijai.
Teismo posėdžio metu ieškovų advokatas paaiškino, kad atsakovo pasidalintose nuotraukose matosi ieškovas bei ieškovės būstas. Atsakovo įrašas nėra privatus, jį gali matyti neribotas skaičius asmenų, ne tik atsakovo draugai. Nuotraukoje užfiksuota privati namų valda, ne vieša vieta. Privačioje erdvėje žmonės turi teisėtą lūkestį būti privačiai, jaustis saugiai. Pažymėjo, jog norint fotografuoti privačioje erdvėje reikia gauti sutikimą, o sutikimo atsakovas neturėjo. Atsakovas pats pašalino nuotraukas, taip pripažino faktą, kad skelbti nuotraukų negalėjo, tačiau teisės pažeidimas padarytas. Akcentavo, kad teritorija aptverta tvora, tai yra privatus būstas, kuris priklauso taip pat ir ieškovei. Kiek žmonių matė nuotrauką, neaišku, nes ji skelbta viešai Facebook paskyroje. Pažymėjo, kad medicininė informacija yra viena iš priemonių įrodinėti žalą.
Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) pailsėti. Terasoje pastebėjo, kad skambina kažkoks žmogus, visą situaciją suprato, kai pamatė nuotraukas, jas parodė marti. Ieškovui skambino daug žmonių, domėjosi situacija, kišosi į asmeninį gyvenimą, jis visiems turėjo aiškintis, dėl to labai susierzino. Ieškovas nedirba, yra neįgalus, pensininkas. Paaiškino, kad jo sūnus buvo terasoje, kepė šašlykus, ieškovas buvo terasoje, o prie tvoros vaikščiojo atsakovas. Nurodė, kad buvo neseniai grįžęs iš ligoninės, o po nuotraukų paviešinimo jam pakriko nervai, ima pyktis.
Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad 2020-09-22 buvo eilinė darbo diena, dirbo nuotoliniu būdu. Gavo žinutę per skype programą, kad pažiūrėtų atsakovo profilį. Nurodė, kad buvo išviešintas namas, šeima, jos gyvenimas, interjero detalės. Pamačius foto, jautėsi kaip radusi išplėštus namus, kad iš jos tyčiojasi. Akcentavo, kad atsakovo profilis yra viešas, jis taip pat viešina bylos detales. Akcentavo, kad jos paauglė dukra pamatė neigiamame kontekste ieškovės namus, dėl to dukra atsisako vykti į (duomenys neskelbtini). Dukra patyrė šoką, bijo išeiti iš namų, bijo važiuoti autobusu, taxi. Ieškovei sutriko psichinė sveikata, iki šiol patiria panikos atakas, ji kreipėsi į psichiatrą, vartoja vaistus. (duomenys neskelbtini) jų ir atsakovo namai stovi vienas priešais kitą. Savaitgaliais mato atsakovą 1 kartą per dieną. Pažymėjo, kad praeitą savaitę buvo (duomenys neskelbtini), o atsakovas vėl slankiojo aplink namus, užduoda klausimus. Vyro klausia, ar jo dar neatleido, provokuoja, viską įrašinėja. Nuotraukose yra ir ieškovės vyras. Išsigando ir mažametė dukra. Nurodė, kad nuotraukų išviešinimas pakenkė ieškovės karjerai, kolegos neigiamai žiūri, yra nepasitikėjimas, pajuokavimai su neigiamu šleifu. Tai buvo ne tik nuotraukos, buvo neigiamas tekstas, kuris lietė jos vyrą, taip pat ir ją. Dėl ieškinio su vyru nesitarė. Nurodė, kad pasiūlė uošviui prisidėti prie ieškinio. Terasoje jos nebuvo, nuotraukoje užfiksuota koja nėra ieškovės. Nuotrauka yra namo, su numeriais. Akcentavo, kad šeima buvo paminėta komentaruose. Atsakovas sistemingai rašo apie bylą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad yra baigęs žurnalistiką, dirbęs žurnalistu, yra aktyvus, domisi viešu Lietuvos gyvenimu. Teigia, kad nufotografavo ir paskelbė žinutę apie UAB „Vilniaus