Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų L. B. ir I. B. atstovui advokatui Rolandui Tamašauskui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, gyvenantis Pakruojyje, (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 1999-08-19 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 271 str. 2 d. ir 278 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 m., pritaikius 1961 m. BK 47¹ str., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 m.; 2) 2000-12-22 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 271 str. 2 d., 43 str. laisvės atėmimu 1 m., pritaikius LR 2000 m. balandžio 11 d. įstatymo Nr. VIII-1619 „Dėl amnestijos akto“ 1 str. 1 d. 3 p., nuo neatliktos laisvės atėmimo bausmės atleistas; 3) 2001-06-12 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 6 mėn., 2001-09-07 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi, remiantis BK 54² str., paleistas lygtinai prieš terminą 3 mėn. 5 d.; 4) 2002-02-05 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 104 str., 43 str. laisvės atėmimu 8 m. 3 mėn., 2010-02-17 paleistas iš pataisos namų atlikus bausmę; 5) 2011-05-02 Biržų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 str. 2 d., 302 str. 1 d. 10 MGL (1300 Lt) bauda, 2011-12-09 Biržų rajono apylinkės teismo nutartimi bauda pakeista 5 parų areštu; 6) 2012-06-01 Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 str. 2 d., 64 str. 87 parų areštu, į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2012-02-28 iki 2012-05-22 ir nustatyta neatlikta bausmė – 2 paros arešto, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 284 str. 1 d., 129 str. 2 d. 8 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis R. Z. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei iš chuliganiškų paskatų nužudė žmogų, t. y.:

2012 m. rugpjūčio 3 d., apie 2 val. 40 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, Pakruojo m. paleido akmenį į (duomenys neskelbtini) namo (duomenys neskelbtini) buto langą ir jį išdaužė;

2012 m. rugpjūčio 3 d., apie 2 val. 50 min., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, Pakruojo m., (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamojoje dalyje, netoli namo Nr. (duomenys neskelbtini), vienoje rankoje laikydamas kirvį, o kitoje peilį, pribėgo prie pargriuvusio ant gatvės važiuojamosios dalies nukentėjusiojo A. M. ir užsimojo ant jo kirviu;

po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, A. M. ginti pribėgusiam E. B., iš chuliganiškų paskatų, tyčia vieną kartą dūrė peiliu į krūtinę, padarė jam durtinę-pjautinę kiauryminę žaizdą krūtinės kairėje pusėje su širdies sužalojimu, sukėlusią ūmų nukraujavimą iš žaizdos, ir taip jį nužudė, nes dėl patirtų sužalojimų E. B. mirė.

Apklaustas kaip kaltinamasis R. Z. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2012 m. rugpjūčio 2 d., apie 21 val., jis parvažiavo į namus ir kieme kartu su I. N., savo mama R. Z., E. N., J. K., pravarde Š., ir seserimi S. Z. šventė pastarosios gimtadienį. Prie stalo buvo naudojami vienkartiniai indai, jokių virtuvinių peilių lauke nebuvo. Iki tol jis buvo išgėręs butelį alaus. Švenčiant tarp jo ir I. N. buvo kilęs konfliktas, tačiau po konflikto I. N. gimtadienyje dar pasiliko. Vienu momentu jis nuėjo namo ir iš virtuvės pasiėmė virtuvinį peilį, nes norėjo supjaustyti mėsą. Tuo metu I. N. ėjo namo. Jis sekė pastarajai iš paskos, jo rankoje buvo peilis. Jis prašė I. N. dar pabūti, bet ši nesutiko. Paskui į gatvę atbėgo S. Z. su E. N.. S. Z., pamačiusi jo rankose peilį, pradėjo ant jo šaukti, ko su peiliu rankoje jis vaikšto po gatvę. Tada jis perlaužė peilį, numetė ant važiuojamosios gatvės dalies prie gėlių parduotuvės (duomenys neskelbtini) gatvėje ir grįžo į kiemą. Peilis buvo tamsiai rudomis medinėmis kriaunomis, geležtės ilgis galėjo būti apie 10–12 cm. Ant to nulaužto peilio ir negalėjo likti kraujo, o nulaužtą geležtę, kaip vėliau išsiaiškino, sesuo seniai numetė už tualetų. Byloje esančioje nuotraukoje yra dalis to paties peilio, kurį jis išsinešė į kiemą ir perlaužė lydėdamas I. N.. Ar I. N. ir E. N. tai matė, nežino, S. Z. tikrai matė. Žino, kad sesuo tos aplinkybės nepatvirtino. Išėjus I. N., jie toliau išgėrinėjo. Apie vidurnaktį J. K. kažkas pradėjo skambinėti telefonu. Vieną kartą telefonu atsiliepė jis (kaltinamasis) ir išgirdo pažįstamo žmogaus balsą – skambino E. B., pastarasis irgi atpažino jį iš balso. E. B. pasakė, kad geria, pritrūko gėrimų, ir prašė pavežti iki naktinės parduotuvės. Kadangi jis pats vairuotojo teisių neturi, susitarė, kad jis paklausinės, ar galės kas nors pavežti, ir perskambins. Vėliau, nepamena, ar jis paskambino, ar E. B. vėl paskambino, ir jis pasakė, kad visi yra išgėrę ir nėra kam vairuoti automobilį. Ką daugiau kalbėjo su E. B., tiksliai nepamena, prisimena tik, kad E. B. pakvietė juos ateiti į butą, esantį virš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, ir jie nuėjo. Tame bute buvo E. B., A. M., T. K., A. Š., mergina, vardu R., dar kelios jam nepažįstamos panelės. Ten jis nuėjo išgėręs, bet prisimena viską, dar nusinešė du 0,5 l butelius degtinės. Susėdo, girtavo, jis daugiau bendravo su J. K., nes kitų žmonių nepažinojo. Jokio konflikto tarp S. Z. ir R. jis nematė. Vėliau T. K. pradėjo pulti ant jo. Prie jo ant sofos iš vienos pusės sėdėjo T. K., iš kitos pusės A. Š., ir pradėjo kalbėti kažkokias nesąmones. Kiek jis suprato, T. K. bandė užmegzti su juo pokalbį apie kažkokį „kietumą“, jam tai pasidarė juokinga ir jis nusijuokė. Tada pasipylė smūgiai iš abiejų pusių – T. K. ir A. Š. pašokę smūgiavo į jį, galėjo būti suduota 15–20 smūgių. Jis gynėsi, rankomis dengėsi veidą, galvą. Nežino, kuo būtų viskas pasibaigę, jei nebūtų jis pašokęs ir pabėgęs. Jį dar bandė kažkas sulaikyti – perplėšė bluzono šoną. Išbėgdamas iš buto jis trenkėsi į kambario duris, nematė, ar išdužo durų stiklas, ir išgirdo S. Z. klyksmą. Išbėgo į gatvę basas, net nespėjo apsiauti, o išgirdęs S. klyksmą, nežinojo, ką daryti. Nesuprato, kodėl jį užpuolė, manė, kad ir jo seserį muša. Tada pasiėmė akmenį, sviedė į langą, išdaužė stiklą. Akmenį į langą sąmoningai metė ne tiesiai, o skersai, kad nieko nesužeistų. Jis nematė, ar išbėgusį iš buto jį kas nors vijosi, tačiau, išdaužęs langą, nubėgo namo, į (duomenys neskelbtini). Parbėgęs į kiemą prisidegė cigaretę ir galvojo, ką daryti toliau. Buvo visokių minčių – už ką jį sumušė, kas su S. Z. ten vyksta. Po to jis įėjo į savo butą. Buto durys nebuvo užrakintos. Nežino, kodėl jo mama sakė, kad durys buvo užrakintos. Šviesos nedegė, nes nenorėjo prižadinti mamos, nuėjo į virtuvę, nusivilko suplėšytą bluzoną, ieškojo kedų. Tuo metu prabudo mama, liepė jam eiti miegoti. Apsiavęs kedus, nuo stalo pasiėmė virtuvinį peilį. Jis buvo šoke, nežinojo, ką daryti, mama vis nerimavo, varė miegoti, todėl, kad neerzintų mamos, tyliai išėjo į kiemą su peiliu rankoje. Peilis buvo virtuvinis su danteliais, jo geležtė buvo siauresnė ir ilgesnė nei to, kurį perlaužė. Kodėl pasiėmė peilį, nežino. Jis negalėjo eiti miegoti, nes nežinojo, kas darosi su jo seserimi, todėl išėjo į kiemą ir galvojo, ką reikia toliau daryti. Iš namų išėjo avėdamas kedus ir su bridžais, iki pusės buvo nuogas. Buvo apie 3 val. nakties. Taip stovėdamas išgirdo juoką, ir į kiemą įėjo trise. Pirmas ėjo A. M., tada išlindo dar du, mano, kad ten buvo A. Š. ir T. K.. Visi trys bėgo link jo. Pribėgęs A. M. smogė jam ranka, jis, ne tiek nuo smūgio, kiek atšokdamas ir bandydamas išsisukti nuo smūgio, trenkėsi į malkinės sieną, o ten buvo padėtas kirvis. Jis pačiupo tą kirvį, ir, kai A. M. vėl šuoliu šoko ant jo, gindamasis kirviu pataikė A. M. į korpusą. A. M., pamatęs, kad jis turi kirvį, atšoko ir pradėjo bėgti. Peilis, kurį jis išsinešė iš namų, visą laiką buvo jo rankoje. E. B. tada jis nematė, matė tris žmones: A. M. tikrai buvo, jis vilkėjo baltais marškinėliais, o A. Š. ir T. K. jis iš arti nematė, tik mano, kad ten galėjo būti jie. Ar ten buvo E. B., negali pasakyti. A. M. ir kiti du pradėjo bėgti, o jis pastaruosius vijosi. Jam niekas nieko nesakė, ir jis nieko nesakė. Tikriausiai vaikinai pamatė peilį ir kirvį, todėl pradėjo bėgti. Nežino, kodėl jis vijosi, gal tokia buvo jo reakcija į įvykius – jį sudaužė, spardė, jo sesuo klykė, jis nežinojo, kas vyksta, ir dar atėjo į jo namų kiemą, kur mama miega, gal jis norėjo išvyti iš kiemo, negali paaiškinti. Nebuvo taip, kaip pasakojo A. M., kad pastarasis pargriuvo ant priekio, paskui atsivertė ant nugaros ir jis (kaltinamasis) užsimojo kirviu. Jis matė, kad A. M. pargriuvo, nes bėgo 2–3 m atstumu iš paskos. Nugriuvęs A. M. iš karto automatiškai apsivertė ant nugaros, o jis, užkliuvęs už A. M. kojų, nespėjo sustoti ir užgriuvo ant nukentėjusiojo, kirvis atsidūrė pastarojo pažastyje. A. M. neatėmė iš jo kirvio – griūdamas jis (kaltinamasis) to kirvio lyg ir nebelaikė rankoje, kirvį A. M. tik prispaudė rankomis gulėdamas, taip kirvis ten ir liko, o peilį jis laikė kairėje rankoje. Nugriuvusį jį A. M., gulėdamas ant nugaros, apkabino rankomis ir pradėjo smaugti, spausdamas prie savęs, peilis vis dar buvo jo kairėje rankoje. A. M. sudavė jam per nugarą, o jis irgi smogė A. M. kelis kartus į petį. Tada A. M. pradėjo kelti jį kojomis, pradėjo spardytis, taip jis pradėjo kilti. Visa tai truko 20–30 sekundžių. Visiškai atsistojęs jis nebuvo, buvo pusiau pritūpęs, A. M. kojos buvo įremtos jam į krūtinę, kai jis pajuto smūgį iš priekio į krūtinę. Jis nugriuvo, griūdamas dar vertėsi kelis kartus, ant pilvo gulėdamas pajuto stiprų smūgį į nugarą, tikrai ne ranka ar koja, o kirviu, nuo to kirvio smūgio jis išsirietė, vėl prasidėjo smūgiai, tada ropodamas pro spyrius jis pabėgo. Jis nematė, kuris vaikinas nustūmė jį suduodamas į krūtinę. Peilis tuo metu buvo jo kairėje rankoje, tačiau neprisimena, kaip laikė peilį. Jeigu jį nustūmė E. B., pastarasis galėjo būti sužalotas tuo momentu, nes daugiau kontaktų su niekuo nebuvo. Jis nedūrė nė vienam iš ten buvusių. Negali paaiškinti, kaip peilis galėjo įsmigti E. B. į krūtinę. E. B. už jį buvo aukštesnis, jis nežino, kokioje padėtyje E. B. kūno atžvilgiu buvo peilis. Jis pats stovėjo pasilenkęs, o kaip E. B. jį nustūmė, nežino. Kai po E. B. nustūmimo jis nugriuvo, peilį tebelaikė rankoje, pabėgdamas nusinešė ir peilį. Jis nubėgo iki banko, girdėjo žingsnius, jį dar vijosi apie 10 m nuo gatvės iki pat jo kiemo. Tada manė, kad, jeigu nepabėgs, jį patį užmuš. Jis šoko į krūmus, įsitikino, kad jo niekas nebesiveja, tada paskambino į policiją, pasakė, kad buvo užpultas. Jam buvo atsakyta, kad į įvykio vietą jau yra nuvažiavusi policija. Kažkas jau buvo iškvietęs policiją anksčiau už jį. Peilis liko krūmuose prie banko, vėliau niekam nepasakė, kad paimtų tą peilį, nes niekas jo apie peilį ir neklausė. Kai jis nuėjo į įvykio vietą, policija ten jau buvo atvažiavusi, buvo du ekipažai – viename ekipaže sėdėjo E. N. su S. Z., o pareigūnas iš kito ekipažo vaikščiojo su fotoaparatu ir kažką fotografavo. Matė toje vietoje kraujo klanelį. Tada jis grįžo atgal į savo kiemą, norėjo apsirengti ir eiti į policiją pažiūrėti, kur išvežė S. Z., žinojo pastarosios charakterį, kad ji mėgsta pareiškimus rašyti, o jis yra prieš visokių pareiškimų rašymą. Parėjo į kiemą, įėjo į malkinę, išgėrė gerą stiklinę degtinės, nes ten buvo įneštas stalas po gimtadienio, dar iš savo telefono parašė žinutes S. Z. ir E. N., kad šie nieko nematė ir nieko negirdėjo, kad S. Z. dėl to užpuolimo nerašytų pareiškimo, nes nieko tokio nenutiko – susimušė ir viskas. Po to jis nuėjo į policiją, budėtojų dalyje pareigūno paklausė, kur jo sesuo su E. N., jam pasakė, kad tuoj atveš. Policijoje belaukiant kol atveš S. Z. su E. N., įėjo A. M., A. Š. ir T. K., pradėjo jį pulti ir grasinti, kad jam kažkas bus, kad jis kažką padarė. Jis irgi netylėjo, pradėjo rėkti – jie apsižodžiavo. Iš pradžių jam niekas nepasakė, kuo jį kaltina, paskui kažkuris pasakė, kad jis perdūrė E. B., pareigūnas nuvedė jį į kamerą. Jis mano, kad girtumas neturėjo įtakos jo elgesiui, jis viską prisimena, normaliai jautėsi, visiškai save kontroliavo. Nežino, kaip tokioje situacijoje būtų pasielgęs būdamas blaivus. Išgėręs jis netampa agresyvus.

