- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-02
- Bylos Nr.
- 2S-2415-260/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-07786-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Buzelis
- Atsakovas
- A. Š.
- Ieškovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- G. K., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Kauno miesto savivaldybei
Kauno apygardos teismo teisėjas Raimondas Buzelis, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2-435/2013 pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui A. Š., tretiesiems asmenims G. K., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Kauno miesto savivaldybei dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
2013 m. kovo 6 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2-435/2013 (b.l. 50–53, t. II) atsakovui A. Š. nustatytas šešių mėnesių terminas įteisinti statinį – savavališkai įrengtą gyvenamojo namo 1A1m priestato 1a1p mansardinį aukštą, esantį (duomenys neskelbtini). Per šešių mėnesių terminą neįteisinus statinio, teismas įpareigojo atsakovą A. Š. per tris mėnesius nuo termino pabaigos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius – pašalinti savavališkai įrengtą gyvenamojo namo 1A1m priestato 1a1p mansardinį aukštą, esantį (duomenys neskelbtini), ir atstatyti į buvusią prieš tai pradinę padėtį, užfiksuotą nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje, bei sutvarkyti statybvietę.
Šalies argumentai
Atsakovas pateikė teismui prašymą (b.l. 75–77, t. II) dėl praleisto termino atnaujinimo, kuriame prašė atnaujinti terminą civilinėje byloje Nr. 2-2-435/2013 ir nustatyti A. Š. naują trijų mėnesių terminą gauti statybą leidžiantį dokumentą. Nurodė, kad vykdant Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 6 d. sprendimą ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus nurodymus atsakovas atliko šiuos veiksmus savavališkos statybos įteisinimui: atsakovo užsakymu buvo atlikti žemės sklypo prie pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), formavimo ir detaliojo planavimo darbai, dėl ko 2013 m. balandžio 10 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtintas žemės sklypo prie pastatų planas; Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos tik 2014 m. sausio 17 d. pasirašė valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir tik 2014 m. sausio 20 d. valstybinės žemės sklypo perdavimo priėmimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kurie Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti 2014 m. sausio 28 d.; 2014 m. vasario 19 d. buvo išimta žemės sklypo kadastro ištrauka ir toliau tęsiami techninio projekto rengimo darbai. Parengus techninį projektą ir jį pateikus derinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriui, buvo atsisakyta pateikti sutikimą įteisinti savavališkai atliktą gyvenamojo namo 1A1m priestato 1a1p, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją tuo pagrindu, kad atsakovas praleido Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 6 d. sprendime nustatytus terminus. Atsakovo teigimu, teismo sprendime nustatyti terminai buvo praleisti ne dėl jo kaltės, bet dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus nepagrįsto vilkinimo pasirašyti valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį. Atsakovas, siekdamas įteisinti savavališką statybą, atliko veiksmus, numatytus Statybos įstatyme, tačiau nespėjo jų atlikti laiku, kadangi daugelį veiksmų atlieka atestuoti specialistai ir šiems veiksmams atlikti reikalingi suderinimai su atitinkamomis institucijomis ar pareigūnais.
Teismo posėdžio, kuriame buvo nagrinėjamas atsakovo pareikštas prašymas, metu, atsakovo atstovas prašė atidėti teismo sprendimo vykdymą, jei teismas pripažintų, kad nėra pagrindo atnaujinti atsakovo prašomą terminą.
Atsiliepimas
Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į atsakovo prašymą (b.l. 155–157, t. II) nurodė nesutinkanti su atsakovo prašymu. 2013 m. kovo 6 d. Kauno apylinkės teismo sprendimas įsiteisėjo 2013 m. balandžio 5 d., o sprendime nustatytas terminas pašalinti savavališkos statybos padarinius pasibaigė 2014 m. sausio 5 d. 2014 m. vasario 7 d. atlikus teismo įpareigojimų įvykdymo patikrinimą buvo nustatyta, kad teismo sprendimas nėra įvykdytas. Atsakovas prašo ne atidėti įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymą, bet priimti naują sprendimą jau išnagrinėtoje civilinėje byloje, t. y. nustatyti naują trijų mėnesių terminą sprendime nurodytiems teismo įpareigojimams įvykdyti, kas nėra galima.
Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į atsakovo prašymą (b.l. 131–134, t. II) nurodė neprieštaraujanti, kad atsakovo prašymas būtų patenkintas, jei tik teismas nustatys, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į atsakovo prašymą (b.l. 141–144, t. II) prašė prašymo pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra, tačiau pažymėjo, kad atsakovas savo teiginius dėl teismo sprendimu nustatyto termino praleidimo pagrindė objektyviais duomenimis, t. y. nurodė, kokių veiksmų jis ėmėsi ir kokios procedūros buvo atliktos siekiant įteisinti savavališkai rekonstruoto namo dalį, kurių trukmei jis negalėjo daryti įtakos, kad atsakovas buvo pakankamai rūpestingas, sąžiningas ir aktyvus siekdamas įvykdyti teismo sprendimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. liepos 8 d. nutartimi (b.l. 187–191, t. II) atmetė atsakovo prašymus. Teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2-435/2013 buvo patenkintas ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinys, ir atsakovui nustatytas šešių mėnesių terminas įteisinti statinį – savavališkai įrengtą gyvenamojo namo 1A1m priestato 1a1p mansardinį aukštą, esantį (duomenys neskelbtini). Per šešių mėnesių terminą neįteisinus statinio, teismas įpareigojo atsakovą per tris mėnesius nuo termino pabaigos savo lėšomis pašalinti savavališkai įrengtą gyvenamojo namo 1A1m priestato 1a1p mansardinį aukštą, esantį (duomenys neskelbtini), ir atstatyti į buvusią prieš tai pradinę padėtį, užfiksuotą nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje, bei sutvarkyti statybvietę. Teismas nustatė, kad gyvenamajame name lA1m, esančiame (duomenys neskelbtini), yra trys gyvenamosios paskirties patalpos, kurios nuosavybės teise priklauso atitinkamai G. K., atsakovui ir Kauno miesto savivaldybei. Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame stovi namas 185/557 dydžio dalis priklauso Lietuvos Respublikai ir po 186/557 dydžio dalį G. K. bei atsakovui. Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėjas 2013 m. gegužės 24 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) suformavo žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ir patvirtino žemės sklypo kadastro duomenis, nustatytus pagal 2013 m. balandžio 22 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, bei nustatė šiam žemės sklypui servitutus, tačiau 2013 m. gegužės 31 d. VĮ Registrų centro Kauno filialo sprendimu buvo atsisakyta įregistruoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, kadangi žemės sklypo ribos nesiderino su Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribomis. 2013 m. gruodžio 3 d. Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas valstybinės žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Teismas nustatė, kad Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2013 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatytos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalys bendraturčiams. 2014 m. sausio 9 d. atsakovas pateikė Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriui prašymą parduoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį. 2014 m. sausio 13 d. Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus įsakymu ir 2014 m. sausio 17 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovui buvo parduota 0,0186 ha dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). 2014 m. vasario 18 d. atsakovas kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrių, kuris 2014 m. vasario 19 d. raštu atsisakė išduoti atsakovui pritarimą (neprieštaravimą) įteisinti savavališkai įrengtą gyvenamojo namo 1A1m priestato 1a1p mansardinį aukštą.
Teismas, spręsdamas dėl atsakovo pareikšto prašymo atnaujinti praleistą terminą pagrįstumo, pažymėjo, kad nors atsakovas prašymą dėl termino atnaujinimo grindė CPK 78 straipsnio 1 dalimi, tačiau savavališkos statybos padarinių pašalinimo tvarka, terminai ir sąlygos nustatyti specialiuose teisės norminiuose aktuose – Statybos įstatyme ir Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme, todėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo terminai nustatomi atsižvelgiant tik į šių teisės aktų normas. Teismas, įvertinęs minėtų teisės aktų nuostatas, nurodė, kad įstatymų leidėjas nei Statybos įstatyme, nei Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme nereglamentavo termino atnaujinimo instituto dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo. Kadangi atsakovas, galiojant Statybos įstatymo 28 straipsniui, kuris numatė termino pratęsimą padariniams šalinti, t. y. iki 2013 m. gruodžio 31 d. dėl šio termino pratęsimo į teismą nesikreipė, tai teismas atsakovo prašymą šioje dalyje atmetė.