vandenys“ direktoriaus M. Š. aplaidų požiūrį į darbą. Vertina, kad tai yra prastas pavyzdys, nepilietiška. Nuotraukose fiksavo pažeidimą, kad į nuotraukas pateko kotedžas apgailestauja. Teigia, kad kitaip negalėjo nufotografuoti. Iš karto parašė užklausą UAB „Vilniaus vandenys“ su klausimu, ar M. Š. dirba. Gavo atsakymą, kad nuotraukų padarymo dieną buvo darbo diena. Vertina, kad įrašu įvykdė pilietinę pareigą. Pažymėjo, kad po kokių 20 min. per tvorą M. Š. jau šaukė atsakovui, sakydamas jam, ką ir kodėl kelia į internetą, M. Š. priekaištavo, kad matėsi jo šeima. Po maždaug 40 min. atsakovas išėmė nuotrauką su šeima. Akcentavo, kad privačioje teritorijoje viešas žmogus darantis pažeidimą gali būti filmuojamas. Po tam tikro laiko atsakovas išėmė visas nuotraukas. Šeimos įkelti nenorėjo. Su šeima nuotraukos buvo įkeltos iki 50 min., visos kitos 3-4 val. Teigia, kad jo Facebook paskyros matomumas nėra didelis, turi apie 900 draugų. Atkreipė dėmesį, kad nuotraukas darė būtent M. Š., ne privačių asmenų – jie buvo tolumoje kadre, bet atpažįstamumas minimalus. Ieškovės pareigų nežinojo.
Baigiamųjų kalbų metu ieškovų advokatas nurodė, kad atsakovas 16:51 val. pasidalino publikacija. LRT 14:15 val. paskelbė, kad tarša sustabdyta, paaiškinta, kad tarša neatrodo didelė. DELFI straipsnyje nurodyta, kad nuotekos yra dalinai išvalytos. Nėra aišku, kodėl atsakovas jau po spaudoje paskelbtos informacijos, jog tarša yra sustabdyta, po kelių valandų vis tiek skelbė privačių asmenų nuotraukas. Akcentavo, kad nuotraukoje ieškovas ir M. Š. nufotografuoti vienodu planu. Iš esmės pažeidimą dalyje dėl teisės į atvaizdą atsakovas pripažino.
Baigiamųjų kalbų metu ieškovė akcentavo, kad tiek ji, tiek vaikai patyrė didelę psichologinę traumą. Pakenkė jos karjerai bei reputacijai. Ieškovei sutriko sveikata, atsirado nemiga, o kai įvyko panikos priepuolis, prireikė vaistų. Iš pradžių manė, kad susitvarkys pati, be medikų. Į medikus kreipėsi vasario mėn., kovo mėn. receptas pakartotinis. Psichiatrė išrašė vaistų nemigos. Iki šiol vartoja vaistus nuo nerimo, jai teikiama psichologo pagalba.
Baigiamųjų kalbų metu atsakovo advokatas nurodė, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovų reikalavimus. Atsakovas yra žurnalistas, M. Š. – viešai atsakingas asmuo. Kai įvyko nelaimė, atsakovui kilo klausimų, todėl jis nufotografavo M. Š.. Sutinka, kad įdėtos nuotraukos į asmeninę Facebook paskyrą yra paviešinimas, tačiau privačiam asmenų ratui. Nuotraukos buvo labai trumpą laiką. Atsakovas manė, kad vykdomas teisės pažeidimas. Akcentavo, kad ieškinys pareikštas tik po kelių mėnesių, iki tol jokių pretenzijų ieškovai atsakovui neturėjo. Ieškovas nuotraukoje neatpažįstamas, kokie konkrečiai neigiami padariniai kilo ieškovui, nėra duomenų, žala nėra įrodyta. Ieškovės nuotraukos iš viso nėra. Nuotraukoje jos namas, bet jis yra ir M. Š. namas. Nuotraukose daiktai nekonkretizuoti. Ieškovė dėl savo sveikatos pablogėjimo pateikė tik 2 receptus. Atkreipė dėmesį, kad byla yra vieša, o ieškovu turi būti M. Š..
Baigiamųjų kalbų metu atsakovas nurodė, kad jis nuotraukas ir įrašą kėlė nepiktybiškai. Vertina, kad negalima bausti piliečio, jeigu jis manė, kad M. Š. aplaidžiai vykdė darbą. Teigia, kad paskelbė savo nuomonę.
