- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-11-18
- Bylos Nr.
- e2-8-714/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-19-3-01465-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Lukšienė
- Ieškovas
- UAB „Jurbarko mažieji autobusai“
- Atsakovas
- A. I., Tauragės teritorinės
- Advokatai
- Rimantas Bučma, Donatas Ramanauskas
Jurbarko rajono apylinkės teismo teisėja Jūratė Lukšienė, sekretoriaujant Irenai Kostkuvienei, dalyvaujant ieškovės UAB „Jurbarko mažieji autobusai“ atstovui advokatui Donatui Ramanauskui, atsakovui A. I., jo atstovui advokatui Rimantui Bučmai, atsakovės Tauragės teritorinės darbo biržos atstovams Donatui Jonaičiui ir Egidijui Kulikauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovėsUAB „Jurbarko mažieji autobusai“ ieškinį atsakovams A. I. ir Tauragės teritorinei darbo biržai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Jurbarko rajono apylinkės teisme 2014 12 10 buvo iškelta civilinė byla pagal ieškovės Rolando Alksnio UAB ieškinį atsakovams A. I. ir Lietuvos darbo biržos Tauragės teritorinės darbo biržos Jurbarko skyriui ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovų solidariai 13 928, 19 Eur (48 093,32Lt) turtinės žalos atlyginimo ir 1 448,10 Eur (5 000,00 Lt) neturtinės žalos atlyginimo, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo 2015 02 09 nutartimi atsakovais buvo pripažinti A. I. ir Tauragės teritorinė darbo birža.
2016 04 03 ieškovė patikslino ieškinio reikalavimą ir prašė priteisti iš atsakovų solidariai 7 792,79 Eurturtinės žalos ir 1 450,00 Eur neturtinės žalos atlyginimui, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2015 04 15 buvo pakeistas ieškovės pavadinimas į UAB „Autogerovė“.
2015 06 03 byla buvo sustabdyta iki bus iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 1-1489-246/2015 (teisminio proceso numeris 1-20-1-00290-2014-2. Kauno apylinkės teismas 2016 01 12 priėmė nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-177-246/2016. 2016 02 04 bylos nagrinėjimas atnaujintas.
Žemesnės instancijos teismas
2016 05 16 buvo priimtas ieškovės UAB „Autogerovė“ patikslintas ieškinys atsakovams A. I. ir teritorinei darbo biržai dėl 12 110,30 Eur turtinės žalos ir 1 450,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo solidariai.
Be to 2016 metais UAB „Autogerovė“ buvo reorganizuota, prijungiant ją prie UAB „Jurbarko mažieji autobusai“. Teismo 2016 07 12 nutartimi pradinė ieškovė UAB „Autogerovė“ buvo pakeista teisių perėmėja UAB „Jurbarko mažieji autobusai“.
Byla išnagrinėta pagal ieškovės UAB „Jurbarko mažieji autobusai“ ieškinį atsakovams A. I. ir Tauragės teritorinei darbo biržai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovų solidariai 12 110,30 Eur turtinės žalos ir 1 450,00 Eur neturtinės žalos atlyginimui, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovė nurodo, kad jos veiklos sritis keleivių vežimas, 2014 02 07 tarpininkaujant Tauragės teritorinei darbo biržai sudarė darbo sutartį su atsakovu A. I., su kuriuo buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, 2014 04 21 eismo įvykio metu A. I. nesuvaldė mikroautobuso „MersedesBenz 313“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo nuo kelio, šonu trenkėsi į medžius, eismo įvykio metu buvo sužaloti devyni keleiviai ir sugadintas įmonei priklausantis turtas, dėl šio įvykio buvo sugadintas ieškovės turtas, mikroautobusas, pablogėjo įmonės reputacija, mikroautobuso remontas kainavo 7 792,79Eur, buvo atlikti kėbulo lyginimo, salono