Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2019-01-21 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-28-903/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-01-21
Bylos Nr.
II-28-903/2019
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-01482-2018-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Gintaras Stonkus
Pareiškėjas
A. D.
Pažeidėjas
A. D.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-28-903/2019Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01482-2018-9Procesinio sprendimo kategorija: 16.9.2.; 21.10.4. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. sausio 21 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Gintaras Stonkus,sekretoriaujant Adelei Gečienei,dalyvaujant pareiškėjo A. D. atstovui advokatui G. L.,

viešajame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Klaipėdos AVPK) 2018-10-24 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos AVPK kelių policijos tarnybos Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresnysis specialistas M. Ž. 2018-08-22 surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) A. D. už tai, kad jis 2018-06-03, 00.48 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas kelių eismo taisyklių 129 punkto reikalavimus, vairuodamas transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“ (priekaba arba puspriekabė virš 10 t.), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) esant nustatytam 50 km/h važiavimo greičiui, važiavo 87 km/h ir nustatytą leistiną greitį viršijo 37 km/h.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybos Veiklos organizavimo ir prevencijos poskyrio specialistės V. T. 2018-10-24 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) A. D. už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 416 straipsnio 4 dalyje, paskirta administracinė nuobauda - 140 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams.

Šalies argumentai

Skundu A. D. atstovas prašo pakeisti nutarimo dalį dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, t. y. pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalį, neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Skunde nurodyta, kad teisės vairuoti transporto priemones netekimas A. D. yra per griežta nuobauda (administracinio poveikio priemonė). A. D. specialioji teisė - vairuoti transporto priemones yra ypatingai būtina, nes tai yra tiesiogiai susiję su jo darbinėmis pareigomis. A. D. savo kaltės, padaręs minimą kelių eismo taisyklių pažeidimą, neneigia, t. y. kaltę pripažįsta visiškai ir dėl padaryto administracinio nusižengimo nuoširdžiai gailisi. Tačiau, kreipdamasis į teismą dėl jam paskirtos administracinio nusižengimo nuobaudos sušvelninimo, nori atkreipti teismo dėmesį į tai, kad jis kelių eismo taisyklių pažeidimą - viršijo numatytą leistiną greitį magistraliniame kelyje, padarė nakties metu - kai eismas visiškai neefektyvus, tikimybė sukelti neigiamas pasekmes dėl viršyto greičio - minimali. Dėl A. D. padaryto administracinio teisės nusižengimo jokių neigiamų pasekmių nekilo ir kiti asmenys nenukentėjo. Akcentuotina, kaip ir nurodo savo rašte (charakteristika - prašymas) UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. G., kad A. D. dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ tolimųjų reisų vairuotojo pareigose, charakterizuojamas tik teigiamai, o šiuo metu įmonei trūksta vairuotojų. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas A. D. trikdo įmonės darbo veiklą, nes mažiausiai 3 mėnesių laikotarpiui netenka vairuotojo.

Skunde pažymėta, kad ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuojama, kad institucijos, taikydamos administracines nuobaudas, turi laikytis proporcingumo reikalavimų, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011). Atsižvelgtina į tai, kad A. D., nors ir padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, už kurį sankcijoje numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 3 iki 6 mėnesių, tačiau jis, turėdamas didelį transporto priemonių vairavimo stažą, nei už analogiškus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nei už kitokius administracinius teisės pažeidimus nebaustas ir galiojančių nuobaudų neturi. Jis suklydo pirmą kartą, dėl padaryto savo pažeidimo nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Manytina, kad A. D. atėmus teisę vairuoti transporto priemonę būtų sukeltos neproporcingai padarytam pažeidimui didelės neigiamos pasekmės, kas neteisingai pasireikštų tiek jo, tiek ir įmonės atžvilgiu.

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą – Klaipėdos AVPK, atsiliepimu prašo A. D. atstovo skundo reikalavimų netenkinti ir palikti galioti priimtą nutarimą. Atsiliepime nurodyta, jog A. D. žinojo, kad už veiką, kurios padarymu pripažintas kaltu, yra taikomas specialiosios teisės atėmimas, todėl turėjo numatyti galimai kilsiančias pasekmes, tačiau jų nepaisė, o tai, kad asmuo nuoširdžiai gailisi, neneigia padaryto nusižengimo, charakterizuojamas teigiamai, teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbo funkcijų vykdymui, nesudaro pagrindo keisti nutarimo ir neskirti specialiosios teisės atėmimo arba trumpintį nutarimu paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Teismo posėdžio metu A. D. atstovas advokatas G. L. skundo reikalavimus palaikė. Paaiškino, kad motyvus ir argumentus išdėstė skunde. Nori atkreipti dėmesį, kad nusižengimas padarytas naktį, eismas neintensyvus, nebuvo nei pėsčiųjų, nei kitų eismo dalyvių, gal todėl ir nesumažino greičio iki reikiamo. A. D. neginčija, kad padarė pažeidimą, tačiau teisių atėmimas yra per griežtas, nes jis neteks darbo, nukentės jo artimieji, be to, jis turi banko paskolą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas netenkintinas.

