Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2019-12-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2851-908/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-12-11
Bylos Nr.
1-2851-908/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-32843-2019-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eglė Gruodienė
Kaltinamasis
D. F.
Nukentėjusysis
V. P.
Advokatai
Eugenija Liutvinskienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2851-908/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32843-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.2.14.1.2.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 11 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Gruodienė,sekretoriaujant Sandrai Biziulevičienei,dalyvaujant prokurorui Tomui Januškevičiui,kaltinamajam D. F., jo gynėjai advokatei Eugenijai Liutvinskienei,nukentėjusiajai V. P.,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. F., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas, paskutiniai teistumai:

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį – 8 mėnesiais laisvės apribojimo ir 8 MGL dydžio bauda;

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį – 32 parų arešto bausme;

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 10 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 30 parų arešto paskiriant jį atlikti poilsio dienomis. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartimi neatliktą bausmės dalį – 20 parų arešto paskirta atlikti poilsio dienomis;

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 11 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 15 parų arešto;

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 30 parų arešto, paskiriant bausmę atlikti poilsio dienomis;

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – 45 parų arešto. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė – 30 parų arešto bausmė. Arešto bausmę nustatyta atlikti poilsio dienomis;

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį 75 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu bei paskirta 50 parų arešto bausmė (bausmę atlikęs);

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. F. 2019 m. rugpjūčio 1 d., apie 0.36 val., lošimų automatų salone „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), iš V. P. rankinės, kabėjusios ant pastarosios peties, ištraukė piniginę iš kurios paėmė 300 Eur, o pačią piniginę numetė ant žemės.

Šiais veiksmais D. F. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. F. pripažino savo kaltę. Paaiškino, kad tą dieną užėjo į lošimų automatų saloną ir ten pamatė moterį, kuri žaidė. Jai nelabai sekėsi, tad jis pradėjo kalbėtis su moterimi. Ji gavo bonusus iš automato. Netyčia pamatė, kad iš moters rankinės baigia iškristi piniginė Tuo metu kilo mintis paimti piniginę, nes ji nepamatys. Paėmė piniginę, kurioje buvo 150 Eur gal ir daugiau. Sutinka, kad buvo kaltinime nurodyta pinigų suma. Kai paėmė piniginę, ją laikė rankose, po to nuėjo į šoną, o išėjęs iš klubo paėmė pinigus iš piniginės, pamatęs asmens tapatybės dokumentą nusprendė jį grąžinti moteriai. Grįžo atgal į barą įdėti piniginę į moters rankinę. Moters nebuvo, nes ji buvo išėjusi į tualetą. Jis įdėjo piniginę į rankinę. Moteris pamatė, kad piniginėje nebėra pinigų ir ėmė reikalauti kviesti apsaugą ir policiją. Jis tuo momentu pasišalino iš patalpos. Apgailestauja, kad taip atsitiko. Nurodė, kad yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų. Pavogti pinigai buvo skirti vaikams ir savo reikmėms. Nurodė, kad grąžins pinigus, kai tik turės galimybę. Prašė atsižvelgti į tai, kad turi tris mažamečius vaikus (b. l. 142-144).

