- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-19
- Bylos Nr.
- 1A-189-245-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-1-00213-2012-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Dargužis (pirm.), Valdas Vitunskas, Svetlana Jurgaitienė
- Nuteistasis
- Ž. V., V. B.
- Kategorijos
- 1.2.26.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.4.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Kęstutis Dargužis Baudžiamoji byla Nr. 1A-189-245/2013
2013 m. vasario 19 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Eglei Privenienei, gynėjai advokatei Alvydai Rimai Medišauskienei, nuteistajam Ž. V., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. V. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 284 str. 1 d. ir jam paskirta bausmė - 1 (vieneri) metai ir 2 mėn. laisvės atėmimo; BK 64 str. 1 d., 3 d. tvarka bausmės subendrintos, jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės 2010-02-08 Pasvalio rajono apylinkės teismo paskirtos 3 metų 6 mėn. laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės - 1 (vieneri) metai laisvės atėmimo ir galutinė subendrinta bausmė paskirta - 4 (keturi) metai ir 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo;
dėl kito šiuo nuosprendžiu nuteistojo V. B. apeliacine tvarka nesiskundžiama.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ž. V. pripažintas kaltu pagal BK 284 str. 1 d. už tai, kad jis 2012 m. gegužės 5 d. apie 12. 30 val., J. B. g. 14, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje, esančių (duomenys neskelbtini) pataisos namų nuteistųjų drausimės grupės kameroje Nr. 126, t.y. viešoje vietoje, bendrininkaudamas su Ž. V. dėl viešosios tvarkos pažeidimo, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia ne mažiau kaip 3 kartus rankos kumštimi sudavė R. N. į veidą ir nugarą bei koja įspyrė ne mažiau kaip penkis kartus nukentėjusiajam R. N. į nugarą ir šonus, o Ž. V. tyčia ne mažiau kaip septynis kartus koja spyrus R. N. į nugarą, ranką ir šonus bei ne mažiau kaip du kartus sudavus rankos kumštimi nukentėjusiajam į nugaros sritį, tuo jis bendrai su Ž. V. padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Nuteistasis Ž. V. skundžia apylinkės teismo nuosprendį ir prašo jį pakeisti. Nuteistojo manymu, apylinkės teismas paskyrė jam per griežtą bausmę, kadangi jis susitaikė su nukentėjusiuoju ir jo atsiprašė. Apylinkės teismas nesiaiškino aplinkybių, dėl ko buvo sumuštas R. N., neleido pasisakyti nukentėjusiajam, neišklausė kaltinamųjų versijos, dėl to neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes. Nukentėjusysis pats savo elgesiu išprovokavo kaltinamųjų veiksmus. Teismas rėmėsi vien pataisos namų viršininko rašytiniu paaiškinimu ir tuo grindė apkaltinamąjį nuosprendį. Prašo nuodugniai ištirti visas reikšmingas bylos aplinkybes ir priimti teisingą nuosprendį arba pakeisti nuosprendį dalyje dėl bausmės.
Teismo posėdyje nuteistasis ir nuteistojo gynėja advokatė prašė tenkinti apeliacinį skundą, prokurorė prašė nuteistojo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo Ž. V. apeliacinis skundas atmetamas.
Nuteistasis Ž. V. skundžia apylinkės teismo nuosprendį dėl to, kad neteisingai nustatytos bylos faktinės aplinkybės. Teisėjų kolegija nesutinka su toki apelianto pozicija ir sprendžia, kad apylinkės teismas tinkamai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė įrodymų visuma pagrįstas išvadas. Nepagrįstai nuteistasis skundžiasi dėl to, kad teismas neleido pasisakyti nukentėjusiajam, neišklausė kaltinamųjų pozicijos. Iš teismo posėdžio protokolų matyti, kad nukentėjusysis R. N. teismo posėdyje apklaustas, jis parodė, kad pataisos namų kameroje kaltinamieji jį pradėjo vadinti ožiu, vėliau nukentėjusįjį mušė, po mušimo liko mėlynės, kameroje daugiau asmenų nebuvo. Liudytojas A. K. parodė, kad jis išgirdo triukšmą ir nuėjęs prie kameros durų, pakėlus stebėjimo langelį, pastebėjo, kad kaltinamieji V. B. su Ž. V. muša nuteistąjį R. N.. Davus jiems nurodymą atsitraukti, šie pakluso, tačiau vis tiek barėsi. Liudytojas A. K. parodė, kad jam užėjus į kamerą, visi trys nuteistieji buvo susijaudinę, R. N. pareiškė, kad jį sumušė. Kaltinamasis V. B. savo kaltę pripažino iš dalies, parodė, kad jis mušė R. N., nes tokį jo elgesį šis pats išprovokavo. Mušė už tai, kad jis prikalbėjo nebūtų dalykų jo draugei. Kaltinamasis Ž. V. prisipažino, kad išprovokuotas mušė R. N. už tai, kad šis telefonu prirašė įvairiausių žinučių V. B. draugei. Šiais parodymais ir kita bylos medžiaga nustatyta, kad V. B. ir Ž. V. sudavė smūgius nukentėjusiajam, padarydami jam nežymų sveikatos sutrikdymą, ir tuo viešoje vietoje pažeidė viešąją tvarką ir rimtį.
