- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-01-13
- Bylos Nr.
- 1-393-1122/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-32584-2021-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Dambrauskienė
- Kaltinamasis
- E. M.
- Advokatai
- Algimantas Kliunka
- Kategorijos
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), našlė, dirbanti, neteista,
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ji 2021 m. rugsėjo 19 d. apie 16.00 val. Vilniuje, Nemenčinės plente, ties pastatu Nr. 11, pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, reikalavimus, vairavo transporto priemonę – automobilį „Honda Jazz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai jai nustatytas 2,35 promilių neblaivumas.
Šiais savo veiksmais E. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamoji E. M. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino ir paaiškino, kad tą dieną niekur neplanavo važiuoti, laukė kūrybinės grupės, ketino likti nakvoti ir tik pirmadienį važiuoti į darbą, tačiau aplinkybės susiklostė taip, kad liko be jokių ryšio priemonių, o kūrybinė grupė labai stipriai vėlavo. Alkoholį vartojo tą pačią dieną, prieš sėsdama už vairo. Gėrė vyną, išgėrė butelį. Galimai visai nepraėjo nei kiek laiko (pavartojus alkoholio), kai sėdo už vairo. Negali paaiškinti, kodėl sėdo už vairo ir išvažiavo. Ji suprato, kad yra neblaivi, suprato, ką daro. Ją sustabdė, kadangi, jos žiniomis, kažkas paskambino ir pranešė, kad jos vairavimo stilius kelia abejonių, skambino 6 kartus. Ji nuvažiavo kokį 30 km. Ją sustabdžius policijai ir tikrinant blaivumą, prisipažino esanti išgėrusi, alkotesterio rezultatas nustebino. Antrą kartą įpūtus rezultatas nepasikeitė. Po to ją pakvietė į policijos automobilį, kur ji davė pirminius parodymus. Tuo metu pamatė, kad jos draugas vaikšto šalia jos automobilio – jis kaip tik vyko su filmavimo grupe ten, iš kur ji išvyko, ir atsitiktinai viską pamatė. Su kaltinime nurodyta veikos padarymo data, laiku, vieta, alkotesterio parodymais sutinka. Vairavo vadovaujamos įmonės automobilį, kuris yra lizinguojamas. Išmokėta nedidelė dalis vertės. Įmonėje dirba trys žmonės, ji vairuoja viena, vairuotojų daugiau nėra, įmonėje yra dar viena transporto priemonė. Prašo nekonfiskuoti automobilio, buvo ką tik pasikeitusi į naują ir ekologišką, taigi vertė dabar stipriai didesnė. Be to, transporto priemonė priklauso bankui. Patikino, kad jai pačiai netikėtas toks jos poelgis. Ji niekada nevairuoja net išgėrus nealkoholinių gėrimų, ar bent taurę vyno. Blogai vertina savo elgesį – tai gėdingas poelgis, kuris padarė didžiulę žalą jai kaip asmeniui ir kaip profesionalei. Pažada nevairuoti transporto priemonės būdama neblaivi. Prašo skirti kiek įmanoma trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nes ji šeimoje viena vairuoja, taip pat ir kūrybinėje grupėje. Ji turi sūnų, kuris turi sveikatos problemų, ir kartais reikia jam pagelbėti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamoji nėra padariusi labai sunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus teisme, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jai sutinkant bei prokurorui ir gynėjui neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. rugsėjo 20 d. ir 2021 m. rugsėjo 28 d. įtariamąja apklausta E. M. pripažino kaltę ir parodė, kad yra Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvių kalbą moka, todėl vertėjas nereikalingas, advokatas šiuo metu nereikalingas, nuo jo dalyvavimo atsisako. Prisipažįsta padariusi nusikalstamą veiką ir sutinka dėl įtarime nurodytų aplinkybių. Automobilis „Honda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso „SEB“ bankui, lizingo sutartį su banku yra pasirašiusi jos įmonė UAB „A“. Kadangi yra įmonės savininkė, taip pat yra automobilio valdytoja, nuolat jį vairuoja. Nuo 2021 m. rugsėjo 18 d. buvo sodyboje Buivydžių seniūnijoje, šventė bičiulio gimtadienį. 