- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-01-29
- Bylos Nr.
- 1-38-185/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-45-1-00135-2011-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Pranas Šimkus
- Kaltinamasis
- H. V., V. K.
- Nukentėjusysis
- D. M.
- Advokatai
- Antanas Cemnolonskas, Justinas Stauskas
1.1.7.2.7.; 1.1.8.7.1.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.10.3.; 1.1.8.10.5.; 1.1.8.13.; 1.2.4.2.8.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.3.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.; 2.3.6.4.5.; 2.3.6.7.
2014 m. sausio 29 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, sekretoriaujant Jūratei Buitvydienei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Panevėžyje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, teistas:
1) 1997-09-19 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams, be baudos, su ¼ dalies turto konfiskavimu. Pritaikius BK 47¹ str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;
2) 1999-05-20 Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams, be baudos, su 100 litų vertės jam priklausančio turto konfiskavimu; 2000-05-23 paleistas iš Marijampolės griežtojo režimo pataisos darbų kolonijos, teistumas išnykęs, ir
H. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Panevėžyje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, teistas:
1981-05-15 pagal BK 225 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 metams;1985-03-12 pagal BK 212¹ str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;1989-08-24 pagal BK 195¹ str. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;1994-04-27 pagal 146 str. 3 d. laisvės atėmimu 2 metams 8 mėnesiams; 1996-01-11 pagal BK 16 str. 271 str. 3 d. laisvės atėmimu 4 metams 3 mėnesiams; 2000-10-20 pagal BK 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 4 metams; 2004-06-07 pagal BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 5 mėnesiams;2004-12-07 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 241 str. 1
d., 64 str. 3 d. laisvės atėmimu 1 metams 10 mėnesių;
9) 2007-10-26 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 215 str. 1 d. 20 parų arešto bausme;
10) 2009-03-06 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d., 214 str. 1 d., 302 str. 1 d., 215 str. 1 d., 63 str. laisvės atėmimu 3 metams, 2011-01-19 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 str. 3 d., 2011-01-25 paleistas neatlikus 11 mėn. 20 d. laisvės atėmimo bausmės, 2011-08-10 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi pasiųstas atlikti 2009-03-06 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu likusios laisvės atėmimo bausmės dalies;
11) 2011-10-27 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal BK 138 str. 2 d. 3 p. 1 metams 9 mėnesiams, vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 3 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-03-06 nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalimi, bausmes iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta dvejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė, teistumas neišnykęs,
kaltinami pagal BK 135 str. 2 d. 8 p.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Kaltinamieji V. K. ir H. V. 2011 m. vasario 13 d. apie 17.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupe, be jokios priežasties užpuolė D. M., suduodami ne mažiau kaip penkis smūgius rankomis ir kojomis jam į galvą, veidą, krūtinės sritį ir kitas kūno vietas, taip bendrais veiksmais D. M. padarydami viršutinių žandikaulių, skruostikaulių, nosies kaulų alveolinių ataugų lūžius, poodinės kraujosruvas akių vokuose, viršutinių kairių 1, 3 ir 3 dantų vainikų lūžius, veido, galvos, krūtinės sumušimus, tyčia, dėl chuliganiškų paskatų, sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą.
Kaltinamasis V. K. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2011 m. vasario 13 d. atvažiavo iš Kupiškio į Panevėžį apie pusę dešimtos, užėjo pas V. į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Ten su V., V. ir K. gėrė alkoholinius gėrimus. Apie 12 val. nuėjo nupirkti degtinės, alaus. Po 2-jų valandų vėl ėjo pirkti alkoholio. Po to trečią kartą pirkti alkoholio ėjo į naktinę parduotuvę. Prie parduotuvės jį užpuolė ir sumušė nepažįstami asmenys. Grįžo sumuštu veidu. K. padavė kažką apsišluostyti. V. liepė nusiprausti, kad nesitaškytų krauju. Po to toliau visi girtavo. Į butą niekas nebuvo atėjęs. Be jų, t. y. Astos, Laimos, Henriko ir jo, jokių pašalinių žmonių nebuvo. Asta, Laima ir Henrikas taip pat niekur nebuvo išėję. Pas Laimą jis su niekuo nekonfliktavo ir su niekuo nesimušė. Nematė, kad Laima, Asta ar Henrikas ką nors muštų. D. M. nepažįsta. Policija atvažiavo apie 11 val. vakaro. Nesakė, dėl ko išveža. Klausinėjo apie sumuštą žmogų. Bet jis nieko apie tai nežinojo. Nežino, iš kur ant jo batų atsirado nukentėjusiojo kraujo. Kaip nukentėjusiojo megztinis atsirado L. K. bute, taip pat nežino. Galėjo kas nors tą megztinį rasti numestą, su tuo megztiniu kažkas valė koridorių ir įmetė į Laimos kambarį. Nukentėjusiojo kraujo ant jo kelnių galėjo atsirasti, kai griuvinėjo koridoriuje, galėjo nugriūti, kai ėjo praustis, tada kai grįžo iš parduotuvės, nes buvo stipriai išgėręs, griuvinėjo. 2013 m. birželio 27 d. apklausos metu duoti parodymai neteisingi, nes tuo laikotarpiu gydėsi nuo alkoholizmo, vartojo raminamuosius vaistus, nesuprato, ko tyrėja jo klausia, atsakinėjo tik galvos linksėjimais, su viskuo sutikdamas, tačiau nesuvokdamas, ką sako. Apklausos protokolą pasirašė neskaitęs, nes neturėjo akinių.
V. K., 2013-08-12 ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis, papildomai parodė, kad 2011 m. vasario 13 d. buvo pas L. K., pas kurią kartu su A. V., L. K. ir H. V. vartojo alkoholį. Ar mušė, ar sudavė D. M. smūgius į įvairias kūno vietas, ar jį spardė, neprisimena. 2013-06-27 apklausos metu nurodė, kad taip galėjo būti, nes susipažino su įtarimu, kuriame nurodyta, jog D. M. buvo sužalotas L. K. bute. Be jų, t. y. Astos, Laimos, Henriko ir jo, jokių pašalinių žmonių nebuvo (2 t., b. l. 85–86, 100).
