- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-03
- Bylos Nr.
- 2-1629-186/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00230-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Žironas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Gerilita“
- Ieškovas
- V. R.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Gerilita“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. liepos 2 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl priteistos skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų mokėjimo išdėstymo dalimis, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1170-459/2014 pagal ieškovės V. R. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Gerilita“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1170-459/2014 ieškovei V. R. priteisė iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Gerilita“ 278 021,21 Lt (80 520,51 Eur) skolą ir 6 565 Lt (1 901,36 Eur) žyminio mokesčio, taip pat 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. gegužės 12 d. nutartimi šį teismo sprendimą paliko nepakeistą. Po sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo atsakovas kreipėsi į teismą, prašydamas išdėstyti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimu iš atsakovo UAB „Gerilita“ ieškovei V. R. priteistos skolos mokėjimą dalimis, nustatant, kad skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų dydis bus išmokamas per dvejų metų laikotarpį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Prašyme atsakovas nurodė, kad skola yra labai didelė, bendrovė tokių lėšų apyvartoje neturi, todėl visos priteistos sumos iš karto sumokėti negali. Visgi bendrovė veiklą vykdo, nuolat gauna pajamas ir per tam tikrą laikotarpį teismo sprendimą įvykdys. Priverstinai vykdant teismo sprendimą bendrovės veikla bus apsunkinta, lems papildomas išlaidas ir gali įmonę privesti prie bankroto.
Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. liepos 2 d. nutartimi atsakovo prašymo dėl priteistos skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išdėstymo dalimis netenkino.
Teismas nustatė, kad skola negrąžinama jau ilgą laiko tarpą. Ieškinys teismui paduotas 2014 m. kovo 26 d., teismo sprendimas buvo priimtas 2014 m. rugsėjo 29 d., o įsiteisėjo 2015 m. gegužės 12 d. Teismas akcentavo, kad atsakovas kartu su prašymu dėl sprendimo vykdymo išdėstymo per dvejus metus nepateikė jokių įrodymų apie įmonės sunkią finansinę padėtį, nepateikė įrodymų apie turimą UAB „Gerilita“ turtą, iš vykdomos veiklos gaunamas pajamas ar kitus finansinius, materialinius išteklius. Dėl šios priežasties, teismo nuomone, nėra galimybės spręsti, ar priteista skola konkrečiai įmonei yra ženkliai per didelė. Bylos duomenys patvirtina, kad tik vieno įmonės sudaryto sandorio vertė buvo byloje priteistos skolos dydžio. Teismas taip pat įvertino ir atsakovės nesutikimą, kad skola būtų išdėstyta. Kadangi nagrinėjamu atveju sprendimo vykdymo išdėstymas pažeistų ieškovės, kaip kreditorės, teises ir teisėtus lūkesčius, todėl teismas atsakovo prašymą atmetė.
Apeliantas (atsakovas) UAB „Gerilita“ atskirajame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. liepos 2 d. nutartį panaikinti ir atsakovo prašymą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimo vykdymo išdėstymo tenkinti.
Teismas turėjo pakankamą pagrindą konstatuoti esant išimtinį atvejį ir būtinybę išdėstyti teismo sprendimo vykdymą ilgesniam laikotarpiui, kad būtų užtikrinti šalių lygiateisiškumo, proporcingumo, teisėtų lūkesčių ir teisingumo principai. Teismo sprendimu priteista suma yra didelė ir įpareigojus atsakovą ją nedelsiant sumokėti įmonė būtų priversta užsidaryti ar net bankrutuoti, nes nebeturėtų būtinų užsakymams vykdyti apyvartinių lėšų bei kapitalo. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas nepagrindė sunkios savo turtinės padėties. Nors su prašymu nebuvo pateikti atsakovo finansiniai dokumentai, tačiau tokie dokumentai į bylą buvo pateikti anksčiau, t. y. bylos nagrinėjimo metu. Teismas nepagrįstai sprendė, kad sprendimu atsakovas siekia apskritai išvengti skolos ieškovei grąžinimo. Sprendimas įsiteisėjo tik 2015 m. gegužės 12 d., iki to laiko vyko teisminis ginčas, atsakovas nepripažino savo prievolės ieškovei, įrodinėdamas, kad ieškovė paslaugų pagal ginčo šalių sudarytą sutartį nesuteikė. Teismas, spręsdamas prašymą, nepagrįstai nevertino, kokios teisinės pasekmės kiltų pačiai ieškovei, jei teismo sprendimo vykdymas būtų išdėstytas. Dėl to, kad skolą atgautų dalimis, ieškovė nuostolių nepatirtų. Tik suteikus galimybę skolą grąžinti per ilgesnį laiką būtų užtikrintas abiejų šalių teisių ir teisėtų interesų proporcingumo bei teisingumo principas.
