Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Dalia Kvederavičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos antstolės A. K. prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

antstolė A. K. prašo pakeisti skolininką vykdymo procese iš skolininko V. P. į skolininkę Lietuvos Respublikos valstybę, kurią atstovauja valstybinės įmonė ,,Turto bankas“.

Nurodo, kad antstolės kontoroje vykdomas 2006-10-15 išduotas Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr. 2-2378 dėl 214,32 Eur skolos išieškojimo iš skolininko V. P. išieškotojos valstybės naudai. Užvesta vykdomoji byla Nr. 0133/09/02418. Skolininkas V. P. (duomenys neskelbtini) mirė, o pagal 2016-10-31 palikimo perėjimo valstybei liudijimą likęs turtas paveldėjimo teise pereina valstybei.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad 2006-10-15 Vilniaus miesto apylinkės teismas išdavė vykdomąjį raštą Nr. 2-2378 dėl 214,32 Eur skolos (teismo išlaidų valstybei) išieškojimo iš skolininko V. P. išieškotojos valstybės naudai. Užvesta vykdomoji byla Nr. 0133/09/02418. Byloje esantis 2016-10-31 palikimo perėjimo valstybei liudijimas, išduotas Alytaus miesto 2-ojo notaro biuro notarės R. S., patvirtina, kad V. P., kuris mirė (duomenys neskelbtini) (Gyventojų registro tarnybos duomenys), likusį palikimą priėmė Lietuvos Respublikos valstybė.

Įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse numatytus atvejus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 5.52 str.).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 596 straipsnio 1 dalis numato, kad pirmos instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia skolininką, jeigu fizinis asmuo miršta.

Tačiau tam, kad vykdymo procese būtų galima pakeisti skolininką jo teisių perėmėju – įpėdiniu, neužtenka įrodyti vien tik palikimo priėmimo faktą, o būtina įrodyti, kad kreditorius pareiškė įpėdiniui apie turimą (įgyvendinamą) reikalavimo teisę. Speciali tvarka kreditoriaus reikalavimui pareikšti, kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams, nustatyta CK 5.63 straipsnyje. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nebaigtinis.

Palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditoriaus turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu. Aiškindamas CK 5.63 straipsnio tikslus, L. A. T. yra pasisakęs, kad greta šiame straipsnyje nurodytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui, taip pat kad šios normos tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, jis gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (L. A. T. 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

Byloje pateiktas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad V. P. nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra areštuotas 2011-02-23 (antstolė D. M.), 2011-04-13 (antstolė A. K.), 2016-02-11 (antstolis G. B.). Esant nustatytoms aplinkybėms skolininkui nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas areštuotas bei areštas įregistruotas ir išviešintas viešame registre dar iki skolininko mirties – (duomenys neskelbtini). Be to, kaip matyti iš Palikimo perėjimo valstybei liudijimo, duomenys, jog skolininko turtas buvo areštuotas ne vieną kartą (įrašai dėl arešto galioja nuo 2011-02-23 ir 2016-02-11) yra nurodyti ir šiame liudijime, kas patvirtina, jog valstybei priimant skolininko palikimą buvo žinoma apie skolininko skolas. Įvertinus nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad iki skolininko mirties viešame registre įregistravus turto arešto aktą, buvo pasiektas CK 5.63 straipsnio nuostatų tikslas ir palikėjo V. P. įpėdinis, šiuo atveju valstybė, buvo tinkamai informuota apie palikėjo skolas bei turėjo galimybę apsispręsti dėl palikimo priėmimo.

Pažymėtina kad skola šioje vykdomojoje byloje išieškoma valstybės naudai, todėl nėra pagrindo teigti, kad valstybė neturėjo duomenų apie savo skolininkus ir jų skolas.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, pareiškėjos prašymas tenkintinas ir skolininkas pakeistinas.

Visi veiksmai, atlikti iki įstojimo į vykdymo procesą, teisių perėmėjui privalomi tiek, kiek jie buvo privalomi anksčiau procese dalyvavusiam asmeniui (CPK 596 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 596 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

prašymą tenkinti.

Pakeisti skolininką vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. 0133/09/02418, vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2006-10-15 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-2378 dėl 214,32 Eur skolos išieškojimo iš skolininko V. P., vietoje skolininko V. P., mirusio (duomenys neskelbtini), skolininke nurodant Lietuvos Respubliką, juridinio asmens kodas 111105555.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.