remonto darbai, dažymas, kiti darbai už 5 000,00 Eur, suremontuota, pakeista automobilio važiuoklės dalis (kryžmės, kardanas, guolis, traukė, reduktorius, kaladėlės) už 2 792,79 Eur, pradėdamas dirbti A. I. neinformavo ieškovės apie savo sveikatos būklę, pateikė darbdaviui 2011 m. galiojančią pažymą, kad gali vairuoti transporto priemones ir nuslėpė duomenis apie nustatytą nedarbingumą, Tauragės teritorinė darbo birža tokius duomenis turėjo, juos pateikė pats A. I., tačiau tarpininkavo jį įdarbinant vairuotoju – konduktoriumi, be to ieškovė atlygino žalą nukentėjusiems asmenimis D. B. 300,00 Eur, Z. Ž. – 2000,00 Eur, E. M. – 2017,51 Eur, iš viso 4 317,51 Eur, todėl bendra padarytos turtinė žalos suma yra 12 110,30 Eur, prašo priteisti 1 450,00 Eur neturtinė žalos atlyginimo, bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Tauragės teritorinė darbo birža (toliau tekste Tauragės TDB) su ieškiniu nesutiko. Pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad ieškovas Tauragės TDB atsakove įtraukė nepagrįstai, nurodė, kad A. I. Tauragės TDB buvo registruotas 2012 11 12, perregistruotas 2013 09 25, įgijus kasininko pardavėjo kvalifikaciją, 2013 10 28 jam buvo sudarytas individualus užimtumo veiklos planas įsidarbinti kasininku – pardavėju, 2013 12 23 A. I. pranešė, kad apsisprendė dirbti pagal verslo liudijimą ir tik 2014 01 31 individualaus užimtumo veiklos planas buvo pakoreguotas, nes atsakovas A. I. pranešė, kad susirado vairuotojo konduktoriaus darbą, 2014 02 10 buvo supažindintas pasirašytinai dėl atsakomybės dėl atsakomybės dirbti subsidijuojamoje darbo vietoje, buvo pravestas pokalbis, Rolando Alksnio UAB direktorius G. E. 2014 02 05 pasiūlyme dėl įdarbinimo jokių kvalifikacinių reikalavimų nenurodė, A. I. jis buvo susiradęs per elektroninę informacinę sistemą „Edbirža“, 2014 02 07 buvo pasirašyta įdarbinimo subsidijuojant įgyvendinimo ir finansavimo sutartis, 2014 02 10 darbdavys pristatė sudarytas darbo sutartis, kurios buvo įvertintos kaip atitinkančios reikalavimus, darbo vietą susiardo pats A. I., įdarbindamas darbuotoją savo įmonėje darbdavys urėjo vykdyti visas darbdaviui nustatytas pareigas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje ieškovės atstovas palaikė ieškinį.
Atsiliepimas
Atsakovas A. I. su ieškiniu nesutiko.
Atsakovės Tauragės TDB atstovai su ieškiniu nesutiko.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš teismui pateiktų dokumentų nustatyta, kad A. I. Tauragės TDB kaip asmuo, ieškantis darbo buvo įregistruotas 2012 11 12 (darbo ieškančio asmens kortelė), 2012 11 14 su juo buvo sudaryta sutartis profesinės reabilitacijos paslaugų finansavimo sąlygų, 2013 09 25 A. I. buvo perregistruotas kaip darbo ieškantis asmuo, pagal 2013 10 28 individualaus užimtumo veiklos planus tikslas nustatytas ieškoti pardavėjo kasininko arba autobuso konduktoriaus darbo, A. I. 2013 12 23 apsilankius darbo biržoje pažymėtas apsilankymo tikslas laikina veikla pagal verslo liudijimą, 2014 02 03 A. I. apsilankius darbo biržoje jam rekomenduota dalyvauti subsidijuojamų darbo vietų priemonėje vairuotojo konduktoriaus vietai užimti Rolando Alksnio UAB užimti, 2014 02 05Rolando Alksnio UAB, atstovaujama direktoriaus Gedimino Eizos pateikė darbo biržai pasiūlymą įdarbinimo subsidijuojant įgyvendinimo, pasiūlydamas 1-2 vairuotojus konduktorius pagal neterminuotas darbo sutartis, nekeliant įdarbinamiems darbuotojams jokių kvalifikacijos ir (ar) kompetencijos reikalavimų, 2014 02 07 buvo