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas ieškinys tenkinamas iš dalies.
Byloje nustatyta, kad 2020-09-22 atsakovas socialiniame tinkle Facebook paskelbė įrašą, kuriame nurodė „Kol šiandien Vilniuje vyko ekologinė bėda ir iš Vilniaus vandenų vamzdynų laisvai liejosi fekalijos į Nerį, tol Vilniaus vandenų direktorius M. Š. sau (duomenys neskelbtini) kepė šašlykiukas. J Su tokiu apgailėtinu požiūriu į darbą, gamtą ir vilniečius realiai fekalijom jis užsipildė pats save ir visą Vilniaus vandens reputaciją“. Kartu su įrašu taip pat paviešintos nuotraukos, kuriose matomas ieškovas privačioje teritorijoje. Nuotraukoje taip pat užfiksuota privati teritorija – kotedžas ir kiemas, priklausantis privačiam asmeniui ieškovei I. Š.. Ieškovai teigia, kad nėra davę sutikimo publikuoti šių nuotraukų, toks elgesys pažeidė ieškovų teisę į privatumą, todėl atsakovas turi atlyginti ieškovams sukeltą neturtinę žalą. Atsakovas nurodo, kad jis 2020-09-22 sužinojęs apie ekologinę nelaimę, įvykusią Vilniuje, nufotografavo M. Š. ir 2020-09-22 16:51 val., savo asmeninėje socialinio tinklo Facebook paskyroje pasidalino pranešimu. Prie šio pranešimo taip pat buvo paskelbtos ir 5 nuotraukos. Teigia, kad jis siekė užfiksuoti M. Š., kuris padarė teisės pažeidimą, nes vertina, kad UAB „Vilniaus vandenys” direktoriaus pareiga, nutikus tokio mąsto nelaimei, nedelsiant vykti į darbovietę ar nelaimės vietą ir tokią problemą spręsti. Atsakovas fiksuodamas teisės pažeidimą, nesiekė užfiksuoti kitų asmenų kartu su M. Š., taip pat nesiekė pažeisti asmenų privatumo.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.114 straipsnio 1 dalis numato, kad civilinė teisė saugo asmenines neturtines teises ir vertybes, t. y. vardą, gyvybę, sveikatą, kūno neliečiamybę, garbę, orumą, žmogaus privatų gyvenimą, autoriaus vardą, dalykinę reputaciją, juridinio asmens pavadinimą, prekių (paslaugų) ženklus ir kitas vertybes, su kuriomis įstatymai sieja tam tikrų teisinių pasekmių atsiradimą. CK 2.22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad fizinio asmens nuotrauka (jos dalis), portretas ar kitoks atvaizdas gali būti atgaminami, parduodami, demonstruojami, spausdinami, taip pat pats asmuo gali būti fotografuojamas tik jo sutikimu. Šia norma įtvirtinama bendroji taisyklė, kad visais atvejais reikia asmens sutikimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad asmens nuotraukos publikavimas be jo sutikimo reiškia šio teisės į atvaizdą pažeidimą. Sprendžiant dėl to, pažeista asmens teisė į atvaizdą ar ne, svarbu ir tai, kokio tikslo siekta publikuojant nuotrauką: informuoti visuomenę ar tik patenkinti jos smalsumą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 22/2012). Privataus gyvenimo neliečiamumas reiškia tai, kad informaciją apie asmens privatų gyvenimą galima skelbti tik jo sutikimu (CK 2.23 straipsnio 1 dalis). Tokį sutikimą asmuo gali išreikšti žodžiu, raštu arba toks sutikimas gali būti nuspėjamas iš konkliudentinių veiksmų. CK 2.23 straipsnio 2 dalyje nurodytas pavyzdinis ir nebaigtinis privataus gyvenimo pažeidimo atvejų sąrašas, apimantis teisę į būsto neliečiamybę, korespondencijos slaptumą, draudimą asmenis stebėti ir kt. To paties straipsnio 3 dalis numato, kad draudžiama rinkti informaciją apie privatų asmens gyvenimą pažeidžiant įstatymus. Asmuo turi teisę susipažinti su apie jį surinkta informacija, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Draudžiama skleisti surinktą informaciją apie asmens privatų gyvenimą, nebent, atsižvelgiant į asmens einamas pareigas ar padėtį visuomenėje, tokios informacijos skleidimas atitinka teisėtą ir pagrįstą visuomenės interesą tokią informaciją žinoti. Teisę į fizinio asmens privataus gyvenimo neliečiamybę garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau – Konstitucija), Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – Konvencija), Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija (toliau – Chartija), kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Teisė į privatų gyvenimą yra fundamentali asmens teisė, tačiau ji nėra absoliuti ir išimtiniais atvejais gali būti ribojama. Konstitucijos 22 straipsnyje nurodyta, kad žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas, o informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą. Iš esmės analogiškos nuostatos nurodytos ir CK 2.23 straipsnyje. Pagal Konstituciją riboti konstitucines žmogaus teises ir laisves, vadinasi, ir teisę į privatumą, galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje, siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; apribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (Konstitucinio Teismo nutarimai bylose 2005 m. gegužės 13 d. Nr. 14/02, 2010 m. vasario 26 d. Nr. 19/2008-25/2009, 2011 m. birželio 21 d. Nr. 10/2009, 2014 m. gegužės 9 d. Nr. KT18-N7/2014, byloje Nr. 47/2011).