Pripažįsta savo kaltę dėl chuliganizmo, kad akmeniu išmušė lango stiklą, tačiau nežino, ką atsakyti į klausimą, ar pripažįsta savo kaltę dėl nužudymo iš chuliganiškų paskatų – jis nedūrė, nepuolė, nenorėjo nužudyti. E. B. nežudė, bet neneigia, kad tuo momentu, kai pribėgo, pastarasis galėjo būti perdurtas. Tyčia peiliu E. B. jis nedūrė, net nematė, ar E. B. jį nustūmė, nematė, ar E. B. bėgo link jo, nes tuo metu buvo užgriuvęs ant A. M. kojų ir pastarasis į jį kojomis „atsispardinėjo“. Su E. B. jis nesimušė, nežino, iš kur ant jo bridžų galėjo atsirasti E. B. kraujas, susimaišęs su jo krauju.

Dėl A. M. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo savo kaltę pripažįsta, galėjo pastarąjį sužaloti suduodamas kirviu kelis kartus į petį prie malkinės.

Ikiteisminio tyrimo metu neigė, kad turėjo peilį, nes jam atėjus duoti pačių pirmų parodymų, jį išvadino melagiu. Negali paaiškinti, kodėl liudytojai S. Z., I. N. ir E. N. paneigė, kad jis perlaužė peilį, kad lydėjo išeinančią I. N.. Nežino, kodėl liudytojai parodė, kad bute, į kurį vėliau nuėjo, trumpas konfliktas buvo tik tarp jo ir T. K., o kiti jo nemušė ir į konfliktą nesikišo. Jis taip pat negali paaiškinti, kodėl A. M. sako, kad jis nebuvo ant pastarojo užgriuvęs.

Tą vakarą jam buvo suduota iš viso apie 25 smūgius, bėgo kraujas iš daugelio kūno vietų, nes buvo daugybiniai sužalojimai galvoje, veide, nosyje, rankose, kojose, nubrozdinimai. Kai jis nuvažiavo į ligoninę pasirodyti, kad nustatytų, kiek jam buvo suduota smūgių, jam pradėjo pasakoti anekdotus, atėjęs gydytojas paklausė, ar jis čia kažką nudūrė, vedžiojo jį po kabinetą grandine pririštą, liepė atsitūpti, atsistoti, atsisėsti, paskui pasakė, kad jam „pahmielą“ reikia padaryti, o ne skųstis sveikata.

Jis nesutinka civiliniams ieškovams atlyginti padarytą žalą. Gailisi, kad taip įvyko, kad iš viso ėjo į tą butą. Jis nenorėjo padaryti to, kas įvyko. Didžiausia jo klaida buvo ta, kad vijosi vaikinus su peiliu ir kirviu rankose, ir po to taip atsitiko.

Ikiteisminio tyrimo metu R. Z., be kita ko, parodė, kad iš savo namų kiemo jis pasiėmė kirvį ir vijo iš kiemo atėjusius vaikinus. Pasivijęs vienam vaikinui jis sudavė kirviu kažkur į nugarą, ir jie abu nugriuvo. Tada visi trys vaikinai jį pradėjo spardyti, atėmė kirvį, sudavė jam kirviu. Jis neturėjo peilio ir neprisipažįsta, kad perdūrė E. B.. Kirviu sudavė gindamasis (2 t., 117–118 b. l.). Švenčiant S. Z. gimtadienį ant stalo lauke buvo padėta plastikinių šakučių ir vienintelis tikras peilis. Susipykęs su I. N., tą peilį jis perlaužė prie I. N., S. Z. bei E. N. akių ir numetė ant žemės (2 t., 119–121 b. l.).

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. M. parodė, kad 2012 m. rugpjūčio 2 d. 20–21 val., E. B. pažįstamos merginos kvietimu, jis, A. Š., E. B. ir T. K. nuėjo į butą Pakruojo mieste, (duomenys neskelbtini), virš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, ten buvo 4 merginos, E. B. pažįstamos. Vieną – R. M. – jis pažinojo, kitas žinojo iš matymo: vienos vardas L., kitų dviejų vardų nežino. Pas merginas jie visi nuėjo blaivūs, pasigamino valgyti, vėliau sugalvojo išgerti, tačiau jau buvo po 22 val., parduotuvės nebedirbo. Dabar neprisimena, ar A. Š., ar E. B. žinojo, kad S. Z. švenčia savo gimtadienį, todėl nutarė pastarajai paskambinti ir pasikviesti. Kuris pakvietė, kas skambino S. Z. ar kažkam iš tos kompanijos, nežino. Praėjus maždaug pusvalandžiui pro langą jis pamatė ateinančius R. Z., S. Z., pastarosios draugą E. ir J., pravarde Š.. Visi atėjusieji buvo išgėrę, atsinešė porą butelių degtinės. S. Z. tik atėjusi pradėjo kabinėtis prie bute buvusių merginų, bet supratusi, kad gali būti išprašyta, tuo momentu apsiramino. Vėliau R. M. išėjus iš kito kambario, S. Z. be jokios priežasties pastarąją užsipuolė ir spyrė koja į krūtinės sritį. Jie pradėjo S. Z. sakyti, ką ši daro, o R. Z., atsisėdęs ant sofos, juokdamasis liepė spirti dar kartą. Tada jie atsistojo ir pradėjo atėjusiuosius varyti lauk. Jis su T. K. paėmę už rankų pradėjo tempti lauk ant sofos sėdėjusį R. Z.. Pastarasis pasimuistęs trenkėsi į kambario duris ir iš karto išbėgo lauk. S. Z., jos draugas E. ir J., pravarde „Š.“, tuo metu dar buvo bute. Išbėgusio iš buto R. Z. jie nesivijo, jis tik buvo išėjęs į koridorių įsitikinti, ar tikrai R. Z. išėjo. R. Z. koridoriuje nebebuvo, ir, jam (A. M.) dar nespėjus grįžti į vidų, išgirdo merginų riksmą. Įėjęs į kambarį pamatė, kad išdaužtas kambario langas. Langas buvo išdaužtas nemažu akmeniu, nes net iki virtuvės nuriedėjo. Tuo metu, kai jis grįžo, bute dar buvo S. Z. ir jos draugas, bet varomi jau irgi ėjo lauk. Kadangi merginos pradėjo isterikuoti, jie trise: jis, A. Š. ir E. B. išėjo į lauką pažiūrėti, kas išdaužė langą. Išėję nieko nepamatė, bet jiems iš karto kilo įtarimas, kad tai padarė R. Z.. Kur tiksliai gyvena R. Z., niekas tiksliai nežinojo, E. B. pasakė, kad kažkur prie turgelio. Tai buvo netoli nuo tos vietos, kur jie tuo metu buvo, apie 400–500 m, todėl jie nuėjo link R. Z. namų ieškoti pastarojo, nes reikėjo kažką daryti – merginos buvo nepilnametės, išsigandusios, jie norėjo su R. Z. susitarti dėl išdaužto lango. Ėjo Vytauto Didžiojo gatve, priėję sankryžą su šviesoforu pasuko link turgelio į S. Dariaus ir S. Girėno gatvę, sustojo, tikėdamiesi pamatyti R. Z.. Ten jie pastovėjo kelias minutes, kai A. Š. prie gėlių parduotuvės pamatė šešėlį ir pasiūlė eiti aplinkui pažiūrėti, kas ten stovi, įtarė, kad ten gali būti R. Z.. Tik priėjus prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, R. Z. išlindo su kirviu ir peiliu rankose šaukdamas: „Ateikit čia, pydarai!“. Jis (A. M.) aiškiai viską matė, nes toje vietoje yra pakankamai šviesu, nuo restorano degė šviesa, tas kampas gerai matėsi. Kurioje rankoje ką laikė, neprisimena, įrankius R. Z. laikė ties juosmeniu, rankas atkišęs į priekį. Peilis buvo virtuvinis, kirvis – normalus, didelis kirvis, skirtas malkoms kapoti. Peilį arčiausiai jis matė tuo metu, kai R. Z. išlindo iš krūmų – 3–4 m atstumu. A. Š. sušuko, kad reikia bėgti, jie apsisuko ir pradėjo bėgti atgal link šviesoforo, nes prieš kirvį ir peilį, net ir esant trise, buvo pavojinga. Tuo metu jie jautėsi normaliai, nebuvo labai apsvaigę nuo alkoholio, galėjo normaliai galvoti, eiti, bėgti. Bėgdamas jis užkliuvo už bortelio, nes koja buvo nevisiškai atsistačiusi po traumos, ir už 20–30 m pargriuvo. Griuvo ant priekio ir iš karto apsivertė ant nugaros, o R. Z. pribėgęs smogė kirviu. Kirvį, nukreiptą ašmenimis į jį, sugavo ties krūtine, gal net daugiau ties galva, ir, jeigu nebūtų pagavęs, kažin ar čia stovėtų. Kirvį jis sučiupo už koto ir koja atsispyrė į R. Z.. Kirvis pasiliko jo rankose. Kai atsispyrė į R. Z., nuo to pastarasis nenugriuvo, gal šiek tiek suklupo. Tai pamatę, E. B. su A. Š. atskubėjo jo gelbėti. R. Z. buvo nuo jo jau atsitraukęs, kai įsibėgėjęs E. B. rankomis nustūmė R. Z., nuo to R. Z. pargriuvo. Kiek jis matė, dar pribėgęs A. Š. spyrė R. Z.. Kadangi E. B. po to stūmio iš karto suriko, kad jį padūrė ir kad reikia kviesti greitąją, jis nuskubėjo prie E. B., o R. Z. po A. Š. spyrio atsikėlęs nubėgo.

Ar E. B. pastūmus R. Z. ir šiam nukritus, R. Z. rankose turėjo peilį, jis nepastebėjo. Kai jis atsivertė ant nugaros ir R. Z. užsimojo kirviu, ar kitoje rankoje pastarasis turėjo peilį, to irgi nematė, matė tik kirvį prieš save. Ten viskas labai greitai įvyko, todėl neprisimena, ar, kai užsimojo, R. Z. viena ranka ar abiem laikė kirvį. E. B. pasakius, kad padūrė, pastarąjį jis čiupo į glėbį, A. Š. paskambino greitajai. Jie dar šiek tiek paėjo, tačiau prie parduotuvės ties sankryža su šviesoforu E. B. suklupo. Jis matė kraują, buvo pakėlęs E. B. marškinėlius, kairėje pusėje širdies plote matė durtinę žaizdą, kuri aiškiai matėsi. Iš pradžių atvažiavo policija, jie pasakė, kad padūrė žmogų, paskui atvažiavo greitoji ir E. B. išvežė, o jis nuskubėjo pasiimti daiktų ir nuėjo į policiją. Kiek laiko sugaišo, nežino, bet, jam nuėjus į policiją, R. Z. jau sėdėjo už langelio, rėkavo, kad jiems bus vos ne tas pats, grasino net policijoje būdamas.

Atimtą iš R. Z. kirvį jis numetė į šoną, vėliau policijai tą vietą parodė. Kai su policija buvo įvykio vietoje, už 10–20 m nuo įvykio vietos kažkokį peilį rado, bet jis buvo nulaužta geležte. Negali pasakyti, ar tai buvo tas pats peilis, kurį turėjo R. Z..

Jam buvo padarytos dvi iškabintos žaizdos šone ir nubrozdinimai. Dešinį delną ir dešinio kelio paviršių galėjo susižaloti griūdamas, o kaip buvo padarytos iškabintos žaizdos šone, nežino. Iki atimant kirvį iš R. Z., pastarasis kirviu jam smogė tik vieną kartą. Prieš tai jo šonai nebuvo sužaloti. Nežino, kaip galėjo susižaloti abi alkūnes, nugaros dešinį šoną ir krūtinės dešinį šoną, gal kai pargriuvo ant žemės. R. Z. ant jo nebuvo užgriuvęs. Nepamena, kaip kaltinamasis buvo apsirengęs, kai atėjo į butą, ir kaip buvo apsirengęs, kai bėgo link jų su kirviu ir peiliu, viskas įvyko labai greitai. Bute muštynių su R. Z. nebuvo, tik ant sofos pastarasis su T. K. šiek tiek apsistumdė. E. B. bute susižaloti negalėjo, nes kaltinamojo netempė, tempė jis (A. M.) su T. K.. Jie nieko tokio R. Z. nepadarė, kad šiam būtų reikėję pulti juos su kirviu. Pamatę R. Z. su kirviu, jie nepuolė, iš karto pradėjo bėgti. R. Z. juos vijosi ir užpuolė. Kad kaltinamasis kraujuoja, jis pamatė tik tada, kai nuėjo į policiją, matė sužalojimą veide, gal nuo A. Š. spyrio. Kai E. B. įsibėgėjęs pastūmė kaltinamąjį R. Z. ir po to stūmimo sušuko, kad jį (E. B.) padūrė, pastarieji buvo veidas į veidą, o į jį (A. M.) E. B. buvo atsukęs nugarą. Po to sušukimo daugiau R. Z. ir E. B. vienas prie kito priartėję nebebuvo.