sudaryta darbo sutartis tarp Rolando Alksnio UAB ir A. I., pagal kurią A. I. buvo priimtas dirbti vairuotoju konduktoriumi, 2014 02 10 tarp Rolando Alksnio ir A. I. buvo sudaryta Tipinė visiško materialinės atsakomybės sutartis, 2014 02 10 A. I. pateikė darbo biržai bendrai finansuojamo iš Europos fondo lėšų projekto dalyvio apklausos anketą, kurioje nurodė, kad priklauso pažeidžiamų asmenų grupei, nes yra neįgalus, jo darbo vieta buvo subsidijuojama pagal 2014 02 07 Įdarbinimo subsidijuojant įgyvendinimo ir finansavimo sutartį Nr. IDR-6-7, įsidarbindamas Rolando Alksnio UAB vairuotoju konduktoriumi A. I. pateikė darbdaviui galiojančią iki 2018 12 19 vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą, kad pagal sveikatos būklę gali vairuoti be apribojimųA, B kategorijos transporto priemones bei C, D, E kategorijos transporto priemones, bei 2014 02 04 pažymėjimą G Nr. 014264 apie tai, kad 2014 baigė 1 sav. trukmės Motorinių transporto priemonių keleiviams vežti vairuotojų profesinio mokymo programą, jam pratęsta vairuotojo pradinė profesinė kvalifikacija vežti keleivius komerciniais tikslais, dar 2013 11 09 buvo išduota Darbingumo lygio pažyma D1-1 Nr. 0760477, kurioje nurodyta, kad laikotarpiu iki 2014 11 03 A. I. darbingumo lygis 40 procentų, jis iš dalies darbingas, netekęs 60 procentų darbingumo, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo minsterijos Tauragės teritorinio skyriaus 2013 11 05 išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų Nr. DPS-2408 nurodoma, kad A. I. negali dirbti veikiant fiziniams rizikos veiksniams, tai yra vairuoti transporto priemones, Kauno apylinkės teismo 2016 01 12 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-177-246/2016 nustatyta, kad A. I. padarė Kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimą, tai yra jis 2014-04-21 apie 10.15 val. Kauno rajone keliu Nr. 141 Kaunas - Jurbarkas vairuodamas maršrutinį mikroautobusą Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas maršrutu Kaunas - Jurbarkas, Raudondvaryje ties J. N. g. esančiu pastatu Nr. 69 pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus tuo, kad, turėdamas sveikatos problemų, sirgdamas epilepsija, vairavo maršrutinį mikroautobusą žinodamas, kad dėl sveikatos būklės autotransporto priemonės vairuoti neturi teisės ir dėl sveikatos būklės jo vairuoti negali; pasijutęs blogai, nesustabdė automobilio ir vairavo jį toliau, kol dėl sveikatos būklės nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio į dešinį kelkraštį ir atsitrenkė į medžius, šio eismo įvykio metu padarydamas automobilyje važiavusiems keleiviamskūno sužalojimus, sukėlusius nesunkius sveikatos sutrikdymus ir nežymius sveikatos sutrikdymus, tai yra jis padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str.1 d., teismas darė išvadą, kad kaltinamasis, žinodamas apie savo sveikatos būklę (yra tik 40 procentų darbingas, iki eismo įvykio jau buvęs patyręs epilepsijos priepuolius, vairavo visuomeninio susisiekimo transporto priemonę ir ja vežė keleivius, vertino A. I. veiką kaip nusikalstamą nerūpestingumą, eismo įvykio metu taip pat buvo sugadintas ieškovei priklausanti transporto priemonė „Mercedes Benz 313“, kurios remontas pagal pateiktas sąskaitas faktūras kainavo 7 792,79, be to ieškovė atlygino žalą eismo įvkio metu nukentėjusiems asmenims pagal pateiktus mokėjimo D. B. 300,00 Eur, Z. Ž. – 2000,00 Eur, E. M. – 2017,51 Eur, iš viso 4 317,51 Eur, todėl bendra padarytos turtinė žalos suma yra 12 110,30 Eur.
