Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

susipažinęs su Šiaulių apygardos teismo 2025 m. sausio 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-130-883/2025,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškimas dėl teismo nušalinimo ir prašymas perduoti bylą nagrinėti kitam teismui netenkinami

5. Asmens teisė, kad jo ginčą išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas – tai viena iš tinkamo teismo proceso garantijų. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimas).

6. Teisė į teisingą ir nešališką teismą civiliniame procese yra užtikrinama, be kita ko, taikant nušalinimo institutą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 64 straipsnyje nustatyta, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jų nešališkumo. Pagrindai, dėl kurių teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas, yra išdėstyti CPK 65 straipsnyje, o pareikšto nušalinimo išsprendimo tvarka numatyta CPK 69 straipsnyje. Remiantis CPK 69 straipsnio 1 dalimi, teisėjo (teisėjų) nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas arba jų paskirtas teisėjas. Tais atvejais, kai teisme nėra pakankamo skaičiaus teisėjų, nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamas aukštesnės pakopos teismas.

7. Tam, kad būtų nušalinti visi apygardos teismo teisėjai, o byla būtų perduota nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui, turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą ar atskirus procesinius klausimus konkrečiame teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų apygardos teismo teisėjų nešališkumu.

8. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nušalinimą Šiaulių apygardos teismui grindžia aplinkybėmis, kad ieškovų atstovas yra galimai susijęs su Šiaulių apygardos teismo darbuotojais ir teisėjais.

9. Pareiškime dėl nušalinimo išdėstyti teiginiai nesudaro pagrindo nušalinti Šiaulių apygardos teismą nuo civilinės bylos Nr. 2A-130-883/2025 nagrinėjimo. Atsakovas nenurodė jokių objektyvių duomenų, kurie sudarytų pagrindą padaryti išvadą, kad ieškovų atstovas siektų padaryti įtaką visiems Šiaulių apygardos teismo teisėjams civilinėje byloje sprendžiamais klausimais. Priešingai nei teigiama pareiškime, Šiaulių apygardos teismas 2025 m. sausio 27 d. nutartyje nurodė, kad bylą nagrinėti skirtos teisėjų kolegijos nariai su ieškovų atstovu nėra susiję. Ieškovės atstovas taip pat patvirtino, kad neturi jokių sąsajų nei su skirtos bylai nagrinėti teisėjų kolegijos nariais, nei su kitais Šiaulių apygardos teismo teisėjais. Atsakovo pareiškimas šiuo aspektu iš esmės grindžiamas tik prielaidomis, kad ieškovų atstovas yra susijęs su Šiaulių apygardos teismo teisėjais ir jų galimybėmis nešališkai išnagrinėti civilines bylas. Tačiau jokių konkrečių asmeninių ryšių, kurie galėtų kelti abejonių dėl galimybės objektyviai išnagrinėti civilinę bylą Šiaulių apygardos teisme pareiškėjas neįvardijo, o prašyme dėl nušalinimo nurodomi tik subjektyvaus ir spėjamo pobūdžio teiginiai.

10. Taigi, pareiškėjas nenurodė objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad Šiaulių apygardos teismo teisėjai yra suinteresuoti civilinėje byloje sprendžiamais klausimais ar turi asmeninį išankstinį nusistatymą. Vien pareiškėjo abejonės nėra lemiamos ir nesudaro pagrindo nušalinti visų Šiaulių apygardos teismo teisėjų nuo bylos nagrinėjimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovo D. S. pareiškimas dėl Šiaulių apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2A-130-883/2025 nagrinėjimo ir prašymas perduoti bylą nagrinėti kitam apygardos teismui netenkinami.

Motyvuojamoji dalis

Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise paskyrimo pareiškėjui

11. Ieškovai prašė paskirti atsakovui baudą už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise, kadangi atsakovo pareiškimas yra nemotyvuotas ir įrodymais nepagrįstas, o tokį pareiškimą atsakovas galėjo pateikti anksčiau.

12. Vadovaujantis CPK 95 straipsnio 1 dalimi, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą (CPK 95 straipsnio 2 dalis). Piktnaudžiauti procesu galima ir naudojant ne pagal paskirtį procesinę nušalinimo teisę, t. y. veikiant prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, įtraukiant teismą į nepagrįstų nuolatinių iš esmės to paties turinio skundų svarstymą, o ne norint pagrįstai nušalinti teisėją, kuris neatitinka nešališkumo reikalavimų ir negali objektyviai išnagrinėti bylos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016).

13. Nagrinėjamu atveju atsakovas pirmą kartą pareiškė nušalinimą visam Šiaulių apygardos teismui. Byloje duomenų, kad atsakovas būtų profesionalus teisininkas, išmanantis pareiškimo dėl teismo nušalinimo pagrindus ir piktnaudžiavimo procesine nušalinimo teise pasekmes, nėra. Ieškovų prašyme dėl baudos paskyrimo nurodomi argumentai, kad atsakovas galimai vilkina bylos nagrinėjimą nelaikomi pakankamu pagrindu prašymą patenkinti. Visgi, pareiškėjas prašymą dėl nušalinimo ir bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui grindė abstrakčiais teiginiais, prašymas dėl teismo nušalinimo buvo paduotas paskirto teismo posėdžio dieną. Nušalinimo argumentai ir nušalinimo pareiškimo momentas kelia abejonių dėl sąžiningo naudojimosi procesine nušalinimo teise, prieštarauja proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principams, kurie įpareigoja dalyvaujančius byloje asmenis sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (CPK 7 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, jog nušalinimo teise, kaip ir kitomis procesinėmis teisėmis, negali būti piktnaudžiaujama, todėl dar kartą pareiškus nepagrįstą nušalinimą, gali būti sprendžiamas klausimas dėl teisinės atsakomybės taikymo ir baudos iki penkių tūkstančių eurų skyrimo (CPK 69 straipsnio 5 dalis, 95 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovo D. S. pareiškimo dėl Šiaulių apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2A-130-883/2025 nagrinėjimo ir prašymo perduoti bylą nagrinėti kitam apygardos teismui netenkinti.

Ieškovų M. Ž. ir R. Ž. prašymo dėl baudos paskyrimo atsakovui D. S. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis netenkinti.