2021 m. rugsėjo 19 d. apie 11 val. bičiuliai išvažiavo, sodyboje liko viena. Kadangi tą dieną (2021 m. rugsėjo 19 d.) turėjo į sodybą atvažiuoti filmavimo grupė, o jos telefonas buvo išsikrovęs, kroviklio neturėjo, nusprendė sėsti į minėtą automobilį ir važiuoti ieškoti filmavimo grupės (jie pas ją vėlavo atvažiuoti daugiau nei tris valandas, turėjo būti apie 13.00 val.), galvojo, kad juos susitiks kur pakeliui. 2021 m. rugsėjo 19 d. per visą dieną išgėrė butelį balto vyno, tačiau alkoholį taip pat vartojo ir 2021 m. rugsėjo 18 d., tačiau neatsimena, kiek ir ko gėrė, tai pagrinde buvo vynas. 2021 m. rugsėjo 19 d. apie 15.30 val. išvažiavo iš sodybos minėtu automobiliu, neįvertino savo būklės ir spontaniškai tiesiog sėdo į automobilį. Niekas nematė ir nežinojo, kad ji sėda į automobilį ir išvažiuoja. Nuvažiavo apie 30 kilometrų, kai Vilniuje, Nemenčinės plente, sustabdė policijos automobilis, patikrino jos blaivumą ir, kiek atsimena, buvo nustatytas 2,3 promilių neblaivumas. Dėl to, kad vairavo apsvaigusi nuo alkoholio, labai gailisi, iki šiol niekada nevairavo apsvaigusi nuo alkoholio, tai buvo pirmas kartas. Teisme prašys būti atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi nėra teista, dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi (b. l. 60–63, 80–82).
Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. rugsėjo 21 d. liudytoju apklaustas A. S. (S.) parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2-ajame veiklos skyriuje vyresniojo tyrėjo pareigose. 2021 m. rugsėjo 19 d. pagal patvirtintą grafiką dirbo kartu su tyrėja K. B. Apie 15.42 val. iš Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus (toliau – ir OVS) budėtojo gavo pranešimą, kad link Nemenčinės miestelio pavojingai manevruodamas važiuoja automobilis „Honda Jazz“, valstybinio numerio neprisimena, raudonos spalvos. Budėtojas pranešė, kad pranešėjas važiuoja šiam automobiliui iš paskos. Kartu su tyrėja K. B. tarnybiniu automobiliu vyko link Nemenčinės plento. Netrukus budėtojas pranešė, kad automobilis apsisuko ir važiuoja atgal link Vilniaus miesto Nemenčinės plentu. Pamatęs atvažiuojantį nuo Nemenčinės pusės automobilį „Honda Jazz“, raudonos spalvos, įjungė tarnybiniame automobilyje raudonos–mėlynos spalvos švyturėlius ir per garsiakalbį paprašė automobilio vairuotojo sustoti dešiniame kelkraštyje. Automobilis sustojo ir jis su „Body“ kamera, pritvirtinta prie tarnybinės uniformos, krūtinės srityje, pirmas priėjo prie automobilio „Honda Jazz“ vairuotojo durelių, o kolegė ėjo iš paskos. Priėjęs prie automobilio pamatė už vairo sėdinčią moterį. Vairuotoja nuleido durelių lango stiklą. Pažiūrėjęs į ją pamatė, kad ši yra apsvaigusi. Paprašius pateikti vairuotojo pažymėjimą ir vairuotojai pradėjus kalbėti, pajuto nuo jos sklindantį alkoholio kvapą, vairuotojos kalba buvo nerišli. Paklausė, ar ji šiandien vartojo alkoholį, vairuotoja linktelėjo galva. Tada paprašė kolegės atnešti iš tarnybinio automobilio alkotesterį. Vairuotoja pateikė savo vairuotojo pažymėjimą, iš kurio paaiškėjo, kad tai E. M. Kolegei atnešus alkotesterį, vairuotoja, sėdėdama už vairo automobilyje, papūtė į alkotesterį. Alkotesterio ekranas parodė rezultatą – 2,35 promiles. Kolegė paprašė vairuotojos pateikti automobilio užvedimo raktą ir vairuotoja jai pateikė. Praėjus 20 minučių vairuotojos buvo paprašyta pakartotinai papūsti į alkotesterį. Automobilio vairuotoja antrą kartą po 20 minučių įpūtė į alkotesterį ir nustatytas 2,36 promilių neblaivumas. Kai vairuotojos paklausė, kada ši gėrė paskutinį kartą alkoholinius gėrimus, pastaroji nurodė, kad tą dieną ryte gėrė vyną. Automobilyje be vairuotojos nieko nebuvo. Iš karto buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, užpildyti visi procesiniai dokumentai, vairuotoja buvo sulaikyta ir pristatyta į Vilniaus apskrities VPK OVS (b. l. 35–38).
Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. rugsėjo 21 d. ir 2021 m. rugsėjo 23 d. liudytoja apklausta K. B. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2-ajame veiklos skyriuje tyrėjos pareigose. 2021 m. rugsėjo 19 d. dirbo kartu su vyresniuoju tyrėju A. S. Apie 15.42 val. iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad link Nemenčinės miestelio pavojingai manevruodamas važiuoja automobilis „Honda Jazz“. Anot budėtojo, pranešėjas važiuoja šiam automobiliui iš paskos. Kartu su vyresniuoju tyrėju A. S. vyko link Nemenčinės plento. Netrukus budėtojas pranešė, kad automobilis apsisuko ir važiuoja link Vilniaus miesto. Pamatęs atvažiuojantį nuo Nemenčinės pusės automobilį „Honda Jazz“, raudonos spalvos, kolega įjungė tarnybiniame automobilyje švyturėlius ir per garsiakalbį paprašė automobilio vairuotojo sustoti dešiniame kelkraštyje. Automobilis sustojo, kolega A. S. su „Body“ kamera pirmas priėjo prie automobilio vairuotojo durelių. Priėjęs prie automobilio, kolega paprašė atnešti iš tarnybinio automobilio alkotesterį. Atnešusi alkotesterį pamatė, kad vairuotoja yra moteris, kuri akivaizdžiai yra apsvaigusi, kalbėjo nerišliai. Stovėdama šalia užuodė nuo vairuotojos sklindantį alkoholio kvapą. Vairuotojai sėdint už vairo jos buvo paprašyta papūsti į alkotesterį, ką ji ir padarė. Alkotesterio ekranas parodė rezultatą – 2,35 promiles. Tada paprašė vairuotojos pateikti automobilio užvedimo raktą ir vairuotoja jį pateikė. Praėjus 20 minučių vairuotojos buvo paprašyta pakartotinai papūsti į alkotesterį. Automobilio vairuotoja antrą kartą po 20 minučių papūtė į alkotesterį ir nustatytas 2,36 promilių neblaivumas. Kai vairuotojos paklausė, kada ji gėrė paskutinį kartą alkoholinius gėrimus, pastaroji nurodė, kad tą dieną ryte gėrė vyną. Automobilyje be vairuotojos nieko nebuvo. Iš jos buvo paimtas vairuotojo pažymėjimas. Paaiškėjo, kad tai E. M. Iš karto buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, užpildyti visi procesiniai dokumentai, vairuotoja buvo sulaikyta ir pristatyta į Vilniaus apskrities VPK OVS (b. l. 40–43, 45–47).
BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2021 m. rugsėjo 19 d. 15.39 val. Bendrajame pagalbos centre gautas pranešimas, jog link Nemenčinės pavojingai manevruodamas važiuoja automobilis „Honda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pranešėjas važiuoja iš paskos (b. l. 4–5).
Iš 2021 m. rugsėjo 19 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2021 m. rugsėjo 19 d. 16.29 val. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato tyrėja nustatė šiuos E. M. neblaivumo požymius: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę nustatyta, kad eiti tiesia linija pėda po pėdos, stovėdama pirštu pataikyti į nosies galą negali. Alkotesterio („Drager Alcotest 7510“ Nr. ARKL-0693, patikros sertifikato Nr. 1487053, patikra galioja iki 2021 m. gruodžio 17 d.) pagalba E. M. 16.04 val. nustatytas 2,35 promilių, o antro tikrinimo metu 16.26 val. nustatytas – 2,36 promilių neblaivumas. E. M. sutiko su tikrinimo rezultatais. Pridėti alkotesterio kvitai (b. l. 8–11).
Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio „Honda Jazz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra AB „B“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), o valdytojas yra UAB „A“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 21).
Iš VšĮ „Emprekis“ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo akto matyti, kad automobilio „Honda Jazz 1.5 i-MMD Hybrid Elegance e-CVT“, M1-AB kategorijos, 2021 m., vidutinė kaina su PVM 17 480 Eur (b. l. 24).
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal KET 14 punktą, be kita ko, draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Teismas, ištyręs sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad E. M. kaltė padarius jai inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmiau nurodyti kaltinamosios tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duoti parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir papildo kitų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma – ikiteisminio tyrimo metu liudytojais apklaustų A. S. ir K. B. parodymai, neblaivumo nustatymo aktas ir kita rašytinė bylos medžiaga.
Vadovaudamasis šiais įrodymais, teismas konstatuoja, jog E. M. 2021 m. rugsėjo 19 d. apie 16.00 val. Vilniuje, Nemenčinės plente, ties pastatu Nr. 11, pažeisdama KET 14 punkto reikalavimus, vairavo transporto priemonę – automobilį „Honda Jazz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai jai nustatytas 2,35 promilių neblaivumas.
Taigi, įvertinus visa tai, minėta E. M. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Teismui buvo pateiktas laiduotojo S. P. prašymas dėl kaltinamosios E. M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Prašyme nurodoma, kad S. P. nebuvo teistas, baustas administracine tvarka, yra autoritetas E. M., turi galimybę ir gali daryti jai teigiamą įtaką.
Teisiamojo posėdžio metu pati kaltinamoji nurodė, kad ji su S. P. yra bendradarbiai, tai jos draugas, jie kartu gyvena. Mano, kad šis žmogus, kuris visada šalia jos, gali padaryti jai didelę įtaka. Jei kartais kiltų mintis pasiielgti neišmintingai ar rizikingai, tai yra žmogus, kuris daugiausiai laiko su ja praleidžia ir galėtų ją sudrausminti, daryti bet kokį kitą poveikį. Jis yra jai autoritetas. Tą dieną jis kartu su ja nebuvo, tik po visų įvykių. Prašo ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nuo 1987 m. vairuoja automobilį, anksčiau nėra padariusi kelių eismo įvykių, kur būtų sugadintas turtas ar sužaloti žmonės, nei dėl savo, nei dėl ne savo kaltės, niekada nebuvo sustabdyta ar sulaikyta neblaivi.
S. P. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jis su kaltinamąja yra sugyventiniai, draugai. Laiką, laisvalaikį leidžia kartu, kartu dirba ir gyvena. Mano, kad yra autoritetas E. M. Paaiškino, kad jis atvažiavo su grupe filmuoti ir nerado E. M., važiavo kitu keliu ir grįžtant į Vilnių pamatė netoli studentų miestelio policijos automobilį, atpažino automobilį, kurį vairuoja E. M. Jis išlipo ir ėjo žiūrėti (kas vyksta), sutiko policininkus ir automobilyje rado E. M. Buvo praėję kažkiek tik minučių po įvykio. Prie policininkų nieko daugiau neaiškino, labiau ją ramino. Ji atsiprašinėjo ir aiškino, kaip visiems sugadino gyvenimą. Nors kartais išgeria vyno, jam buvo keista ši situacija. Neigiamai vertina kaltinamosios poelgį. Jeigu teismas paskirtų užstatą, jo pasiryžimas laiduoti nepasikeistų. Finansinės galimybės sumokėti užstatą yra.