Nustatyta, ieškovei eismo įvykio metu buvo padaryta žala turtinė žala, dėl eismo įvykio kaltu galiojančiu teismo nuosprendžiu pripažintas atsakovas A. I., kuris tuo metu buvo susijęs su ieškove darbo santykiais, vykdė jam darbdavio pavestas pareigas.Šioje byloje ieškovė prašo priteisti jai žalos atlyginimą iš dviejų atsakovų A. I. ir Tauragės TDB, kuriai tarpininkaujant įdarbino A. I..A. I. įmonėje, kurios veikla susijusi su keleiviu pervežimu, buvo įdarbintas tarpininkaujant darbo biržai, jo darbo vieta buvo subsidijuota specialiomis tam skirtos programos lėšomis, iki įsidarbinimo A. I. turėjo bedarbio statusą.
Lietuvos Respublikos Užimtumo rėmimo įstatymo 20 straipsnyje nustatyta, kadtarpininkavimas įdarbinant vykdomas siekiant padėti ieškantiems darbo asmenims susirasti tinkamą darbą, o darbdaviams apsirūpinti tinkamais darbuotojais. To paties įstatymo 2 str. 15 p. 1 ir 2 papunkčiuosetinkamas darbas apibrėžiamas, kaipdarbas, atitinkantis ieškančio darbo asmens kvalifikaciją arba (ir) kompetenciją ir (ar) turimą darbo patirtį profesinį pasirengimą, turimą darbo patirtį, taip pat ir sveikatos būklę, kai teritorinė darbo birža Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka nėra gavusi oficialios informacijos apie su asmens sveikata ar su kitomis aplinkybėmis susijusius apribojimus dirbti siūlomą darbą. Tauragės TDB turėjo oficialią informaciją apie A. I. sveikatos būklę (jo neįgalumą, išvadas dėl darbo sąlygų). Tauragės TDB atstovai, jų pakviesti liudytojai A. A., R. V., kad2014 02 03, kai A. I. buvo rekomenduota dalyvauti subsidijuojamų darbo priemonėje vairuotojo konduktoriaus vietai užimti Rolando Alksnio UAB užimti, Tauragės TDB buvo žinomi duomenys apie A. I. neįgalumą. Bedarbis per penkias dienas privalo informuoti teritorinę darbo biržą tik apie jam nustatytą 0–25 procentų darbingumo lygį. Tai yra viena iš bedarbio pareigų, kurias bedarbis privalo vykdyti, ir, kurios nevykdymas sukelia teisines pasekmes. Tačiau tam, kad darbo birža galėtų pasiūlyti tinkamą darbą bedarbiui, ji turi būti susirinkusi visą reikalingą informaciją apie asmenį, ieškantį darbo. A. I. buvo informavęs Teritorinę darbo biržą apie jam nustatytą 40 procentų darbingumo lygį ir pateikęs išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų. Ir tai buvo svarbi informacija, siekiant nustatyti, koks darbas A. I. galėtų būti tinkamas. Todėl negalima teigti, kad Tauragės teritorinė darbo birža 2016 02 03 pasiūliusi A. I. vairuotojo konduktoriaus darbą, pasiūlė A. I. tinkamą darbą pagal sveikatos būklę. Paaiškinimai, kad A. I. pats susirado darbą, kad šio darbuotojo pageidavo darbdavys, neatleidžia teritorinės darbo biržos, kaip institucijos, administruojančios specialias įdarbinimui ir darbo vietų kūrimui skirtas lėšas, teikiančios užimtumo rėmimo paslaugas (Lietuvos Respublikos Užimtumo rėmimo įstatymo 8 str., 35 str., 41 str.) nuo atsakomybės dėl netinkamo tarpininkavimo paslaugų atlikimo. Tauragės TDB negalėjo siūlyti A. I., tai yra asmeniui, kuris negali dirbti veikiant fiziniams rizikos veiksniams, vairuoti transporto priemones, dirbti vairuotoju konduktoriumi įmonėje, kurios veikla, susijusi su keleiviu pervežimu.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. I. darbo biržoje pasiūlymas dirbti vairuotoju konduktoriumi būtent Rolando Alksnio UAB buvo suformuluotas 2014 02 03, A. I. 2014 02 04 baigė vienos savaitės trukmės papildomo apmokymo kursus, kuriuos pradėjo lankyti dar iki 2016 02 03 savo iniciatyva, o Rolando Alksnio UAB direktorius pasiūlymą dėl darbuotojų priėmimo į darbą pateikė darbo biržai 2014 02 05. Visos šios aplinkybės, taip pat liudytojų parodymai, suponuoja išvadą, kad dar iki 2014 02 03 Rolando Alksnio UAB buvo bent jau apsvarsčiusi sprendimą dėl A. I. priėmimo į darbą. Priešingu atveju būtų galima manyti, kad darbo birža pasiūlė darbą A. I., nežinodama apie tokį darbuotojų poreikį.