Apeliantas skundžiasi tuo, kad teismas nesiaiškino incidento aplinkybių ir priežasties, dėl ko kilo konfliktas, tačiau inkriminuojant BK 284 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką tai juridinės reikšmės neturi. Nustatyta ir įrodyta, kad suduodami smūgius nukentėjusiajam kaltinamieji įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Taigi, faktines bylos aplinkybes apylinkės teismas nustatė teisingai. Nėra pagrindo pripažinti nukentėjusiojo R. N. elgesio provokuojančiu, kas pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktą pripažįstama aplinkybe, lengvinančia kaltininko baudžiamąją atsakomybę. Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, paprastai atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys paskatino kaltininką prieš jį nusikalsti (iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi veiksmai ir pan.). Ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai nustatoma, kai nukentėjusiojo asmens moralės požiūriu nepriimtinas, neteisėtas, provokuojantis ir kitoks elgesys iš dalies nulemia kaltininką nusikalsti prieš jį (kasacinės nutartys Nr. 2K-446//2010, 2K-21/2011 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytu, konstatuoja, kad šioje byloje nustatyti nukentėjusiojo R. N. veiksmai (paėmė telefoną, skambino V. B. draugei, rašė žinutes), nelaikytini provokuojančiais, todėl ši aplinkybė nepripažįstama nuteistojo Ž. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Apeliacinės instancijos teismas patikrino pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo teisingumą, nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų atitikimą faktinėms aplinkybėms. Baudžiamojo proceso įstatymas nustato, kad teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, vertinant byloje esančius įrodymus bei priimant nuosprendį pirmosios instancijos teisme, nenustatyta. Teismas faktines veikos padarymo aplinkybes nustatė vertindamas teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų, kurie pakankamai išsamiai išanalizuoti nuosprendyje, visetą. Kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytos išvados pilnai atitinka bylos aplinkybes, ištirtų įrodymų visetas patvirtina nuteistųjų kaltę, todėl išteisinti Ž. V. pagrindo nėra.
Nepagrįstai nuteistasis skundžiasi ir dėl jam paskirtos bausmės. Apylinkės teismas, skirdamas bausmę pagal BK 284 str. 1 d. Ž. V. nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Apylinkės teismas teisingai nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Aplinkybė, kad apeliantas susitaikė su nukentėjusiuoju R. N., ką patvirtino teisme ir pats nukentėjusysis, jog pretenzijų kaltinamajam neturi, duoda pagrindo teigti, kad jo prisipažinimas iš tiesų buvo nuoširdus, todėl prisipažinimas dėl padaryto nusikaltimo ir nuoširdus gailėjimasis teisingai pripažintas Ž. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagrįstai pripažinta tai, kad jis nusikalto bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p. ).
Teismas įvertino tai, kad kaltinamasis nusikalto, turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, dėl ko jis pagrįstai laikytinas recidyvistu, o pagal BK 56 str. recidyvistui paprastai skiriama reali laisvės atėmimo bausmė. Nuteistasis yra charakterizuojamas neigiamai, jis per bausmės atlikimo laiką drausmine tvarka baustas 24 kartus, o ir ši nusikalstama veika padaryta drausmės būryje. Apylinkės teismas pagrįstai padarę išvadą, kad tik laisvės atėmimo bausme gali būti įgyvendinti bausmės tikslai. Ž. V. pakartotinai padarė tyčinį smurtinį nusikaltimą, kas rodo jo polinkį nusikalsti, nesilaikyti visuotinai priimtų gyvenimo ir elgesio normų, jis yra nusikalsti linkusi asmenybė, turinti susiformavusias antivisuomenines nuostatas. BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 2 metų, prokuroras baigiamosiose kalbose prašė skirti kaltinamajam 1 metų ir 8 mėnesių bausmę, todėl teismo paskirtoji 1 metų ir 2 mėn. laisvės atėmimo bausmė yra ne per griežta. Šios aplinkybės duoda pagrindą pripažinti, kad reali laisvės atėmimo bausmė Ž. V. paskirta teisingai, ji neprieštarauja proporcingumo principui ir yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai.
Visa tai įvertinus, daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą nuosprendį, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nėra, dėl to nuteistojo Ž. V. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliacinio skundo motyvais įstatyminio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1d. 1 p.,
nutarė:
nuteistojo Ž. V. apeliacinį skundą atmesti.
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nuosprendį palikti galioti.