- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-07-21
- Bylos Nr.
- Iv-892-480/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-00305-2011-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Pareiškėjas
- E. R.
- Trečiasis asmuo
- A. R.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybei
- Kategorijos
- 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. R. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. R. dėl turtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas E. R. prašo iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės priteisti 5857,24 Lt turtinės žalos atlyginimą.
Skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, jog 2010 m. spalio 7 d. apie 17 val. A. R., vairuodamas pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį lengvąjį automobilį ALFA ROMEO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Raudondvario plente link Ežero g. įvažiavo į duobę, kuri nebuvo pažymėta jokiu kelio ženklu. Kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę, prašydamas atlyginti dėl įvažiavimo į duobę atsiradusią žalą, tačiau 2010 m. spalio 11 d. raštu buvo atsisakyta ją atlyginti. Pažymėjo, kad remiantis Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktu, savivaldybės yra atsakingos už vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, todėl turi pareigą atlyginti žalą, jeigu ji atsiranda dėl gatvių nepriežiūros arba netinkamos jų priežiūros. Teigė, jog policijos pareigūnai automobilį vairavusio asmens kaltės dėl įvykio nenustatė ir 2010 m. spalio 7 d. nutarimu nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną. Dėl šio įvykio jam buvo padaryta 5857,24 Lt žala, kurios dydį patvirtina Kauno nepriklausomų autoekspertų biuro išvada.
Atsiliepimas
Atsakovė Kauno miesto savivaldybė atsiliepime į skundą ir jos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog su skundu nesutinka. Teigė, jog pareiškėjas nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog jis laikėsi Kelių eismo taisyklių (toliau- KET) 19 punkto, 133-134 punktų nuostatų, įpareigojančių vairuotoją kelyje elgtis atidžiai ir rūpestingai, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, sulėtinti greitį ir prireikus sustoti. Kauno miesto Vyriausiojo policijos komisariato 2010 m. spalio 7 d. nutarime nepateikta jokia informacija apie automobilio stabdymą siekiant išvengti kliūties, kokiu greičiu buvo važiuota, ar buvo pasirinktas saugus greitis, atsižvelgiant į kelio, meteorologines sąlygas ir pan., todėl darytina išvada, kad visos aukščiau nurodytos aplinkybės net nebuvo nustatinėjamos, nors jos galėjo turėti tiesioginės įtakos ieškovo nurodomam žalos dydžiui. Atsakovas nuo civilinės atsakomybės turėtų būti atleistas arba žalos dydis turėtų būti sumažintas dėl paties vairuotojo neatsargumo vairuojant automobilį. Nesutiko su UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras" ataskaitoje nurodytu patirto nuostolio dydžiu, kuris yra tik orientacinio pobūdžio ir nepatvirtina realaus žalos dydžio.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo.
Žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (neveikimo) gali būti atlyginama nustačius viešosios civilinės atsakomybės sąlygas: 1) neteisėtus viešojo administravimo subjekto veiksmus ( neveikimą), 2 ) žalos padarymo faktą, 3) priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ( neveikimo) ir atsiradusios žalos ( CK 6.271 str.).
Nagrinėjamu atveju turtinę žalą pareiškėjas kildina iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės neveikimo, t.y. nevykdymo įstatyme apibrėžtos pareigos užtikrinti vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktą savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra viena iš savarankiškų savivaldybės funkcijų. CK 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės: nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas. Remiantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 str. 3 dalies nuostatomis, vietinės reikšmės keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms.