Jie nebuvo įėję į kaltinamojo R. Z. namų kiemą, jis net nežino, kur R. Z. gyvena, kur yra pastarojo kiemas. Prie malkinės jokių grumtynių su R. Z. nebuvo, kirviu R. Z. jam nesudavė, ant žemės nebuvo R. Z. nei apsikabinęs, nei smaugė.

T. K. pasiliko bute su merginomis, nes pastarosios buvo labai išsigandusios ir prašė, kad kas nors su jomis pasiliktų. Nepamena, kaip merginų bute buvo apsirengęs R. Z., ar buvo iki pusės nusirengęs. Taip pat nepamena, kaip kaltinamasis buvo apsirengęs, kai puolė ant jų gatvėje. Buvo vasara, todėl R. Z. galėjo būti apsirengęs tiek šortus, tiek ilgas kelnes. Kiek prisimena, policijoje kaltinamasis buvo be marškinėlių, iki pusės nuogas.

Palaiko pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Turtinę žalą sudaro vaistų kaina ir kelionė į Šiaulius pas ekspertus. Nėra pateikęs jokių dokumentų, nes receptą atidavė vaistinėje, jo kopijos nepasidarė. Į Šiaulius pas ekspertus vyko savo automobiliu, pylė kurą, kvitų taip pat neišsaugojo. Neturtinę žalą sudaro patirti dvasiniai išgyvenimai – prarado gerą draugą, dėl patirto streso sutriko miegas, mama sakė, kad pirmas naktis po įvykio jis šaukė per miegus, gėrė raminamuosius vaistus. Nuo patirtų sužalojimų keletą dienų skaudėjo. Už išdaužtą langą jie patys atlygino žalą – nupirko stiklo paketą, A. Š. sakė, kad sumokėjo 120 Lt.

Parodymų patikrinimo vietoje metu A. M. parodė pastatą, esantį Pakruojo m., (duomenys neskelbtini), kuriame įvyko konfliktas tarp R. M. ir S. Z., tarp jo, T. K. ir R. Z., to buto langą, kuris įvykio metu buvo išdaužtas, parodė vietas S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje, kur pamatė ateinantį R. Z. su kirviu bei peiliu rankose, vietą ant gatvės, kur jis pargriuvo ir įvyko grumtynės su R. Z., vietas, kur jis numetė iš R. Z. atimtą kirvį ir kur stovėjo E. B., sakydamas, jog yra perdurtas (2 t., 10–18 b. l.).

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė I. B. parodė, kad E. B. buvo jos sūnus, gyveno kartu su ja. Su L. B. yra išsituokusi.

2012 m. rugpjūčio 2 d. sūnus į namus grįžo po varžybų, buvo blaivus. Po to iš namų sūnus išėjo apie 21 val., sakė, kad eina pas draugus. 4 val. naktį jai paskambino iš ligoninės bendradarbė ir pranešė, kad atvežė jos (I. B.) sūnų perdurta kaire puse ir kad pastarąjį išvežė į Šiaulius. Ji su draugu nuvyko į priėmimo skyrių, paėmė sūnaus rūbus ir nuvažiavo į Šiaulių Respublikinę ligoninę. Už pusvalandžio į Šiaulius atvažiavo sūnaus draugai R. D. ir V. Š.. Tame maišelyje, kuriame jai atidavė sūnaus rūbus, ieškojo sūnaus mobiliojo telefono, bet ten jo nebuvo. Maišelyje buvo sūnaus laikrodis, perdavė jį tyrimui. Sūnaus mobilųjį telefoną parnešė kitas jos sūnus T. B., sakė, kad draugai atidavė, o kas atidavė, nežino. Po to apie šitą įvykį kalbėjo su sūnaus draugais A. M. ir T. K.. Pastarieji pasakojo tas pačias aplinkybes, ką nurodė ir teisme. Su merginomis, pas kurias tada svečiavosi sūnus, nebendravo, su S. Z. nekalbėjo, iš jų pusės niekas nebuvo atėję, žalos jai neatlygino.

Yra pareiškusi civilinius ieškinius dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, ir papildomai pateikė dokumentus dėl turtinės žalos dydžio. Savo ieškinį palaiko. Su sūnumi buvo artimi santykiai, E. buvo jos pirmas vaikas, ji patyrė didžiulius išgyvenimus. Sutriko sveikata, jai labai sunku dirbti, nes nuolat vartoja vaistus. Ji kreipėsi į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą prie Teisingumo ministerijos, gavo žalos atlyginimą. Nenurodė to ieškinyje, nes nemanė, kad reikia. Jeigu R. Z. būtų pripažintas kaltu, prašo skirti jam pačią griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą iki gyvos galvos.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas L. B. parodė, kad E. B. buvo jo sūnus. Iki 2009 m. sūnus gyveno su juo, paskui jis išvyko gyventi į Angliją. Su sūnumi santykius palaikė, jis (L. B.) dažnai grįždavo, sūnus laukdavo jo grįžtančio, jie susitikdavo, bendravo telefonu, santykiai buvo labai artimi. Apie įvykį jam pranešė telefonu iš policijos 2012 m. rugpjūčio 3 d. 10 val. Įvykio aplinkybių nesiaiškino, visas aplinkybes sužinojo tik dabar.

Sūnus E. buvo ramaus būdo, bet galėjo apsiginti ir padėti draugams. Tokia situacija, kurią papasakojo A. M., kad sūnus gintų draugus, realiai galėjo būti.

Jis yra pareiškęs civilinį ieškinį, dokumentus dėl turtinės žalos dydžio pateiks kitame posėdyje, ir dokumentus papildys iki pat bylos išnagrinėjimo, kadangi jam kainuoja kiekviena kelionė iš užsienio. Prašo priteisti 150000 Lt neturtinės žalos atlyginimui, motyvuoja tuo, kad neteko labai brangaus sūnaus ir niekas jam pastarojo nesugrąžins. Visi tie išgyvenimai ir patirtas stresas bus iki gyvenimo pabaigos, nėra tokios sumos, kuria galima būtų tai išreikšti. Tai yra maksimali suma, ir ji dar per maža. Po šito įvykio labai pablogėjo jo sveikata. Jeigu R. Z. būtų pripažintas kaltu, prašo skirti maksimalią bausmę. Tuo labiau, kad kaltinamasis ne pirmą kartą teisiamas, už žmogžudystę taip pat buvo teistas. Kas turi vaikų, tas supranta, ką reiškia jų netekti, tai nepaaiškinama niekuo. Į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą jis nesikreipė.

Liudytojas A. Š. parodė, kad praėjusių metų rugpjūčio 2 d. su draugais A. M., E. B. ir T. K. nuėjo į svečius pas E. B. pažįstamas merginas. Jie nuėjo į butą, esantį Pakruojo miesto centre virš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Tame bute buvo keturios merginos: R., L., kitų dviejų merginų vardų neprisimena. Po kiek laiko E. B. paskambino R. Z. ar jo sesuo ir kvietė ateiti, nes buvo S. Z. gimtadienis, bet jis su draugais pasiūlė pastariesiems ateiti pas juos. Į merginų butą, kuriame jie buvo, atėjo S. Z., R. Z., E. ir J., jų pavardžių neprisimena. Atėjusieji atsinešė alkoholio, atsisėdo, visi išgėrinėjo. Jie alkoholio neturėjo, prieš tai alkoholio nevartojo. Po kiek laiko S. Z. pradėjo konfliktuoti su bute buvusiomis merginomis, vadino jas necenzūriniais žodžiais, o po to spyrė R. M. į pilvą. Priėjęs prie S. Z. jis pradėjo ant pastarosios rėkti, ką ji čia daro, ji yra svečiuose, o R. Z. pasiūlė seseriai spirti R. M. dar kartą. A. M. su T. K. pradėjo R. Z. raminti, jie pradėjo konfliktuoti, o vėliau R. Z. išvarė lauk. Praėjus porai minučių po kaltinamojo išėjimo kažkas metė akmenį į langą. Labiausiai tikėtina, jog R. Z., nes pastarasis buvo supykęs už tai, kad buvo išvarytas iš buto. Tuo metu, kai buvo išdaužtas lango stiklas, iš buto buvo išėjęs E. B., o jis (A. Š.) stovėjo tarpduryje, bet į lauką jie nebuvo išėję. Vienintelis į lauką buvo išėjęs R. Z.. Išdužus lango stiklui, jie galvojo, ką reikia daryti, kas atlygins už lango stiklą. E. B. pasakė, kad žino, kur gyvena R. Z., ir pasiūlė eiti link pastarojo namų, bandyti tartis, kad R. Z. sumokėtų už stiklą. Tuomet jis, A. M. ir E. B. nuėjo prie turgelio, palaukė, prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės jis pamatė šešėlį ir pasiūlė apeiti aplinkui, pažiūrėti, kas ten stovi. Jis ėjo pirmas, A. M. ėjo jam iš paskos, o paskutinis ėjo E. B.. Einant link „(duomenys neskelbtini)“, iš už kampo iššoko R. Z., vienoje rankoje laikydamas kirvį, kitoje peilį. Tai pamatęs, jis (A. Š.) suriko „Bėgam!“ ir visi pradėjo bėgti link centro. Jis su E. B. nubėgo iki „(duomenys neskelbtini)“, atsisukę pamatė, kad nėra A. M., kuris bėgo iš paskos, bet pargriuvo. Tada jis pamatė gulintį ant žemės A. M., kurį R. Z. puolė su kirviu ir peiliu rankose. Jis su E. B. bijojo, bet ėjo gelbėti A. M.. E. B. nustūmė R. Z., pastarasis pargriuvo, o jis (A. Š.) pribėgęs spyrė gulinčiam ant žemės R. Z. į veido sritį. Po to E. B. paprašė iškviesti greitąją pagalbą. Jis matė E. B. iš krūtinės srities bėgantį kraują. Viskas labai greitai įvyko. Jam ir E. B. pribėgus, A. M. atsistojo. Ar pastarasis buvo sužalotas, neprisimena. Kai pribėgęs jis spyrė R. Z., jam atrodo, R. Z. rankoje turėjo peilį, tuo metu kirvio jis nematė. Jie dar bandė vesti E. B. į ligoninę, bet pastarasis nebegalėjo paeiti ir prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės nugriuvo ant žemės. Jis matė dūrio vietą E. B. krūtinėje – tai buvo didelė durtinė žaizda. R. Z. po jo spyrio į galvos sritį ir po to, kai E. B. paprašė iškviesti greitąją, dingo. Jis mano, kad E. B. buvo sužalotas tada, kai, gindamas A. M., bandė nustumti R. Z.. Buvo tik vienas tas kontaktas tarp R. Z. ir E. B., ir jis truko akimirką. Jie nuo R. Z. bėgo, nes pamatę peilį ir kirvį R. Z. rankose, išsigando, o kaltinamasis grasino, kalbėjo necenzūriniais žodžiais ir juos vijosi.

Po to kirvį jie rado netoli įvykio vietos, o peilį rado prie pat įvykio vietos nulūžusia geležte. Vėliau R. Z. jis matė policijoje. Kaltinamasis sakė, kad jis nukentėjo, nes buvo primuštas, bet to tikrai nebuvo. Įvykio vietoje R. Z. vilkėjo marškinėlius ir šortus, o policijoje buvo tik su šortais, iki pusės nuogas. Po to jis matė, kad A. M. buvo sužalotas, ant pastarojo kūno buvo įbrėžimai. Jis nebuvo girtas, viską gerai prisimena. Tą dieną narkotinių medžiagų jie nevartojo.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytojas A. Š. atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 5 – R. Z., kaip R., kuris 2012 m. rugpjūčio 3 d. naktį užpuolė su kirviu bei peiliu ir sužalojo E. B. (2 t., 31–32 b. l.).

Parodymų patikrinimo vietoje metu A. Š. parodė pastatą, esantį Pakruojo m., (duomenys neskelbtini), kuriame įvyko konfliktas tarp jo apklausoje nurodytų asmenų, parodė buto langą, kuris įvykio metu buvo išdaužtas, parodė vietą S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje, kur prie (duomenys neskelbtini) namo pamatė atbėgantį R. Z. su kirviu bei peiliu rankose, kryptį, kuria bėgo nuo R. Z. kartu su E. B. ir A. M., vietą gatvėje, kur pamatė gulintį A. M. ir prie pastarojo pribėgusį R. Z., mojuojantį kirviu bei peiliu, vietą, kurioje stovėjo E. B., sakydamas: „Kvieskit greitąją“ (2 t., 33–41 b. l.).