2013-06-27 apklausos metu V. K. parodė, kad 2011 m. vasario mėn. girtaujant pas L. K., vienu metu jis sėdėjo fotelyje, kuris buvo pastatytas už spintos. Įėjimo į kambarį duris užstojo spinta. Nematė, kaip į kambarį įėjo nepažįstamas vyras ir negirdėjo žodinio konflikto. Prisimena, kad Henrikas kambaryje su nepažįstamu vyru grūmėsi. Nepažįstamas vyras buvo aukštesnis ir fiziškai stipresnis už Henriką, todėl ėjo padėti Henrikui. Kiek kartų ir į kurias kūno vietas jis sudavė tam vyrui, neskaičiavo, galėjo suduoti ne mažiau kaip penkis kartus į galvą, kitas kūno vietas. Ar Henrikas, ar jis pagriovė nepažįstamą vyrą, negali pasakyti, galėjo tas vyras ir pats nugriūti. Nepažįstamą vyrą matė gulintį ant grindų. Gulintį vyrą spardė abu su Henriku. Kiek kartų spyrė, neskaičiavo. Į kurias kūno vietas spardė, negali pasakyti, spyrė – kur papuolė. Kaip iš kambario išėjo sumuštas nepažįstamas vyras, neprisimena. Nepažįstamam vyrui bėgo kraujas, iš kurios vietos – nekreipė dėmesio. To vyro kraujo galėjo atsirasti jam (kaltinamajam) ant kelnių. Laima ir Asta buvo kambaryje, ką jos darė, pasakyti negali (2 t., b. l. 94).
Kaltinamasis H. V. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad nuo 2011-01-25 gyvena pas savo seserį L. K. adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje. 2011-02-11 pradėjo su seserimi gerti alkoholį. 2011-02-12 atėjo jo buvusi žmona A. V. ir V. K.. Toliau gėrė keturiese, t. y. jis, Laima, Asta ir Vidas. Pas juos daugiau niekas atėjęs nebuvo. D. M. nepažįsta. Kodėl jis buvo pristatytas į policijos komisariatą, nežino, tą dieną niekas daugiau į butą užėjęs nebuvo. Tai buvo ne pirma diena kai gėrė. Vartojo alkoholį V. K. sugrįžimo proga. Po to atėjo policijos pareigūnai, pakėlė juos ir pasakė: „važiuojam“.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamųjų kaltė įrodyta
Nukentėjusysis D. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad gyvena bendrabutyje (duomenys neskelbtini), Panevėžyje. 2011 m. vasario 13 d. apie 17 val. grįžo iš Kupiškio į Panevėžį. Kupiškyje buvo pas savo mamą. Grįžęs į namus mobiliojo ryšio telefone pamatė, kad yra praleistas skambutis iš kaimynės Julijos (ji jam buvo skolinga 200 Lt). Apie 17.30 val. užlipo į (duomenys neskelbtini) namo penktą aukštą, kur gyvena kaimynė Julija, kaip dabar sužinojo J. L.. Duris atidarė du maži vaikai, kurie pasakė, kad mamos nėra, ji kažkur čia vietoje. Eidamas penkto aukšto koridoriumi viename iš butų išgirdo triukšmą. Tai buvo linksmybių triukšmas. Įsiminė tą kambarį, nes durys buvo iškaltos medinėmis lentutėmis. Bendrame koridoriuje nieko nebuvo, jis buvo tuščias. Nusprendė tame bute esančių žmonių paklausti, gal žino, kur yra Julė. Pasibeldus į duris, jas atidarė vyras, kurio paklausė, ar yra Julė. Vyras atsakė, kad yra ir pakvietė užeiti. Jis paėjo apie 4 žingsnius į kambario vidų ir pajuto smūgį į viršutinį žandikaulį. Po pirmo smūgio jam iš karto išlūžo du dantys, lūžo viršutinis žandikaulis. Po pirmo smūgio krito ant žemės ir užsidengė veidą rankomis. Jį ėmė spardyti. Negali pasakyti, keliese jį spardė. Jį spardė ilgai, gal pusę valandos. Jam atrodo, kad jį spardė keletas asmenų, tyrimo metu sakė, jog keturi vyrai, dabar mano, jog galėjo spardyti ir dviese. Spardė į veidą, į kūną ir į kojas vienu metu, todėl sprendžia, kad ne vienas žmogus spardė. Tų žmonių balsų negirdėjo. Tiems asmenims nusibodus spardyti, jie atsisėdo ant lovų. Vienas iš jų laikė koja primynęs jo megztinį. Pajutęs, jog užpuolikai nurimo, išsinėrė iš megztinio ir pabėgo iš to buto į savo aukštą. Kaip atrodė kambarys, kuriame jis buvo sumuštas, papasakojo tyrėjai, ir yra užrašyta jo ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose, šiuo metu to kambario nebeprisimena. Megztinis buvo tamsiai mėlynos spalvos, jį atpažino pas tyrėją. Jam atrodė, kad kambaryje buvo keturi žmonės, du iš jų tikrai buvo vyrai. Susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga sužinojo, jog tame kambaryje buvo dvi moterys. Mano, kad moterys taip spardyti negalėjo, nes smūgiai buvo labai stiprūs. Kambaryje stovėjo tik 15 sekundžių ir negalėjo nieko įsiminti. Kodėl jis buvo sumuštas, nežino, iš jo nieko nereikalavo. Pabėgęs iš to buto ėjo į savo butą, kuris yra (duomenys neskelbtini) namo ketvirtame aukšte. Eidamas koridoriuje sutiko kaimynę I. D., kuri jam iškvietė greitąją pagalbą. Dėl ko buvo sumuštas, nežino, su niekuo nekonfliktavo. Mano, kad buvo sumuštas tiesiog be priežasties, minėtame bute gyvenančių žmonių nepažįsta ir jam su jais nebuvo priežasties konfliktuoti. Tą dieną 10 val. buvo išgėręs vieną butelį alaus, alus buvo naminis. Apie 17 val. galėjo įpūsti 0,2 ar 0,3 promiles – vairuoti jau galėjo. 2011-02-13 įvykio metu jam buvo išmušti trys dantys, todėl teko lankytis pas odontologus. Už odontologijos paslaugas jis patyrė bendrai 1993,80 lito turtinės žalos, tokios sumos ieškinį reiškia baudžiamojoje byloje. Susitvarkė ir susidėjo du priekinius dantis. Vieno danties dar nesusitvarkė, nes tirpsta veidas. Dėl dviejų dantų yra pateikti dokumentai. O dėl trečio danties atlyginimo prašo pripažinti teisę kreiptis civilinio proceso tvarka. Artimiausiu metu ruošiasi operuoti nosį, yra pateikęs medicininius dokumentus, bet nori pabaigti šią bylą. Tai būtų veido operacija su visiška narkoze. Reiškia 50 000 litų ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinį grindžia tuo, kad iki to įvykio, iki sumušimo, buvo žvalus, ramus žmogus, 3–4 kartus per savaitę sportuodavo. O po susidūrimo su tais žmonėmis turėjo įsidėti dantis (protezus), nebesportuoja. Jo motina, pamačiusi, kaip jis atrodo, susirgo širdies liga ir po 4 mėnesių mirė. Buvo sužlugdyta jo karjera. Buvo įkurtos naujos pareigos, į kurias buvo neoficialiai patvirtintas. Tačiau laikraštyje parašius, kad buvo girtas ir sumuštas girtų, jį iš tų pareigų atšaukė. Tai jam ir patirtas skausmas, ir materialiniai nuostoliai, ir motinos netektis. Taip pat patyrė fizinį skausmą, skaudėjo sužalotas vietas, jam buvo leidžiami vaistai, kankino nemiga, nerimas, be migdomųjų du mėnesius visai negalėjo užmigti. Sumažėjo ir bendravimo galimybės. 8 savaites jautė žandikaulių „surakinimą“, valgė tik per šiaudelį, negalėjo kalbėti.
Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis D. M. paaiškino įvykio aplinkybes, parodė vietą (duomenys neskelbtini) name, penktame aukšte, buto Nr. 108 duris, į kurį 2011 m. vasario 13 d. jis užėjo ir jame buvo sumuštas nepažįstamų vyrų (1 t., b. l. 43–46).
Daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti metu D. M. atpažino savo megztinį, kuris buvo paimtas 2011-02-15 iš buto (duomenys neskelbtini), pažymėtas Nr. 4 (1 t., b. l. 76–82).
Liudytoja L. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), Panevėžyje. 2011 m. vasario 13 d., tiksliai valandų neatsimena, iš įkalinimo įstaigos grįžo H. V., ir jie šventė jo sutiktuves. Ji tame bute gyvena viena. Kambaryje kartu buvo H. V., jo (H. V.) buvusi žmona (A. V.) ir V. K.. V. K. buvo grįžęs iš užsienio, jis finansavo, pirko gėrimus. Pradėjo gerti brendį, po to gėrė degtinę. Girtavo ne mažiau kaip dvi paras. H. V. buvo skirtas namų areštas, tai jis niekur nėjo. V. K. eidavo į parduotuvę. Ji yra invalidė, jos darbingumas 40 procentų, turėjo antrą grupę, niekur nevaikščiojo. Tada vaikščiojo su dviem ramentais, buvo pakeistas klubo sąnarys. Šventė keturiese. V. K. po vieno ėjimo pirkti degtinės grįžo kruvinas. Jam iš nosies bėgo kraujas, buvo pamušta akis. Per tą laikotarpį kol girtavo, niekas iš pašalinių asmenų į butą užėjęs nebuvo. Vėliau matė, kaip L. valė koridorių. Po to juos išvežė į policiją ir laikė dvi paras. Girtavimo metu ji užmigdavo, pamiegodavo, vėl atsibusdavo ir gerdavo toliau. Kambaryje kraujo nematė. Juos pakėlė miegančius ir išvežė. Ją paleido po dviejų parų. Tada darė kratą, paėmė megztinį. Kai grįžo iš policijos į savo butą, durys buvo atrakintos. Kratos metu policija rado kruviną skudurą. Nežino, kaip jos bute atsirado nukentėjusiojo megztinis. K. ir V. išgėrę būna agresyvūs.
Liudytoja J. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta vyrą vardu Darius, kaip dabar žino M., jis gyvena 4 aukšte adresu (duomenys neskelbtini), buto numerio nežino. 2011-02-13 apie 17.56 val. ji skambino Dariui, tačiau jis neatsiliepė. Ji skambino, nes buvo jam skolinga 200 litų ir norėjo paprašyti, kad jis palauktų, nes tuo metu negalėjo grąžinti skolos. 2011-02-13 Darius jai atskambino, ji neatsiliepė, nes negirdėjo skambučio. 2011-02-13 apie 17 val. ji išėjo pas savo draugę Deimantę. Iš draugės grįžo namo apie 19.30 val. 2011-02-13 ji negirdėjo ir nematė nepažįstamų žmonių ar pažįstamų savo aukšto gyventojų. Negirdėjo, kad kas nors penktame ar ketvirtame aukšte švęstų. Penktame aukšte gyvena keletas moterų, kurių žino tik vardus, su jomis sveikinasi, tačiau nebendrauja. 2011-02-13 Dariaus iš ketvirto aukšto nematė. 2011-02-14, ryte apie 10 ar 11 val., išėjusi iš savo buto – kambario, pamatė, kad koridoriuje ant grindų yra pritaškyta dėmių, panašių į kraują. Ji turi tris mažus vaikus, todėl išplovė koridorių. Darių iš ketvirto aukšto pažinojo nuo 2010 metų vasaros. Atsimena, kad 2011 m vasario 14 d. vaikai jai pasakė, kad koridoriuje yra kraujo. Tai buvo dienos metas. Galėjo būti apie 10–11 valandą. Kraujo buvo koridoriuje ir 5 aukšto laiptinėje. Ji išplovė koridorių ir laiptinę iki 4 aukšto. Ant sienų kraujo nepastebėjo, buvo tik ant laiptų.
