Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mariaus Jankausko ir Kristinos Latožienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. U. gynėjo advokato apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2025 m. liepos 24 d. nuosprendžio, kuriuo nuspręsta J. U., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal G. R., laidavimą ir baudžiamąją bylą J. U. atžvilgiu nutraukti.

Nustatytas 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laiduotojos G. R. laidavimo terminas be piniginio užstato. Laidavimo terminas skaičiuotinas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi ir 68 straipsniu, J. U. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas 2 (dvejus) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos 2025 m. birželio 25 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 3 dalimi, J. U. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuota nusikaltimo padarymo priemonė automobilis „ (duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

J. U. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: transporto priemonės „VW Touran“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus – perduotinas turto konfiskavimą vykdančiai institucijai; vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus – perduotinas VĮ „Regitra“.

Teismas nusprendė nepriteisti iš J. U. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Laiduotojai G. R. išaiškinta, kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs klausimą dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. J. U. nuteistas už tai, kad 2025 m. birželio 23 d. apie 22 val. . (duomenys neskelbtini) . ties pastatu Nr. 24, pažeisdamas Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą- draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo sau priklausančią kelių transporto priemonę - lengvąjį automobilį . (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini)būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas (2025 m. birželio 23 d. 22 val. 52 min. nustatytas 1,87 promilių neblaivumas, 2025 m. birželio 23 d. 23 val. 22 min. nustatytas 2,36 promilių neblaivumas).

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistojo J. U. gynėjas advokatas L. Z. prašo pakeisti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl J. U. skirtos baudžiamojo poveikio priemonės, t. y. prašo sutrumpinti teisės vairuoti atėmimo terminą nuo 2 (dviejų ) iki 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių, terminą skaičiuojant nuo 2025 m. birželio 25 d.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.

4. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliaciniu skundu skundu iš esmės ginčijama tik J. U. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės trukmė, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalimi, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, kartu patikrindamas ir tai, ar nebuvo padaryti esminiai BPK pažeidimai, galėję turėti įtakos skundžiamo procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

7. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais (t. y. ir BK 40 straipsnyje numatytu pagrindu), gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp kurių numatytas ir uždraudimas naudotis specialia teise (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Baudžiamasis įstatymas numato, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – nuo vienų iki penkerių metų, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką (BK 68 straipsnio 1, 2 dalis). Iš BK 67 straipsnio 1, 3 dalių, 68 straipsnio 1 dalies nuostatų lingvistinio ir sisteminio aiškinimo matyti, kad uždraudimo naudotis specialiąja teise – nagrinėjamu atveju teise vairuoti kelių transporto priemones – taikymas teismų praktikoje yra siejamas su keliomis aplinkybėmis: asmuo padarė nusikalstamą veiką (nusikalstamos veikos rūšis neturi teisinės reikšmės); ją padarė naudodamasis teise vairuoti kelių transporto priemones; skiriant šią baudžiamojo poveikio priemonę, jei ji skiriama kartu su bausme, padedama įgyvendinti bausmės paskirtis (Lietuvos A. T. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-26-1073/2024). Atsižvelgiant į įstatyminį reglamentavimą ir kasacinio teismo suformuotą praktiką bei J. U. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, teisėjų kolegija vertina, kad būtent BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, šiuo atveju yra tinkama ir proporcinga. Pažymėtina, jog būtent naudojantis specialia teise J. U. atliko nusikalstamą veiką, iš ko darytina logiška išvada, kad būtent uždraudimas tokia teise naudotis, taip užkertant kelią galimoms naujoms nusikalstamoms veikoms, yra adekvati baudžiamojo poveikio priemonė.

8. BK 68 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiosiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų.

9. Baudžiamojo poveikio priemonės parinkimas ir jos termino nustatymas yra viena iš baudžiamojo poveikio priemonės individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Teismų praktikoje uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai yra skiriamas nustačius, kad kaltininkas Kelių eismo taisykles (toliau – ir KET) pažeidė itin šiurkščiai ar jas toliau sistemingai pažeidinėja (pavyzdžiui, Lietuvos A. T. nutartis byloje Nr. 2K-100-648/2019). Be to, svarstant uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones skyrimo klausimą asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, itin svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau vairuoti transporto priemones esant neblaiviam. Teismas pažymi, jog automobilio vairavimas esant neblaiviam neabejotinai kelia didžiulę grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių įstatymo ginamų vertybių. Gindamas šias vertybes įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, už kelių transporto priemonės vairavimą arba praktinio vairavimo mokymą, apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra 1,51 ‰ ir daugiau alkoholio, nustatė baudžiamąją atsakomybę.

