- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-08-27
- Bylos Nr.
- e2-14171-559/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-00790-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Ramanauskienė
- Ieškovas
- UAB „Intrum Lietuva“
- Atsakovas
- D. S.
- Kategorijos
- 2.1.5.4Ieškinio senaties termino taikymas
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Intrum Lietuva“ ieškinį atsakovui D. S. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė UAB „Intrum Lietuva“ prašo priteisti iš atsakovo D. S. 741,73 Eur skolos pagal 1997 m. gruodžio 30 d. Mobiliojo skaitmeninio korinio (GSM) ryšio tinklo paslaugų naudojimo sutartį Nr. M065825, sudarytą su pradiniu kreditoriumi UAB „Bitė Lietuva“ ir 2006 m. rugsėjo 25 d. Skolų portfelio pirkimo-pardavimo sutartį, 134,68 Eur delspinigių, 5 proc. palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Savo ieškinyje ieškovė nurodė, kad atsakovas su pradiniu kreditoriumi UAB „Bitė Lietuva“ 1997 m. gruodžio 30 d. sudarė Mobiliojo skaitmeninio korinio (GSM) ryšio tinklo paslaugų naudojimo sutartį Nr. M065825, pagal kurią atsakovui buvo teikiamos mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio tinklo paslaugos, o atsakovas įsipareigojo tinkamai naudotis ryšio paslaugomis ir už suteiktas paslaugas atsiskaityti numatyta tvarka pagal išrašytas sąskaitas. Atsakovui atsiskaityti buvo pateikta 1998 m. vasario 28 d. sąskaita Nr. 1309480398, tačiau už paslaugas atsakovas tinkamai neatsiskaitė ir liko skolingas pradiniam kreditoriui UAB „Bitė Lietuva“ 741,73 Eur. Atsakovas vienašališkai atsisakė vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, pažeidė tarp šalių sudarytą sutartį, dėl ko 741,73 Eur įsiskolinimas už suteiktas mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio tinklo paslaugas iš atsakovo yra priteistinas. 2006 m. rugsėjo 25 d. sudaryta Skolų portfelio pirkimo - pardavimo sutartimi pradinis kreditorius UAB „Bitė Lietuva“ Lindorff Oy, Lietuvos Respublikoje veikiančiam per Lindorff Oy filialą, perleido reikalavimo teisę į atsakovo vardu susidariusį įsiskolinimą. Apie reikalavimo perleidimą atsakovas buvo informuotas rašytiniu pranešimu, siųstu paprastu laišku. Nuo 2017 m. spalio 1 d. (imtinai) UAB „Intrum Lietuva“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Lindorff Lietuva“, toliau -ieškovas) perėmė visą Lindorff Oy vykdytą lietuvišką veiklą, įskaitant vykdytą per Lindorff Oy filialą. Perdavus veiklą, buvo perduodamas visas turtas, teisės ir įsipareigojimai. Sutarties 5.6 p. numato atsakovo pareigą nustatytu laiku neapmokėjus sąskaitos mokėti 0,1 proc. dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Todėl iš atsakovo prašo priteisti 134,68 Eur delspinigių, kurie paskaičiuoti už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 24 d. iki ieškinio parengimo dienos 2018 m. balandžio 24 d. už 182 dienas.
Abi šalys (ieškovės atstovas ir atsakovas) į teismo posėdį neatvyko, gautas ieškovės prašymas nagrinėti bylą nedalyvaujant jų atstovui. Atsakovui adresuotas teismo šaukimas įteiktas kartu su juo gyvenančiam šeimos nariui (motinai), buvo gautas prašymas bylą nagrinėti teismo posėdyje atsakovui nedalyvaujant, nes šiuo metu jis išvykęs į užsienį.
