Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. J. patikslintą pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, Kauno miesto savivaldybė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotų asmenų atstovai neatvyko į teismo posėdį, kuriame byla buvo išnagrinėta iš esmės. Apie teismo posėdį jiems pranešta tinkamai. Teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant suinteresuotų asmenų atstovams, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

1974 m. vasario 8 d. Kauno miesto Panemunės rajono Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 48 patvirtintas garažų statybos kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio narių susirinkimo 1974 m. sausio 14 d. nutarimas Nr. 25, kuriuo buvo išbrauktas iš garažų statybos statytojų sąrašų A. M. ir vietoje jo įtrauktas į garažų statytojų sąrašą Ū. J. bei išbrauktas iš grupinių garažų prie (duomenys neskelbtini) statybos statytojų sąrašų Ū. J. ir vietoje jo įtrauktas į garažų statybos statytojų sąrašą A. M..

2024 m. balandžio 29 d. pareiškėjos atstovas advokatas Jaroslav Los kreipėsi į Kauno regioninį Valstybės archyvą su prašymu pateikti duomenis ar yra 1974 m. išduotas statybos leidimas kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ statybai, steigimo dokumentai, bendrijos (kooperatyvo) narių sąrašai ir kt., patvirtinantys garažų sukūrimą (statybos) teisėtumą. 2024 m. gegužės 7 d. Kauno regiono valstybės archyvas pateikė pranešimą dėl informacijos pateikimo. Pranešime nurodė, kad garažų statybos kooperatyvų dokumentai Kauno regioniniame valstybės archyve nesaugomi ir pateikė Kauno miesto Panemunės rajono Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1973 m. sausio 12 d. sprendimą Nr. 15 „Dėl garažų individuliams automobiliams (motociklams) statybos bei eksploatavimo kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ įstatytų tvirtinimo“ kopiją.

Pareiškėja įsiskolinimo už naudojamą 0,0023 ha valstybinės žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), neturi (2024 m. sausio 8 d. pažyma).

2024 m. vasario 26 d. pareiškėja pareiškimu kreipėsi į teismą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą.

Įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektais (CK 4.69 straipsnio 1 dalis). Įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus (CK 4.69 straipsnio 3 dalis).

Asmuo, įgyjantis daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti ne tik sąžiningas to daikto įgijėjas, t. y. užvaldydamas daiktą turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, bet taip pat jis privalo išlikti sąžiningas valdytojas visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.70 straipsnio 1 dalis).

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) Asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); 5) Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) Daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-219/2018, 21 punktas).

Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, pareiškėjos paaiškinimus, liudytojų parodymus, konstatuoja, kad pareiškėja nebuvo įgijusi nuosavybės teisės į nurodytą garažo boksą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu. Garažo boksas neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip kieno nors nuosavybė. Jis nepriklauso valstybei ar savivaldybei. Liudytoja S. Š. teismo posėdžio metu paliudijo, kad apie garažo įsigijimą sužinojo iš pačios pareiškėjos. Nurodė, kad pareiškėja garažą valdo jau daugiau nei 30 metų, dažnai važiuoja į garažą pastatyti mašinos, nurauti prie garažo esančių žolių. Patvirtino, jog pareiškėja garažu naudojasi nuo 1980 kelintų metų iki šios dienos. Liudytoja V. V. teismo posėdžio metu paliudijo, kad pareiškėja jai leidžia naudotis garažu, pasidėti jame daiktus. Nurodė, kad pareiškėja garažą įsigijo labai senai, tačiau negalėjo įsivesti elektros, kadangi nėra sutvarkyti dokumentai. Patvirtino, kad visą laiką nuo garažo įsigijimo iki šios dienos pareiškėja naudojasi garažu ir niekas kitas dėl nuosavybės teisių į garažą nesikreipė.

Teismo vertinimu, pareiškėja, užvaldydama garažą, visą įgyjamosios senaties laiką (38 metus) buvo ir yra įsitikinusi, jog niekas neturi daugiau už ją teisių į šį daiktą. Pareiškėja valdo garažo boksą teisėtai, t. y. ne per prievartą, ne slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus, bei nepertraukiamai daugiau nei dešimt metų. Pareiškėjos valdymas, pasireiškė tuo, kad pareiškėja atvirai, valdo ir naudoja kaip savą, laiko jame savo daiktus, tvarko aplink garažą esančią aplinką, iki sulaukiant pensijinio amžiaus mokėjo žemės mokestį.

Teismas, nustatęs pirmiau nurodytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pareiškėjos prašymas, pareikštas nuosavybės įgijimo ir teisinės registracijos atlikimo tikslu, atitinka įstatymo reikalavimus, pagrįstas, įrodytas, todėl tenkinamas. Nustatomas faktas, kad pareiškėja įgijo nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties būdu (CK 4.68 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268, 270, 279 straipsniais, 533 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

tenkinti N. J. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Nustatyti, kad N. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgijo nuosavybės teisę į garažą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties būdu.

Įsiteisėjusį sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną išsiųsti valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registrui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.