Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės, Arūno Rudzinsko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Mindaugo Šimonio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. K. apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1271-714/2016 pagal ieškovo L. K. ieškinį atsakovei VĮ Jurbarko miškų urėdijai dėl įskaitymo pripažinimo neatliktu ir skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

UAB „Kelių remonto grupė“ ir atsakovas VĮ Jurbarko miškų urėdija 2011 m. birželio 28 d. sudarė medžiagų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 11-78, kuria UAB „Kelių remonto grupė“ įsipareigojo parduoti, o atsakovas nupirkti gamtinį žvyrą.

UAB „Kelių remonto grupė“ buhalterijos duomenimis, bankroto bylos iškėlimo dieną atsakovas ir UAB „Kelių remonto grupė“ turėjo priešpriešinių reikalavimų vienas kitam už 11 434,01 Lt.

VĮ Jurbarko miškų urėdija 2012 m. rugsėjo 4 raštu Nr. ISD-239 informavo bankroto administratorių, kad nei debitorinio, nei kreditorinio įsiskolinimo ieškovo atžvilgiu neturi, nes atliko įskaitymą 11 434,01 Lt sumai bei pridėjo 2011 m. gruodžio 31 d. tarpusavio skolų užskaitymo akto Nr. 01 kopiją, kurio tarp bankroto administratoriui perduotų dokumentų nebuvo. Atsakovo pateiktame įskaitymo akte nebuvo UAB „Kelių remonto grupė“ atstovo parašo, be to atsakovas nepateikė įskaitymo akto įteikimą UAB „Kelių remonto grupė“ liudijančių dokumentų.

UAB „Kelių remonto grupė“ 2016 m. balandžio 5 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. KRG-16-01 reikalavimą į atsakovą VĮ Jurbarko miškų urėdija perleido K. B., kuris 2016 m. liepos 12 d. tą patį reikalavimą perleido ieškovui L. K.. Ieškovo vertinimu, atsakovė įskaitymą atliko neteisėtai, todėl jis turi būti pripažintas neatliktu.

Įskaitymo aktą UAB „Kelių remonto grupė“ asmeniškai pristatė atsakovės darbuotojas, vyriausiasis miškininkas E. M.. Toks įteikimo būdas buvo pasirinktas siekiant operatyvumo, nes buvo kalendorinių metų pabaiga, o buhalterijoje dokumentai turėjo būti sutvarkyti iki paskutinės einamųjų metų dienos, bei racionalumo – UAB „Kelių remonto grupė“ buveinė nuo atsakovės buvo nutolusi apytikriai 0,5 km.

Faktą, jog įskaitymo aktas buvo užregistruotas ir išsiųstas UAB „Kelių remonto grupė“ patvirtina VĮ Jurbarko miškų urėdijos siunčiamųjų dokumentų registras.

Atsakovė prašė taikyti ieškinio senatį dėl priskaičiuotų delspinigių.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Ieškovas nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdyje nesirėmė CK 1.81 straipsniu. Šiame straipsnyje kalbama apie atliktų sandorių negaliojimą, o ieškovas prašė pripažinti įskaitymą neatliktu, kadangi UAB „Kelių remonto grupė“ nebuvo apie jį pranešta. Atitinkamai suformuluotas ir ieškinio pavadinimas – dėl įskaitymo pripažinimo neatliktu, o ne negaliojančiu.

Teismas nevertino aplinkybės, kad atsakovės siunčiamų dokumentų registre skiriasi siunčiamųjų dokumentų datos – Tarpusavio skolų užskaitymo aktas yra 2011 m. gruodžio 31 d., o registre nurodytas siunčiamas dokumentas 2011 m. gruodžio 30 d. Iš registro nėra aišku, koks tai dokumentas, ar užskaitymo aktas realiai buvo įteiktas (gautas) UAB „Kelių remonto grupė“. Urėdija nurodė, jog jos darbuotojas užskaitymo aktą pristatė asmeniškai į UAB „Kelių remonto grupė“ buveinę, tačiau tai kelia abejonių, kadangi užskaitymo akte nėra nei parašo, nei kitokio patvirtinimo apie jo gavimą UAB „Kelių remonto grupė“. Tik nuo kitos šalies tinkamo informavimo momento galima laikyti įskaitymą atliktu. Nesant duomenų apie UAB „Kelių remonto grupė“ tinkamą informavimą, nelaikytina, jog buvo atliktas įskaitymas.