Žemesnės instancijos teismas
Privataus gyvenimo pažeidimu laikomas neteisėtas asmens stebėjimas ir duomenų apie jo privatų gyvenimą rinkimas, todėl nagrinėjamam ginčui svarbu nustatyti stebėjimo faktą (ar ieškovai buvo stebimi) bei jo teisėtumą (ar tai atliekama teisėtai, nepažeidžiant teisės aktų), nustatyti teisingą įvairių susikirtusių interesų – privatumo, turtinių, tinkamo teisingumo vykdymo – pusiausvyrą (proporcingumo aspektas), nustatyti svarbias aplinkybes – fotografavimo inicijavimo tikslą, konkuruojančio intereso svarbumą ir negalėjimą jo apginti mažiau privatumą ribojančiomis priemonėmis (CK 2.23 straipsnio 2 dalis).
Nustatyta, kad 2020-09-22 16:51 val., atsakovas savo asmeninėje socialinio tinklo Facebook paskyroje pasidalino minėtu pranešimu. Prie šio pranešimo taip pat buvo paskelbtos ir 5 nuotraukos. 2020-09-22 16:52 val., atsakovas iš savo asmeninio socialinio tinklo Facebook paskyros pašalino vieną iš penkių nuotraukų prie paskelbto įrašo. 2020-09-22 17:57 val., atsakovas iš savo asmeninio socialinio tinklo Facebook paskyros pašalino dar dvi iš keturių nuotraukų prie paskelbto įrašo. 2020-09-22 21:19 val., atsakovas iš savo asmeninio socialinio tinklo Facebook paskyros pašalino visas nuotraukas, palikdamas tik pranešimą. Nuotraukos buvo matomos apie 4 valandas. Atsakovas teigia, kad visi asmenys, matantys atsakovo paskelbtus pranešimus Facebook paskyroje yra jo draugai ir pažįstami asmenys. Pašaliniams asmenims atsakovo įrašai nėra matomi, kadangi jo paskyra yra privati. Akcentavo, kad nėra duomenų ar nuotraukos, kuriomis pasidalino atsakovas, buvo peržiūrėtos. Teismas pažymi, kad duomenys laikomi paskleistais, kai juos, be asmens, apie kurį jie paskleisti, sužino dar bent vienas pašalinis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-12-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471- 403/2018). Teismas sutinka su ieškovų argumentu, kad vien faktas, jog su atsakovo publikuotu įrašu ir pateiktomis nuotraukomis galėjo susipažinti bent vienas trečiasis asmuo, sąlygoja, kad įrašas nebuvo privatus. Byloje nėra duomenų, kiek asmenų galėjo susipažinti su ginčo nuotraukomis. Ieškovai akcentavo, kad nuotraukas galėjo matyti neapibrėžtas trečiųjų asmenų ratas, jiems taip pat buvo sudarytos sąlygos tas nuotraukas kopijuoti, jomis naudotis. Kritiškai vertinami atsakovo argumentai, jog jo Facebook paskyra yra privati ir tik paskyros Facebook draugai gali matyti įrašus, kadangi ir ieškovai, nežinant apie padarytas nuotraukas, galėjo užeiti į atsakovo profilį bei pasidaryti nuotraukų kopijas. Vertintina, kad asmuo, nesantis atsakovo draugu Facebook paskyroje, galėjo matyti ginčo nuotraukas. Atsižvelgiant į tai, atsakovo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.