Teismas, pasisakydamas dėl atsakovo atstovo teismo posėdžio metu pareikšto prašymo tuo atveju, jei neužtektų įrodymų dėl termino atnaujinimo, atidėti teismo sprendimo įvykdymą, nurodė, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų, kad jo turtinė padėtis yra itin sudėtinga, nenurodė jokių aplinkybių, kad sprendimo vykdymas gali pažeisti jo interesus. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas į teismą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo kreipėsi praėjus septyniems mėnesiams nuo teismo nustatyto termino pašalinti savavališkos statybos padarinius, todėl pripažino, kad atsakovas, prašydamas sprendimo vykdymą atidėti, turėjo pakankamą terminą sprendimo vykdymui geruoju. Teismas atsakovo nurodytas priežastis atidėti sprendimo vykdymą pripažino nesudarančiomis teisinio ir faktinio pagrindo tenkinti atsakovo prašymą. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovas turi teisę su ieškove sudaryti taikos sutartį vykdymo procese.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą motyvai
Atsakovas atskiruoju skundu (b.l. 17–19, t. III) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 8 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – atidėti Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 6 d. sprendimo vykdymą trims mėnesiams. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė į tai, kad vykdant Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 6 d. sprendimą atsakovui buvo sudarytos nepalankios sąlygos jį įvykdyti. Atsakovas iš karto po teismo sprendimo įsiteisėjimo sprendimą pradėjo vykdyti, tačiau laiku neįvykdė jo tik dėl to, kad daugelį teismo sprendimo vykdymo veiksmų turi atlikti ne pats atsakovas, bet atestuoti specialistai, kurių veiksmai turi būti suderinti su atitinkamomis valstybinėmis institucijomis, o jų veiksmų atlikimo terminai nepriklauso nuo atsakovo valios.Valstybinių institucijų veiksmai atsakovui leido pagrįstai tikėtis, kad teismo sprendimą atsakovas galės įvykdyti ir pasibaigus teismo sprendime nurodytam jo įvykdymo terminui. Nors teismo sprendimas turėjo būti įvykdytas iki 2013 m. spalio 5 d., tačiau VĮ Registrų centre žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įregistruotas 2013 m. gruodžio 3 d., 2013 m. gruodžio 11 d. įsakymu buvo nustatytos šio žemės sklypo dalys bendraturčiams, 2014 m. sausio 13 d. įsakymu ir 2014 m. sausio 17 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovui buvo parduotas valstybinės žemės sklypas. Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus prieš tai atlikti veiksmai atsakovui pagrįstai leido tikėtis, kad atsakovas galės statinį įteisinti ir pasibaigus teismo sprendimo įvykdymo terminui.Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas nebuvo nurodęs jokių aplinkybių, jog teismo sprendimo vykdymas gali pažeisti jo interesus. Nepatenkinus atsakovo prašymo jo turtiniai interesai neabejotinai bus pažeisti. Atsakovas, atlikdamas namo dalies rekonstrukciją, investavo nemažai lėšų, o vykdant teismo sprendimą jis privalės pašalinti savavališkai įrengtą gyvenamojo namo mansardinį aukštą bei atstatyti statinį į buvusią prieš tai padėtį. Tokiu atveju atsakovas turės išardyti mansardą ir sudėti supuvusias gegnes atgal, o tai prieštarautų proporcingumo principui ir sąlygotų atsakovo nuostolius. Atsakovui esant priverstam atstatyti statinį į buvusią padėtį, tokie atsakovo veiksmai prieštarautų bendriesiems teisės principams, teisėtiems atsakovo lūkesčiams ir jo interesams.