Pats A. I. negalėjo nežinotiapie savo sveikatos būklę ir kokio darbo jam negalima dirbti.Būdamas suaugęs, veiksnus žmogus, turintis pakankamą išsilavinimą, patirtį (finansuojamo iš Europos fondo lėšų projekto dalyvio apklausos anketoje nurodytas aukštasis universitetinis arba koleginis išsilavinimas, nuosprendyje – aukštesnysis, be to pats A. I. buvo nurodęs, kad yra dirbęs vairavimo instruktoriumi), turėjo suprasti, kad negali dirbti vairuotoju, vežant keleivius komerciniais tikslais. Veikdamas kaip protingas, sąžiningas, atsakingas ir rūpestingas asmuo, jis turėjo informuoti darbdavį apie savo sveikatą ir neįgalumą, taip, kaip buvo informavęs darbo biržą. Visiškai suprantamas asmens noras dirbti, gauti darbo užmokestį, tačiau keleivių vežimas komerciniais tikslais yra ypatingas darbas, reikalaujantis ne tik profesinių įgūdžių. Tokį darbą dirbančių asmenų sveikatai keliami padidinti reikalavimai. Pernelyg didelis pasitikėjimas savo jėgomis ir sveikatos būkle, sukėlė skaudžias pasekmes, o paties A. I. veiksmai buvo pripažinti nusikalstamais. Nagrinėjant baudžiamąją bylą kitame teisme dalyvavo tiek A. I., tiek UAB „Autogerovė“, kurios teisių perėmėja yra UAB „Jurbarko mažieji autobusai“. Nuosprendis nebuvo skundžiamas (Lietuvos Respublikos CPK 182 str. 4 p.).
Lietuvos Respublikos DK104str. 2 d. numatyta, kad darbdavys be asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir valstybinio socialinio draudimo pažymėjimo, jeigu darbo įstatymai sieja priėmimą į darbą su tam tikru išsimokslinimu ar profesiniu pasirengimu, sveikatos būkle, privalo pareikalauti, kad priimamasis pateiktų išsimokslinimą, profesinį pasirengimą, sveikatos būklę patvirtinančius dokumentus, ir tai yra darbdavio pareiga, be to darbdavys turi teisę pareikalauti ir kitų įstatymų nustatytų dokumentų. Pagal Vairuotojų sveikatos tikrinimo reikalavimų ir tvarkos aprašą, patvirtintą Sveikatos apsaugos ministro 2000 05 31 įsakymu Nr. 301, nauja redakcija nuo 2009 01 01, automobilių, skirtų keleivių pervežimui (autobusų, mikroautobusų) vairuotojų sveikatos tikrinimo periodiškumas yra vieną kartą per du metus. Sudarant darbo sutartį 2014 02 07 nuo paskutinio A. I. sveikatos patikrinimo 2011 metais buvo praėję daugiau nei dveji metai. Atsižvelgiant į tai, prieš A. I. pradedant dirbti mikroautobuso vairuotoju, darbdavysprivalėjo pareikalauti, kad jis pasitikrintų sveikatą pagal Vairuotojų sveikatos tikrinimo reikalavimų ir tvarkos aprašo 1 lentelės 3.1 punktą. Tuo labiau, kad darbdavys, priimdamas į darbą A. I., turėjo žinoti apie jo negalią, nes jo darbo vieta buvo subsidijuojama pagal sutartį su teritorine darbo birža, dėl to, kad A. I. buvo priskirtas pažeidžiamai grupei G3, kaip asmuo turintis neįgalumą.