Ieškovė V. R. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo apelianto atskirojo skundo netenkinti ir Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. liepos 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Apeliantas neteisus, kad teismas turėjo pakankamą pagrindą konstatuoti esant išimtinį atvejį, kai būtina išdėstyti teismo sprendimo vykdymą ilgesniam laikotarpiui.Apeliantas pagal 2014 m. kovo 18 d. sandorį gavo 1 814 346 Lt (525 470,92 Eur), o ieškovės atlyginimas už suteiktas paslaugas sudarant sandorį buvo 278 021,21 Lt (80 520,51 Eur). Akivaizdu, kad apeliantas turėjo galimybę atsiskaityti su ieškove iš karto po sandorio įvykdymo, tačiau iki šiol nesumokėjo jokios skolos dalies, o tai pažeidžia ieškovės teises. Apeliantas iš esmės nuo 2014 metų naudojasi skolos grąžinimo atidėjimu, nes neatsiskaito su ieškove už jam suteiktas paslaugas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamu atveju nenustatyta.
Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai netenkino atsakovo prašymo dėl sprendimo vykdymo išdėstymo.
Vadovaujantis CPK 284 straipsnio 1 dalimi teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.
Teismo teisė išdėstyti ar atidėti sprendimo įvykdymą teismų praktikoje vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, jeigu egzistuoja itin nepalankios aplinkybės teismo sprendimo įvykdymui (pavyzdžiui, teismo sprendimo įvykdymas sąlygotų skolininkui itin sunkias finansines pasekmes). Sprendžiant, ar konkrečiu atveju yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ir ar apskritai nebus paneigtas pats teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis.
Apeliantas siekia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo įvykdymas būtų išdėstytas dvejiems metams. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuo pat sprendimo įsiteisėjimo 2015 m. gegužės 12 d. apeliantas turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą pradėti vykdyti savo prievolę ieškovei. Nei su prašymu dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, nei su atskiruoju skundu apeliantas nepateikė duomenų, kad įsiteisėjusį teismo sprendimą vykdo, sumokėdamas bent jau tokio dydžio įmokas, kokios susidarytų išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą per apelianto prašomą laikotarpį. Ieškovė atsiliepime nurodo, kad jokia dalis jai įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteistos skolos iki šiol nėra sumokėta. Nesant į bylą pateiktų objektyvių duomenų, kurie sudarytų pagrindą spręsti esant pagrindą taikyti išimtį iš bendros taisyklės ir išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, teismo sprendimo įvykdymo termino pratęsimas neabejotinai paneigtų sprendimo privalomumą (CPK 18 straipsnis) bei pažeistų ieškovės teisėtus lūkesčius. Nors apeliantas nurodo, kad neišdėsčius teismo sprendimo įvykdymo įmonė bus priversta užsidaryti ar bankrutuoti, tačiau nepateikė šias aplinkybes pagrindžiančių duomenų (CPK 12, 178 straipsnis).
Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, dėl atskriejame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl nutartis paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. liepos 2 d. nutartį palikti nepakeistą.