Liudytoja I. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2011 metų vasario 13 d. vakare su dukra buvo savo kambaryje, žiūrėjo televizorių. Staiga atsivėrė buto durys ir pamatė kraujuojantį D. M.. Dariaus veidas buvo sumuštas, kraujas tekėjo ant grindų, jis sunkiai kalbėjo, nelabai buvo galima suprasti, ką jis sako. Ji iš išgąsčio pradėjo rėkti, ir tada dar išlindo kiti kaimynai, t. y. Danutė iš 82 buto ir Evelina iš 83 buto. Ji puolė kviesti greitąją pagalbą. Darius pasakė tik tai, jog jį sumušė kažkas iš penkto aukšto. Jai atrodė, jog Darius buvo blaivus. Kas jį sumušė, tiksliau nenurodė. Po to ji valė kruvinas grindis, sienos nebuvo kruvinos. Daugiau apie tą įvykį nieko negali pasakyti, nes nežino.
Liudytojas M. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2011-02-13 jis buvo namuose adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje. Dabar to vakaro įvykio aplinkybių nebeprisimena, bet ikiteisminio tyrimo metu teisingai parodė, jog matė savo kaimyną D. M. vakare, kelintą valandą, negali pasakyti, jis buvo atsitūpęs, prie jo buvo greitosios gydytojas. Nematė, ar Darius buvo sužalotas, nes jis (nukentėjusysis) galvą buvo susiėmęs rankomis. Matė, kad ketvirto aukšto koridorius buvo kruvinas. Darius yra ramaus būdo žmogus. Kur Darius susižalojo, jis nematė, girdėjo kaimynus kalbant, kad jis buvo sužalotas penktame aukšte. Penkto aukšto kaimynų jis nepažįsta. 2011 m. vasario 13 d. girdėjo, kad penktame aukšte kažkas bilda, tačiau gyvenant bendrabutyje tai normalu, sienos plonos ir viskas girdisi. Konfliktuojančių žmonių garsų jis tą vakarą negirdėjo.
Liudytojas A. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra policijos pareigūnas. Prisimena, jog 2011-02-13 dirbant ekipaže Nr. 565 kartu su vyr. patruliu V. V. apie 23.15 val. iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, yra įtariami asmenys, kurie padarė nusikaltimą. Nuvykus nurodytu adresu rado du vyriškius, kuriuos sulaikė ekipažas Nr. 564. Bute dar buvo dvi moterys, t. y. L. K. (gim. 1955 m.) ir A. V. (gim. 1963 m.) Šias moteris pristatė į Panevėžio apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą. Visi keturi sulaikyti asmenys buvo neblaivūs, nuo jų sklido stiprus alkoholio kvapas. Tarpusavyje jie kalbėjosi taip, lyg norėdami vienas kitam įteigti, apie tai, kad jie nieko nežino ir nieko nematė. Kažko konkretaus, vardų, pavardžių jie neminėjo. Bute, kuriame buvo sulaikyti asmenys, buvo daug kraujo. Kraujo buvo pritaškyta ir koridoriuje, kuriame yra 108 butas, bei laiptinėje.
Liudytoja A. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2011 vasario 13 d. gėrė keturiese – ji, L. K., V. K. ir H. V.. Tris dienas gėrė alų ir degtinę. Nematė jokių kitų žmonių, buvo tik keturiese. Ji pabusdavo, išgerdavo, vėl užmigdavo. Neskyrė, kada diena, kada naktis. Gėrė daug, buvo seniai nesimatę. Ji iš buto niekur išėjusi nebuvo, yra invalidė, jos darbingumas tik 30 procentų, serga kaulų tuberkulioze, jau tada vaikščiojo su lazda, turėjo 1 grupės invalidumą. V. K. buvo išėjęs nupirkti gėrimų į parduotuvę, kuri dirba visą parą. H. V. niekur negalėjo išeiti, nes jam buvo įpareigojimas būti namuose. L. K. nebuvo iš kambario išėjusi. Triukšmo ar muštynių ji nematė, negirdėjo. Tvirtina, kad kai jie gėrė, niekas į kambarį atėjęs nebuvo. Jokių muštynių, kraujo kambaryje, megztinio nematė. Kai atvyko policija, ji miegojo. Nežino, kodėl juos nuvežė į policijos komisariatą.
Liudytoja L. E. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba tyrėja, šioje byloje atliko ikiteisminį tyrimą. Byloje nukentėjusiuoju yra pripažintas D. M., o įtariamaisiais – V. K. ir H. V.. Ji atliko ne visą tyrimą, tyrimą pradėjo kitas tyrėjas. Gavo šią bylą 2012 m. gegužės mėn., kai atėjo dirbti į tą skyrių. Ji baigė tyrimą. Tyrimas tęsėsi ilgai dėl DNR, laukė išvados. H. V. nedavė jokių parodymų, o V. K. buvo apklausiamas papildomai 2013 liepos mėn. Pateikusi galutinį įtarimą dar kartą apklausė V. K.. V. K. papildomos apklausos metu davė išsamesnius parodymus, nuoširdžiau šnekėjo, o pareiškus galutinį įtarimą nelabai norėjo duoti parodymų. 2013-06-27 apklausos metu V. K. sakė, kad netvirtina prieš tai duotų parodymų, kai buvo apklaustas kito tyrėjo. Jis neigė tuos parodymus, kuriuose neigė savo kaltę. Ji visada duoda perskaityti apklausos protokolą apklaustiesiems. V. K. perskaitė, netgi labai atidžiai skaitė. Ji dar paklausė jo, ar gerai užrašė parodymus. Jis davė išsamius parodymus, viską pasakojo smulkiai, t. y. kaip atvažiavo į Panevėžį, kad ėjo į turgų, nurodė, kas buvo kambaryje. Tai buvo pakankamai išsamūs parodymai. Jo būsena jai nesukėlė jokių abejonių dėl jo sveikatos. Ir jis pats jai nieko nesakė, kad turi sveikatos problemų. Prieš tai, iki 2013-06-27 apklausos, V. K. buvo apklaustas du kartus. Pirmą kartą V. K. apklaustas 2011 m. vasario 14 d., antrą kartą – 2013 m. vasario 9 d. Ji apklausė V. K. trečią kartą, t. y. 2013 birželio 27 d. Jai nesukėlė jokių abejonių jo prisipažinimas. Ji paklausė V. K., kaip atsirado nukentėjusiojo kraujo ant jo rūbų. Jau tada buvo gauta ekspertų išvada dėl kraujo. Jis paprašė parodyti išvadą, ar joje tikrai yra pažymėta apie kraują. Ji parodė jam specialisto išvadą. Tada V. K. prisipažino, kad mušė nukentėjusįjį. V. K. pats sakė, kad ėjo į naktinę parduotuvę, pasakojo, kaip atvažiavo į Panevėžį. Ji surašė viską pagal jo žodžius. Ji klausė V. K., ar užrašė jo parodymus taip, kaip jis sakė, ir paaiškino, kad jeigu ne taip, juos dar galima pataisyti. Jis jokių abejonių neišsakė, parodymų pataisyti neprašė. V. K. buvo ramus. Gynėjo atsisakė pats. Po šitos apklausos nuėjo į antrinę teisinę pagalbą, pasiprašė gynėjo. Paskutinės apklausos metu, galutinio įtarimo pareiškimo metu, dalyvavo advokatė R. K.. Apklausos metu neatrodė, kad V. K. būtų vartojęs vaistus.