Atsiliepimas
Atsakovas D. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su ieškinio reikalavimu nesutinka ir prašo jį atmesti, prašo taikyti ieškinio senatį. Savo atsiliepime į ieškinį jis nurodė, kad ieškovės UAB „Intrum Lietuva“ reikalavimai kildinami iš jo su pradiniu kreditoriumi UAB „Bitė Lietuva“ 1997 m. gruodžio 30 d. sudarytos mobiliojo skaitmeninio korinio (GSM) ryšio tinklo paslaugų naudojimo sutarties Nr. M065825, pagal kurią minėtu laikotarpiu jam buvo teikiamos mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio tinklo paslaugos. Ieškovės teigimu, minėtos sutarties pagrindu jam buvo pateikta apmokėti 1998 m. vasario 28 d. sąskaita Nr. 1309480398, tačiau už paslaugas tinkamai nebuvo atsiskaityta. Taigi, terminas pareikšti ieškinį teisme ieškovei baigėsi 2008 m. vasario 28 d., kai tuo tarpu ieškinys teismui pateiktas 2018 m. gegužės mėnesį, t. y. dvigubai praleidus ieškinio senaties terminą. Atsižvelgiant į tai prašo taikyti ieškinio senaties terminą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad tarp pradinio kreditoriaus UAB „Bitė Lietuva“ (buv. UAB „Bitė GSM“) 1997 m. gruodžio 30 d. buvo sudaryta Mobiliojo skaitmeninio korinio (GSM) ryšio tinklo paslaugų naudojimo sutartis Nr. M065825, pagal kurią atsakovui turėjo būti teikiamos mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio tinklo paslaugos, o atsakovas įsipareigojo tinkamai naudotis ryšio paslaugomis ir už suteiktas paslaugas atsiskaityti numatyta tvarka pagal išrašytas sąskaitas. Už suteiktas paslaugas pradinis kreditorius atsakovui 1998 m. vasario 28 d. išrašė sąskaitą Nr. 1309480398 2 629,76 Lt (761,63 Eur) sumai, iš kurios: 187,90 Lt einamasis mėnesio mokestis už paslaugas ir 2441,86 Lt įsiskolinimas už ankstesnį laikotarpį. Duomenų apie tai, kad ši sąskaita buvo paštu išsiųsta atsakovui (kaip tai numatyta sutarties bendrųjų sąlygų 5 dalyje) ir (ar) sutartis buvo vienašališkai nutraukta atsakovui nevykdant savo įsipareigojimų (sutarties bendrųjų sąlygų 7.5 punktas), byloje nėra.
Pradinis kreditorius UAB „Bitė Lietuva“ su Lindorff Oy filialu Lietuvoje 2006 m. rugsėjo 25 d. sudarė Skolų portfelio pirkimo-pardavimo sutartį, kuria reikalavimo teisė į skolininką D. S. dėl 2 558,96 Lt (741,13 Eur) skolos buvo perleista Lindorff Oy filialui Lietuvoje. Šiuo metu buvusio Lindorff Oy filialo Lietuvoje veikla yra perleista ieškovei UAB „Intrum Lietuva“ pagal 2017 m. rugsėjo 25 d. Įmonės pirkimo-pardavimo sutartį.
Atsižvelgdamas į tai, kad ieškinyje reikalavimas priteisti skolą ir delspinigius reiškiamas pagal 1998 m. vasario 28 d. sąskaitą Nr. 1309480398, atsakovas prašo šioje byloje taikyti ieškinio senatį.
Ieškinio senatis yra laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja asmeniui jo pažeistos teisės gynimą, jeigu per šį laiko tarpą suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą su ieškiniu apginti pažeistą teisę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.124 straipsnis). Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja kita šalis (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Taigi teisinio santykio šalis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieškinio senaties terminu, jei kita šalis nepateisinamai ilgą laiką neprašė savo teisės apsaugos, dėl ko pažeidimo pašalinimas gali nebeturėti tokios teisinės vertės, kaip teisinių santykių stabilumas (vadinamoji apsauginė senaties termino funkcija). Ieškinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susijęs su teisingumo principu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-219/2017).
Esant atsakovo reikalavimui taikyti ieškinio senatį, būtina patikrinti ir nustatyti, ar ieškinio senaties terminas iš tikrųjų praleistas.
Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatytą reglamentavimą ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t. y. nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Nustatyti, ar ieškinio senaties terminas yra praleistas, įmanoma tik nustačius momentą, nuo kurio prasidėjo šio termino eiga. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-34/2011; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686/2015; 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-219/2017ir kt.).
Nagrinėjamu atveju pradinis kreditorius UAB „Bitė Lietuva“ apie savo teisių pažeidimą sužinojo, kai 1998 m. vasario 28 d. išrašė sąskaitą Nr. 1309480398 ir joje nustatė sąskaitos apmokėjimo terminą iki 1998 m. kovo 15 d., todėl jau nuo šios datos, atsakovui nevykdant savo įsipareigojimų, pradinis kreditorius galėjo ginti savo teises teisme pareikšdamas ieškinį. Teismas daro išvadą, jog ieškinio senaties termino eiga prasidėjo 1998 m. kovo 15 d., kai kreditorius objektyviai suvokė, kad prievolė per jo nustatytą terminą nebuvo įvykdyta.