Liudytojas T. K. parodė, kad 2012 m. rugpjūčio 2 d., apie 22 val., su draugais A. Š., E. B. ir A. M. nuėjo pas pažįstamas merginas į butą, esantį Pakruojo mieste, Vytauto Didžiojo gatvėje antrame aukšte. Kažkuriuo momentu, kažkas kažkam paskambino ir pakvietė R. Z. kompaniją ateiti. Po kiek laiko atėjo R. Z., S. Z. su savo vaikinu, kurio nei vardo, nei pavardės jis nežino, ir J., pravarde Š.. Atėjusieji atsinešė 2 butelius degtinės. Po kiek laiko tarp buto savininkių panelių ir S. Z. atsirado įtampa, kilo žodinis konfliktas. Vienu momentu S. Z. be jokios priežasties ir perspėjimo atsistojusi spyrė į pilvą ar krūtinę išeinančiai iš kambario R., ir ši tarpduryje susmuko. Tada R. Z. savo seseriai pasiūlė spirti R. dar kartą. Jis sėdėjo R. Z. iš kairės, tarp jų kilo žodinis konfliktas, jie apsikumščiavo, o po to jau prievarta jie varė kaltinamąjį lauk. R. Z. vertėsi per sofą ir trenkėsi į vidines kambario duris, dėl to išdužo kambario durų stiklas. Nuo S. Z. spyrio iki durų stiklo sudužimo praėjo gal 1–2 min., ten viskas vyko labai greitai. R. Z. pirmas išbėgo į lauką, o po 1–2 min., jau aprimus aistroms dėl išdaužto durų stiklo, pasigirdo stiprus trenksmas ir pro langą įlėkė akmuo, išdauždamas lango stiklą. Kai dužo lango stiklas, iš buto į lauką buvo išėjęs tik R. Z., su pastaruoju atėjusi kompanija tik ėjo lauk, leidosi žemyn, bet į lauką išėję dar nebuvo. Iš jo kompanijos irgi dar niekas nebuvo išėjęs į lauką. Sudužus lango stiklui, panelės puolė į dar didesnę isteriją, klausė, kas čia vyksta, kas už tai atsakys. Panelės prašė, kad iš vaikinų kuris nors pasiliktų, padėtų sutvarkyti butą ir jas apsaugotų, todėl jis pasiliko bute ir padėti merginoms tvarkytis, o E. B., A. M. ir A. Š. išėjo ieškoti R. Z.. Jiems nekilo abejonių, kad langą išdaužė kaltinamasis. Praėjus kažkiek laiko, jis paskambino A. Š. ir paklausė, kodėl negrįžta, kas atsitiko. A. Š. pasakė, kad laukia greitosios, nes sužeistas E. B.. Tai sužinojęs jis išlėkė žiūrėti, kas atsitiko. Bėgdamas į miesto pusę, netoli įvykio vietos jis sutiko S. Z. ir šios vaikiną, jie vėl apsižodžiavo, bet tas apsižodžiavimas neužsitęsė, nes jis buvo šoko būsenos ir bėgo žiūrėti, kas nutiko draugui – jis jau žinojo, kad E. B. yra perdurtas. E. B. jis nematė, pastarasis jau buvo išvežtas į ligoninę. Draugai jam papasakojo, kad bėgo nuo kaltinamojo R. Z., išlindusio iš už namo kampo su kirviu ir peiliu rankose, kad kaltinamasis bėgo link jų, o jie visi trys pradėjo bėgti, A. M. pargriuvo ir R. Z. puolė su kirviu ant A. M.. A. M. kirvį pagavo, koja atsispyrė į R. Z., o A. Š. pasakojo, kad jis su E. B. tai pamatę, puolė gelbėti draugą. Pasak jo draugų, tuo momentu, kai E. B. nustūmė kaltinamąjį, E. B. buvo įdurta. Jie neturėjo jokių planų sumušti R. Z..

Akistatos su S. Z. metu T. K. parodė, kad 2012 m. rugpjūčio 3 d., po 3 val., Pakruojo m., Vytauto Didžiojo gatvėje konflikto meto agresyviai nusiteikusi S. Z. puolė ant jo, tada jis ranka ar koja nustūmė S. Z., o po to vieną ar du kartus sudavė E. N. (2 t., 58 b. l.).

Liudytoja L. Ž. parodė, kad 2012 m. rugpjūčio pradžioje, konkrečiai tą dieną, kai buvo įvykis, ji su vyru buvo pasilikę kaime, o bute, esančiame Pakruojo mieste, (duomenys neskelbtini), leido pasilikti dukroms L. Ž., V. Ž., kaimynei R. M. ir dukters draugei K. Ž.. Naktį ją pažadino pareigūno skambutis, jis paprašė atvykti į butą. Atvykę rado pareigūnus, mergaites ir A. M., pamatė, kad akmeniu buvo išdaužtas lango stiklas, aiškinosi, kas įvyko. A. M. paaiškino, kad bute buvo jaunimo susibūrimas, kad įvyko nesusipratimas, nesusikalbėjimas ir kilo konfliktas. Vieni išeidami paleido akmenį į langą, taip atkeršydami už tai, kad juos išvarė. Kas konkrečiai išdaužė langą, A. M. neįvardijo. Dėl lango jokio ieškinio nereiškia, pripažįsta, kad čia jų pačių kaltė, kad paliko vaikus vienus, jokių pretenzijų niekam neturi. Paskui ji girdėjo, kaip A. M. pareigūnams aiškino, kad jų dukros susipyko su ta mergaite, ir dėl to, kad nekiltų didesnis konfliktas, atėjusiuosius išvarė, tada kaltinamasis paleido akmenį į langą.

Liudytoja L. Ž. parodė, kad 2012 m. rugpjūčio mėnesį ji su dviem draugėmis, R. M. ir K. Ž., buvo bute Pakruojo mieste, Vytauto Didžiojo g. Vėliau atėjo draugai A. M., A. Š., T. K. ir E. B.. Jie visi sėdėjo, klausėsi muzikos, žiūrėjo televizorių. Po to atėjo S. Z., R. Z., kitų nežino – su jais dar buvo 3 ar 4 jai nepažįstami vaikinai. Ji nežino, ar pastaruosius kas nors pakvietė, ar jie patys atėjo. S. Z., R. Z. tada nepažinojo, matė pirmą kartą. Buvo vartojamas alkoholis. Vėliau nežinia kodėl kilo konfliktas. Kiek ji matė, S. Z. nestipriai įspyrė R. M., bet ši apsigynė, merginos apsižodžiavo. Po to merginų konflikto anksčiau atėję draugai paprašė, kad S. Z. su savo draugais išeitų. Kai pastarieji ėjo lauk, skilo durų stiklas, o kai jie jau buvo išėję, dužo lango stiklas ir į kambarį įskrido akmuo. Tuo metu ji buvo kambaryje ir tai matė. Nepamena, ar R. Z. gera valia išėjo iš buto. Dužus lango stiklui, vaikinai išėjo į lauką, o ji, K. Ž. ir R. M. liko kambaryje. Jos sesuo V. Ž. tuo metu miegojo kitame kambaryje. Pamena, kad tvarkyti kambarį joms padėjo A. Š. ir T. K., tik nežino, ar pastarieji buvo pasilikę, ar buvo išėję ir grįžo. Vėliau sugrįžo A. M., buvo sužeistas jo šonas. A. M. papasakojo, kad kaltinamasis R. Z. dūrė peiliu E. B.. Iš A. M. pasakojimo suprato, kad ir pastarąjį sužalojo kaltinamasis.

Konflikto tarp buvusių ir atėjusių vaikinų, ji nematė, ne visą laiką buvo su kompanija, buvo išėjusi iš kambario.

Liudytoja K. Ž. parodė, kad 2012 m. vasarą, tikslios datos neprisimena, ji atvažiavo pas pusseserę R. M., o vakare nuėjo į pastarosios draugės L. Ž. butą Pakruojo miesto centre. Ten bebūnant, jos pasikvietė draugus A. M., A., jo pavardės nežino, E. B., taip pat buvo dar vienas jai nepažįstamas vaikinas. Vėliau E. B. pasikvietė kitus savo draugus. Atėjo keturiese – tarp jų buvo kaltinamasis, mergina ir dar du vaikinai – jų nei vardų, nei pavardžių nežino. Kiek pamena, atėjusieji atsinešė alkoholinių gėrimų, jie visi toliau sėdėjo, kol E. B. su kaltinamuoju dėl kažko susikivirčijo. Ar buvo konfliktas tarp merginų, nepamena. Kas buvo toliau, nepamena, nes R., L. ir ji buvo kitame kambaryje. Ten būdamos jos išgirdo dūžtančio stiklo garsą ir išėjo pasižiūrėti, kas nutiko. Kambaryje jau nieko nebuvo, visi buvo išėję į lauką. Kambaryje matė akmenį, kas jį metė, nieko nežino. Jos iškvietė policiją, o vėliau grįžęs A. M. pasakė, kad kaltinamasis padūrė E. B., šis išvežtas į ligoninę. Ar grįžęs A. M. buvo sužalotas, nepamena.

Išgėręs R. Z. pasidarė agresyvus ir pradėjo ginčytis su E. B.. Būdama kitame kambaryje ji iš balsų pažino, kad „koliojasi“ kaltinamasis su E. B.. Muštynių garsų negirdėjo.

Liudytoja R. M. parodė, kad praeitų metų rugpjūčio 2 d. vakare ji su L. Ž., pastarosios seserimi V. Ž. ir K. Ž. buvo L. Ž. bute Pakruojo miesto centre. Vėliau, neprisimena, ar jos pasikvietė, ar patys atėjo A. M., T. K., A. Š. ir E. B.. Jie visi ramiai sėdėjo, žiūrėjo televizorių, klausėsi muzikos, kalbėjosi. Neprisimena, kaip R. Z. su savo draugais atsirado bute – ar juos kažkas pasikvietė, ar patys atėjo. Atėjo R. Z., S. Z., pastarosios vaikinas ir dar vienas vaikinas, pravarde Š.. Pastarieji atėjo išgėrę, sakė, kad šventė S. Z. gimtadienį, atsinešė alkoholio. Vėliau ji nuėjo pažiūrėti, ar miega L. Ž. sesuo V.. Nežino, kas tada vyko kambaryje, bet jai grįžus į kambarį, S. Z. be jokios priežasties jai spyrė. Ji prisidengė, todėl pataikė jai į ranką. Ji nuėjo į vonią ir po kiek laiko išgirdo kažką dūžtant. Atėjusi į kambarį pamatė, kad išdaužtas kambario langas, į kambarį buvo įsviestas akmuo, ir kad sudaužytas kambario durų stiklas. Ji nematė, kas pirmas išėjo iš buto. Kas išdaužė lango stiklą, ji nematė, jai tik sakė, kad išdaužė kažkas iš vėliau atėjusiųjų kompanijos. A. Š. ir T. K. padėjo sutvarkyti kambarį, o po to grįžęs A. M. papasakojo, kad R. Z. peiliu sužeidė E. B.. A. M. buvo sužalotas šonas. Ji neprisimena, ar pastarasis sakė, kas jį sužalojo.

R. Z. su draugais atėjo išgėrę, bet elgėsi normaliai, iš pradžių viskas buvo ramu. Po to ji buvo kitame kambaryje ir nematė, kaip kaltinamasis elgėsi. Neprisimena, kaip buvo apsirengęs R. Z.. A. M., T. K., A. Š. ir E. B. į butą atėjo blaivūs.

Liudytoja S. Z. ikiteisminio tyrimo metu apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad 2012 m. rugpjūčio 2 d. šventė savo gimtadienį namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), teisingiau namo kieme. Buvo jos brolis R. Z., mama R. Z., draugai E. N., J. K. ir I. N.. Po 24 valandos I. išėjo į namus, o mama taip pat išėjo namo. Gal už pusvalandžio J. į mobiliojo ryšio telefoną paskambino E. B. ir pakvietė atvykti pas juos „baliavoti“. Pastarasis sakė, kad yra bute, esančiame (duomenys neskelbtini) gatvėje, virš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Jie pasiėmė butelį degtinės ir visi keturi nuėjo į tą butą. Bute buvo trys merginos, kurių ji nebuvo mačiusi ir nepažinojo, E. B., T. K., A., jo pavardės nežino, pravardė D., ir A., kurio pavardės nežino. Ten išgėrinėjant tarp jos ir vienos merginos kilo konfliktas, nes pastaroji užmynė jai ant kojos, o ji įspyrė tai merginai į ranką. Ar ta mergina jai tyčia užmynė, negali pasakyti. Po to apsižodžiavo ir tuo konfliktas pasibaigė. Nurimus šiam konfliktui, T. K. pradėjo ant jos brolio pulti, tai yra žodžiais kabinėtis. Dėl ko, ji nežino. Po to T. jos broliui sudavė ranka į veidą. Ji paskambino M. B., kad padėtų, nes brolį muša. M. B., kiek ji suprato, miegojo ir nelabai suprato jos prašymą. M. B. ji skambino išėjusi į kitą kambarį (virtuvę). Kai grįžo į tą kambarį, kur prieš tai „baliavojo“, jame buvo likę tik tos merginos, T. K., E. N. ir J. K.. Kitų, tai yra jos brolio, E. B., D. ir A. bute jau nebuvo. Tada ji su E. ir J. išėjo į gatvę ir ji paskambino į policiją. Policijai pasakė, kad vyksta muštynės. Tuo metu buvo 2 valandos 48 minutės. Tiek rodė jos mobiliojo telefono laikrodis. Po to jie laukė gatvėje policijos. Iš buto išėjo T. K. ir nuėjo į centrą. Pastarasis kažką sakė, kad eina į ligoninę. Po to jie pradėjo palengva eiti link policijos. Prie knygyno priekyje jų ėjęs T. K. atsisuko ir, pasakęs „tavo draugas mano draugui, o aš tau“, spyrė jai į pilvą. Po to dar sudavė kelis smūgius E. N.. Tuo metu J. buvo prie „(duomenys neskelbtini)“, nes ėjo į jos butą pasiimti raktų. Iš karto po to prie jų privažiavo policijos automobilis ir ji su E. įsėdo į automobilį. Kiek pamena, tada iš policijos pareigūnų ir sužinojo apie tai, kad buvo perdurtas E. B.. Nors tiksliai nepamena, kas jai apie tai pasakė. Tada su policijos pareigūnais nuvažiavo prie ligoninės. Ji suprato, kad į ligoninę važiuojama dėl to perdūrimo, o ne dėl jos skambučio. Ligoninėje ji nuėjo į tualetą, o E. N. buvo nuėjęs pasiklausti, kas įvyko. Grįžęs E. N. sakė, kad matė perdurtą E. B.. Po to nuvažiavo į policijos komisariatą. Policijos komisariate ji matė sulaikytą savo brolį. Suprato, kad pastarasis sulaikytas dėl perdūrimo. Brolis buvo sumuštas. Ji liepė broliui rašyti pareiškimą. Jos tą dieną policijoje neapklausinėjo.