Iš 2011-02-14 įvykio vietos apžiūros protokolo, fotonuotraukų matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje. Namas penkių aukštų, mūrinis. Į namą patenkama pro laiptinės duris, esančias rytinėje sienoje. Lipant laiptais ant grindų matyti raudonos spalvos dėmės, besitęsiančios iki penkto aukšto. Penkto aukšto koridoriuje abiejose pusėse yra durys į kambarius. Vakarinėje sienoje yra durys Nr. 108. Durys horizontaliai apkaltos iš abiejų pusių dviejų atspalvių dailylentėmis. Šios durys atsidaro į išorę, rakinamos įleidžiama spyna. Spyna be pažeidimų. Nuo durų 4 metrų atstumu į pietus ir 1,5 metro nuo rytinės sienos ant grindų matyti raudonos spalvos dėmės, iš kurių paimtas raudonos spalvos pavyzdys. Pro duris patenkama į kambarį, jo vakarinėje sienoje yra trijų dalių langas. Langas uždarytas ir uždengtas dieninėmis ir naktinėmis užuolaidomis. Prie lango ant grindų guli baltos spalvos čiužinys, ties čiužinio viduriu ant šono matyti raudonos spalvos dėmė. Šalia čiužinio ant grindų, 120 cm atstumu nuo lango ir 100 cm atstumu nuo šiaurinės sienos rasta raudonos spalvos dėmė, iš kurios sterilia šluotele yra paimtas pavyzdys. Prie šiaurinės sienos stovi sofa-lova, šalia jos sekcija, prie jos šaldytuvas „Snaigė“. Prie šaldytuvo stovi kampinis suolas, priešais jį stalas. Ant šiaurinės sienos, šalia kampo, prie lango matyti raudonos spalvos dėmės, analogiškos raudonos spalvos dėmės yra ant pietinės sienos. Nuo raudonos spalvos dėmių yra paimti raudonos spalvos pavyzdžiai. Prie pietinės sienos, šalia čiužinio stovi stalas, ant jo televizorius „Samsung“, o ant jo radijas „Qiaohua“. Prie stalo stovi fotelis, kėdė. Prie pietinės sienos per vidurį galu stovi trijų durų spinta. Kambario pietrytiniame kampe matyti baltos spalvos sieninė spinta (1 t., b. l. 10–12).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 518/11 (05) nurodyta, kad D. M. nustatyti viršutinių žandikaulių, skruostikaulių ir nosies kaulų (L Fort II tipo), alveolinių ataugų (La Fort II tipo) lūžiai, poodinės kraujosruvos akių vokuose, viršutinių kairių 1, 3 ir 3 dantų vaikinų lūžiai, veido, galvos, krūtinės sumušimas. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, penkiais ir daugiau trauminiais poveikiais. Dėl viršutinių žandikaulių, skruostikaulių ir nosies kaulų lūžių D. M. nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 50–51).
Ekspertė M. K. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad D. M. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas dėl La Fort 3 tipo lūžio. Jam nustatyti viršutinių žandikaulių, skruostikaulių ir nosies kaulų lūžiai. Tai kompleksinis lūžis, kuris vadinamas La Fort 3. Atskirai šis lūžis neskirstomas. Yra schemos, kuriose aiškiai matyti, kas yra La Fort 3 tipo lūžiai. La Fort 1 eina per viršutines ataugas, o La Fort 3 eina per akiduobes. La Fort 3 eina tarp skliauto ir vidinių kaulų, per skruostikaulių lankus. Trumpai tariant, tai yra kaukolės veidinės dalies atskyrimas nuo skliauto, kuris apima apatinių žandikaulių visas sienas, taip pat įeina į akiduobę ir per nosies kaulus. Pagal sveikatos sutrikdymo masto taisykles tai pripažįstama sunkiu sveikatos sutrikdymu. Nuo vieno smūgio toks lūžis negalėjo įvykti, nuo dviejų ar trijų smūgių toks lūžis galimas. Kad lūžtų nosis, reikia suduoti du ir daugiau smūgių. Turėjo būti spirta į abi veido puses. Jeigu būtų spirta į vieną pusę, tokio atsiskyrimo nebūtų. Mažai tikėtina, kad tokie sužalojimai padaryti suduodant ranka. Dantų išmušimas ir žandikaulio lūžimas teoriškai galėjo būti padarytas vienu smūgiu. Bet La Fort 3 vienu smūgiu padarytas negalėjo būti. La Fort tai yra pavadinimas, o pats lūžis yra apibūdinamas kaip vidinės dalies kaulų atsiskyrimas nuo skliauto. Viską įvertinusi ji nustatė 5 trauminius poveikius, nes dar buvo pažymėta, kad yra krūtinės sumušimas. Galimai 1 ar daugiau trauminių poveikių buvo į krūtinę, o visi likę į galvą. Reikia suduoti į veidą, kad atsirastų tokie sužalojimai, tokie lūžiai. Griūvant tokie sužalojimai nebūdingi.
Iš 2011-02-15 poėmio protokolo matyti, kad iš L. K. buto, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, buvo paimtas pilkai mėlynos spalvos vyriškas megztukas su raudonos spalvos dėmėmis (1 t., b. l. 174).
Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro specialisto išvadoje Nr. 140-(3331)-IS1-1376 nurodyta, kad ant tirti pateiktų trijų tamponų su nuoplovomis, padarytomis 2011-02-14 įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, megztinio (pažymėta mėg. Nr. 13-16), priklausančio D. M., paimto 2011-02-15 iš buto (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, džinsinių kelnių (pažymėta mėg. Nr. 9, Nr. 10), paimtų 2011-02-15 iš V. K., ir batų (pažymėta mėg. Nr. 11, Nr. 12), paimtų 2011-02-15 iš A. V., rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant tamponų, megztinio, džinsinių kelnių ir batų rasto vyro kraujo genotipas sutampa su D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų D. M. lokusų genotipui, yra ne didesnė nei 0,0000000000000005 % (1 t., b. l. 24–26).
Teismas kaltinamųjų V. K. ir H. V. teisiamojo posėdžio metu duotus paaiškinimus, kad į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, kuriame jie kartu su A. V. ir L. K., girtavo, jokių pašalinių asmenų užėję nebuvo ir kad jie nesumušė bei nesužalojo D. M., vertina kaip mėginimą išvengti atsakomybės ir atmeta, nes jie paneigti kitais byloje surinktais įrodymais.
2013 m. birželio 27 d. apklausoje V. K., sužinojęs apie specialisto išvados Nr. 140-(3331)-IS1-1376 rezultatus, t. y. kad ant jo kelnių, kurias jis mūvėjo įvykio metu, rasti nukentėjusiojo D. M. kraujo pėdsakai, poėmio metu L. K. bute paimtas nukentėjusiojo megztinis, pripažino, jog sudavė nukentėjusiajam smūgius rankomis bei nugriuvusį jį ant grindų spardė. V. K. parodė, kad pamatęs, kaip minėtame bute H. V. grumiasi su už save aukštesniu ir fiziškai stipresniu vyriškiu, ėjo jam padėti. Kiek kartų ir į kurias kūno vietas jis sudavė tam vyrui, neskaičiavo, galėjo suduoti ne mažiau kaip penkis kartus į galvą, kitas kūno vietas. Taip pat nurodė, kad gulintį vyrą spardė ir H. V., t. y. jie kartu su H. V. spardė ant grindų gulintį vyriškį. Tam vyriškiui bėgo kraujas. Būtent šiais kaltinamojo V. K. parodymais teismas tiki, nes jie sutampa su nustatytomis įvykio aplinkybėmis. Kaip liudytoja apklausta tyrėja L. E. parodė, kad tokius parodymus V. K. davė po to, kai ji (liudytoja) supažindino jį su gautomis specialisto išvadomis. V. K. parodymus davė geranoriškai, protokolą atidžiai perskaitė ir pasirašė, jokių pastabų neišreiškė. Liudytoja nepastebėjo, kad V. K. būtų turėjęs sveikatos problemų, pats nesakė, kad dėl kokių nors priežasčių negali duoti parodymų, priešingai, buvo žvalus, netgi žvalesnis nei teisiamojo posėdžio metu. Tai paneigia kaltinamojo V. K. teisiamojo posėdžio metu duotus paaiškinimus, kad jis minėtos apklausos metu nesuvokė, ką sakė, o apklausos protokolą pasirašė neskaitęs, nes neturėjo akinių. Nukentėjusysis D. M. sąmonės praradęs nebuvo, visų apklausų metu nuosekliai tvirtino, kad buvo sumuštas ir sužalotas būtent bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kas atitinka ir V. K. 2013-06-27 apklausos metu duotus parodymus. Įvykio vietos apžiūros metu šiame bute ne tik ant grindų, bet ir ant sienų buvo rasta nukentėjusiojo kraujo (kad nukentėjusysis buvo kruvinas 2013-06-27 apklausos metu parodė ir V. K.). Taip pat poėmio metu iš šio buto buvo paimtas nukentėjusiojo megztinis (nukentėjusysis jį atpažino parodymų atpažinimo metu), kas atitinka nukentėjusiojo parodymus, jog jis iš šio buto pasišalino tik tuomet, kai išsinėrė iš vilkėto megztinio. Ant šio megztinio taip pat buvo rasta nukentėjusiojo kraujo. Be to, iš specialisto išvados matyti ir tai, kad ant V. K. džinsinių kelnių net dviejose vietose buvo rasta D. M. kraujo. Kaltinamasis negalėjo įtikinamai paaiškinti, kokiu būdu ant jo kelnių atsirado nukentėjusiojo kraujo. Jis parodė, kad kraujo ant jo kelnių galėjo atsirasti, kai jis koridoriumi ėjo griuvinėdamas nusiprausti po to, kai jį buvo sumušę nepažįstami asmenys prie parduotuvės. Tačiau šie jo parodymai atmetami kaip nepagrįsti, kadangi kaltinamasis V. K. buvo sumuštas anksčiau nei nukentėjusysis, todėl tuo metu nukentėjusiojo kraujo koridoriuje negalėjo būti. Nukentėjusysis viso proceso metu taip pat nuosekliai teigė, jog tame bute jį spardė ne vienas asmuo, nes gulėdamas ant grindų smūgius jautė vienu metu iš abiejų kūno pusių. Teismo medicinos ekspertė teisiamajame posėdyje patvirtino, kad gulinčiam ant grindų nukentėjusiajam smūgiai buvo suduoti į abi veido puses, o to vienas asmuo tuo pačiu metu padaryti negalėtų. Kaip nustatyta, įvykio metu bute buvo H. V., V. K., L. K. ir A. V.. Kaip seka iš A. V. ir L. K. duomenų apie jų sveikatos būkles, jos tokių veiksmų, t. y. suduoti smūgius rankomis ir spardyti ant grindų gulinčio nukentėjusiojo neturėjo galimybių ir negalėjo fiziškai. Duomenų, kad įvykio vietoje buvo daugiau asmenų, negauta. Nukentėjusysis su kaltinamasis nebuvo pažįstamas, jokių santykių su jais nepalaikė, todėl juos apkalbėti neturi jokio pagrindo. Taigi paminėtų įrodymų visumos analizė sudaro vientisą įvykių grandinę, neginčytinai įrodančią, kad kaltinamieji H. V. ir V. K., veikdami bendrininkų grupe, būdami apsvaigę nuo alkoholio (šios aplinkybės neneigia ir patys kaltinamieji bei patvirtina kaip liudytojos apklaustos A. V. ir L. K.), 2011 m. vasario 13 dieną apie 17.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, be jokios priežasties sumušė ir sunkiai sužalojo D. M..