Tauragės TDB bent jau šią aplinkybę, nedetalizuojant, neįgalumo lygio ar panašiai, turėjo atskleisti būsimam darbdaviui. Duomenis apie neįgalumą A. I. darbo biržai buvo pateikęs pats asmeniškai, neprivaloma tvarka, todėl galima būtų manyti, kad jis neslėpė šios aplinkybės. Darbdavys turi žinoti, kokie įdarbinimo ribojimai keliami darbuotojui, kokia yra jo sveikatos būklė, kad bent jau galėtų tinkamai taikyti Darbo kodekso reikalavimus įdarbinus iš dalies darbingų asmenų atžvilgiu. Nuostatos dėl asmens duomenų apsaugos nesutrukdė Tauragės TDB jau po eismo įvykio pateikti dokumentų kopijas Rolando Alksnio UAB atstovaujančiai advokatų kontorai.
Galima daryti išvadą, kad 2014 02 07, kai buvo sudaryta darbo sutartis, duomenų apie A. I. sveikatos būklę mažiausiai turėjo Rolando Alksnio UAB, šiuo metu ieškovė UAB „Jurbarko mažieji autobusai“. Eismo įvykio, žalos keleiviams ir įmonei, galėjo nebūti, jei A. I. arba įdarbinimo tarpininkas Tauragės darbo birža būtų tinkamai informavusi darbdavį apie įdarbinamą asmenį. Veikdama principingai darbo birža neturėjo siūlyti netinkamo darbuotojo dirbti tam darbuotojui dėl sveikatos būklės netinkamo darbo, net jei ir numanė esant kažkokį susitarimą tarp A. I. ir G. E.. Tokiu atveju darbdavys būtų galėjęs sudaryti darbo sutartį su darbuotoju laisva valia, be tarpininko ir be subsidijavimo, savo rizika.
Žala atsirado dėl neteisėtų (nusikalstamų) A. I. veiksmų. Viena iš deliktinės atsakomybės taikymo sąlygų yra priežastinis ryšis.Teismas vertina visas aplinkybes ir žalos atsiradimo priežastis, kad nustatytų pakankamą neteisėtų veiksmų ir atsiradusių pasekmių ryšį. Priežastinio ryšio kaip civilinės atsakomybės sąlygos nustatymas kartu reiškia teismo diskreciją svarstyti apie civilinės atsakomybės ribas. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas priežastinį ryšį, turi stengtis pernelyg neprotingai neišplėsti atsakomybės ribų. Nustatant teisinį priežastinį ryšį įvertinama atsakovų, jeigu jie elgtųsi kaip protingi ir apdairūs asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą. Taip pat svarbi yra atsakomybės prigimtis ir įprasta gyvenimiška rizika.
Nagrinėjamos bylos atveju faktinis priežastinis ryšis yra akivaizdus – keleiviai buvo sužaloti, transporto priemonė sugadinta eismo įvykio metu. Keleivių vežimas autobusu, kuris ir taip yra padidinto pavojaus šaltinis, kai vairuotojas negali dirbti tokio darbo, kaip privalomų priemonių saugumui užtikrinti nepaisymas, dėl kurio rizika sukelti neigiamas pasekmes tokioms svarbioms įstatymų saugomoms vertybėms, kaip keleivių sveikata ir gyvybė, labai padidėja. Tokia rizika negali būti pateisinama, poreikiu bet kokia kaina turėti darbą. Todėl konstatuotinas teisinio priežastinio ryšio buvimas tarp A. I. neteisėtų veiksmų ir darbdaviui, UAB „Jurbarko mažieji autobusai“, padarytos žalos. Konstatavus priežastinio ryšio buvimą, yra pagrindas taikyti A. I. atžvilgiu deliktinę atsakomybę, kaip darbuotojui, su kuriuo buvo sudaryta darbo sutartis, visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Žala ieškovei buvo padaryta neteisėta veika, dėl atsakovo A. I. kaltės (jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką dėl neatsargumo), tarp ieškovė ir A. I. buvo susiję darbo santykiais, žala atsirado vykdant pareigas pagal darbo sutartį (Lietuvos Respublikos DK 246 str.). darbdavys patyrė išlaidas, susijusias su sugadinto daikto (transporto priemonės) remontu, taip pat išmokėjo kompensacijas nukentėjusiems asmenims (Lietuvos Respublikos DK 253 str. 3 p., 4 p.). Su A. I. buvo sudaryta sutartis dėl visiškos materialinės atsakomybės. Todėl jo pareiga visiškai atlyginti žalą darbdaviui kildintina iš Lietuvos Respublikos DK 255 str. 2 ir 3 punktų.