Po bankroto bylos UAB „Kelių remonto grupė“ iškėlimo, atsakovė įmonės buhalterijoje buvo įrašyta ir kaip kreditorius, ir kaip debitorius. Tai patvirtina, kad UAB „Kelių remonto grupė“ nelaikė, jog įskaitymas buvo atliktas. Įskaitymo nepripažino ir bankroto administratorius. Tai patvirtina į bylą pateiktas administratoriaus 2016 m. kovo 30 d. raštas Nr. 16/08. Be to, VĮ Jurbarko miškų urėdija buvo įtraukta į UAB „Kelių remonto grupė“ kreditorių sąrašą. Todėl teismo argumentai, kad UAB „Kelių remonto grupė“ įskaitymą pripažino, nepagrįsti.

Atsakovei žvyras nebuvo reikalingas, tačiau siekiant susigrąžinti iš UAB „Kelių remonto grupė“ skolą už parduotą medieną (11 434 Lt), buvo susitarta pasirašyti sutartį dėl žvyro pirkimo–pardavimo ir pagal ją atsakovei tiekti gamtinį žvyrą, kol bus likviduotas 11 434,01 Lt dydžio UAB „Kelių remonto grupė“ įsiskolinimas už medieną. Sutartyje nurodytas perkamo žvyro kiekis 875 tonos, o vienos tonos kaina – 11,20 Lt be PVM, iš viso 9800 Lt be PVM ir 11 858 Lt su PVM. Suma mokėtina pagal sutartį dėl žvyro yra labai artima UAB „Kelių remonto grupė“ skolai už atsakovės nupirktą medieną (11 434,01 Lt). Tai patvirtina, kad UAB „Kelių remonto grupė“ ir atsakovė susitarė už neapmokėtą medieną atsiskaityti žvyru.

Atsakovė pagal 2011 m. vasario 8 d. sudarytą sutartį dėl apvalios medienos pirkimo dėl atsiskaitymo UAB „Kelių remonto grupė“ pretenzijų nereiškė, nes po pusės metų – 2011 m. birželio 28 d. su ieškove pasirašė sutartį dėl žvyro pirkimo už labai panašią sumą.

Pagal sutartį už žvyrą atsakovei buvo išrašytos dvi sąskaitos: 2011 m. liepos 29 d. Nr. KRG-0031479 (9967,50 Lt sumai) ir 2011 m. rugpjūčio 19 d. Nr. KRG-0032083 (1890,50 Lt sumai), iš viso 11 858 Lt sumai. Ant sąskaitos faktūros Nr. KRG-0031479 yra atsakovės vadovo rezoliucija: „Šią sumą KRG mums skolinga. Sudengimas“. Atsakovės buhalterinės apskaitos programos išrašas „Skolos tiekėjams už prekes ir paslaugas“ patvirtina, kad tomis pačiomis dienomis, kuriomis išrašytos minėtos sąskaitos faktūros, atsakovės buhalterinėje programoje yra užfiksuotos užskaitos UAB „Kelių remonto grupė“ (KRG) 11 434 Lt sumai (9976,50 Lt + 1465,51 Lt =11 434 Lt). Todėl mokėjimo pavedimų pagal šias UAB „Kelių remonto grupė“ sąskaitas atsakovė neatlikinėjo. 2011 m. rugsėjo 5 d. atsakovė pervedė UAB „Kelių remonto grupė“ 423,99 Lt. Pervedusi šią sumą, atsakovė visiškai atsiskaitė su UAB „Kelių remonto grupė“ pagal žvyro įsigijimo sutartį: 9967,50 Lt + 1466,51 Lt + 423,99 Lt = 11 858 Lt.

Sandorio šalys viena kitai jokių pretenzijų nereiškė, jokių skolų apmokėti nereikalavo. Todėl nurodytos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad UAB „Kelių remonto grupė“ ir Urėdija žodžiu susitarė dėl vienarūšių reikalavimų įskaitymo.

Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 14 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-673-230/2015, konstatuota, jog ieškovė BUAB „Kelių remonto grupė“ 2011 m. rugsėjo 14 d., faktiškai jau buvo nemoki (bankroto byla jai buvo iškelta tik 2012 m. rugpjūčio 2 d.). Ši teismo nustatyta aplinkybė patvirtina, kad 11 434,01 Lt skolos įskaitymas UAB „Kelių remonto grupė“ buvo iš esmės vienintelė galimybė atsiskaityti už medieną pagal 2011 m. vasario 8 d. sutartį.