Tą vakarą ji su I. buvo išgėrusios 5 butelius šampano. Vyrai kieme gėrė alų. Tik nuėję į tą butą, visi, taip pat ir ji, gėrė degtinę. Jautėsi apsvaigusi, bet girta nebuvo. Gali būti, kad kai kurių aplinkybių neatsimena dėl girtumo. Po to, kai kilo konfliktas tarp jos ir tos merginos, niekas iš bute buvusių asmenų į konfliktą nesikišo, brolis neragino jos spirti tai merginai. Dėl ko T. K. pradėjo konfliktuoti su jos broliu, negali pasakyti, tik girdėjo, kaip T. broliui sakė „Kas tu čia toks būsi? “. Kad kas juos būtų varę iš to buto, nepamena, ji pati po to, kai įvyko konfliktas tarp jos ir tos merginos, kvietė savo kompaniją eiti namo. Nėjo namo, kadangi T. K. pradėjo pulti ant jos brolio. To, kad dužtų langas, negirdėjo. Tik vienu metu T. K. pradėjo ant jos pulti, kad ji išdaužė stiklą. Tai buvo, kiek pamena, po to, kai ji paskambino M. B.. Ji atsakė, kad stiklo išdaužti negalėjo, nes nebuvo išėjusi iš buto. Matė, kad buvo išdaužtas to kambario, kuriame „baliavojo“, lango stiklas. Kai jie ėjo į tą butą, kur juos pakvietė E. B., brolis jokio peilio ar kokio panašaus įrankio su savimi neturėjo. Švęsdami naudojosi tik plastikiniais indais. Peilių į lauką atsinešę nebuvo. Ji labai gerai sutaria su broliu. Brolis nėra impulsyvus, tai yra jis nesivelia į įvairius konfliktus, bent jau jiems būnant kartu.

Kieme tikrai peilio nebuvo. Konfliktas tarp brolio ir Indrės buvo, tačiau nepamena, kad ji būtų brolį raminusi. Brolis tuo metu, kai nuėjo į butą, buvo išgėręs, bet labai girtas nebuvo (2 t., 60–62 b. l.).

Liudytojas M. B. parodė, kad praeitų metų rugpjūčio mėn., tiksliai datos neprisimena, apie 1–2 val. nakties jam paskambino R. Z. sesuo S. Z. ir pasakė, kad A. Š. nori primušti R. Z., jis girdėjo, kaip T. K. šaukė, kad visi nori primušti R. Z.. S. Z. prašė, kad jis darytų ką nors, pakalbėtų, bet jis pasakė, jog miega ir niekuo padėti negali. Jis pažįsta T. K., atpažino pastarąjį iš balso. Pasakymas, kad visi nori primušti R. Z., jam nepasirodė rimtas. Kiek suprato, šūkalioja kažkas, „baliavojant“ visko būna, kad ir apsipyksta.

Liudytoja R. Z. parodė, kad 2012 m. rugpjūčio 2 d. vakare šventė dukters S. Z. gimtadienį. Buvo ji, jos sūnus R. Z., I. N., J. K. ir E. N.. Šventė lauke, gyvenamojo namo kieme buvo pastatytas stalas, naudojo vienkartinius indus, maistą pjaustė namuose, aštrių virtuvinių peilių lauke nebuvo. Jokių konfliktų tarp šventusiųjų nebuvo, ji nematė, kad kas nors daužytų indus ar laužytų įrankius. Jos sūnus R. Z. su I. N. nekonfliktavo. Po vidurnakčio ji nuėjo miegoti. Tuo metu sūnus buvo išgėręs, visi ten buvo išgėrę, dukra S. taip pat. Išgėręs sūnus yra net geresnis, nei blaivus.

Sūnų gali apibūdinti tik gerai – jai buvo geresnis už dukteris.

Apie tą įvykį ji sužinojo tik ryte, kai jai paskambino kriminalistai, pasakė, kad sūnus yra sulaikytas, ir prašė atnešti pastarajam drabužių, nes sūnus į policiją atėjo iki pusės nuogas. Švenčiant gimtadienį, sūnus buvo su marškinėliais. Sūnus pats nuėjo į policiją, net buvo užfiksuoti du skambučiai į Pakruojo policiją iš jo telefono.

Po to, kai ji nuėjo miegoti, sūnus naktį nebuvo grįžęs į namus. Sūnus gyveno su ja, dukra S. su savo draugu E. N. nuomojo butą. Tada ji klausė, ar pastarieji grįš namo, bet jie pasakė, kad negrįš. Raktas nuo jos namų yra tik vienas, ji buvo užsirakinusi duris iš vidaus, pareiti į namus sūnus negalėjo, o malkinės durys buvo kalade užremtos. Nepamena, ar po įvykio ryte malkinės durys buvo pristumtos kalade. Malkinėje buvo kirviai – vienas didelis, kitas mažas, kauptukai, bet jie ten ir tebėra. Iš malkinės nedingo joks kirvis. Kai pareigūnai atliko kratą, kirvius matė. Pareigūnai paėmė tik 2 ar 3 peilius iš virtuvės ekspertizei, joks peilis iš namų nedingo.

Liudytoja I. N. parodė, kad kaltinamasis R. Z. yra jos vyras, jie susituokė 2013 m. balandžio 25 d.

2012 m. rugpjūčio 2 d. kartu su R. Z., E. N., J. K. ir R. Z. šventė S. Z. gimtadienį pastarosios mamos namų kieme. Buvo naudojami tik vienkartiniai indai, jokių metalinių virtuvinių įrankių nebuvo. Švenčiant prie stalo įvyko žodinis konfliktas tarp jos ir R. Z., smurto jokio nebuvo, niekas nebuvo laužoma, daužoma. Kiti dalyvavę gimtadienyje asmenys nekonfliktavo. Iš gimtadienio ji išėjo po vidurnakčio viena, visi kiti ten buvę asmenys liko. R. Z. jos nelydėjo. Jai išeinant negirdėjo, kad kas nors kur nors planuotų eiti.

Apie tą įvykį girdėjo labai daug kalbų. Sklando kalbos, kad A. užstūmė E. ant peilio. Su savo vyru R. Z. kalbėjo apie tai, kas nutiko. R. Z. jai sakė, kad jis E. nedūrė, kad pats paskambo į policiją, bet į jo skambutį nebuvo sureaguota.

Liudytojas E. N. parodė, kad 2012 m. rugpjūčio 2 d. jis, J. K., R. Z., I. N. ir S. Z. šventė pastarosios gimtadienį daugiabučio namo kieme Pakruojyje, (duomenys neskelbtini). Maistas buvo sudėtas į vienkartinius indus, buvo naudojami vienkartiniai įrankiai, vartojo alkoholinius gėrimus. Metalinių įrankių – šakučių, peilių – nebuvo, nes jų nereikėjo, maistas jau buvo supjaustytas. Švenčiant gimtadienį viskas buvo gerai. Gal tik R. Z. su I. N. truputį pasipyko, bet nieko baisaus nebuvo – indų nemėtė, jų nedaužė, fizinio smurto nenaudojo, buvo tik žodinis konfliktas. Iš S. gimtadienio anksčiau išėjo I. N.. Po vidurnakčio J. K. telefonu paskambino E. B. ir pakvietė ateiti į butą Pakruojyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, antrame aukšte, sakė atsinešti alkoholio. Ten nuėjo jis, J. K., R. Z. ir S. Z.. Bute buvo A. M., A. Š., T. K., E. B. ir nepažįstamos mergaitės. Jie nusinešė alkoholio, gėrė, o po kiek laiko S. Z. susistumdė su bute buvusiomis merginomis. R. Z. gynė S. Z., tada kilo konfliktas tarp R. Z. ir bute buvusių kitų vaikinų. Jis su ten buvusiais vaikinais nekonfliktavo. Šalia R. Z. sėdėjo T. K., pastarieji vienas į kitą žiūrėjo ir ginčijosi, T. K. persisvėrė ir R. Z. keletą kartų sudavė į veidą. Kas vyko toliau, jis tiksliai nepamena, nes buvo girtas, lyg R. Z. stūmė lauk iš buto. R. Z. iš buto išėjo pirmas, o jie likę toliau kalbėjosi. Kai dužo lango stiklas, jis, S. Z. ir J. K. dar buvo bute, ten buvę vaikinai irgi buvo viduje. Jis gerai nepamena, nei kas dužo, nei kuo buvo išdaužta, bet po to dūžio dauguma išėjo į lauką, nes kažkas suriko, jog R. Z. išdaužė langą, ir visi pastarąjį nusivijo. Kas toliau buvo, tiksliai neprisimena, prisimena, kad jis, T. K. ir S. Z. ėjo link miesto centro, nes T. K. pasakė, jog R. Z. perdūrė E. B.. Paskui T. K. išsiveržė į priekį ir nubėgo. Nepamena, ar tada kartu su jais buvo J. K.. Jie ėjo pažiūrėti, kas nutiko, bet paskui įsėdo į policijos automobilį ir juos nuvežė į ligoninę. Ligoninėje pro pravertų durų tarpą jis matė E. B., šis gulėjo ir truputį kalbėjo, prašė gydytojų nieko nesakyti jo mamai. R. Z. jis matė sėdėdamas policijos automobilyje. Nepamena, kaip tą vakarą buvo apsirengęs R. Z., policijoje pastarąjį jis matė be marškinėlių, iki pusės nuogą, o prieš tai jis buvo kažką apsivilkęs.

Liudytojas J. K. parodė, kad 2012 m. rugpjūčio 2 d. vakare jis buvo R. Z. mamos namo kieme, ten šventė S. Z. gimtadienį. Taip pat buvo R. Z., R. Z., I. N. ir E. N.. Stalas buvo lauke, indai ir stalo įrankiai buvo vienkartiniai. Neprisimena, ar buvo metalinių įrankių. Prie stalo niekas nekonfliktavo, viskas vyko draugiškai. I. N. iš gimtadienio išėjo anksčiau, ar pastarąją kas nors palydėjo, nematė. Vėliau telefonu jam paskambino E. B., paklausė, ar jis turįs alkoholio, pinigų, siūlė susitikti ir kartu pašvęsti. Po kiek laiko E. B. vėl paskambino ir pasakė adresą, kur jis yra. Tada jis, R. Z., S. Z. ir E. N. nuėjo į butą Pakruojyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, namo antrame aukšte. Bute buvo A. M., T. K., A. Š., merginos, kurios teisme liudijo. Jis suprato, jog tos merginos buvo to buto savininkės. Nuėję jie vartojo alkoholį. Iš pradžių bendravo gražiai, kalbėjosi, nebuvo jokių konfliktų iki tol, kol tarp ant sofos sėdėjusių R. Z. ir T. K. prasidėjo žodinis konfliktas. E. B. su S. Z. sėdėjo jam iš kairės, su pastaraisiais jis daugiau bendravo, todėl nežino, dėl ko R. Z. ir T. K. pradėjo konfliktuoti. Iki tol, jei ir buvo konfliktas tarp kitų asmenų, tada jis to nematė. Lyg kažkas kažką užkliudė, bet atviro konflikto jis nepastebėjo, neprisimena, nes buvo išgėręs. Prisimena tiek, kad buvo konfliktas tarp S. Z. ir vienos iš bute buvusių merginų, po to kilo konfliktas tarp R. Z. ir T. K.. Iš pradžių buvo žodinis konfliktas, vėliau peraugo į muštynes. R. Z. bėgo, atsitrenkė į duris, išdaužė kambario durų stiklą ir išbėgo į lauką, o jie liko bute. R. Z. išbėgus, po kiek laiko akmeniu buvo išdaužtas to kambario, kuriame jie buvo, lango stiklas, akmuo nukrito šalia jo, nes jis sėdėjo prie lango. Išdužus lango stiklui, iš buto išbėgo E. B., A. M. ir T. K.. Jis tame bute dar pabuvo kažkiek laiko, paskui su S. Z. ir E. N. išėjo į gatvę. S. Z. paskambino į policiją ir pasakė, kad buvo išdaužtas langas, kad prasidėjo kaltinimai, kad yra nepilnamečių bute. Jis negali paaiškinti, kodėl S. Z. skambino į policiją, gal pastaroji galvojo, kad užpuolė jos brolį, ji buvo išgėrusi. Kadangi jis dar buvo nepilnametis, nubėgo pasislėpti į gretimos gatvės namų kiemus, ten palaukė apie 20 min., po to matė, kad policija stovi ties Vytauto Didžiojo ir S. Dariaus ir S. Girėno gatvių sankryža ir nevažiuoja link jų, todėl jis grįžo atgal prie E. N. su S. Z.. Jie nuėjo link sankryžoje stovinčio policijos automobilio. Tada prie jų atbėgo T. K. ir tarp pastarojo ir E. N. su S. Z. kilo nedidelis konfliktas. T. K. pasakė S. Z., kad šios brolis užmušė jo draugą, jis suprato, kad R. Z. užmušė E. B.. Policija toje sankryžoje stovėjo gana ilgai, iš to jie suprato, jog kažkas negerai. Po to su T. K. jis nubėgo atgal į butą pas merginas, padėjo sutvarkyti kambarį, ir po kiek laiko jis išėjo namo. Jis nebuvo nei policijoje, nei ligoninėje, nematė, kas buvo sužalotas.