Atsiliepimas
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius atsiliepime į atskirąjį skundą (b.l. 32–35, t. III) prašė atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 8 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad atsakovo atskirasis skundas vertintinas tik kaip nenoro vykdyti sprendimą išraiška, nesutikimas su jau įsiteisėjusiu ir privalomu vykdyti sprendimu. Civilinė byla teisme buvo nagrinėjama beveik du metus, sprendimas įsiteisėjo 2013 m. balandžio 5 d., teismo nustatytas įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius terminas pasibaigė 2014 m. sausio 5 d., tačiau 2014 m. vasario 7 d. atlikus teismo įpareigojimų įvykdymo patikrinimą buvo nustatyta, kad atsakovas teismo sprendimo nėra įvykdęs. Teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovas, prašydamas atidėti teismo sprendimo įvykdymą, turėjo pakankamai laiko teismo sprendimą įvykdyti geruoju, o jo nurodytos priežastys atidėti teismo sprendimo įvykdymą nesudaro pagrindo tokį prašymą tenkinti. Be to, po skundžiamos nutarties priėmimo praėjo trys mėnesiai, tačiau atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją dėl leidimo rekonstruoti savavališkai įrengtą gyvenamojo namo priestato mansardinį aukštą gavimo, kad jis yra aktyvus ir savo veiksmais nepažeidžia šalių lygiateisiškumo principo bei išlaiko išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad jam buvo sudarytos nepalankios sąlygos įvykdyti teismo sprendimą. Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos Kauno skyriaus rašto, kuriuo buvo atsisakyta išduoti sutikimą įteisinti savavališkai įrengtą gyvenamojo namo priestato mansardinį aukštą, neskundė, todėl negalima teigti, kad Nacionalinės žemės tarnybos atlikti veiksmai pažeidė teisėtų lūkesčių principą, nes atsakovo apsisprendimas neskųsti nurodyto rašto laikytinas subjektyviu veiksniu, priklausančiu tik nuo paties asmens valios ir ši aplinkybė nesudaro pagrindo tenkinti atskirąjį skundą.
Atsiliepime į atskirąjį skundą (b.l. 22–25, t. III) trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nurodė, kad atskirojo skundo pagrįstumo klausimą palieka spręsti teismo nuožiūra visapusiškai įvertinus bylos aplinkybes ir ištyrus byloje esančius įrodymus.
Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į atskirąjį skundą (b.l. 28–31, t. III) prašė atskirąjį skundą tenkinti, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 8 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – atidėti 2013 m. kovo 6 d. Kauno apylinkės teismo sprendimo įvykdymą. Nurodė, kad atsakovas, siekdamas įteisinti savavališkai atliktus statybos darbus, parengė projektą, gavo namo ir žemės sklypo bendrasavininkės G. K. sutikimą įteisinti savavališkai atliktus namo rekonstravimo darbus pagal projektą, atliko daug kitų veiksmų ir procedūrų siekiant įteisinti savavališkai rekonstruoto namo dalį, kurių trukmei jis negalėjo daryti įtakos. Atsakovo veiksmai pareikalavo nemažų išlaidų iš atsakovo, o be to, Nacionalinės žemės tarnybos atlikti veiksmai atsakovui pagrįstai leido tikėtis, kad Nacionalinė žemės tarnyba, kaip žemės sklypo, kuriame stovi atsakovo savavališkai rekonstruotas statinys, bendrasavininkė, neprieštaraus, kad atsakovas galėtų įteisinti savavališkai atliktus statybos darbus. Teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas nesuteiktų pranašumo atsakovui ir nepablogintų ieškovės ir trečiųjų asmenų teisių. Netenkinus atsakovo prašymo būtų pažeisti civilinių subjektų lygiateisiškumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai, kadangi atsakovo interesai akivaizdžiai nusveria ieškovės interesus, dėl ko turėtų būti ginami.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.
Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atsisakyta tenkinti atsakovo prašymą atidėti teismo sprendimo įvykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, dėl kurio apeliacinės instancijos teismas pasisako. Nors skundžiamoje nutartyje teismas atmetė ir atsakovo prašymą atnaujinti teismo nustatytą terminą savavališkos statybos padariniams pašalinti, tačiau šio pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo atsakovas atskirajame skunde neginčija, dėl ko apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atsisakyta atidėti teismo sprendimo įvykdymą, pagrįstumo.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, civilinės bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias teismo sprendimo vykdymo privalomumą ir teismo sprendimo įvykdymo atidėjimą, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią keisti ar naikinti remiantis atskirojo skundo argumentais nėra jokio pagrindo.
Civilinio proceso kodekso 7 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Kadangi nurodyto straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymą galima išdėstyti ar atidėti tik išimtiniais atvejais, kai šito reikia dėl tam tikrų socialiai reikšmingų aplinkybių. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004). Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai. Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Atsižvelgiant į nurodytas nuostatas pripažintina, kad klausimo dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti teismo sprendimo atidėjimo būtinumą.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2013 m. kovo 6 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu (b.l. 50–53, t. II), patenkinus ieškovės ieškinį, atsakovui A. Š. buvo nustatytas šešių mėnesių terminas įteisinti statinį – savavališkai įrengtą gyvenamojo namo 1A1m priestato 1a1p mansardinį aukštą, esantį (duomenys neskelbtini). Per šešių mėnesių terminą neįteisinus statinio, teismas įpareigojo atsakovą per tris mėnesius nuo termino pabaigos savo lėšomis pašalinti savavališkai įrengtą gyvenamojo namo 1A1m priestato 1a1p mansardinį aukštą, esantį (duomenys neskelbtini), ir atstatyti į buvusią prieš tai pradinę padėtį, užfiksuotą nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje, bei sutvarkyti statybvietę. Teismas, priimdamas minėtą sprendimą, atsižvelgė į tai, kad atsakovas jau buvo ėmęsis veiksmų įteisinti savavališką statybą, tačiau dėl pasikeitusių procedūrų šie veiksmai užtruko. Paminėtina, kad bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovo atstovas prašė teismo nustatyti šešių mėnesių terminą savavališkai statybai įteisinti ir nurodė, kad tokio termino pakaktų statybos įteisinimui. Taigi teismas, priimdamas minėtą sprendimą, iš esmės atsižvelgė į atsakovo atstovo prašymą ir savavališkos statybos įteisinimui nustatė jo prašomą terminą. Tačiau ieškovei atlikus teismo įpareigojimo įvykdymo patikrinimą buvo nustatyta, kad teismo sprendimas nėra įvykdytas (b.l. 66, 69–70, t. II), dėl ko ieškovė kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto jai išdavimo. Ieškovei vykdomasis raštas buvo išduotas 2014 m. kovo 4 d. teisėjo rezoliucija (b.l. 66, t. II). Atsakovas 2014 m. gegužės 15 d. kreipėsi į teismą su prašymu (b.l. 75–77, t. II), kuriame prašė atnaujinti civilinėje byloje Nr. 2-2-435/2013 nustatytą terminą ir nustatyti naują trijų mėnesių terminą atsakovui gauti statybą leidžiantį dokumentą. Prašymo nagrinėjimo teisme metu atsakovo atstovas prašymą patikslino ir tuo atveju, jei teismas nuspręstų neatnaujinti atsakovui termino gauti statybą leidžiantį dokumentą, prašė atidėti teismo sprendimo įvykdymą. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netenkino nei atsakovo prašymo atnaujinti teismo nustatytą terminą ir nustatyti naują trijų mėnesių terminą gauti statybą leidžiantį dokumentą, nei prašymo atidėti teismo sprendimo įvykdymą. Teismas konstatavo, kad atsakovo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo atidėti teismo sprendimo įvykdymą ir su šia pirmosios instancijos teismo išvada apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti.