Paminėti duomenys gauti teisėtais būdais, patikrinti teisiamajame posėdyje, todėl laikytini įrodymais, patvirtinančiais kaltinamųjų kaltę. Liudytojų A. V. ir L. K. parodymai, kad jokių muštynių ir pašalinių asmenų minėtame bute jos nematė, vertinami kritiškai, kaip mėginimas padėti kaltinamiesiems išvengti atsakomybės, ir atmetami, nes juos paneigia jau pirmiau paminėti įrodymai. Taigi pirmiau aptartais įrodymais neginčijamai įrodyta, jog H. V. ir V. K., suduodami smūgius rankoms ir spardydami D. M., sunkiai sutrikdė jo sveikatą. Kaltinamieji D. M. sužalojo tyčia, be jokios dingsties, iš chuliganiškų paskatų. Dėl to jų veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 135 str. 2 d. 8 p.
Kaltinamųjų baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Jų atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto būdami apsvaigę nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.) bei nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.).
Skirdamas kaltinamiesiems V. K. ir H. V. bausmes teismas vadovaujasi BK 41, 54, 61 str. nuostatomis ir atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į pripažintas jų atsakomybę sunkinančias aplinkybes bei kitas bylos aplinkybes.
V. K. ir H. V. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 135 str. 2 d. 8 p., priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str.). Už šį nusikaltimą nustatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo dvejų iki dvylikos metų. Sąlygų ir aplinkybių, leidžiančių kaltinamiesiems taikyti BK 54 str. 3 d. ar 62 str. nuostatas, visumos nėra, t. y. skirti švelnesnės bausmės rūšies, negu numatyta BK l35 str. 2 d. 8 p. sankcijoje, negalima.
Individualizuojant kaltinamiesiems bausmes, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininkų asmenybes ir kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).
Iš Kupiškio rajono savivaldybės administracijos pažymos matyti, kad V. K. administracinės komisijos svarstytas nebuvo (2 t., b. l. 141), ne kartą baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi (2 t., b. l. 118–125), psichikos sveikatos centre neregistruotas (2 t., b. l. 144). H. V. charakterizuojamas neigiamai, aptarnaujamoje apylinkėje jo atžvilgiu iš gyventojų gauta nusiskundimų, kad jis girtauja, vagiliauja, bendrauja su teistais bei teisėtvarką pažeidinėjančiais asmenimis (3 t., b. l. 62), ne kartą baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi (3 t., b. l. 5–13), psichikos sveikatos centre neregistruotas (3 t., b. l. 64). Nors V. K. ankščiau teistas du kartus, bet teistumas išnykęs. H. V. teistas 11 kartų, tarp jų ir už smurtinius nusikaltimus, nusikalto praėjus vos 19 dienų po to (2011-02-13), kai buvo lygtinai paleistas iš pataisos namų, neatlikęs 11 mėn. 20 d. laisvės atėmimo bausmės (2011-01-25), paskirtos 2009-03-06 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu. Be to, po šios nusikalstamos veikos padarymo H. V. 2011 m. liepos 8 d. padarė dar vieną BK 138 str. 2 d. 3 p. numatytą nusikalstamą veiką, už kurią buvo nuteistas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-10-27 nuosprendžiu laisvės atėmimo bausme, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs. Abu kaltinamieji nedirbantys.
Taigi, atsižvelgus į pirmiau paminėtas aplinkybes, V. K. už nusikaltimą, numatytą BK 135 str. 2 d. 8 p., skiriama laisvės atėmimo bausmė, artima sankcijoje nustatytam vidurkiui, o H. V. – laisvės atėmimo bausmė, ne mažesnė kaip sankcijoje numatytas vidurkis. Į kaltinamiesiems paskirtų bausmių laiką įskaitomas jų laikinajame sulaikyme nuo 2011-02-13 iki 2011-02-15 išbūtas laikas (dvi paros). Kaltinamajam H. V. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 ir 9 d., bendrinama su ankstesniu 2011-10-27 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant, ir nustatoma galutinė bausmė. Į paskirtos bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.
Nukentėjusysis D. M. prašė jam priteisti 1993,80 Lt turtinės ir 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei pripažinti teisę jam kreiptis civilinio proceso tvarka dėl būsimos nosies operacijos bei išmušto trečio danties įstatymo. Prašo paminėtas sumas priteisti iš kaltų asmenų V. K. ir H. V..
Kadangi 1993,80 Lt dydžio ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo (odontologo paslaugų atstatant du išmuštus dantis) pagrįstas dokumentais – sąskaita faktūra, kasos čekiais, kvitais (1 t., b. l. 40–41), ir ši žala atsirado dėl kaltinamųjų tyčinių smurtinių veiksmų, todėl priteisiama solidariai iš kaltinamųjų V. K. ir H. V..
Nukentėjusysis nurodo, kad jis ateityje dar turės papildomų išlaidų dėl nosies operacijos ir dar vieno išmušto danties atstatymo. Šiandien nėra žinomos šios galimos nukentėjusiojo išlaidos, todėl nesant galimybės jų tiksliai apskaičiuoti, pripažįstama nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui D. M. teisė į ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, o klausimas dėl civilinio ieškinio, susijusio su turtine žala, dydžio perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 115 str. 2 d.).
Neturtinės žalos įvertinti pinigais neįmanoma, tačiau teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokį piniginį atlygį, kuris kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydžiai nustatomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Pagal CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. CK 6.250 str. 2 d. yra nustatyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, kurių sąrašas nėra baigtinis. Pagal minėtą normą teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus.