Prokuroras teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog yra BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, o būtent, kad kaltinamoji pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą prie nesunkių, ji visiškai prisipažino padarius šią veiką, gailisi, tikėtina, kad ateityje nedarys kitų nuskalstamų veikų. Esant šioms sąlygoms mano, kad teismas gali atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Anot prokuroro, laiduotojas S. P. teismo bus įvertintas kaip vertas pasitikėjimo asmuo. Jų su kaltinamąja dabar esantys santykiai leidžia tikėti, kad šis asmuo yra tinkamas laiduotojas. Pažymėjo, kad užstato paskirtis, kad laiduotojas tvirtai prižiūrėtų laiduojamąjį. Laiduotojas ir kaltinamoji, kaip suprato, veda bendrą ūkį, yra draugai. Konfiskuotino automobilio vertė nėra maža ir, jeigu teismas tenkins prašymą, galimas laidavimas ir be užstato. Prašė E. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką perduodant ją S. P. pagal laidavimą dviems metams be užstato ir šią baudžiamąją bylą nutraukti.
BK 40 straipsnyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, bei yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 str. 1 ir 2 d.). Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys; teismas priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 str. 3 d.).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamoji E. M. padarė nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, t. y. vairavo transporto priemonę neblaivi, kai jos iškvėptame ore nustatyta 2,35 promilių alkoholio koncentracija. E. M. anksčiau nebuvo teista (b. l. 84), taigi ji šiuo atveju pirmą kartą padarė minimą nusikalstamą veiką. Be to, kaltinamoji savo kaltę visiškai pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų.
Sprendžiant dėl kaltinamosios asmenybės, kaip minėta, kaltinamoji yra neteista, penkerių metų laikotarpiu ne kartą bausta administracine tvarka už KET pažeidimus, tačiau už vairavimą neblaiviai nebausta, paskirtos baudos sumokėtos (b. l. 85–88). Taip pat vertinant pateiktą charakteristiką bei gyvenimo aprašymą, matyti, kad tai aktyviai dalyvaujantis profesinėje bei visuomeninėje veikloje žmogus. Šios aplinkybės kaltinamąją charakterizuoja teigiamai, proceso metu teismas įžvelgė kaltinamosios didelį gailėjimąsi, ryžtą nebepažeidinėti teisės normų reikalavimų, taip pat padarytas reikalingas išvadas. Įvertinus ir kitų kaltinamąją charakterizuojančių duomenų visumą, teismas sprendžia, jog yra pagrindas manyti, kad E. M. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Bylos duomenimis, S. P., kuris prašė perduoti E. M. jo atsakomybei pagal laidavimą, yra jai artimas žmogus – gyvenimo draugas, su kuriuo kaltinamoji gyvena, veda bendrą ūkį, neteistas, administracine tvarka baustas vieną kartą, 2019 m. už smulkų pažeidimą, už kurį skirtas įspėjimas, yra kaltinamajai autoritetas, jie kartu dirba ir leidžia laisvalaikį, charakterizuojamas teigiamai. Teismo vertinimu, S. P. asmenybė pagal jį apibūdinančias savybes, tai, kad juos su kaltinamąja sieja tarpusavio supratimas ir pasitikėjimas bei ilgalaikis ryšys, sudaro teismui pagrindą spręsti, kad jis gali daryti nuolatinę bei teigiamą įtaką kaltinamosios elgesiui, t. y. yra vertas teismo pasitikėjimo.
Taigi, atsižvelgiant į nurodytus argumentus, kad nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, bei į tai, kad pats baudžiamasis procesas kaltinamajai E. M. turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį, leido jai kritiškai įvertinti savo veiksmus ir paskatino ateityje atsakingiau rinktis elgesio modelį, laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikaltimų, teismas sprendžia, kad kaltinamoji E. M. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 metų laidavimo terminą, o baudžiamoji byla kaltinamosios atžvilgiu nutrauktina (BK 40 str. 1-4 d., BPK 303 str. 4 d.).
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir kiti klausimai
BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės BK X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, iš kurių viena – uždraudimas naudotis specialia teise (BK 67 str. 2 d. 1 p.).
BK 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ar nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 metų iki 5 metų, o uždraudimo terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis.
Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Taigi, uždraudimo naudotis specialia teise taikymas yra teismo teisė, t. y. teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali taikyti ar nuspręsti netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės. Kelių eismo saugumo bylose šio klausimo sprendimas didele dalimi priklauso nuo teismo išvados dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo pobūdžio, ar asmuo sąmoningai šiurkščiai pažeidė eismo taisykles, lengvabūdiškai tikėdamasis išvengti baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių, ar eismo įvykis kilo dėl nusikalstamo nerūpestingumo, dėl kažkokių aplinkybių kaltininkui nesuvokiant rizikingo elgesio pobūdžio ir nenumatant galimų padarinių. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (žr. pvz. kasacines nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-279-719/2018).