Kadangi A. D. prašė tik panaikinti administracinio poveikio priemonę, teismas toliau pasisako tik šiuo klausimu.

ANK 416 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip trisdešimt, bet ne daugiau kaip 40 kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo 120 iki 170 eurų baudą, o to paties straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t, vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių.

A. D. atstovas skunde prašo, sprendžiant klausimą dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo, vadovautis anksčiau apygardų teismų suformuotais precedentais. Pabrėžtina, kad teismų sukurtais precedentais reikia remtis itin apdairiai. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, negalima suabsoliutinti. Precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į faktines aplinkybes bylose, kuriose buvo sukurtas precedentas ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kuriose buvo sukurtas precedentas. Taip pat būtina atsižvelgti ir į kitas reikšmingas aplinkybes: į precedento sukūrimo laiką; į tai, ar precedentas atspindi jau susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į precedento argumentacijos įtikinamumą; į įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą reikšmingus socialinius, ekonominius ir kitus pokyčius ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2008). Išanalizavus skunde nurodytų bylų, kuriose asmenys yra bausti pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį, 123 straipsnio 5 dalį (Transporto priemonių vairavimas neblaivių ar apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, neturinčių teisės vairuoti), sprendimų turinį, matyti, kad, lyginant su šia nagrinėjama administracinio nusižengimo byla, skiriasi asmens veikos kvalifikavimas, paties pažeidėjo asmenybę charakterizuojantys duomenys ir kitos svarbios aplinkybės, todėl jais vadovautis, teismo nuomone, kaip precedentais nėra jokio pagrindo.

ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę baudą negu Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Tai, kad teismas turi galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji, yra nurodęs ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (Konstitucinio Teismo 2004-01-26, 2005-11-03, 2005-11-10, 2008-01-21, 2008-09-17, 2012-09-25 nutarimai). Tačiau sprendimas dėl administracinės nuobaudos ir/ar administracinio poveikio priemonės švelninimo ar jų neskyrimo priimamas, įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant nusižengimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

Tai, kad A. D. dirba, turi įsipareigojimų bankui, darbdavio yra charakterizuojamas teigiamai, laikytina tik jį teigiamai charakterizuojančiomis aplinkybėmis, kurios reikšmingos parenkant administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę sankcijos už padarytą pažeidimą ribose, tačiau jų nepakanka, jog būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas dėl švelnesnės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimo.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad priešingai nei nurodyta skunde, A. D. praeityje jau ne kartą patrauktas administracinėn atsakomybėn už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (dabar nubaustas 5 kartą), 2018-04-07 administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu jam buvo surašytas už analogišką nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnyje. Tai rodo, jog Kelių eismo taisyklių pažeidinėjimai nėra atsitiktinis reiškinys A. D. gyvenime, tinkamų išvadų jis nedaro. Beje, į Institucijos paskirtą 2018-10-24, 8.05 val. bylos nagrinėjimą A.D. taip pat neatvyko, pažeidimo aplinkybių nepaaiškino. Svarbu paminėti ir tai, kad Institucija 2018-10-24 nutarimu, net nenustačiusi atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių A. D. paskyrė administracinio nusižengimo sankcijoje numatytą minimalų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, todėl dar labiau jį trumpinti nėra pagrindo. Teismo nuomone, šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju, vėlgi atsižvelgiant į Klaipėdos apygardos teismo formuojamą praktiką panašioje situacijoje (Klaipėdos apygardos teismo 2018-12-19 nutarimas administracinio nusižengimo byloje AN2-392-380/2018), trumpesnio administracinio poveikio priemonės termino nei numatyta ANK 416 straipsnio 7 dalyje paskyrimas, nenustačius nei nedidelio veikos pavojingumo, mažareikšmiškumo, nei kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių ar kitų ypatingų aplinkybių, pažeistų konstitucinio teisingumo ir proporcingumo principą. Pažymėtina ir tai, kad kiekvienas eismo dalyvis privalo įvertinti savo priešingo teisei veikimo pasekmes, nes neigiami tokio veikimo padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Šiuo atveju, siekiant prevencinio tikslo, t. y. užkirsti kelią atsirasti neigiamiems padariniams, įstatymų leidėjas įtvirtino griežtas administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones už ANK 416 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo padarymą. Todėl šiuo atveju, prioritetas turi būti teikiamas visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir nusižengimą padariusio asmens nubaudimui, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai ar administracinio poveikio priemonei keliamų tikslų.

Taigi esant tokioms aplinkybėms, teismo nuomone, A. D. pagrįstai paskirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė sankcijos ribose, todėl keisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018-10-24 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) A. D. atstovo skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

palikti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018-10-24 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) nepakeistą ir A. D. atstovo skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas Gintaras Stonkus