2012-08-03 įvykio vietos apžiūros protokoluose užfiksuota, kad Pakruojo m., S. Dariaus ir S. Girėno g. ant kelio važiuojamosios dalies ir ant šaligatvio rastos rusvos spalvos dėmės, panašios į kraują, ant žemės tarp gėlių netoli skelbimų lentos rastas kirvis su mediniu kotu, ties 24 namu ant asfalto važiuojamosios dalies rastas peilis su nulužusiais ašmenimis. Kirvis, peilis ir tamponas su mėginiu paimti. Pakruojo m., (duomenys neskelbtini) esančiame bute rastas suskaldytas vidinių durų stiklas, išdaužtas stiklo paketas bei kambaryje ant grindų rastas akmuo. Akmuo paimtas (1 t., 7–14 b. l.).

Specialisto išvadoje Nr. M 408/12(04), ir Specialisto išvadoje Nr. pM 25/12-408/12(04) nurodyta, kad E. B. mirtis įvyko nuo durtinės-pjautinės kiauryminės žaizdos krūtinės kairėje pusėje su širdies sužalojimu, sukėlusios ūmų nukraujavimą iš žaizdos. Žaizdai padaryti reikėjo vieno smūgio duriančiai-pjaunančiu daiktu ar įrankiu. E. B. mirtis atitinka įvykio aplinkybėse nurodytą laiką. E. B. kūne kovai ir savigynai būdingų sužalojimų nerasta (1 t., 63–65, 68 b. l.).

Specialisto išvadoje Nr. G 1403/12(04) nurodyta, kad A. M. padaryti kūno sužalojimai: nubrozdinimai dešiniame delne, abiejose alkūnėse, nugaros dešiniame šone ir dešinio kelio priekiniame paviršiuje. Rasti kūno sužalojimai padaryti kontaktuojant su bukais kietais paviršiais, atitinka įvykio aplinkybėse nurodytą laiką. Sužalojimams padaryti reikėjo aštuonių smūginių kontaktų. A. M. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tikėtina, kad A. M. nubrozdinimai abiejose alkūnėse, dešiniame delne, ir dešinio kelio priekiniame paviršiuje galėjo būti padaryti griuviminės traumos metu. Iš turimų teismo medicininių duomenų nėra galimybės nurodyti, konkrečiai kokiais bukais kietais daiktais padaryti nubrozdinimai nugaros dešiniame šone ir krūtinės dešiniame šone (1 t., 99 b. l.).

Specialisto išvadoje Nr. pG 90/12-1403/12(04) nurodyta, kad A. M. kūne kirstinių sužalojimų nenustatyta, todėl iš turimų teismo medicininių duomenų nėra galimybės spręsti, ar nukentėjusysis buvo sužalotas kirviu. A. M. kūne pjautinių ir durtinių-pjautinių sužalojimų nėra (1 t., 102 b. l.).

Apklaustas teisiamajame posėdyje ekspertas Jurgis Sakalas patvirtino duotas specialisto išvadas ir paaiškino, kad nukentėjusiojo A. M. apžiūros metu 2012 m. rugpjūčio 10 d. buvo rastas 0,8 ir 0,4 cm dydžio nubrozdinimas nugaros dešiniame šone ir 0,3 ir 0,7 cm dydžio nubrozdinimas krūtinės dešiniame šone. Tie nubrozdinimai yra paviršiniai, nedidelių matmenų, todėl atskirai juos vertinant jie kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Be papildomos bylos medžiagos nėra galimybės nurodyti, kokiu būdu jie atsirado. Vertinant juos atskirai, tokie nubrozdinimai galėjo atsirasti ir griuviminės traumos metu, tačiau pirminėse aplinkybėse nebuvo nurodyta, kad nukentėjusysis būtų kelis kartus griuvęs, o visų jo kūne rastų sužalojimų atsiradimo vienkartine griuvimine trauma nėra galima paaiškinti. Tačiau, jeigu nukentėjusysis nurodė, jog pirma griuvo ant asfalto priekiu, o paskui apsivertė ant nugaros, tada galima paaiškinti visų sužalojimų atsiradimą – ir kiti sužalojimai galėjo atsirasti nuo asfalto nelygumų arba smulkių akmenėlių pargriuvus ir verčiantis ant asfalto, turint mintyje, kad buvo vasaros metas, ploni rūbai. Minėti sužalojimai nebūdingi sužalojimams, padarytiems kirvio ašmenimis ar suduodant smūgius pentimi.

E. B. mirties priežastis yra durtinė-pjautinė kiauryminė krūtinės kairės pusės žaizda su širdies sužalojimu, kuris sukėlė ūmų nukraujavimą iš žaizdos. Nėra galimybės nustatyti, kokioje padėtyje buvo nukentėjusysis sužalojimo metu, tai priklauso nuo to, kokioje padėtyje buvo užpuolikas. Vidinio tyrimo metu nustatyta, kad žaizdos kanalo kryptis yra iš kairės į dešinę link kūno vidurinės linijos projekcijos, tai reiškia, kad smūgio metu sužalojimo įrankis turėjo būti horizontalioje padėtyje, šiek tiek pakrypęs link kūno vidurinės linijos. Atsižvelgiant į žaizdos gylį, stovint nukentėjusiajam ir kaltinamajam vienam priešais kitą, sužalojimui padaryti buvo reikalingas smūginis poveikis. Durtiniai-pjautiniai sužalojimai atsiranda suduodant smūgius arba pačiam į save smūgiuojant. Jeigu peilis buvo fiksuotas kaltinamojo rankoje, o nukentėjusysis E. B. ištiestomis rankomis puolė ant kaltinamojo – nebuvo artimo kontakto, vadinasi, buvo reikalingas smūgis peiliu rankoje. Viskas priklauso nuo to, kokioje padėtyje buvo nukentėjusysis E. B. ir kaip peilį laikė kaltinamasis. Tam, kad nukentėjusiajam nustumiant rankomis kaltinamąjį nukentėjusysis pats įsidurtų peiliu, jis su kaltinamuoju turėjo susiglausti kūnais.

Kadangi žaizda buvo gili ir kraujuojanti, po sužalojimo turėjo likti kraujo pėdsakų ant peilio ašmenų, bet, jeigu peilis nebuvo iš karto paimtas iš įvykio vietos, vėliau galėjo būti nuplautas ar kitaip nuvalytas. Vidinio tyrimo metu nustatyta, kad bendras žaizdos kanalo ilgis nuo odos paviršiaus į kairę iki kairio širdies skilvelio sienelės vidinio paviršiaus artimas 6 cm. Jam parodytame peilio atvaizde matosi virtuvinio peilio kotas ir dalis geležtės. Paprastai tokie virtuviniai peiliai būna ilgesni, jų geležtės ilgis būna 10 cm ilgio, o nuotraukoje atvaizduoto peilio pamatinės dalies likę tik apie 2 cm. Galėjo būti, kad ne visa peilio geležtė buvo panardinta į žaizdą, todėl ant likusios peilio geležtės dalies kraujo nebuvo rasta. Pakruojo ligoninės priėmimo skyriaus ambulatorinėje kortelėje nurodyta, kad nukentėjusysis buvo rastas gatvėje be sąmonės, o priėmimo skyriuje sąmoningumo lygis buvo 11–12 balų – tai yra apsvaigimas, o ne buvimas be sąmonės, ir toks sąmoningumas atitinka sužalojimo pobūdį. Sąmoningumo praradimas yra susijęs su nukentėjusiojo nukraujavimo laipsniu, sąmonę jis prarado palaipsniui, todėl dar kažkiek laiko galėjo atlikti veiksmus. Šiuo atveju konkrečiai nėra nurodyta, kiek laiko nukentėjusysis buvo sąmoningas, tačiau, jeigu į Šiaulių ligoninę jis dar buvo nuvežtas sąmoningas, galima sakyti, kad nukentėjusysis sąmoningas buvo valandą laiko. Kraujavimas buvo mišrus: iš pradžių buvo vidinis kraujavimas į širdiplėvės ir krūtinplėvės ertmę, vėliau išorinis, o paskui, kraujui kaupiantis širdiplėvės ertmėje, prisidėjo širdies tamponada. Jeigu nukentėjusiajam E. B. laiku būtų suteikta kvalifikuota medicininė pagalba, ar galima jį buvo išgelbėti – retorinis klausimas, kadangi kiauryminis širdies sužalojimas sukelia labai grėsmingą būklę sveikatai ir gyvybei. Šiuo atveju matyti, kad nukentėjusysis gana greitai buvo pristatytas į gydymo įstaigą. Jeigu toks sužalojimas būtų padarytas chirurginės operacijos metu, be abejo, būtų galima išgelbėti, bet, realiai atsižvelgus į aplinkybes, kad buvo rastas gatvėje be sąmonės, buvo pristatytas į gydymo įstaigą – kol buvo suteikta specializuota medicininė pagalba praėjo kažkiek laiko.

Iš Šiaulių AVPK Pakruojo r. PK pateiktos informacijos matyti, kad 2012 m. rugpjūčio 3 d., 2 val. 48 min., telefonu buvo gautas pranešimas iš S. Z. apie konfliktą bute (1 t., 18 b. l.). 2012 m. rugpjūčio 3 d., 2 val. 55 min., telefonu buvo gautas pranešimas iš sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojo apie tai, kad prie centrinio knygyno yra perdurtas žmogus (1 t., 19 b. l.).

Specialisto išvadose Nr. T-A 7488/12(01) ir Nr. T-N 1647/12(01) nurodyta, kad E. B. kraujyje rasta 0,72 % (promilės) etilo alkoholio, opijatų, kanabinoidų, benzodiazepinų, kokaino ir jo metabolitų nerasta (1 t., 22, 24 b. l.).

Iš 2012 m. rugpjūčio 3 d. asmens blaivumo testų matyti, kad A. M. buvo nustatytas 0,85 promilių girtumas, A. Š. – 0,41 promilės girtumas, T. K. – 1,14 promilių girtumas, R. Z. – 1,61 promilės girtumas (1 t., 25–27 b. l., 2 t., 112 b. l.).

Daiktų pateikimo metu nukentėjusioji I. B. pateikė kelnaites, šortus, kojines, marškinėlius, džemperį, batelius, laikrodį (1 t., 28 b. l.), E. B. mirties liudijimo kopiją (1 t., 30–31 b. l.).

Daiktų pateikimo metu iš R. Z. buvo paimti batai ir bridžiai (1 t., b. l. 29).

Specialisto išvadoje Nr. 40-25-JSI-1209 nurodyta, kad ant tyrimui pateikto akmens, paimto 2012 m. rugpjūčio 3 d. įvykio vietos apžiūros metu, adresu: Pakruojis, (duomenys neskelbtini), rankų pėdsakų neaptikta (1 t., 33–34 b. l.).

Specialisto išvadoje Nr. 40-25-ISI-34 nurodyta, kad ant tirti pateikto kirvio, paimto 2012 m. rugpjūčio 3 d. įvykio vietos apžiūros metu, adresu: Pakruojis, S. Dariaus ir S. Girėno g., netoli (duomenys neskelbtini) namo, rankų pėdsakų, tinkamų asmeniui identifikuoti, neaptikta (1 t., 36–37 b. l.).

Specialisto išvadoje Nr. G 2041/12(04) nurodyta, kad R. Z. nustatyti sužalojimai, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku buku daiktu penkiais ar daugiau trauminiais poveikiais, tiek suduodant buku daiktu (-(ais), tiek atsitrenkiant į buką paviršių (1 t., 51 b. l.).

Specialisto išvadoje Nr. 11-2236(12) nurodyta, kad ant tirti pateikto peilio su geležtės dalimi nėra E. B. sportinio džemperio su gobtuvu ir žalios spalvos sportinių marškinėlių trumpomis rankovėmis pluoštų (1 t., 71–74 b. l.).

Specialisto išvadoje Nr. 140-(4912)-IS1-483 nurodyta, kad ant peilio su geležtės dalimi, paimto 2012 m. rugpjūčio 3 d. įvykio vietos apžiūros metu ant asfalto važiuojamosios kelio dalies vidurio, rankų pėdsakų nėra. Rankų pėdsakai, išryškėję ant laikrodžio su apyranke, netinkami asmeniui identifikuoti (1 t., 84–86 b. l.).

Specialisto išvadoje Nr. 140-(4911)-IS1-370 nurodyta, kad ant tirti pateikto peilio su geležtės dalimi, rasto važiuojamosios kelio dalies viduryje 2012 m. rugpjūčio 3 d. įvykio vietos apžiūros metu, žmogaus kraujo nerasta, žmogaus biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, nerasta. Ant tirti pateiktų E. B. rūbų, batų ir rankinio laikrodžio rasta E. B. kraujo. Ant tirti pateiktų R. Z. bridžų rasta R. Z. kraujo (mėg. Nr. 1). Mėg. Nr. 2 rasta susimaišiusio E. B. ir R. Z. kraujo. Mėg. Nr. 3 rasta sumaišyta ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš kurių tik vieno asmens biologiniai pėdsakai yra tinkami asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR – E. B. (1 t., 88–92 b. l.).

Specialisto išvadoje Nr. MK 21/12(01) nurodyta, kad tirti pateikta E. B. krūtinės kairės pusės odos žaizda yra durtinė-pjautinė, padaryta plokščiu, vienašmenių savybių duriančiu-pjaunančiu įrankiu, kurio geležtė smigo į kūną žemyn ir į dešinę nukreiptomis ašmenimis. Žaizdoje užsifiksavę požymiai yra grupinės priklausomybės, žalojusį įrankį individualizuojančių požymių nėra. Nustatyti, ar tirti pateikta odos žaizda padaryta tyrimui pateiktu peiliu (peiliu su geležtės dalimi), negalima, kadangi nulaužta geležte negalimas eksperimentinis ir lyginamasis tyrimas. E. B. drabužių durtiniai-pjautiniai pažeidimai padaryti plokščiu, vienašmenių savybių duriančiu-pjaunančiu įrankiu, vienu smūgiu. E. B. drabužių durtiniai-pjautiniai pažeidimai atitinka krūtinės kairės pusės odos žaizdą, tai yra durtinis-pjautinis kūno sužalojimas padarytas per drabužius vienu ir tuo pačiu duriančiu-pjaunančiu įrankiu (4 t. 41–49 b. l.).