Tauragės TDB veiksmai netinkamai vykdant įdarbinimo tarpininko pareigas tiesiogiai žalos ieškovei nepadarė, tačiau turėjo įtakos tos žalos atsiradimui. Todėl Tauragės TDB yra atsakinga dėl už žalą padariusio asmens veiksmus (Lietuvos Respublikos CK 3.246 str. 2 d., 6.247 str.). Jeigu darbo birža nebūtų siūliusi A. I. vairuotojo konduktoriaus darbo, tikėtina, jis būtų įsidarbinęs Rolando Alksnio UAB (dabar UAB „Jurbarko mažieji autobusai“).
Ieškovė UAB „Jurbarko mažieji autobusai“ prašo priteisti žalą iš abiejų atsakovų solidariai. Solidariai atsako asmenys, padarę žalą veikdami bendrai (Lietuvos Respublikos CK 6.279 str.1 d.). Tačiau šiuo atveju žala atsirado dėl skirtingų atsakovų veiksmų, todėl žalos atlyginimas iš kiekvieno jų priteistinas atskirai.Žalos atlyginimas solidariai negalėtų būti priteista, kadangi skiriasi jų atsakomybės pagrindai. A. I. yra atsakingas pagal Lietuvos Respublikos Darbo kodekso nuostatas, Tauragės TDB atsakomybė iš Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo nuostatų, taip pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodeksą.
Žalos dydis nustatytinas, atsižvelgiant ir į pačios Rolando AlksnioUAB (dabar ieškovė Jurbarko mažieji autobusai“ kaltę dėl susidariusios situacijos (Lietuvos Respublikos DK 257 str. 5 d., CK 6.282 str.). Akivaizdu, kad ieškovei taip pat galėjo arba turėjo būti žinomi duomenys, kad A. I. yra pripažintas iš dalies darbingu, nes jo darbo vieta buvo subsidijuojama.Be to darbo sutarties sudarymo dieną ir vėliau iki eismo įvykio A. I. nebuvo pasitikrinęs sveikatos, kaip to reikalauja Vairuotojų sveikatos tikrinimo reikalavimų ir tvarkos aprašo nuostatos, darbdavys privalėjo to reikalauti, bet nereikalavo.Be to byloje yra duomenys, kad, veždamas keleivius įmonės transportu A. I. 2014 03 08 jau buvo padaręs administracinės teisės pažeidimą, jam buvo paskirta nuobauda 250,00 Lt (72,00 Eur) bauda dėl to, kad vairavo autobusą, vežė 17 vaikų grupę specialiu maršrutu, būdamas neblaivus, nustatytas 0,26 promilės girtumas. Administracinė atsakomybė už tokią veiką numatyta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 2 d., tokias bylas nagrinėja policija (Lietuvos Respublikos ATPK 225 str.). Kai darbuotojas darbo metu yra neblaivus, o mikroautobuso vairuotojui keliamas reikalavimas dėl nulinio blaivumo, yra šiurkštus darbo drausmės pažeidimas (Lietuvos Respublikos DK 235 str. 2 d. 8 p.). Byloje nėra duomenų, kad po to įvykio 2014 03 08 iki eismo įvykio 2014 04 21, būtų imtasi kokių nors priemonių darbuotojo atžvilgiu. Visų šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad ieškovė iš dalies pati kalta dėl žalos atsiradimo. Keleivių pervežimo paslaugas vykdančios įmonės didelis neatsargumas, nerūpestingumas, vangumas rūpinantis saugiu keleiviu pervežimu ir tuo pačiu savo reputacija turėjo įtakos žalai atsirasti, todėl priteistinos turtinės žalos dydis mažintinas vienu trečdaliu, o neturtinės žalos atlyginimas nepriteistinas.