Svarstydamas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo ir jos taikymo trukmės klausimą, teismas turi atsižvelgti į visas tokios priemonės skyrimui reikšmingas aplinkybes, o paskirta priemonė turi būti proporcinga padarytos veikos pavojingumui, taip pat kaltininko asmenybei. Baudžiamojo poveikio priemonėmis yra siekiama įgyvendinti bausmės paskirtį, taigi atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimu turi būti siekiamo to paties rezultato, kurio yra siekiama bausme, be kita ko, paveikti asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.
Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, už kelių transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjui nustatomas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, nustatė baudžiamąją atsakomybę, nurodydamas, kad už šį nusikaltimą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Taigi, įstatymo leidėjas, nustatydamas baudžiamąją atsakomybę už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjui nustatomas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, siekė didinti eismo saugumą, užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems KET pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams.
Šioje byloje nustatyta, kad E. M. jai inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasi specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Taip pat ji padarė pažeidimą, kuris priskiriamas patiems šiurkščiausiems ir pavojingiausiems KET pažeidimams, t. y. vairavo automobilį būdama neblaivi, kai jai nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas (2,35 promilių – vidutinis girtumo laipsnis, tačiau jau artimas sunkiam, bei ženkliai viršija minimalią leistiną etilo alkoholio koncentraciją, taip pat ribą, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė), tokiu būdu pažeisdama KET 14 punkte numatytą reikalavimą. Be to, pažymėtina, kad alkoholį ji vartojo ir tą pačią dieną, prieš pat sėsdama už vairo, vartojo vyną, išgėrė nemažą kiekį. Be to, nors vairavo ir nedarbo dieną (sekmadienį), popietės metu, tačiau tai darė Vilniaus mieste, poilsio dieną, kai nemažai automobilių juda į miestą, grįžta į darbus savaitės pradžioje. Teismas neabejoja, kad neteisėti jos veiksmai, nors jais ir nebuvo sužaloti jokie asmenys ar padaryta kitokia turtinė žala, galėjo sukelti didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei pačios E. M. sveikatai ar net gyvybei. Be kita ko, teismas įvertina ir tai, kad šiuo atveju buvo padarytas nesunkių kategorijai priskiriamas nusikaltinas, kaltinamoji dėl jo visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi.
Atsižvelgiant į tai, E. M. atžvilgiu šiuo atveju taikytina aptariama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, nustatant artimą minimaliam jos terminą, t. y. 1 metai 6 mėnesiai, įvertinus ir atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės reikšmingas aplinkybes. Šiuo atveju uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo, paskyrimo dienos, t. y. nuo 2021 m. rugsėjo 20 d.
Teismas sutinka, kad teisės vairuoti transporto priemones laikinas netekimas sukels E. M. tam tikrų nepatogumų, tačiau pabrėžtina, kad, atsižvelgiant į nusikaltimų, susijusių su transporto priemonių vairavimu asmenims esant neblaiviems, pavojingumą, kaltininko patiriami sunkumai paprastai nėra laikytini pakankamu pagrindu neatimti asmeniui specialios teisės ar sutrumpinti jos terminą. Teismas pastebi, kad jos nurodomos aplinkybės (iš esmės yra viena vairuotoja, būtų apsunkintas darbas, kartais reikia pagelbėti sūnui) jai buvo žinomos ir veikos padarymo metu, tačiau jos nesustabdė E. M. nuo nusikalstamos veikos padarymo – ji vairavo transporto priemonę būdama neblaivi ir rizikavo prarasti teisę vairuoti transporto priemones.