Apžiūros protokole išdėstytas telefoninių pranešimų, gautų policijos komisariate 2012 m. rugpjūčio 3 d. 2 val. 47 min., 2 val. 50 min., 3 val. 3 min., 3 val. 31 min., turinys. Pridėtas kompaktinis diskas su garso įrašu (1 t., 105–110 b. l.).

Kratos metu R. Z. namuose rasti ir paimti du peiliai: vienas metalinis, kitas medine rankena (1 t., 132–133 b. l.). Peiliai apžiūrėti daiktų apžiūros metu (1 t., 134–137 b. l.).

Įrodymų analizė, vertinimas, kaltinamojo veikų juridinė kvalifikacija

Motyvuojamoji dalis

Įvertinusi byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, kolegija daro išvadą, kad kaltinamasis R. Z. padarė jam inkriminuojamus nusikaltimus – viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei iš chuliganiškų paskatų nužudė žmogų.

Kaltinamasis R. Z. pripažino savo kaltę, kad 2012 m. rugpjūčio 3 d., apie 2 val. 40 min., paleido akmenį į Pakruojo mieste (duomenys neskelbtini) gatvėje esančio (duomenys neskelbtini) namo (duomenys neskelbtini) buto langą ir jį išdaužė. Kaltinamojo R. Z. nurodytas aplinkybes dėl šios kaltinimo dalies patvirtina nukentėjusiojo A. M. bei liudytojų A. Š. ir T. K. parodymai, kad praėjus porai minučių po kaltinamojo R. Z. išvarymo iš buto, tuo metu visiems kitiems asmenims dar būnant bute, akmeniu buvo išdaužtas lango stiklas. Faktą, kad kaltinime nurodytu laiku buvo išdaužtas lango stiklas, patvirtino ir liudytojai L. Ž., K. Ž., R. M., J. K..

Apie tolesnę įvykių eigą kaltinamojo R. Z. ir nukentėjusiojo A. M. bei betarpiškai įvykį mačiusio liudytojo A. Š. parodymai skiriasi.

Kaltinamojo R. Z. teigimu, į namo, kuriame jis gyveno, kiemą įėjo trise, visi bėgo link jo, A. M. smogė jam ranka, jis (kaltinamasis) trenkėsi į malkinės sieną, pačiupo ten buvusį kirvį ir, kai A. M. vėl šuoliu šoko ant jo, gindamasis kirviu pataikė A. M. į korpusą. Tada, kaip nurodė kaltinamasis, A. M., pamatęs, kad jis (kaltinamasis) turi kirvį, atšoko ir pradėjo bėgti, o jis vaikinus vijosi rankose laikydamas iš namų paimtą peilį ir kirvį. Kaltinamojo teigimu, bėgdamas A. M. pargriuvo, apsivertė ant nugaros, o jis, užkliuvęs už A. M. kojų, nespėjo sustoti ir užgriuvo ant nukentėjusiojo, kirvis atsidūrė A. M. pažastyje, A. M. neatėmė iš jo kirvio, o peilį jis laikė kairėje rankoje. Kaltinamasis nurodė, kad nugriuvusį jį A. M. apkabino rankomis ir pradėjo smaugti, spausdamas prie savęs, sudavė jam per nugarą, o jis irgi smogė A. M. kelis kartus į petį, tada A. M. pradėjo kelti jį kojomis, pradėjo spardytis, taip jis pradėjo kilti ir tuo metu pajuto smūgį iš priekio į krūtinę, dėl to nugriuvo, peilis tebebuvo jo kairėje rankoje. Kaltinamojo aiškinimu, jis nedūrė nė vienam iš ten buvusių, o jeigu jį nustūmė E. B., pastarasis galėjo būti sužalotas tuo momentu, nes daugiau kontaktų su niekuo nebuvo, tačiau negali paaiškinti, kaip peilis galėjo įsmigti E. B. į krūtinę. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. Z. apskritai neigė turėjęs peilį.

Nukentėjusysis A. M. parodė, kad kaltinamasis R. Z. iš už namo išlindo su kirviu ir peiliu ištiestose į priekį rankose, šaukdamas: „Ateikit čia, pydarai!”. Tada, nukentėjusiojo aiškinimu, A. Š. sušuko, kad reikia bėgti, jie apsisuko ir pradėjo bėgti atgal link šviesoforo. Bėgdamas jis užkliuvo už bortelio ir nugriuvo ant priekio, tačiau iš karto apsivertė ant nugaros, o pribėgęs R. Z. jam smogė kirviu. Kirvį, nukreiptą ašmenimis į jį, nukentėjusiojo teigimu, jis sugavo ties krūtine, gal net daugiau ties galva, ir koja atsispyrė į R. Z.. Tai pamatę, E. B. su A. Š. atskubėjo jo gelbėti, ir įsibėgėjęs E. B. nustūmė R. Z.. Iš karto po to, nukentėjusiojo aiškinimu, E. B. suriko, kad jį padūrė, kad reikia kviesti greitąją.

Analogiškai apie šias įvykio aplinkybes parodė ir liudytojas A. Š..

Nustatydama aptariamas faktines įvykio aplinkybes kolegija remiasi nukentėjusiojo A. M. ir liudytojo A. Š. parodymais, kurie yra nuoseklūs ir vienodi bei sutampa su kitais byloje esančiais duomenimis. Nukentėjusiojo A. M. ir liudytojo A. Š. parodymuose nurodytas E. B. sužalojimo mechanizmas sutampa su E. B. sužalojimo mechanizmu, išdėstytu specialisto išvadoje bei eksperto J. Sakalo paaiškinimuose teisiamajame posėdyje, kad E. B. mirties priežastis yra durtinė-pjautinė kiauryminė krūtinės kairės pusės žaizda su širdies sužalojimu, kuris sukėlė ūmų nukraujavimą iš žaizdos. Be to, specialisto išvada ir eksperto paaiškinimai teisme, kad A. M. padaryti sužalojimai nebūdingi sužalojimams, padarytiems kirvio ašmenimis ar suduodant smūgius pentimi, patvirtina nukentėjusiojo A. M. ir liudytojo A. Š. parodymus, kad jokio konflikto ir muštynių kaltinamojo R. Z. namo kieme nebuvo ir kaltinamasis R. Z. nesudavė smūgių kirviu nukentėjusiajam A. M., kaip aiškina kaltinamasis. Taigi abejoti nukentėjusiojo A. M. ir liudytojo A. Š. parodymų objektyvumu kolegija neturi pagrindo. O kaltinamojo R. Z. duoti parodymai, kaip jau minėta, yra nenuoseklūs, todėl kolegija, nustatydama faktines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, vadovaujasi tik tais jo parodymais ir tik ta apimtimi, kiek jie atitinka kitus byloje esančius įrodymus, o kitus vertina kaip siekimą išvengti atsakomybės.

Eksperto teigimu, smūgio į E. B. metu sužalojimo įrankis turėjo būti horizontalioje padėtyje, šiek tiek pakrypęs link kūno vidurinės linijos, o, atsižvelgiant į žaizdos gylį, nukentėjusiajam ir kaltinamajam esant vienam priešais kitą, sužalojimui padaryti buvo reikalingas smūginis poveikis. Tokie eksperto paaiškinimai teisiamajame posėdyje paneigia kaltinamojo R. Z. parodymus, kad jis nedūrė peiliu nė vienam iš vaikinų. Be to, pats kaltinamasis R. Z. paaiškino, kad tuo metu, kai jis pajuto smūgį iš priekio, A. M. kojos buvo įremtos jam (kaltinamajam) į krūtinę. Ši kaltinamojo nurodyta aplinkybė, kurią patvirtina ir nukentėjusiojo A. M. parodymai, leidžia spręsti, kad nebuvo ir negalėjo būti (dėl A. M. įsirėmimo kojomis į kaltinamojo krūtinę) artimo kontakto – susiglaudimo kūnais – tarp kaltinamojo R. Z. ir E. B., t. y. nebuvo situacijos, kuriai esant, eksperto aiškinimu, nukentėjusysis pats būtų galėjęs įsidurti peiliu.

Faktą, jog kaltinamasis R. Z. sužalojo E. B., taip pat patvirtina specialisto išvada, kad ant tirti pateiktų R. Z. bridžių rasta E. B. kraujo. Paties kaltinamojo teigimu, iki to momento tarp jo ir E. B. jokių konfliktų nebuvo, jie nesimušė. Taigi E. B. kraujas ant kaltinamojo rūbų galėjo atsirasti tik nukentėjusiojo sužalojimo peiliu metu.

Įvertinusi visas faktines bylos aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad byloje surinktų įrodymų pagrindu, nesant jokių prielaidų, jog E. B. galėjo mirtinai sužaloti kitas asmuo ar jis galėjo būti sužalotas kitu metu, galima daryti neabejotiną išvadą, kad E. B. mirtinai sužalojo smogdamas peiliu būtent kaltinamasis R. Z. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, nes tai yra vienintelė objektyviai įmanoma galimybė. Taigi tarp kaltinamojo veikos ir E. B. mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys ir kaltinamasis yra atsakingas už E. B. gyvybės atėmimą.

Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamasis R. Z. būtų siekęs E. B. mirties, tačiau sąmoningai tyčia smogdamas peiliu E. B. į gyvybiškai ypač svarbią vietą – krūtinę, turėdamas pakankamą gyvenimišką patirtį (29 m.), neabejotinai suprato keliantis pavojų ne tik nukentėjusiojo sveikatai, bet ir gyvybei, numatė gyvybės atėmimo galimybę ir, nors to ir nenorėjo, sąmoningai leido šiems padariniams atsirasti. Tai leidžia spręsti, kad kaltinamasis nužudė E. B. veikdamas netiesiogine tyčia.

Kaltinamasis R. Z. pagrįstai kaltinamas E. B. nužudymu dėl chuliganiškų paskatų, kadangi E. B. buvo nužudytas dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo. Kaltinamojo R. Z. elgesys, kai jis su žalojančiais įrankiais – peiliu bei kirviu rankose viešoje vietoje (gatvėje) vijosi bėgančius nuo jo ir nekeliančius jam jokios grėsmės E. B.. A. M. ir A. Š., akivaizdžiai buvo atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos. Net ir pats kaltinamasis negalėjo paaiškinti, kodėl jis vijosi vaikinus. Taigi kaltinamasis R. Z. neturėjo jokios priežasties pulti ant nugriuvusio nukentėjusiojo A. M. ir prieš E. B., pasipriešinusį jo (kaltinamojo) daromam viešosios tvarkos pažeidimui ir gynusį nuo jo užpuolimo A. M., panaudoti smurtą padarant sužalojimą peiliu, tapusį E. B. mirties priežastimi, t. y. kaltinamojo veika buvo akivaizdžiai neadekvati buvusiai situacijai. Nustatytos bylos aplinkybės, kai kaltinamasis, net nežinodamas to, kad yra ieškomas, iš savo namų pasiėmė peilį bei kirvį ir išėjo į gatvę, patvirtina, jog jis suvokė savo veiksmų chuliganiškas paskatas. Tokia nustatytose faktinėse bylos aplinkybėse atsispindinti įvykių eiga leidžia daryti išvadą, kad kaltinamojo R. Z. veika dėl E. B. nužudymo teisingai kvalifikuojama pagal BK 129 str. 2 d. 8 p.

Nagrinėjamoje byloje taip pat nustatyta, kad kaltinamasis R. Z. be E. B. nužudymo viešoje vietoje atliko ir kitus veiksmus, pažeidžiančius viešąją tvarką – įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, rankose laikydamas kirvį ir peilį, pribėgo prie pargriuvusio ant gatvės važiuojamosios dalies nukentėjusiojo A. M. ir užsimojo ant pastarojo kirviu, o, be to, kaip jau aptarta anksčiau, paleido akmenį į buto langą ir jį išdaužė. Tokie nustatyti kaltinamojo R. Z. veiksmai atitinka baudžiamajame kodekse įtvirtintus viešosios tvarkos pažeidimo sudėties požymius, todėl pagrįstai kvalifikuojami ir pagal BK 284 str. 1 d.

Kaltinamojo R. Z. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamasis R. Z. pripažino savo kaltę dėl įvykdyto chuliganizmo, tačiau nuoširdaus gailėjimosi dėl to, kolegijos nuomone, neišreiškė. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe kolegija pripažįsta tai, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kaltinamojo R. Z. apsvaigimą nuo alkoholio įvykio dieną patvirtina ne tik apklaustų liudytojų, jo paties parodymai, bet ir patikrinimo alkotesteriu rezultatai (1,61 promilių girtumas, 2 t., 112 b. l.). Apie apsvaigimo nuo alkoholio įtaką nusikalstamų veikų padarymui kolegija sprendžia atsižvelgdama į nustatytas įvykio aplinkybes – įžūlus ir neadekvatus situacijai kaltinamojo elgesys metant akmenį pro langą į butą, kuriame buvo žmonės, o po to panaudojant peilį bei kirvį. Tokio normalios psichikos kaltinamojo elgesio priežastimi, kolegijos nuomone, buvo jo apsvaigimas nuo alkoholio. Be to, liudytoja K. Ž. parodė, kad išgėręs R. Z. pasidarė agresyvus. Pats kaltinamasis nurodė manąs, kad girtumas neturėjo įtakos jo elgesiui, tačiau kartu paaiškino, jog nežino, kaip tokioje situacijoje būtų pasielgęs būdamas blaivus.

Skirdama bausmes už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamajam R. Z. kolegija vadovaujasi BK 54 str. nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir BK 41 str. 2 d. įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais.

Kolegija atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis R. Z. padarė dvi nusikalstamas veikas – nesunkų nusikaltimą (BK 284 str. 1 d., 11 str. 3 d.) ir veikdamas netiesiogine tyčia padarė labai sunkų nusikaltimą (BK 129 str. 2 d. 8 p., 11 str. 6 d.), sukėlusį negrąžinamus padarinius – žmogaus mirtį, ir ypatingą žalą visuomenei.