Iš pirmiau aptartų įrodymų akivaizdu, kad nukentėjusiajam D. M. kaltinamųjų V. K. ir H. V. bendrais tyčiniais veiksmais buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (tai patvirtina specialisto išvada). Nukentėjusysis po sužalojimo patyrė fizinį skausmą, nuo 2011-02-13 iki 2011-02-22 buvo gydytas ligoninėse, nuo 2011-02-21 iki 2011-04-28 buvo nedarbingas, apie du mėnesius negalėjo valgyti (valgė per šiaudelį), nes buvo „surakintas“ žandikaulis, negalėjo kalbėti. Taip pat patyrė stresą, dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, baimę, įtampą, ilgą laiką jį kankino nemiga, dėl to vartojo vaistus. Sunkaus sveikatos sutrikdymo padarinius jaučia ir šiuo metu, jo dar laukia nosies operacija bei išmušto danties atstatymas. Dėl patirtų sužalojimų sumažėjo nukentėjusiojo bendravimo, karjeros darymo galimybės, pakito jo gyvenimo kokybė (jaučia veido tirpimą, yra netekęs trijų savų dantų, įdėti du dirbtiniai dantys). Įvertintina ir kaltinamųjų turtinė padėtis, reali galimybė atlyginti žalą (kaltinamieji niekur nedirba). Įvertinęs visas šias aplinkybes ir teismų formuojamą praktiką, taip pat atsižvelgęs į teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus teismas mano, jog teisinga D. M. iš V. K. ir H. V. priteistina neturtinė žala yra 30 000 litų. Dėl to nukentėjusiojo prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimas (50 000 Lt) mažinamas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė 3476,79 Lt civilinį ieškinį už nukentėjusiojo D. M. gydymą (1 t., b. l. 103–104). Ieškinys tenkinamas. CK 6.283 str. l d. numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui buvo padaryta 3476,79 Lt žala, nes tokia suma buvo apmokėta už nukentėjusiajam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Kaip minėta, D. M. sunkus sveikatos sutrikdymas padarytas H. V. ir V. K. nusikalstamais veiksmais. Panevėžio teritorinės ligonių kasos prašoma suma yra pagrįsta dokumentais (1 t., b. l. 102–107), todėl solidariai priteistina iš kaltų asmenų – H. V. ir V. K..
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius pareiškė 5757,23 Lt civilinį ieškinį už D. M. išmokėtą nedarbingumo laikotarpį nuo 2011-02-21 iki 2011-04-28 (1 t., b. l. 92–93). CK 6.290 str. 3 d. nustatyta, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, o šio kodekso 6.263 str. 2 d. nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Byloje nustatyta, kad D. M. laikinai nedarbingas tapo dėl 2011-02-13 įvykdyto nusikaltimo, kuomet jam tyčiniais smurtiniais kaltinamųjų veiksmais buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. D. M. ligos pašalpa – 5757,23 Lt už laikotarpį nuo 2011-02-21 iki 2011-04-28 buvo išmokėta iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus prašoma priteisti suma – 5757,23 Lt yra pagrįsta dokumentais, todėl solidariai priteistina iš kaltų asmenų – H. V. ir V. K..
Taip pat iš kaltinamųjų išieškotina po 1000 Lt (iš viso 2000 Lt) nukentėjusiajam D. M., kadangi šią sumą jis sumokėjo savo atstovui advokatui A. Cemnolonskui už atstovavimo paslaugas (BPK 106 str. 2 d.).
Daiktai: iš įvykio vietos paimti trys raudonos spalvos dėmių pavyzdžiai, D. M., L. K., A. V., H. V. ir V. K. seilių pavyzdžiai ir nukentėjusiojo D. M. megztinis, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini. V. K. džinsinės kelnės, A. V. batai, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini V. K. ir A. V..
Atsižvelgus į tai, kad kaltinamiesiems už nusikalstamos veikos padarymą skiriama reali laisvės atėmimo bausmė, kad kaltinamasis H. V. praeityje yra daug kartų teistas, o kaltinamasis V. K. anksčiau yra vykęs į užsienį, kaltinamiesiems paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti keičiamos į suėmimą.
Bausmės atlikimo pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio priėmimo dienos – 2014-01-29.
Rezoliucinė dalis
NUSPRENDĖ:
V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 str. 2 d. 8 p., ir jį nubausti laisvės atėmimu 6 (šešeriems) metams.
Laisvės atėmimo bausmę V. K. paskirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos - 2014 m. sausio 29 d.
Į bausmės laiką įskaityti laikotarpį nuo 2013 m. vasario 13 d. iki 2013 m. vasario 15 d., išbūtą sulaikyme.
H. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 str. 2 d. 8 p., ir jį nubausti laisvės atėmimu 7 (septyneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Laisvės atėmimo bausmę H. V. paskirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos - 2014 m. sausio 29 d.
Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 ir 9 d., šią bausmę subendrinti su ankstesniu 2011-10-27 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir H. V. paskirti galutinę subendrintą 8 (aštuonerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Į bausmės laiką įskaityti bausmę, visiškai atliktą pagal 2011-10-27 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendį bei laikotarpį nuo 2013 m. vasario 13 d. iki 2013 m. vasario15 d., išbūtą sulaikyme.
V. K. ir H. V. skirtas kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti pakeisti į suėmimą ir V. K. bei H. V. suimti teismo posėdžio salėje.
Priteisti solidariai iš H. V. ir V. K. D. M. 1993,80 Lt (vieną tūkstantį devynis šimtus devyniasdešimt tris litus 80 centų) turtinei žalai atlyginti ir 30 000 Lt (trisdešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti.
Priteisti solidariai iš H. V. ir V. K. 3476,79 Lt (tris tūkstančius keturis šimtus septyniasdešimt šešis litus 79 centus) Valstybinei ligonių kasai už D. M. suteiktas gydymo paslaugas.
Priteisti solidariai iš H. V. ir Vido K. V. socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui 5757,23 Lt (penkis tūkstančius septynis šimtus penkiasdešimt septynis litus 23 centus) už D. M. išmokėtą ligos pašalpą.
Pripažinti D. M. teisę į civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą (dėl būsimos nosies operacijos ir danties įstatymo), o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Išieškoti iš H. V. ir V. K. po 1000 Lt iš kiekvieno nukentėjusiajam D. M. už atstovui sumokėtas atstovavimo paslaugas.
Daiktus: tris raudonos spalvos dėmių pavyzdžius, D. M., L. K., A. V., H. V. ir V. K. seilių pavyzdžius ir nukentėjusiojo D. M. megztinį, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti. V. K. džinsines kelnes nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti V. K.. A. V. batus nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti A. V..
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą Panevėžio apygardos teisme.