Žemesnės instancijos teismas
Galiausiai teismas pažymi, jog už panašaus pobūdžio, tačiau mažesnio pavojingumo teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje, t. y. už transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivus (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) asmuo, yra privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Tiek baudžiamąją, tiek administracinę atsakomybę reguliuojantys teisės aktai turi būti vertinami sistemiškai, ir, nesant išskirtinių aplinkybių, už nusikaltimus skirti tokias pačias arba švelnesnes poveikio priemones, nei skiriamos už administracinius nusižengimus, nėra pagrindo. Taigi, dar labiau sumažinti ir skirti minimalų šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą šiuo atveju nėra pagrindo.
BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas.
Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 str. 1-3 d.).
Šios baudžiamojo poveikio priemonės, kaip ir kitų baudžiamojo poveikio priemonių, paskirtis yra padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 str. d.); atitinkamos baudžiamojo poveikio priemonės, be kita ko, ir turto konfiskavimas, nuteistam asmeniui gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 42 str. 6 d., 67 str. 3 d.). Tačiau tais atvejais, kai asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi nuo tų atvejų, kai asmuo yra nuteisiamas. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalies nuostatą, bylą nagrinėjantis teismas privalo taikyti kaltininkui (nuteistajam) priklausančio turto konfiskavimą. Tačiau kai asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nurodytais pagrindais arba atleidžiamas nuo bausmės BK X skyriuje nurodytais pagrindais, arba lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje nurodytais pagrindais, baudžiamojo poveikio priemonių, inter alia (be kita ko), ir turto konfiskavimo, taikymo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-218-648/2018).
Teismas, įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, tokiais atvejais pirmiausia turi įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Kartu teismas vertina, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).
Byloje nustatyta, kad E. M. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė vairuodama automobilį „Honda Jazz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi E. M. automobilį tiesiogiai panaudojo darydama nurodytą nusikaltimą ir šiuo atveju automobilis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą (požymius).
Pažymėtina ir tai, jog automobilis, kurį vairavo E. M. nusikalstamos veikos padarymo metu, jai nepriklauso, jis priklauso trečiajam asmeniui – AB B (b. l. 21). BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Šiuo atveju baudžiamajame įstatyme įvardintų pagrindų, leidžiančių konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausančią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, numatytų BK 72 straipsnio 4 dalyje, nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju svarstytinas konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimas.
Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, taip pat apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, įvertinamas ir tokio išieškojimo proporcingumas.
Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, tai yra atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-72-489/2020). Teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-50-303/2020).
Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad baudžiamojo poveikio priemonės, o būtent visos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo, taikymas net ir atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės E. M. būtų netikslingas, nebūtinas ir neproporcingas (neadekvatus) jos padarytam teisės pažeidimui.
Šiuo atveju, kaip jau minėta, nustatyta, jog E. M. vairavo automobilį būdama neblaivi, kai jai nustatytas net 2,35 promilių neblaivumas, artimas sunkiam neblaivumo laipsniui, kuris ženkliai viršija ribą, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė, alkoholį ji vartojo tą pačią dieną, prieš sėsdama už vairo, nuvažiavo apie 30 km atstumą Vilniaus mieste, sekmadienio popietės metu, paaiškinti, kodėl buvo neišvengiama būtinybė vairuoti transporto priemonę tokios būklės, ar kokios svarbios aplinkybės tai daryti, negalėjo. Taip pat pažymėtina, jog E. M. Kelių eismo taisyklių pažeidimai nėra tokie reti, nors anksčiau ji ir nevairavo transporto priemonės būdama neblaivi. Vien per pastaruosius dvejus metus 7 kartus bausta už leistino greičio viršijimą.
Gynėjo nurodomos aplinkybės dėl to, kad E. M. nusikalto pirmą kartą, padarė vieną nesunkią nusikalstamą veiką, pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, dirba, charakterizuojama tik teigiamai, nusipelniusi Lietuvos žurnalistė, publicistė, TV laidų vedėja, prodiuserė, savo padarytą veiką vertina itin kritiškai, dėl jos viešai atsiprašė visuomenės, jau buvo įvertintos atleidžiant ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą, esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės nekonfiskuoti turto vertės, ar konfiskuoti tik jos dalį. Byloje taip pat nėra duomenų, kad E. M. finansinė padėtis yra sunki, asmeniškai turi finansinių įsipareigojimų, išlaikytinių, ir kt., t. y. neturi objektyvių galimybių sumokėti tokio dydžio pinigų sumą. Be to, nurodoma aplinkybė, kad E. M. padaryta nusikalstama veika nesukėlė sunkių padarinių, neturi didesnės reikšmės, kadangi BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika yra formalios sudėties ir laikoma baigta nekilus jokiems padariniams. Pažymėtina, jog tik laimingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti sunkesnių tokio jos poelgio padarinių.