Parinkdama bausmių dydžius kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas kolegija įvertina tai, kad byloje nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, lengvinančių jo atsakomybę aplinkybių nėra, kad kaltinamasis ne kartą baustas administracine tvarka (3 t., 24–26 b. l.), nors Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Pakruojo seniūnija jo atžvilgiu nusiskundimų nėra gavusi (3 t., 30 b. l.). Kolegija atkreipia dėmesį, kad R. Z. anksčiau jau ne kartą buvo teistas už tyčinius nusikaltimus (2 t., 169–173, 176–194 b. l., 3 t., 1–23 b. l.), taip pat ir už tyčinį nužudymą (2002-02-05 Šiaulių apygardos teismo pagal 1961 m. BK 104 str.), ir, neišnykus teistumui, praėjus vos dviem mėnesiams nuo paskutinio teistumo, vėl padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, iš kurių viena yra labai sunkus nusikaltimas, dėl ko jis yra laikomas recidyvistu (BK 27 str. 1 d.), ir kas neigiamai apibūdina R. Z. asmenį, byloja apie jo pavojingumą visuomenei, liudija apie tai, kad jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl jau susiformavusių jo antivisuomeninių nuostatų, ir leidžia daryti išvadą, kad anksčiau taikytos bausmės jam pozityvaus poveikio nepadarė, tai jam nebuvo pakankamas įspėjimas ir nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo.

Atsižvelgusi į išdėstytų aplinkybių, darančių įtaką kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, buvimą, minėtus neigiamai kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, kolegija mano, kad BK 41 str. nurodyti bausmės tikslai kaltinamojo R. Z. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jam už labai sunkų nusikaltimą terminuoto laisvės atėmimo bausmę, didesnę už BK 129 str. 2 d. sankcijoje nustatytą tokios bausmės vidurkį (vidurkis 14 m.), o už nesunkų nusikaltimą – laisvės atėmimą, savo dydžiu artimą įstatymo sankcijoje numatytam tokios bausmės vidurkiui (vidurkis 1 m. 1 mėn. 15 d.).

Kaltinamojo R. Z. padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, todėl už atskiras nusikalstamas veikas jam paskirtos bausmės bendrinamos bausmių apėmimo būdu, t. y. griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę (BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p.).

Kaip minėta, kaltinamasis R. Z. anksčiau yra teistas už tyčinius nusikaltimus, iš jų tris kartus jau būdamas pilnamečiu, dėl jis laikomas recidyvistu (BK 27 str. 1 d.). Taip pat jis yra teistas ir už labai sunkaus nusikaltimo padarymą ir vėl padarė du tyčinius nusikaltimus, iš kurių vienas – nužudymas – yra labai sunkus. Kaltinamojo anksčiau padarytų nusikaltimų (nusikaltimai nuosavybei bei žmogaus sveikatai) ir naujai padarytų nusikaltimų derinys sukuria pavojingo nusikaltimų recidyvo situaciją. Todėl kolegija, atsižvelgusi į kaltinamojo naujai padarytų nusikaltimų pavojingumą bei jo asmenybę, daro išvadą, kad R. Z. kelia padidintą pavojingumą visuomenei ir pripažįsta jį pavojingu recidyvistu (BK 27 str. 2 d. 1 p., 2 p.).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji I. B. pripažinta civiline ieškove dėl 2665,32 Lt turtinės ir 150000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusysis A. M. pripažintas civiliniu ieškovu dėl 80 Lt turtinės ir 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (1 t., 154–158, 175 b. l., 2 t., 23, 25–26 b. l.). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė I. B. kelis kartus patikslino savo civilinį ieškinį ir prašo priteisti jai 10600,99 Lt turtinės ir 142200 Lt neturtinės žalos atlyginimo (3 t., 115–117 b. l., 4 t., 13–14, 23, 29, 83 b. l.). Teisiamojo posėdžio metu civilinį ieškinį pareiškė nukentėjusysis L. B. (3 t., 114 b. l.), kuris vėliau patikslintu civiliniu ieškiniu (3 t., 202 b. l.) prašo priteisti jam 5150 Lt turtinės ir 150000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad tarp kaltinamojo R. Z. nusikalstamo veikimo ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, sprendžia, kad turi būti sprendžiamas klausimas dėl civilinių ieškinių patenkinimo (BPK 115 str.).

Byloje esantys nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų I. B. ir L. B. pateikti mokėjimo dokumentai pareiškiant civilinius ieškinius ir vėliau juos tikslinant (1 t., 159–171 b. l., 3 t., 18–152, 203 b. l., 4 t., 15–21, 24–28, 74–82, 84–89 b. l.) pagrindžia prašomų priteisti turtinių žalų sumą, kurią sudaro laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidos, kelionės išlaidos, vaistai (išlaidos, susijusios su sveikatos grąžinimu), kitos išlaidos (bylos kopijų darymas). Todėl civiliniai ieškiniai dėl šių turėtų išlaidų atlyginimo (civilinei ieškovei I. B. sumažinus prašomos priteisti sumos dydį atsižvelgiant į gautą laidojimo pašalpą – 1040 Lt – ir kompensaciją iš Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo – 520 Lt) tenkinami. Tačiau kolegija netenkina nukentėjusiosios I. B. civilinio ieškinio dalies – 1425 Lt – dėl turtinės žalos atlyginimo už turėtas išlaidas mirimo metinėms paminėti (4 t., 89 b. l.), kadangi tai nėra laidojimo išlaidos.

Kaip jau minėta, nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl 80 Lt turtinės žalos atlyginimo, tačiau jokių ieškinio dydį patvirtinančių dokumentų ar kitų įrodymų teismui nepateikė ir nurodė jų neturintis. Todėl A. M. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmetamas kaip nepagrįstas (BPK 115 str. 1 d.).

Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas nenustato, todėl spręsdama šį klausimą kolegija vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, leidžiančiais konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą.

Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus gyvybės atėmimo atveju yra žalos padariniai ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Natūralu, kad nukentėjusieji I. B. ir L. B. dėl sūnaus nužudymo patyrė psichinį stresą ir labai didelius dvasinius išgyvenimus, kurie pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. laikomi neturtine žala, išreikšta pinigais. Kaip matyti iš bylos duomenų, nukentėjusiajai I. B. sukrėtimas dėl sūnaus mirties buvo toks stiprus, kad net teko skubiai kreiptis į medikus (1 t., 168–171 b. l.). Vėliau nukentėjusiajai atsirado emocinės depresijos požymių, dėl kurių ji iki šiol jaučia didžiulį liūdesį, nerimą ir apmaudą. Nukentėjusioji civiliniame ieškinyje nurodo, kad ji patyrė didelę dvasinę traumą, skausmingą netekties jausmą, sąlygojusį teigiamų emocijų praradimą, liūdesį, ilgesį bei kitas stiprias neigiama emocine prasme neturtinio pobūdžio pasekmes, suprastėjo jos gyvenimo kokybė, nes sunkiai pakeliamas skausmas dėl sūnaus mirties neleidžia jai grįžti į anksčiau buvusią normalią ir įprastą gyvenimo kasdienybę. Nukentėjusysis L. B. paaiškino, po sūnaus mirties labai pablogėjo jo sveikata, kad išgyvenimai ir patirtas stresas dėl sūnaus netekties jam bus iki gyvenimo pabaigos. Civiliniame ieškinyje L. B. nurodė, kad tarp jo ir nužudyto sūnaus buvo stiprus dvasinis ryšys, ir nors jie pastaruoju metu gyveno skirtingose vietovėse, tačiau nuolat bendravo ryšio priemonėmis, susitikę praleisdavo laisvalaikį. Kolegijai nekelia abejonių tai, kad sūnaus netektis byloje nustatytomis aplinkybėmis sukėlė I. B. ir L. B. dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą ir emocinį stresą, ir tai turi būti atlyginta.

Žalą padariusio asmens turtinė padėtis taip pat yra vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Kaltinamasis R. Z. iki sulaikymo niekur nedirbo ir byloje nėra jokių duomenų apie kaltinamojo R. Z. turimą turtą. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuojantis teismų praktiką, ne kartą yra nurodęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį.

Remdamasi susiklosčiusia teismų praktika tokios kategorijos bylose už analogiškas veikas, nukentėjusiųjų I. B. ir L. B. patirti dvasiniai sukrėtimai ir išgyvenimai dėl sūnaus mirties vertinti 100000 Lt neturtinės žalos dydžio suma kiekvienam iš jų. Todėl nukentėjusiųjų pareikšti ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinami iš dalies (nukentėjusiajai I. B. sumažinus priteisiamos sumos dydį 7800 Lt – kompensacija iš Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo).

Nukentėjusysis A. M. prašo priteisti jam 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Kolegija sutinka, kad nukentėjusysis A. M. dėl chuliganiškų kaltinamojo veiksmų prieš jį (A. M.) patyrė stresą ir neigiamus dvasinius išgyvenimus, tačiau prašomas priteisti neturtinės žalos dydis nėra adekvatus padarytai nusikalstamai veikai. Kolegija sprendžia, kad nukentėjusiojo A. M. patirti dvasiniai sukrėtimai (byloje nustatyta, kad fiziniai sužalojimai kaltinamojo veiksmais nukentėjusiajam nepadaryti) byloje nustatytomis aplinkybėmis, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais (CK 6.250 str.), vertintini 2000 Lt dydžio suma. Todėl nukentėjusiojo A. M. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies.

Šiaulių teritorinės liginių kasos civilinis ieškinys (1 t., 142–143 b. l.) yra pagrįstas ir tenkinamas visiškai (BPK 115 str.), kadangi E. B., nukentėjusiojo nuo kaltinamojo R. Z. padaryto tyčinio nusikaltimo, gydymas kainavo 2924,81 Lt (1 t., 144 b. l.).

Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai I. B. ir L. B. prašo priteisti iš kaltinamojo atstovavimo išlaidas. Kaip matyti iš pinigų priėmimo kvitų Nr. 668995, Nr. 668988 ir Nr. 668989 (4 t., 22, 30–31 b. l.), I. B. ir L. B. už advokato paslaugas sumokėjo po 1250 Lt. Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d., nurodytos nukentėjusiųjų išlaidos, turėtos byloje dalyvavusio advokato paslaugoms apmokėti, išieškotinos iš kaltinamojo R. Z..

Pagal BPK 103 str. 6 p. proceso išlaidas sudaro ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 105 str. 1 d. nurodyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas vertėjui. Iš bylos medžiagos matyti, kad Lietuvos teismo ekspertizės centre ir Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centre atliktų tyrimų vertė yra 2280,22 Lt (855,08+292,34+1132,80, 1 t., 70, 83, 87 b. l.). Šias išlaidas kolegija pripažįsta proceso išlaidomis ir priteisia iš kaltinamojo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – peilis su dalimi geležtės, esantis VTMT tyrimo objektų priimamajame (4 t., 40 b. l.), kirvis, akmuo, tepinėlis, kraujo ir seilių pavyzdžiai, R. Z. bridžiai ir batai, perduoti teismui kartu su byla, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – E. B. vyriškos raudonos spalvos kelnaitės, 1 pora kojinių, laikrodis su apyranke, šortai, sportiniai batai, perduoti teismui kartu su byla, E. B. džemperis, marškinėliai, esantys VTMT tyrimo objektų priimamajame (4 t., 40 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini nukentėjusiajai I. B., du peiliai, perduoti teismui kartu su byla, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini R. Z. (BPK 94 str. 1 d. 5 p.).

Daiktų paėmimo metu iš kaltinamojo R. Z. paimti pinigai – 15 Lt, kurie perduoti laikinai saugoti Šiaulių apskrities VPK Pakruojo r. PK Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio pareigūnui ( 2 t., 111 b. l.). Kadangi byloje yra pareikšti civiliniai ieškiniai, jų užtikrinimui minėtiems kaltinamajam priklausantiems pinigams taikytinas laikinas nuosavybės teisės apribojimas (BPK 151 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307 straipsniais, kolegija

nusprendžia:

R. Z. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., 129 str. 2 d. 8 p. ir jam paskirti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. laisvės atėmimą 1 metams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimą 18 metų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir R. Z. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 18 (aštuoniolikai) metų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str. į bausmės laiką R. Z. įskaityti sulaikyme bei suėmime išbūtą laiką nuo 2012 m. rugpjūčio 3 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2013 m. spalio 8 d.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo R. Z. palikti tą pačią – suėmimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 str. 2 d. 1 p., 2 p., 3 d. R. Z. pripažinti pavojingu recidyvistu.

nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei I. B. 7925,99 Lt turtinės ir 92200 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 1250 Lt išlaidų advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti;

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui L. B. 5150 Lt turtinės ir 100000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 1250 Lt išlaidų advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti;

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. M. 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo;

Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2924,81 Lt E. B. gydymo išlaidų;

valstybei 2280,22 Lt proceso išlaidų.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. M. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos (80 Lt) atlyginimo atmesti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti – peilį su dalimi geležtės, esantį VTMT tyrimo objektų priimamajame (4 t., 40 b. l.), kirvį, akmenį, tepinėlį, kraujo ir seilių pavyzdžius, R. Z. bridžius ir batus, perduotus teismui kartu su byla, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti – E. B. vyriškas raudonos spalvos kelnaites, 1 porą kojinių, laikrodį su apyranke, šortus, sportinius batus, perduotus teismui kartu su byla, E. B. džemperį, marškinėlius, esančius VTMT tyrimo objektų priimamajame (4 t., 40 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti nukentėjusiajai I. B., du peilius, perduotus teismui kartu su byla, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti R. Z..

Laikmeną su garso įrašais palikti byloje.

Pinigams – 15 Lt, saugomiems Šiaulių apskrities VPK Pakruojo r. PK , taikyti laikinąjį nuosavybės teisių apribojimą civilinių ieškinių užtikrinimui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam R. Z. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.