Kaip jau buvo nurodyta, pagal formuojamą teismų praktiką teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais, kai susidaro itin nepalankios aplinkybės įvykdyti teismo sprendimą, tačiau, apeliacinės instancijos teismo manymu, atsakovo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, kad jis teismo sprendimo negali įvykdyti dėl susiklosčiusių itin nepalankių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių. Atsakovo nurodytos aplinkybės apie neva tai jam sudarytas nepalankias sąlygas įvykdyti teismo sprendimą ar apie tai, kad teismo sprendimo įvykdymas nepriklauso nuo atsakovo valios, yra niekuo nepagrįstos ir nesudaro pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja išimtinis atvejis, kuriam esant būtų pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą. Atskirojo skundo argumentas, kad atsakovui buvo sudarytos nepalankios sąlygos įvykdyti teismo sprendimą, yra niekuo nepagrįstas. Nors, atsakovo teigimu, jis teismo sprendimo laiku neįvykdė dėl to, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno skyrius nepagrįstai vilkino pasirašyti valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau atsakovas nepateikia nurodytą aplinkybę pagrindžiančių įrodymų. Priešingai, trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime nurodyti duomenys paneigia atsakovo nurodytas aplinkybes. Trečiasis asmuo nurodė, kad atsakovas 2014 m. sausio 9 d. pateikė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriui prašymą parduoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, o valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis su atsakovu buvo sudaryta 2014 m. sausio 17 d. Nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius vilkino valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą, dėl ko atsakovas negalėjo laiku įvykdyti teismo sprendimo. Nepagrįstu laikytinas ir atskirojo skundo argumentas, kad atsakovas teismo sprendimo laiku neįvykdė tik dėl to, kad daugelį teismo sprendimo vykdymo veiksmų turi atlikti ne pats atsakovas, bet atestuoti specialistai, kurių veiksmai turi būti suderinti su atitinkamomis valstybinėmis institucijomis, o jų veiksmų atlikimo terminai nepriklauso nuo atsakovo valios. Pažymėtina, kad atsakovas nenurodė jokių duomenų apie tai, kad bent viena iš kompetentingų institucijų, su kurioms priskirtų funkcijų vykdymu yra susijęs teismo sprendimo įvykdymas, būtų laiku ir tinkamai neatlikusi jai priskirtų funkcijų ar vilkinusi teismo sprendimo įvykdymui reikalingų veiksmų atlikimą. Vien deklaratyvūs atsakovo teiginiai nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismo sprendimo atsakovas neįvykdė ne dėl savo kaltės, aplaidaus ir neatsakingo elgesio, bet dėl trečiųjų asmenų veiksmų ar neveikimo. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų ir apie tai, kad atsakovas, manydamas, kad tam tikros kompetentingos institucijos laiku neatlieka joms priskirtų funkcijų, būtų skundęs jų neveikimą ar kreipęsis į jas dėl teismo sprendimo įvykdymui būtinų veiksmų kuo skubesnio atlikimo, kad būtų ėmęsis kokių nors veiksmų dėl to, kad savavališka statyba būtų įteisinta kuo greičiau ir per teismo nustatytą terminą. Be to, aplinkybės, kad atsakovui siekiant įvykdyti teismo sprendimą būtina gauti tam tikrų kompetentingų institucijų sutikimus ar suderinimus, negalima laikyti sunkinančia teismo sprendimo įvykdymą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad būtent atsakovo atstovas nagrinėjant civilinę bylą pagal ieškovės ieškinį buvo nurodęs, kad atsakovui pakaks šešių mėnesių termino savavališkai statybai įteisinti, todėl atsakovas, būdamas pakankamai rūpestingas, atidus ir sąžiningas asmuo, turėjo imtis visų įmanomų priemonių teismo sprendimui laiku ir tinkamai įvykdyti. Tačiau bylos duomenys nepatvirtina, kad atsakovas, vykdydamas teismo sprendimą, būtų elgęsis kaip atidus ir rūpestingas civilinių teisinių santykių dalyvis. Pažymėtina, kad atsakovui, ne tik kad ėmusis neteisėtų veiksmų atliekant savavališką statybą, bet ir bylos nagrinėjimo teisme metu jau buvo žinoma, kaip ir kokiu būdu jis turės įvykdyti teismo sprendimą, kad teismo sprendimo įvykdymas nepriklausus vien tik nuo atsakovo veiksmų, tačiau atsakovas nesiėmė priemonių, kad kitų asmenų veiksmai sudarytų sąlygas laiku įvykdyti teismo sprendimą. Atsižvelgiant į tai, atsakovo nurodytos aplinkybės, kad jam buvo sudarytos nepalankios sąlygos vykdyti teismo sprendimą, negali būti laikomos pagrįstomis. Taigi nenustačius, kad atsakovo turtinė padėtis yra sunki, dėl ko jam teismo sprendimo įvykdymas būtų sunkus ar kad teismo sprendimo įvykdyti atsakovas negali dėl itin nepalankių aplinkybių, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atidėti teismo sprendimo įvykdymą.
Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstais laiko ir kitus atskirojo skundo argumentus. Pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog atsakovas nenurodė jokių aplinkybių, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pažeisti jo interesus. Atsakovo teismui pateiktame prašyme jokių aplinkybių, kurios pagrįstų atsakovo teisių ir teisėtų interesų pažeidimą teismo sprendimo įvykdymo atveju nėra nurodyta, tokių aplinkybių nenurodė ir atsakovo atstovas prašymo nagrinėjimo teisme metu, todėl pirmosios instancijos teismo nurodyta išvada laikytina pagrįsta. Apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas dėl atsakovo atskirajame skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su jo teisėtų lūkesčių pažeidimu bei galimais materialiniais nuostoliais, jei jis būtų priverstas pašalinti savavališkos statybos padarinius bei atstatyti į pradinę padėtį ir sutvarkyti statybvietę, nepasisako ir jų nevertina, kadangi šios aplinkybės nebuvo nurodytos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atsakovo prašymo atidėti teismo sprendimo įvykdymą patenkinimo negali sąlygoti ir tai, kad valstybinės institucijos tam tikrus veiksmus, susijusius su savavališkos statybos padarinių pašalinimu, atliko jau pasibaigus teismo sprendime nustatytam terminui įteisinti savavališką statybą, dėl ko, atsakovo teigimu, jis pagrįstai galėjo tikėtis, kad savavališką statybą jis galės įteisinti ir pasibaigus teismo spendime nustatytam terminui. Kaip jau buvo nurodyta, įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę, t. y. jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, todėl atsakovas, siekdamas įteisinti savavališką statybą, teismo sprendimą turėjo įvykdyti per jame nustatytą terminą, nepriklausomai nuo trečiųjų asmenų veiksmų. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, galiojantis teisinis reglamentavimas suteikia atsakovui teisę net ir vykdymo procese sudaryti taikos sutartį su išieškotoja ir tokiu būdu įteisinti savavališką statybą, dėl ko visi atlikti valstybinių institucijų veiksmai net ir pasibaigus teismo sprendime nustatytam terminui, tik sudaro pagrindą atsakovui pasinaudoti šia galimybe. Be to, ši atsakovo nurodyta aplinkybė, apeliacinės instancijos teismo manymu, negali būti laikoma pakankama pripažinti, kad atsakovas teismo sprendimo negalėjo įvykdyti per sprendime nustatytą terminą ar laikytina išimtine, sudarančia pagrindą atidėti teismo sprendimo įvykdymą.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir atsakovo nurodytas priežastis atidėti teismo sprendimo įvykdymą, ir pagrįstai nepripažino šių atsakovo nurodytų priežasčių pakankamomis tenkinti jo prašymą. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas turėjo pakankamai laiko įvykdyti teismo sprendimą geruoju, yra pagrįsta, be to, tokio termino pašalinti savavališkos statybos padarinius prašė paties atsakovo atstovas. Todėl teismui nenustačius nepalankių aplinkybių, dėl kurių atsakovas nebūtų galėjęs įvykdyti teismo sprendimo, atsakovo nurodytiems duomenims nesudarant pagrindo konstatuoti egzistuojant išimtinį atvejį, kuriam esant būtų pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą, teismas pagrįstai atsisakė tenkinti atsakovo prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo. Keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.