Po bankroto bylos iškėlimo, UAB „Kelių remonto grupė“ vardu pradėjo veikti paskirtasis bankroto administratorius. 2012 m. spalio 1 d. UAB „Kelių remonto grupė“ vadovas perdavė bankroto administratoriui buhalterinius dokumentus, registrus, sutartis ir kt. Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 14 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-673-230/2015 konstatuota, kad bankroto administratoriui nebuvo perduoti visi įmonės dokumentai, jam buvo kilę sunkumų dėl tam tikrų buhalterinių duomenų neperdavimo iš buhalterinę programą prižiūrinčios įmonės, o pagal dokumentų perdavimo priėmimo aktą nėra aišku, kokie tiksliai dokumentai buvo perduoti administratoriui. Atsižvelgiant į tai, taip pat į tai, jog 2011 m. UAB „Kelių remonto grupė“ faktiškai jau buvo nemoki ir realios veiklos nevykdė, galima pagrįstai konstatuoti, jog UAB „Kelių remonto grupė“ buhalterijoje užfiksuotos ne visos 2011 metais vykdytos ūkinės operacijos, įskaitant ir operacijas, susijusias su atsakove kaip UAB „Kelių remonto grupė“ kreditoriumi ir debitoriumi pagal minėtas sutartis dėl medienos ir dėl žvyro pirkimo – pardavimo. Tačiau visos ūkinės operacijos yra labai aiškiai užfiksuotos atsakovės buhalterinės apskaitos programoje.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apelianto L. K. apeliacinės instancijos teismui 2017 m. sausio 4 d. pateiktų rašytinių paaiškinimų (reg. Nr. E1-537).