Priteistinos turtinės žalos dydis mažintinas viena antrąja dalimi, o neturtinė žalos atlyginimas nepriteistinas. Žalos atlyginimas iš atsakovų priteistinas, atsižvelgiant į jų kaltės laipsnį, tai, kad A. I. buvo informavęs Tauragės TDB apie savo sveikatos būklę, bet neinformavo darbdavio, tai, kad A. I. veika, vairuojant transporto priemonę, pripažinta neatsargia nusikalstama veika, A. I. sveikatos būklę, turtinę padėtį (jam skirta nemokama teisinė pagalba), tai, kad Tauragės TDB kaip įdarbinimo tarpininkas turėjo įrankių ir galimybių pasiekti, kad tokia situacija nebūtų susidariusi (Lietuvos Respublikos CK 6.282 str. 1 d., 6.250 str. 2 d., DK 250 str.).Darbdavio elgesys ir tam tikrų pareigų nevykdymas nėra pagrindas atleisti atsakovus visiškai nuo atsakomybės.
Neturtinė žala nepriteistina dar ir dėl to, kad nenustatyta, kad dėl atsakovų veiksmų buvo pakenkta ieškovės dalykinei reputacijai, be to ieškovo atstovas patvirtino ir tą aplinkybę, kad juridinio asmens reputacija nenukentėjo. Kasacinio teismo praktikoje suformuluotos esminės nuostatos, kuriomis vadovaujantis turi būti sprendžiama, ar juridinio asmens teisė į dalykinės reputacijos apsaugą pažeista: civilinėje byloje dėl asmens pažeistos reputacijos gynimo ieškovas turi įrodyti, kad jo dalykinė reputacija realiai nukentėjo, buvo sumenkinta. Tokių įrodymų byloje nėra (Lietuvos Respublikos CPK 176str., 178str.). Ieškovė nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad dėl atsakovų veiksmų buvo kaip nors kitaip pakenkta juridinio asmens interesams, pablogėjo jo veiklos rezultatai, buvo destabilizuota įmonės veikla ar panašiai. Teismas mano, kad keleivius vežančios įmonės reputacija žymiai labiau galėtų pablogėti dėl to, kad keleivinius autobusus vairuoja neblaivūs vairuotojai, tačiau dėl to įvykio ieškovė atsakovui A. I. jokių pretenzijų nereiškė.Lietuvos Respublikos DK 15-17 straipsniuose apibrėžtos darbuotojo, darbdavio ir darbo kolektyvo teisinės sąvokos. Ieškovė UAB „Jurbarko mažieji autobusai“ šiuo atveju yra darbdavys, kuriam neturėtų būti taikoma kolektyvinės sąmonės sąvoka, kuri visų pirma reiškia žmonių grupės apjungtą sąmonę. Darbdavio ir darbo kolektyvo sąvokos yra aiškiai atskirtos. Darbdavys šiuo atveju yra juridinis asmuo, kuriam nėra būdinga tokia savybė kaip sąmonė.Būtent ieškovei tenka įrodinėjimo pareiga, įrodyti, kad dėl ilgalaikių neigiamų pasekmių, nusivylimų ir pažeminimo, bendro darbo klimato sutrikdymo ar darbo rezultatų pabloginimo, atsirado ieškovui neturtinė žala.Neturtinė žala iš A. I. nepriteistina, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, sveikatos būklę, priteistinos turtinės žalos dydį.
Ieškinį patenkinus iš dalies bylinėjimosi išlaidos iš atsakovų ieškovės naudai priteistinos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, iš ieškovės priteistina dalis bylinėjimosi išlaidų valstybei A. I. atstovavimo išlaidoms atlyginti (Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259str., teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo A. I., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB „Jurbarko mažieji autobusai“ naudai 2055,15Eurturtinės žalos atlyginimui ir 290,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.
Priteisti iš Tauragės teritorinės darbo biržos ieškovės UAB „Jurbarko mažieji autobusai“ naudai iš kiekvieno po 4 000,00Eur turtinės žalos atlyginimui ir 563,00Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.
Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Priteisti iš ieškovės UAB „Jurbarko mažieji autobusai“ valstybės naudai 324,00 Eur bylinėjimosi išlaidoms teikiant teisinę pagalbą atlyginti.
Lėšos už antrinės teisinės pagalbos teikimą (324,00 Eur) turi būti sumokėtos VMI pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 247300010112394300 AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Jurbarko rajono apylinkės teismą.