10. Teisėjų kolegija atmeta skundo argumentą, jog J. U. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra per ilgas. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad sprendimą paskirti J. U. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones grindė tuo, kad padarytas pavojingas ir šiurkštus naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas, J. U. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kuris vertinamas kaip vidutinis, taip keldamas realų pavojų kitiems asmenims ir transporto priemonėms. Pagal liudytojo I. B. parodymus seka, kad J. U. automobilį vairavo itin pavojingai (išvažiavo iš savo eismo juostos į priešingą eismo juostą priešais kitą automobilį). Atsakant į skundo argumentus aukštesnysis teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo ir jos termino nustatymo, vertino ir teigiamai J. U. charakterizuojančias aplinkybes – anksčiau neteistas, per pastaruosius penkerius metus administracine tvarka baustas vieną kartą, ir todėl nustatė žymiai trumpesnį terminą nei šios poveikio priemonės trukmės vidurkis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paskirdamas J. U. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 (dviejų) metų laikotarpiui, pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nepažeidė.

11. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas asmuo vairavo transporto priemonę neblaivus (alkoholio kiekio matuokliu pirmo patikrinimo metu jam buvo nustatytas 1,87 ‰ girtumas, o antro patikrinimo metu – 2,36 ‰ girtumas). Nusikaltimas nors ir nesunkus, tačiau keliantis didelę grėsmę eismo saugumui, galintis sukelti skaudžias ir negrįžtamas pasekmes. Sėsdamas neblaivus už vairo apeliantas visiškai ignoravo galimas neigiamas pasekmes, o tai parodo atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens neatsakingumą ir sąmoningą savo veiksmų pavojingumo ignoravimą. Atkreiptinas dėmesys, jog kriminalizuodamas transporto priemonių vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, įstatymo leidėjas jokių šios nusikalstamos veikos padarinių nenumatė, tokiu būdu tik patvirtindamas, kad vien tik pati veika – automobilio vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, kai nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas, gali sukelti didelį pavojų aplinkiniams. Teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo taikymas apeliantui turi svarbią prevencinę reikšmę, tam, kad tokie atvejai nepasikartotų. Skundžiamu nuosprendžiu paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas atitinka ir Lietuvos A. T. formuojamą teismų praktiką, numatančią, kad bausmės (baudžiamojo poveikio priemonės), skiriamos už nusikaltimo padarymą, savo dydžiu neturi būti mažesnės nei taikomos už žymiai lengvesnius – administracinius nusižengimus (Lietuvos A. T. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-85/2010). Juo labiau, jog jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų švelninti apelianto atsakomybę, paskiriant jam draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones jo prašomam 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių terminui, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Vien tai, kad dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo apeliantas patirs tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, neleidžia vertinti, kad baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra aiškiai per ilgas ar, kad teismas poveikio priemonę paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą (Lietuvos A. T. nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-85/2010, 2K-103/2010, 2K-20/2011, 2K-502/2011).

12. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog baudžiamojo poveikio priemonė – specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas neabejotinai sukels nepatogumų J. U.. Vis dėlto, tai nėra priežastimi sutrumpinti jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama baudžiamojo poveikio priemonė turi sukelti kaltininkui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Akivaizdu, kad J. U. iki nusikalstamos veikos padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga siekiant pasirūpinti savo sveikata bei kitais socialiniais poreikiais, tačiau šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo nusikalstamos veikos padarymo. Teisėjų kolegijos manymu, J. U. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė yra adekvati padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, jo asmenybei bei proporcinga pažeistos baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės apimčiai.

13. Apibendrindama visas pirmiau paminėtas aplinkybes apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas nustatytas reikšmingas, taip pat ir apeliaciniame skunde nurodytas faktines bylos aplinkybes, visas jas teisingai įvertino ir tinkamai pritaikė baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimo pagrindus bei taisykles reglamentuojančias BK nuostatas. Pirmosios instancijos teismo J. U. tiek pati paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, tiek jos nustatyta trukmė, kolegijos manymu, atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir nuteistojo asmenybę bei nėra aiškiai per griežta ir dėl to neteisinga. Apeliacinio skundo argumentai pirmosios instancijos teismo išvadų, su kuriomis sutinka apeliacinės instancijos teismas, nepaneigia, todėl keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytomis aplinkybėmis pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

nutaria:

Atmesti nuteistojo J. U. gynėjo advokato L. Z. apeliacinį skundą.