Kiti byloje esantys įrodymai buvo tirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis D. F. parodė, kad sutinka su vagyste, bet nesutinka dėl padarytos žalos, nes piniginėje buvo apie 137 Eur. 2019 m. rugpjūčio 1 d., apie 0 val., (duomenys neskelbtini), buvo (duomenys neskelbtini), galvodamas, kad galbūt kas nors duos išgerti alaus. Ten buvo apie 15 min., tada pastebėjo nepažįstamą moterį. Priėjęs prie jos pastebėjo, kad iš jos rankinuko yra išlindusi piniginė Rankinukas buvo prasegtas, tad jis paėmė iš ten piniginę ir nuėjo į lauką Pažiūrėjęs kiek yra pinigų (ten, kiek pamena, buvo apie 137 Eur), juos ištraukė iš piniginės ir įsidėjo sau už marškinių, grįžo į (duomenys neskelbtini) prie moters ir įdėjo jai piniginę atgal į rankinuką, kadangi piniginėje buvo daug visokių dokumentų. Po kokių 2 min. moteriškei iškrito iš rankinuko piniginė (nes ją blogai įdėjo), ji to nepastebėjusi nuėjo link kasų atsiimti laimėjimo (laimėjo 100 Eur, bet negalėjo jų nusiimti, todėl ir kreipėsi į (duomenys neskelbtini) darbuotojus). Jis visa tai stebėjo. Grižusi prie automato su (duomenys neskelbtini) darbuotoja moteriškė pastebėjo, kad jos piniginė guli ant grindų, pakėlė ją ir atsidarius pastebėjo, kad joje nėra pinigų, paprašė (duomenys neskelbtini) darbuotojos iškviesti apsaugą, nes ją apvogė. Kai išgirdo, kad kviečia apsaugą, pasišalino iš (duomenys neskelbtini) ir nuėjo namo, pasimetė dėl to ir negražino pasisavintų pinigų. Dėl padaryto gailisi. Žalą nukentėjusiajai atlygins artimiausiu metu (b. l. 62-63).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji V. P. parodė, kad 2019 m. liepos 31 d., nuo 23 val. buvo (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), lošė su žaidimų aparatais, kiek atsimena savo juodos spalvos su geltonos spalvos užtrauktuku piniginę buvo pasidėjusi ant lošimo aparato. Aparatui parodžius laimėjimą, iš jo pinigai nebuvo išduoti, todėl nuėjo prie kasos, paprašė, kad išmokėtų laimėjimą. Po kurio laiko, t. y 2019 m. rugpjūčio 1 d., 0.55 val., sugrįžusi atgal prie lošimo aparato, norėjo savo laimėjimą įsidėti į piniginę, tačiau pastebėjo, kad piniginės ant lošimo aparato nėra. Tuomet pradėjo jos ieškoti ir pamatė, kad ji yra numesta ant žemės, į tuščią kampą. Priėjo, pasiėmė savo piniginę, ją atidarė ir pamatė, kad yra pavogta 300 Eur grynųjų pinigų įvairiomis kupiūromis. Asmens tapatybės, banko bei nuolaidų kortelės nepavogtos. Kas galėjo tai padaryti nežino, tačiau ilgą laiką prie jos sėdėjo nepažįstamas asmuo, kuris kalbėjo rusiškai, prisistatė „(duomenys neskelbtini)“, buvo tamsiais plaukais, apsirengęs tamsios spalvos striukę bei užsidėjęs kepurę su snapeliu (daugiau apibūdinti negali, neatsimena). Iš pradžių kai pasakė jam, kad pinigai pavogti, jis elgėsi draugiškai, norėjo padėti, bet kai išgirdo, kad kviečia policiją, staigiai pasišalino iš patalpų (b. l. 15-16).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. G. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), klientų aptarnavimo specialiste. 2019 m. liepos 31 d. dirbo nuo 22 val. Apie 23 val. į lošimų saloną atėjo moteris, kuri užsisakė alaus ir žaidė lošimų automatais, moterį įsidėmėjo dėl jos ryškios plaukų spalvos. Ji sėdėjo prie kompiuterio, kai apie 0.55 val. į ją kreipėsi minėta moteris, paaiškino, kad žaisdama automatu laimėjo pinigų sumą ir negali jos išsiimti. Ji paėmė raktą ir jos abi nuėjo prie lošimo automato, prisijungusi nustatė, kad moteris laimėjo 100 Eur. Kadangi yra neseniai dirbanti, norėdama viską tiksliai padaryti, paskambino į kitą lošimo saloną pasikonsultuoti. Po konsultacijos lošimą ištrynė iš automato ir laimėtus pinigus išmokėjo su kvitu. Moteris pinigus pasiėmė ir išėjo parūkyti su klientu, kuris pakankamai dažnai užeina į lošimų saloną, jo vardas D. Jis apie 35 m. amžiaus. Vėliau sėdėdama prie kompiuterio pamatė, kaip minėta klientė su klientu D. nuėjo pas barmenę. Po to abu klientai su baro darbuotoja atėjo pas ją ir pranešė, kad dingo moters piniginė. Ji iškvietė apsaugą, atvykę apsaugos darbuotojai pasakė, moteriai pačiai kviesti policiją. Iki apsaugos darbuotojų atvykimo klientas vardu D. pasišalino iš salono. Vėliau atvyko policijos pareigūnai, kurie bendravo su nukentėjusiąja moterimi (b. l. 13).