Atsakovas teigia, kad foto nuotraukose užfiksuota vieta nebuvo privati. Vertina, kad vieta, kurioje buvo padarytos nuotraukos, buvo atvira, gerai matoma nuo gatvės, neuždengta. Mano, kad asmenys, norėdami privatumo, gyvenamųjų namų kiemuose atviras erdves stengiasi pridengti ar paslėpti. Taip pat teigė, kad fiksuojant pažeidimą atsakovas negalėjo pašalinti namo iš nuotraukos. Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnyje nurodyta, kad privatus gyvenimas – tai asmeninis žmogaus, jo šeimos gyvenimas, gyvenamoji aplinka, kurią sudaro asmens gyvenamoji patalpa, jai priklausanti privati teritorija ir kitos privačios patalpos, kurias asmuo naudoja savo ūkinei, komercinei ar profesinei veiklai, taip pat asmens psichinė ir fizinė neliečiamybė, garbė ir reputacija, slapti asmeniniai faktai, asmens fotonuotraukos ar kiti atvaizdai, asmens sveikatos informacija, privatus susirašinėjimas ar kitoks susižinojimas, asmens pažiūros, įsitikinimai, įpročiai ir kiti duomenys, kuriuos galima naudoti tik jam sutikus. Privatus žmogaus gyvenimas vyksta ne viešumoje, o tose srityse, kur asmuo turi teisę pasilikti vienas ar su laisvai pasirinktais žmonėmis ir kur, be to asmens sutikimo, kitiems negalima kištis. Taip pat šioms sritims priskiriama tam tikra privatumo realizavimo erdvė: žmogaus būstas, jo žemės valda, privačios veiklos patalpa. Teismas pažymi, kad pateiktose nuotraukose matoma, kad ieškovei priklausanti namo teritorija yra aptverta, terasa, kurioje užfiksuoti asmenys, yra vidinėje kiemo pusėje. Ieškovai nurodė, kad atsakovas nuotraukas užfiksavo ne nuo gatvės, o iš kaimyninio sklypo, atsakovas to nepaneigė. Atsižvelgiant į tai, atsakovo argumentai, kad vieta, kurioje buvo fotografuojama yra atvira, gerai matoma nuo gatvės, neuždengta, atmetami kaip nepagrįsti.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teisė į atvaizdą ir asmens privatumą gali būti ribojama valstybės saugumo, visuomenės saugos ir šalies ekonominės gerovės interesais, siekiant užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat žmonių sveikatai ar moralei arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti; ribojimas būtinas demokratinėje visuomenėje, t. y. būtina sąlyga paskelbti informaciją apie privatų asmens gyvenimą be to asmens sutikimo yra tik teisėtas ir pagrįstas visuomenės interesas žinoti tokią informaciją, tačiau šio intereso negalima sutapatinti su tiesiog visuomenės interesu patenkinti savo smalsumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2008). Atsakovas nurodė, kad paskelbė šią informaciją, nes manė, kad yra daromas teisės pažeidimas, apie kurį visuomenė (šiuo atveju atsakovo draugų ratas) turi teisę žinoti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti skelbiama be žmogaus sutikimo tik tais atvejais, kai ji padeda atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas, kai informacija yra pateikiama viešai nagrinėjant bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-481/2012). Nagrinėjamu atveju atsakovas paviešino nuotraukas be ieškovų sutikimo. Nuotraukose matosi ieškovės būstas, transporto priemonių valstybiniai numeriai, taip pat ieškovas. Nors atsakovas nurodo, kad ieškovas yra antrame plane, jo nesimato taip, kaip matosi M. Š., tačiau analizuojant į bylą pateiktas nuotraukas, nėra pagrindo sutikti su atsakovo argumentais. Atsakovas neneigė, kad sutikimo fotografuoti bei sutikimo viešinti nuotraukas negavo, teismas vertina, kad atsakovas pažeidė teisę į gyvenimo neliečiamumą, kadangi ieškovų privatus gyvenimas buvo stebimas, fotografuojamas ir be jų žinios ir sutikimo paviešintas socialiniame tinkle Facebook. Teismo posėdžio metu ieškovų atstovas akcentavo, kad ieškovas nežinojo, kad yra stebimas, o ieškovė nežinojo, kad yra fotografuojama jai priklausanti privati teritorija, todėl nei konkliudentiniais veiksmais, nei kitaip sutikimo, kad būtų fiksuojami ir viešinami ieškovų privatus gyvenimas, negalėjo išreikšti ir neišreiškė. Byloje kitokių duomenų nėra. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad privataus gyvenimo apsauga reiškia, jog asmuo turi teisę pats spręsti, kokią informaciją apie savo privatų gyvenimą ir kiek jos, taip pat kuriam tikslui atskleisti viešai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-02 nutartis byloje Nr. 3K-7-2/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2011). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovai informacijos apie savo privatų gyvenimą neviešina. Pažymėtina, kad ieškovai nėra vieši asmenys, todėl atsakovas neturėjo teisės ginčo nuotraukų skelbti viešai. Vertintina, kad atsakovas, neturėdamas teisinio pagrindo ar ieškovų sutikimo, neteisėtai paviešino ieškovų privataus gyvenimo nuotraukas ir tokiu būdu pažeidė ieškovės teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą bei ieškovo teisę į atvaizdą.
Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad atsakovo paviešintose nuotraukose būtų užfiksuotas teisės aktų pažeidimas. Ieškovai nurodo, kad UAB „Vilniaus vandenys“ direktoriaus buvimas (duomenys neskelbtini), privačioje vietoje, ir atsakovo minimas ekologinis įvykis yra nesusiję dalykai, neturintys tiesioginio ryšio. Teismas sutinka su ieškovų argumentais. Nustatyta, kad 2020-09-22 Vilniuje buvo užfiksuotas ekologinis incidentas, tą pačią dieną žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad į Nerį pateko tik dalinai išvalytos nuotekos, nelaimė truko 30-60 min., gedimas buvo pašalintas, o gamtai padaryta žala yra nedidelė. Iš į bylą pateiktos publikacijos, kuri lrt.lt tinklalapyje patalpina 13:51 val. bei atnaujinta 14:11 val., matyti, kad joje informuojama, jog nuotekų liejimasis į upę jau sustabdytas, aplinkos apsaugos specialistės nuomone „tarša neturėtų būti didelė“. Atsakovas įrašą socialiniame tinkle patalpino 16:51 val. Atsakovas nurodė, jog siekė užfiksuoti UAB „Vilniaus vandenys“ direktorių M. Š. atliekant teisės pažeidimą. Atsakovo vertinimu, UAB „Vilniaus vandenys“ direktorius M. Š. nutikus aukščiau minimai ekologinei nelaimei, turėjo nedelsiant vykti į darbovietę ar nelaimės vietą ir tokią problemą spręsti, tačiau jokie teisės aktai to nenumato, atsakovas tokių duomenų neteikė. Vertintina, kad aplinkybės, jog egzistavę gedimai pašalinti nedelsiant ir įvykis didelės žalos nesukėlė buvo žinomos dar prieš paviešinant atsakovo įrašą Facebook platformoje. Atsižvelgiant į tai, atsakovo argumentai, kad atliekant pilietinę pareigą norėjo informuoti visuomenę apie pažeidimą, atmetami kaip nepagrįsti. Teismas sutinka su ieškovų argumentais, kad viešinimas apie M. Š. ir su tuo susijusios aplinkybės nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, kadangi M. Š. nėra šios bylos šalis, pareikštu ieškiniu nėra keliami reikalavimai dėl M. Š. galimai pažeistų teisių gynimo.
Atsakovas kelia abejones, ar kartu su ieškiniu pateiktos nuotraukos buvo publikuotos kartu su jo įrašu socialiniame tinkle. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnyje numatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovas padarė ir paviešino ginčo nuotraukas, todėl jis turėtų žinoti ir įrodyti, jeigu ieškovų pateiktos nuotraukos yra ne tos, kurias jis paviešino. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pripažįsta, kad buvo paskelbtos 5 nuotraukos, teismas laiko, kad ieškovų pateiktos nuotraukos ir yra tos, kurias padarė ir paskelbė atsakovas.