Teismas pabrėžia, jog šiuo atveju akcentuojama vairuotos transporto priemonės vertė taip pat negali būti laikoma pagrindu neskirti E. M. turto vertės konfiskavimo arba vertę sumažinti. Neturi reikšmės ir tai, kokia dalis transporto priemonės vertės išmokėta pagal finansinio lizingo sutartį ir kokia likutinė jos vertė. Vadovaujantis teismų praktika, tokio pobūdžio bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu, o, kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019). Taip pat teismų praktikoje konfiskuotino turto vertė nustatoma su PVM (pagal naujausią teismų praktiką – kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).
Nagrinėjamu atveju pagal VšĮ „Emprekis“ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo aktą automobilio „Honda Jazz 1.5 i-MMD Hybrid Elegance e-CVT“, M1-AB kategorijos, 2021 m., vidutinė kaina (2021 m. rugsėjo mėnesio duomenimis) su PVM – 17 480 Eur. Taigi ši suma šiuo atveju laikytina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.
Be to, visos nurodytos aplinkybės nėra išskirtinės, pagrindžiančios turto konfiskavimo neproporcingumą, be to, tai E. M. buvo žinoma ir iki nusikalstamos veikos padarymo, tačiau nuo jos nesulaikė. Kaip pati teigė, suprato, kad yra neblaivi, tačiau nepaisydama to, vis tiek nusprendė sėsti už automobilio vairo.
Pažymėtina, jog kaltininkui taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės neišvengiamai siejamos su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas. Pažeisdamas įstatymuose nustatytus draudimus, toks asmuo pats prisiima savo neteisėtų veiksmų riziką ir už savo bei savo artimųjų gyvenime dėl to kilusias neigiamas pasekmes yra atsakingas tik pats. Iš visuomenės pozicijų būtų nesuprantama, jei nusikalstamą veiką padaręs asmuo toliau patogiai gyventų ir nepatirtų jokių nepatogumų arba patirtų tik minimalius, nenusikalsti neskatinančius suvaržymus.
Taigi, teismo vertinimu, transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, šiuo atveju atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo E. M. akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.
Įvertinęs pirmiau aptartas aplinkybes ir remdamasis išdėstytais argumentais, teismas sprendžia, kad E. M. baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo, taikymas siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. 1,51 promilės ir daugiau, ir baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas. Pažymėtina, kad kaltinamąjį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, jam neskiriama bausmė, jis neturi teistumo. Tačiau neskyrus baudžiamojo poveikio priemonių arba skyrus tokias poveikio priemones, kurios nesukeltų reikšmingų pasekmių, kaltinamajam galėtų susiformuoti neteisingas suvokimas apie nebaudžiamumą, kartu neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių pobūdžio.
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog E. M. atžvilgiu taikytinos ir BK 72 straipsnio nuostatos ir jai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas išieškant konfiskuotino turto – automobilio „Honda Jazz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 17 480 Eur.
Kaltinamajai E. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, dokumento paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 66–67, 69–70) – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikintinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 313 straipsniu,
nusprendžia:
E. M., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti ją laiduotojo S. P. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą be užstato.
Baudžiamąją bylą E. M. atžvilgiu nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, E. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius, terminą skaičiuojant nuo 2021 m. rugsėjo 20 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, E. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą bei išieškoti į valstybės biudžetą iš E. M. konfiskuotino turto – automobilio „Honda Jazz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 17 480 Eur (septyniolika tūkstančių keturis šimtus aštuoniasdešimt eurų).
E. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
E. M. dokumentą – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke byloje prie bylos galinio viršelio vidinės dalies, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, perduoti VĮ „Regitra“.
Išaiškinti E. M. ir S. P., kad tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas; jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Taip pat laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.