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 323 straipsnyje nustatyta, kad, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Tai reiškia, kad, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, nebegali būti tikslinamas ar keičiamas nei apeliacinio skundo dalykas, nei pagrindas. Taigi, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, nebegalima nurodyti naujų, įstatymo nustatytu terminu pateiktame skunde nenurodytų, argumentų, faktinių aplinkybių, nebegalima keisti apeliacinio (atskirojo) skundo reikalavimo. Šis draudimas susijęs su apeliacinio proceso paskirtimi ir ypatumais, proceso dalyvių lygiateisiškumo užtikrinimu bei su tuo, kad būtent apeliacinio skundo pagrindas ir dalykas apibrėžia apeliacinio proceso ribas. Nors CPK 42 straipsnio 1 dalis suteikia teisę byloje dalyvaujančiam asmeniui pateikti rašytinius paaiškinimus, tačiau juose negali būti nurodomos naujos aplinkybės ar nauji argumentai, kurie nebuvo pateikti anksčiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197-611/2015). Apelianto rašytiniuose paaiškinimuose nurodomi nauji argumentai, kurie nebuvo nurodyti apeliaciniame skunde. Jais siekiama atsikirsti į atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus ir kartu papildyti apeliacinį skundą. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantas pažeidė CPK 323 straipsnio nuostatas, todėl jo rašytiniuose paaiškinimuose nurodyti argumentai teisėjų kolegijos nutartyje nebus vertinami.Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Teisėjų kolegija nustatė, kad nagrinėjamojoje byloje egzistuoja CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, nes pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų.Kasacinio teismo praktikoje suformuluotos pagrindinės šios įstatymo normos aiškinimo ir taikymo nuostatos. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai sprendimu nusprendžiama dėl tokių asmenų teisių ir pareigų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai. Tai reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nustatytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kaip konkrečiai teismo sprendimu buvo paveikta neįtraukto į procesą asmens teisinė padėtis ir kokias įstatymo nustatytas teisines pasekmes teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-469/2016). Apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog nagrinėjamoje byloje ieškovas reikalavimą atsakovui grindžia 2016 m. liepos 12 d. reikalavimo perleidimo sutartimi, pagal kurią K. B. perleido ieškovui reikalavimo teisę į VĮ Jurbarko miškų urėdija (e. b. l. 21–22). Ieškovui perleistą reikalavimo teisę K. B. 2016 m. balandžio 5 d. sutartimi įgijo iš UAB „Kelių remonto grupė“ (el. b. l. 23–24).Kreditoriaus reikalavimo teisė, kaip prievolinė subjektinė teisė, yra savarankiškas civilinių teisinių santykių objektas (CK 1.112 straipsnio 1 dalis), todėl gali būti perleista kitam asmeniui bendraisiais pagrindais (CK 1.112 straipsnio 2 dalis). Kreditorius gali perduoti savo reikalavimo teisę kitam asmeniui, t. y. naujajam kreditoriui, pagal reikalavimo teisės perleidimo sutartį, kuri doktrinoje vadinama cesijos sutartimi. Reikalavimo teisei perleisti nereikia skolininko sutikimo, išskyrus įstatymo ar sutarties nustatytas išimtis (CK 6.101 straipsnio 1, 5 dalys). Kita vertus, reikalavimo teisės perleidimas negali pažeisti skolininko teisių ar jų labiau suvaržyti (CK 6.101 straipsnio 1 dalis). Naujasis kreditorius negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo pradinis kreditorius, pradinis ir naujasis kreditorius negali keisti prievolės įvykdymo sąlygų. Be to, tam tikrais atvejais reikalavimo teisė negali būti perleista. Draudimai perleisti reikalavimo teisę gali būti nustatyti įstatymo (CK 6.102 straipsnis) arba sutarties.CK 6.102 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas perleisti tokį reikalavimą, kurio atžvilgiu negalimas išieškojimas. Nurodytas įstatymo reikalavimas reiškia, kad kreditorius gali perleisti tik galiojantį reikalavimą, t. y. tokį, kurį galima įgyvendinti. Negalima perleisti neegzistuojančios, negaliojančios reikalavimo teisės; teisės, kuri jau perleista; teisės, kurios negalima įgyvendinti dėl to, kad skolininkas tapęs nemokiu dar iki teisės perleidimo ir pan. Jeigu reikalavimo teisės negalima įgyvendinti, susitarimas dėl to, kas neįmanoma, negalioja (CK 6.3 straipsnio 4 dalis).Pradinis kreditorius atsako naujajam kreditoriui už šiam perduoto reikalavimo negaliojimą (CK 6.105 straipsnio 1 dalis). Reikalavimo teisė gali negalioti dėl bendrųjų sandorių negaliojimo pagrindų, dėl to, kad perleista reikalavimo teisė jau įgyvendinta, ir skolininkas jau įvykdęs prievolę, ir pan. Tokiais atvejais naujasis kreditorius turi teisę reikalauti pripažinti cesijos sutartį negaliojančia ir kad pradinis kreditorius atlygintų nuostolius. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo skolą, sprendime padarė išvadą, kad atsakovo prievolė pradiniam kreditoriui UAB „Kelių remonto grupė“ pasibaigė 2011 m. gruodžio 31 d., atsakovui atliktus priešpriešinių prievolių įskaitymą (e. b. l. 33). Tokia pirmosios instancijos teismo išvada paneigia 2016 m. balandžio 5 d. ir 2016 m. liepos 12 d. sudarytų reikalavimo perleidimo sutarčių tarp UAB „Kelių remonto grupė“, K. B. ir ieškovo L. K. teisėtumą. Tuo pačiu tokia teismo išvada ir jos pagrindu priimtas teismo sprendimas atmesti ieškinį sudaro prielaidas į bylos procesą neįtrauktų asmenų – UAB „Kelių remonto grupė“ ir K. B. atsakomybei už perleisto reikalavimo negaliojimą (CK 6.105 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinant asmens tiesioginio dalyvavimo teismo procese principą įstatymas draudžia teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis). Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, sprendime nuspręsdamas dėl neįtrauktų į bylą asmenų, nagrinėjamu atveju dėl UAB „Kelių remonto grupė“ ir K. B., materialiųjų teisių bei pareigų, pažeidė CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą, o tai yra pripažįstama absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu. Todėl skundžiamas teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo egzistavimas reiškia, kad nebuvo tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme, todėl teisėjų kolegija nenagrinėja kitų apeliacinių skundų argumentų ir dėl jų nepasisako (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).Apeliantas prašo priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau apeliacinės instancijos teismui nusprendus bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, dėl šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo turės pasisakyti šis teismas, išnagrinėjęs bylą pakartotinai iš esmės (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 329 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.