Atsakovas yra dirbęs žurnalistu, todėl vertintina, kad jis suprato, jog viešinti privačių asmenų nuotraukų negali. Atsakovo deklaratyvus teiginys, kad jo tikslas buvo užfiksuoti UAB „Vilniaus vandenys“ direktorių, o nuotraukų padaryti taip kad jose nesimatytų kitų asmenų arba padarytų nuotraukų retušuoti taip, kad nesimatytų kitų asmenų ir turto, negalėjo, vertinami kritiškai. Atsakovo teiginiai, kad kartu su ieškiniu pateiktos foto nuotraukos neįrodo atsakovo atliktų neteisėtų veiksmų – nuotraukų, neturint tam sutikimo, viešinimo, kadangi įrodymai neužfiksuoti antstolio, atmetami kaip nepagrįsti. Atsakovo argumentai, jog jis nepažįsta ieškovų, todėl savo veiksmais negalėjo pažeisti jų teisės į privatumą bei sukelti neturtinę žalą vertintini kritiškai.
Informacija apie asmens privatų gyvenimą (įskaitant asmens atvaizdą) gali būti renkama ir publikuojama tik turint asmens sutikimą. Nagrinėjamu atveju ieškovų sutikimai nebuvo gauti. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas žinojo, jog fotografuoja būtent M. Š., vertintina, kad suprato, jog šalia M. Š. esantys asmenys yra ne vieši. Atsakovas galėjo informuoti ieškovus apie jų privataus gyvenimo stebėjimą, fotografavimą ir planavimą surinktą informaciją viešinti, tačiau to sąmoningai nepadarė. Nors atsakovas teigia, kad labai greitai pašalino nuotraukas, tačiau teismas pripažįsta, kad pažeidimas buvo padarytas.
Ieškovas reiškia reikalavimą dėl 1 000,00 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo, nes dėl jo atvaizdo paviešinimo jis patyrė neigiamus emocinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinius nepatogumus, neigiamą aplinkinių reakciją į neteisėtai paviešinus duomenis apie jų privatų gyvenimą. Ieškovė reiškia reikalavimą dėl 500,00 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo. Teismo posėdžio metu nurodė, kad tiek ji, tiek vaikai patyrė didelę psichologinę traumą. Dėl paviešintų duomenų buvo pakenkta jos karjerai bei reputacijai. Ieškovei sutriko sveikata, atsirado nemiga, o kai įvyko panikos priepuolis, prireikė vaistų. Į medikus kreipėsi vasario mėn., kovo mėn. buvo išrašytas pakartotinis receptas. Psichiatrė išrašė vaistų nuo nemigos, iki šiol vartoja vaistus nuo nerimo, jai teikiama psichologo pagalba.
Vertinant tai, ar asmeniui dėl jo teisės į atvaizdą pažeidimo buvo padaryta neturtinės žalos ir ar dėl jos atlyginimo nepakanka vien teisės pažeidimo pripažinimo, o turi būti priteista žalos atlyginimo suma, svarbu kiekvienu konkrečiu atveju pagal bylos faktines aplinkybes nustatyti tai, ar asmuo galėjo patirti ir patyrė dėl teisės į atvaizdą pažeidimo neigiamus padarinius, kurie atitiktų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje įvardytus kriterijus (fizinį ar dvasinį skausmą, depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą ir pan.). Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nustatant tai, ar pažeidimas galėjo sukelti neigiamų padarinių asmeniui, įvertintinas ir to asmens jautrumas, svarbos suteikimas teisei į atvaizdą ir jos saugojimas iki pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22/2012). Asmens privataus gyvenimo stebėjimas ar informacijos rinkimas apie jį pažeidžiant įstatymą bei kiti neteisėti veiksmai, kuriais pažeidžiama teisė į privatų gyvenimą, yra pagrindas pareikšti ieškinį dėl tokiais veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (CK 2.23 straipsnio 4 dalis). Padarytą asmeniui žalą turi atlyginti ją padaręs ar už ją atsakingas asmuo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Tačiau teismų praktikoje ne visada priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas, net nustačius teisės pažeidimą, nes pats pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Neturtinės žalos atlyginimas priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus, t. y. asmeniui nenaudingas poveikis. Neturtinė žala yra padaroma dėl sukeliamų išgyvenimų, bet paveikiant skirtingus gėrius, turinčius didesnę ar mažesnę vertę asmeniui (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus ir neturtinės žalos atlyginimo dydžių