Administracinės bylos duomenimis nustatyta, jog 2010 m. spalio 7 d. apie 17 val. A. R. vairuodamas nuosavybės teise E. R. priklausantį lengvąjį automobilį ALFA ROMEO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kaune, Raudondvario plente link Ežero g. įvažiavo į jokiu kelio ženklu nepažymėtą važiuojamojoje kelio dalyje buvusią apie 0,3 m gylio ir 0,9 m pločio duobę. Šie duomenys užfiksuoti 2010-10-07 Eismo įvykio vietos schemoje ir 2010-10-07 Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos nutarime, kuriuo nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, A. R. veiksmuose nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (b.l. 8). Nutarime nurodyta, jog vairuotojo veiksmuose kelių eismo taisyklių pažeidimo nenustatyta ir minimi automobilio sugadinimai: priekinis dešinės pusės ratas. Teismo posėdžio metu liudytojai – policijos pareigūnai M. M. ir E. Ž. patvirtino, jog eismo įvykio metu fiksuoja tik išorinius pažeidimus, vidinių automobilio gedimų nenustatinėja. Administracinės bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas įvykio dieną kreipėsi į Kauno nepriklausomų autoekspertų biurą dėl įvykio metu padarytos žalos automobiliui įvertinimo. Kauno nepriklausomų ekspertų biuro ekspertas A. S. (kilnojamojo turto vertintojo kvalifikacijos atestato Nr. 000273), apžiūrėjęs automobilį, 2010-10-08 Autotransporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. 2106035 ( b.l. 13-26) transporto priemonės atkūrimo sąnaudas (patirtą nuostolį) įvertino 5757,24 Lt, iš kurių 4758,05 Lt sudaro automobilio atkuriamoji vertė, atmetus 37% detalių nusidėvėjimą ir 999,19 Lt ( 21% PVM). Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, jog automobilis suremontuotas, liko tik pakeisti rantlankį ir padangą. Detales pirko iš Rusijos, pateikta 2011-03-28 sąskaita ir pirkimo kvitas patvirtina, jog pareiškėjas už detales sumokėjo 48730 Rusijos rublių. Oficialus Lietuvos banko kursas 2011 m. kovo 28 d. buvo 8,6289 Lietuvos litų – 100 Rusijos rublių, todėl 48730 Rusijos rubliai atitiko 4204,86 Lietuvos litų. Pateiktas prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitas, patvirtina, jog už atliktus automobilio remonto darbus E. R. sumokėjo 510 Lt. Pareiškėjas taip pat pateikė UAB „Krasta Auto“ detalių pardavimo pasiūlymą, kuriuo siūloma įsigyti ratlankį už 1251,31 Lt.
Ginčo, kad automobilis buvo sugadintas dėl įvažiavimo į duobę bei sugadinimų pobūdžio, užfiksuoto 2010-10-07 Kelių policijos nutarime bei 2010-10-08 Turto vertintojo ataskaitoje, nėra. Šių aplinkybių atsakovas iš esmės neginčija. Nors atsakovas nurodė, jog paskaičiuota tik orientacinė patirto remonto kaina, kuri negali būti laikoma realiu žalos atlyginimu, tačiau įrodymų, paneigiančių nurodytas remonto išlaidas ir (ar) patvirtinančių mažesnę remonto kainą, teismui nepateikta. Proceso šalys privalo pateikti įrodymus, pagrindžiančius reikalavimus ir atsikirtimus (ABTĮ 57 str.). Teismo posėdžio metu tretysis suinteresuotas nurodė, jog važiavo apie 50km/ha greičiu, duobę užstojo priekyje jo važiuojantis autobusas, todėl išvengti įvažiavimo į duobę buvo neįmanoma. Atsakovo argumentai dėl pareiškėjo neapdairumo grindžiami vien prielaidomis, įrodymų, patvirtinančių vairuotojo neteisėtus veiksmus, kurie būtų sąlygoję autoįvykį ar prisidėję prie autoįvykio kilimo, teismui nepateikta, todėl konstatuoti, kad pareiškėjas nesilaikė KET reikalavimų, teismui nėra pagrindo. Objektyvių duomenų, kad pareiškėjas būtų pažeidęs LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas, byloje taip pat nėra.