Įstatymų leidėjas yra numatęs pakankamai ilgą 10 metų terminą, per kurį asmuo turi galimybę ginti savo pažeistas teises (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju ieškinio senaties terminas baigėsi 2008 m. kovo 16 d., t. y. ieškinys teisme pateiktas praleidus ieškinio senaties terminą daugiau kaip dešimt metų. Be to reikalavimo teisių perleidimas kitam kreditoriui ieškinio senaties termino nesustabdė ir (ar) jo nenutraukė. CK 1.128 straipsnis nustato, jog prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos, jeigu įstatymai nenumato ko kita. Pažymėtina, kad konkrečiu atveju reikalavimas į skolininką buvo perleistas 2006 m. rugsėjo 25 d., t. y. dar nepasibaigus ieškinio senaties terminui ir reikalavimo teisių įgijėjas Lindorff Oy filialas iki 2008 m. kovo 16 d. turėjo galimybes objektyviai pareikšti ieškinį atsakovui, tačiau šia teise dėl neaiškių priežasčių nepasinaudojo.
Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Konkrečiu atveju atsakovui pareiškus atsiliepimą į ieškinį ir prašymą taikyti ieškinio senatį, ieškovė, kuriai šis atsiliepimas buvo įteiktas 2018 m. birželio 1 d., nepateikė teismui pagrįsto prašymo atnaujinti ieškinio senaties terminą. Dėl ieškinio senaties termino taikymo ar jo atnaujinimo ieškovė nepasisakė ir savo prašymuose bylą nagrinėti ieškovės atstovui nedalyvaujant. Byloje nėra jokių įrodymų ir nenustatytos jokios faktinės aplinkybės, patvirtinančios, kad galimai ieškinio senaties terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir, kad egzistuoja objektyvi būtinybė atnaujinti šį terminą ir patenkinti ieškinio reikalavimą praėjus daugiau kaip dvidešimčiai metų nuo prievolės sumokėti skolą nevykdymo.
Teismo vertinimu, nenustatytos jokios aplinkybės, sukliudžiusios ieškovei ar pradiniam kreditoriui laiku ir tinkamai tiesiogiai ar per atstovą pareikšti ieškinį. Būdami pakankamai atidūs, rūpestingi ir apdairūs, pradinis kreditorius ir jo teisių perėmėjas turėjo pakankamai galimybių pasinaudoti savo pažeistų teisių gynimu. Ieškovė, remiantis savo patyrimu versle, turėjo ir privalėjo žinoti, kaip tinkamai ir laiku užtikrinti savo procesines ir materialines teises. Ieškovė ir pradinis kreditorius daugiau kaip dvidešimt metų metų nuo suvokimo apie pažeidžiamas teises dienos turėjo teisę ir galimybes pareikšti ieškinį dėl pažeistų teisių gynimo, tačiau per įstatymo nustatytą terminą savo teise nepasinaudojo, pagrįsto prašymo atnaujinti praleistą terminą teismui nepateikė.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, šioje byloje taikoma ieškinio senatis ieškovo pareikštiems reikalavimams dėl skolos priteisimo ir tuo pagrindu ieškinys atmestinas. Ieškovės reikalavimai dėl delspinigių ir procesinių palūkanų priteisimo yra išvestiniai, atmetus pagrindinį reikalavimą, atmestini ir išvestiniai reikalavimai.
Ieškinį atmetus, remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos, o duomenų apie atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas šioje byloje nėra. Iš ieškovės valstybei priteistina 4,17 Eur išlaidų dalis, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 259, 260, 263-270, 283, 284 straipsniais,
nusprendžia:
Taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės UAB „Intrum Lietuva“, juridinio asmens kodas: 304615887, buveinė: Vilnius, Spaudos g. 8-1, a. s. Nr. LT412140030002997858, Luminor Bank AB, valstybei 4,17 Eur (keturis eurus 17 euro centų) išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (VMI prie LR finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaita Nr. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus apeliaciniu skundu.