nustatymą lemia neturinės žalos prigimtis ir objektas, dėl kurio pažeidimo asmuo patiria neturtinę žalą. Fizinis asmuo, kurio teisė į atvaizdą, teisė į privatų gyvenimą ir jo slaptumą pažeisti, turi teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovai nežinojo apie jų privataus gyvenimo stebėjimą, nesutiko su jų fotografavimu ir privataus gyvenimo viešinimu internete. Teisė reikalauti žalos atlyginimo pažeidus asmens teisę į atvaizdą taip pat įtvirtinta CK 2.22 straipsnio 3 dalyje. Neturtinei žalai atlyginti kaip ir kitais deliktinės atsakomybės atvejais ieškovas turi pareigą įrodyti būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp tų veiksmų ir žalos, kaltę ir žalą, o iš šių sąlygų tik kaltė yra preziumuojama, nustačius skolininko veiksmų neteisėtumą (CK 6.246–6.249 straipsniai). Nesant bent vienos iš išvardintų būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, tai yra tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Ieškovai kildina atsakovo civilinę atsakomybę iš teisės į privatų gyvenimą pažeidimo – neteisėto jų stebėjimo, informacijos rinkimo. Ieškovai reikalauja jiems atlyginti patirtą neturtinę žalą, kadangi dėl nekorektiškai, neetiškai ir sąmoningai siekiant suformuoti neigiamą visuomenės nuomonę paviešinta informacija sukėlė ieškovams dvasinius išgyvenimus, juos pažemino bei pablogino reputaciją. Įrodymų apie ieškovei dėl psichinės sveikatos būklės teiktą medicininę pagalbą ar gydytojo konsultacijas byloje nepateikta. Pateikti du receptai dėl ieškovei teiktos medicininės pagalbos. Teismas pažymi, kad ginčo nuotraukos buvo paskelbtos 2020-09-22, o ieškovei dėl teiktos medicininės pagalbos išrašyti receptai tik 2021 m vasario bei kovo mėn. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovės sveikatos sutrikimai atsirado būtent dėl atsakovo veiksmų. Byloje nėra pakankamai duomenų, kad būtų galima teigti, jog būtent po nuotraukų paviešinimo ieškovų psichologinė būsena pablogėjo, taip pat nėra duomenų, kad buvo pakenkta ieškovų reputacijai. Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad nesiekė pažeisti ieškovų privatumo, nuotraukas pašalino. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įtvirtintas žmogau teises, yra konstatavęs, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (L. L. v. France, no. 7508/02, judgment of 10 October 2006, § 52). Atsakovas ieškovų privatų gyvenimą paskelbė neigiamame kontekste. Ieškovai vertina, kad po privataus gyvenimo paviešinimo, ieškovai yra siejami su UAB „Vilniaus vandenys“ sukelta ekologine nelaime, tačiau tai patvirtinančių duomenų į bylą nėra pateikta. Nagrinėjamu atveju ieškovai nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos padarymo faktą. Ieškovai nepateikia jokių įrodymų, kad nuotraukos, kuriomis pasidalino atsakovas, jiems sukėlė minėtus išgyvenimus. Konstatuotina, kad ieškovai neįrodė, o teismas nenustatė žalos fakto. Kadangi, nenustačius bent vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovų reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo, šis reikalavimas atmetamas kaip neįrodytas (CPK 185 straipsnis).
Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju patikslintas ieškinys patenkintas 33 proc., todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 268,29 Eur bylinėjimosi išlaidų (ieškovai prašė priteisti bendrą 813,00 Eur sumą).
Atsakovas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė prašymo ir/ar įrodymų dėl savo patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo, todėl jos jam nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Kadangi byloje bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios (5 Eur) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumos – šios išlaidos iš šalių nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad atsakovas M. T. U. pažeidė ieškovų L. Č. Š. ir I. Š. teisę į privatumą.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti ieškovei I. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo M. T. U., a. k. (duomenys neskelbtini) 268,29 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.