2019 m. rugpjūčio 12 d. apžiūros protokole fiksuotas lošimo automatų salono „(duomenys neskelbtini)“ turinys. Nurodoma, jog apžiūros objektas yra CD laikmena su užrašu „DVD+R“. Atidarius CD laikmeną, atsidarius aplankalą matome 3 vaizdo įrašus, kuriuos tikslinga apžiūrėti, kadangi jame matomas asmuo kuris adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ iš moters piniginės galimai pavogė pinigus. Atsidarius vaizdo įrašą su užrašu „(duomenys neskelbtini)“, kuriame 2019 m. rugpjūčio 1 d. nufilmuota kaip (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) darbuotoja prieina prie lošimo automato su moterimi apie 40 metų amžiaus, pusilgių tamsių plaukų, nešiojančia akinius, vilkinčia rausva-marga palaidine ir vyriškiu apie 35 metų amžiaus, vilkinčiu juoda trumpa striuke, mėlynos spalvos džinsines kelnes ir nešiojantis raudoną kepurę su snapeliu. Visiems trims asmenims stovint prie lošimo automato, vyras su raudona kepure priėjo arčiau prie moters ir nepastebimai įkišo kairę ranką į moters rankinę. Ištraukęs daiktą, panašų į piniginę, greitai įsikišo sau į kelnių kišenę ir pasišalino nuo moterų. Atsidarius vaizdo įrašą „(duomenys neskelbtini)“, kuriame 2019 m. rugpjūčio 1 d. nufilmuota kaip (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), aukščiau aprašyta moteris stovi prie baro, išgėrusi alų pastatė taurę ant baro ir nuėjo. Vyriškis su raudona kepure prie baro buvo šalia minėtos moters, lyg norėdamas kažką paimti ar įdėti į rankinę jis nusekė moteriai iš paskos. Atsidarius vaizdo įrašą su užrašu „(duomenys neskelbtini)“, kuriame nufilmuota kaip (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), vyriškis su raudona kepure ateina išsikeisti pinigų prie aptarnaujančio personalo langelyje, gavęs monetų nuėjo link lošimo automatų (b. l. 29-30).

2019 m. rugpjūčio 26 d. asmens parodymo atpažinti protokole fiksuota, jog nukentėjusioji V. P. atpažino D. F. kaip vaikiną, apie kurį davė parodymus (b. l. 31-33).

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už svetimo turto pagrobimą. Vagystė – tai neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas, atimant iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. BK 178 straipsnyje numatyta nusikalstama veika yra padaroma tik tiesiogine tyčia. BK 178 straipsnio 2 dalyje yra numatyti keli alternatyvūs požymiai, bent vieno iš jų konstatavimo pakanka svetimo turto pagrobimą kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį: 1) atviras svetimo turto pagrobimas; 2) pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją; 3) viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė); 4) automobilį. BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyti vagystę kvalifikuojantys požymiai daro veiką pavojingesnę. Pagal minėtą baudžiamojo kodekso straipsnį veika kvalifikuojama esant bent vienam iš minėtų alternatyviųjų požymių.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog D. F. pagrobė svetimą turtą ir jis įvykdė jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę pripažino, nurodė, kad pastebėjo, jog iš rankinuko yra išlindusi piniginė ir paėmė ją. Tada išėjo iš klubo į lauką ir paėmė pinigus iš piniginės, pamatęs asmens tapatybės dokumentą nusprendė jį grąžinti moteriai. Grįžęs atgal į barą įdėjo piniginę į moters rankinę. Jo tyčia buvo nukreipta į pinigų pagrobimą. Kaltinamojo kaltę patvirtina ir nukentėjusiosios, liudytojos apklausos ikiteisminio tyrimo metu, atpažinimo pagal nuotrauką protokole užfiksuoti duomenys, vaizdo įrašas, esantis byloje, kita įrodomoji bylos medžiaga. Apklausiamas teisme D. F. nurodė, kad galimai jo pagrobta pinigų suma atitinka kaltinamajame akte nurodytą ir nukentėjusiosios paminėtą sumą, šią žalą jis ketina nukentėjusiajai atlyginti.

Įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas pripažįsta įrodyta, kad D. F. atvirai pagrobė svetimą turtą – 300 Eur iš nukentėjusiosios rankinės, todėl esant tokioms teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms, kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalimi teismas atsižvelgia į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis įvykdė apysunkį nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia. Tiriant kaltinamojo asmenybę nustatyta, kad jis daug kartų teistas (b. l. 34-37, 71-81), baustas administracine tvarka (b. l. 40-57). Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, jam skirtina griežčiausia BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijose numatyta bausmė, t. y. laisvės atėmimas. Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino ir gailisi, sutiko su civiliniu ieškiniu, gali būti pasiekta kaltinamajam paskyrus laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis. Teismo vertinimu, tokia bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju atitiks protingumo ir teisingumo kriterijus bei padės įgyvendinti bausmės paskirtį.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka kaltinamajam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

D. F. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu nuteistas pagal 140 straipsnio 1 dalį 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis minėtas nuosprendis nėra įsiteisėjęs, todėl šiuo metu skirtingais nuosprendžiais paskirtų bausmių bendrinti nėra galimybės.

D. F. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartimi buvo paskelbta paieška, kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pakeista į suėmimą bei nustatyta, kad sulaikius D. F., jis pristatytinas į teismą per 48 val. suėmimo termino nustatymui (b. l. 109-110). Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus pranešimo dėl D. F. sulaikymo ir paieškos nutraukimo matyti, kad D. F. 2019 m. spalio 30 d., 16.10 val., buvo sulaikytas ir vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo ir 2019 m. spalio 24 d. nutartis pristatytas į Vilniaus apskrities VPK areštinę (b. l. 118). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 31 d. nutartimi, kitoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-2653-270/2019, D. F. nustatytas 2 mėnesių kardomosios priemonės – suėmimo, terminas, terminą skaičiuojant nuo 2019 m. spalio 30 d. iki 2019 m. gruodžio 30 d. įskaitytinai. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, laikė, kad kardomosios priemonės – suėmimo – taikymas ir termino nustatymas šioje byloje nėra tikslingas.

Dėl civilinio ieškinio

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnio norma nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti už veiką materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. V. P. teismui pateikė civilinį ieškinį, prašydama ją pripažinti civiline ieškove dėl jai padarytos 300 Eur turtinės žalos (b. l. 19). Tokia turtinės žalos atlyginimo suma yra pagrįsta byloje esančiais įrodymais, ji kilo dėl D. F. nusikaltimo, todėl priteistina iš kaltinamojo civilinei ieškovei.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, CD laikmena su lošimo automatų salono vaizdu (b. l. 24), laikoma baudžiamojoje byloje, paliktina kartu su bylos medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-305 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

D. F. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje bei paskirti jam šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę D. F. bausmę – laisvės atėmimą keturiems mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartimi už akių skirtą kardomąją priemonę – suėmimą – panaikinti.

Civilinės ieškovės V. P. civilinį ieškinį tenkinti visiškai: priteisti iš kaltinamojo D. F. civilinei ieškovei V. P. 300 Eur turtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmeną su lošimo automatų salono vaizdu, laikomą baudžiamojoje byloje, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Eglė Gruodienė