Susisiekimo ministro ir finansų ministro įsakymu 2000 m. balandžio 17 d. Nr.120/101 patvirtintos Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos 10 punkte nustatyta, kad atkūrimo (remonto) kaštai - tai išlaidos apgadintos (sužalotos) transporto priemonės atstatymui iki buvusios prieš apgadinimą techninės būklės bei eksploatacinių savybių bei įtvirtina atkuriamosios vertės (kaštų) metodą, kurio pagrindas yra skaičiavimai. Gali būti kompensuojamos tik tos išlaidos, kurios būtinos sugadinto turto būklei iki eismo įvykio atkurti. Pareiškėjo pateikti įrodymai patvirtina, jog realiai patyrė 4204,86 Lt nuostolį, sumokėdamas už detales, ir 510 Lt nuostolį, sumokėdamas už automobilio remontą. Todėl šios išlaidos laikytinos pagrįstomis, tačiau įvertinus 37 proc. detalių nusidėvėjimą pareiškėjui priteistina 2649,06 Lt už detales ir 510 Lt už atliktus remonto darbus, viso 3159,06 Lt. Pareiškėjas teismui patvirtino, kad padangos ir ratlankio, kuris pagal pateiktą detalių pardavimo pasiūlymą turėtų kainuoti 1251,31 Lt, dar neįsigijo. Pateiktas UAB „Krasta Auto“ pasiūlymas neįrodo, jog E. R. pirks būtent tiek kainuojantį ratlankį, be to teismui pateikta Techninės apžiūros rezultatų kortelė patvirtina, jog automobilis ALFA ROMEO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2011-07-07 atitiko techninius reikalavimus, todėl skundas dalyje dėl 1251,31 Lt žalos atlyginimo atmestinas. Pareiškėjas nurodo, kad UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras" už po eismo įvykio atliktą automobilio įvertinimą sumokėjo 100 Lt, tačiau mokėjimą patvirtinančių dokumentų nepateikė, todėl ši suma nepriteistina.
Įvertinus visumą nustatytų aplinkybių ir įrodymų, darytina išvada, jog Kauno miesto savivaldybė konkrečiu atveju neužtikrino Raudondvario plento tinkamos priežiūros ir remonto, dėl neteisėto neveikimo buvo sugadinta pareiškėjui priklausanti transporto priemonė. Nustačius civilinės atsakomybės sąlygas, skundas iš dalies tenkinamas, iš atsakovo pareiškėjui priteistinas 3159,06 Lt turtinės žalos atlyginimas.
Dėl kitos reikalavimo dalies skundas netenkinamas.
Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnis nustato palūkanas civiliniams prievoliniams santykiams. Žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų priteisimo atveju viešoji teisė nenumato palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo mokėjimo, todėl tokios palūkanos negali būti priteisiamos ir skundas šioje dalyje nepagrįstas ir atmestinas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-2210/2011).
Pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nesvarstytinas, nes nėra pateikta jų apskaičiavimo ir pagrindimo ABTĮ 45 str. nustatyta tvarka. Tai netrukdo pareiškėjui pakartotinai kreiptis dėl jų priteisimo pateikus nurodytus duomenis ne vėliau kaip per 14 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo ( ABTĮ 45 str. 1d.).
Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 1 d. 11 p. numato, kad žyminiu mokesčiu neapmokestinami skundai (prašymai) dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui valstybės ar vietos savivaldos institucijos, atlyginimo. Tokiu būdu pareiškėjas per atstovą nepagrįstai sumokėjo 176 Lt žyminio mokesčio, kuris jam turi būti grąžintas (ABTĮ 42 str.1 d.1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 88 straipsniais, teisėja
nusprendžia:
Skundą tenkinti iš dalies. Priteisti E. R. iš Kauno miesto savivaldybės 3159,06 Lt (tris tūkstančius šimtą penkiasdešimt devynis litus, 06 ct) turtinės žalos atlyginimą.
Kitoje dalyje skundą atmesti.
Teismo sprendimui įsiteisėjus, sugrąžinti pareiškėjo atstovui –Advokatų profesinei bendrijai Černiauskas ir partneriai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos 2010-12-07 pavedimu Lietuvoje Nr. 12071508 (operacijos Nr. 15407322) sumokėtą 176,00 (vieną šimtą septyniasdešimt šešis) Lt žyminį mokestį.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.