Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. N., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 223 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. N., būdamas UAB „S.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) direktorius, per nustatytą laikotarpį (už 2018 m. ne vėliau kaip iki 2019 m. birželio 1 d., o už 2019 m. ne vėliau kaip iki 2020 m. birželio 1 d.) nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2018 m. ir 2019 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, kaip nustato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.66 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 58 straipsnio 3 dalis ir Juridinių asmenų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 (redakcija, galiojusi administracinio nusižengimo padarymo metu), 120, 123 ir 127 punktai.

A. N. šiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje.

A. N. apie teismo posėdžio laiką (2020 m. gruodžio 16 d. 14.15 val.) ir vietą (Vilniaus miesto apylinkės teismas, Laisvės pr. 79A, Vilnius) pranešta tinkamai ir laiku. Kita vertus, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neatvyko į teismo posėdį, taip pat negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Jis elektroniniame laiške nurodė, kad teismo posėdyje nedalyvaus. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis ANK 630 straipsniu, administracinio nusižengimo byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant.

Iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro 2020 m. lapkričio 16 d. išplėstinio išrašo matyti, kad UAB „S.“ direktoriumi A. N. paskirtas nuo (duomenys neskelbtini). Finansinės atskaitomybės dokumentai už 2018 m. ir už 2019 m. nepateikti (b. l. 4–9).

Motyvuojamoji dalis

ANK 223 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė, be kita ko, už juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinės ataskaitos, metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka.

CK 2.66 straipsnio 4 dalyje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (redakcija, galiojusi administracinio nusižengimo padarymo metu) 120, 123 ir 127 punktuose nurodyta, kad juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotas metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateiktas Juridinių asmenų registrui, jeigu įstatymai nenumato kitaip. Pagal ABĮ 58 straipsnio 3 dalį, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui. Pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 9 punktą, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina narių susirinkimas, kuris, pagal minėto įstatymo 24 straipsnio 1 dalį turi įvykti ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 7 punktu, Juridinių asmenų registro nuostatų 38 ir 41 punktais, už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas.

Iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro 2020 m. lapkričio 16 d. išplėstinio išrašo matyti, kad UAB „S.“ direktoriumi A. N. paskirtas nuo (duomenys neskelbtini). A. N., kaip įmonės vadovas, neužtikrino, kad finansiniai dokumentai būtų pateikti laiku – atitinkamai iki 2019 m. ir 2020 m. birželio 1 d. Taigi šiuo atveju A. N., bylai reikšmingu laiku būdamas UAB „S.“ direktorius, neužtikrino, jog 2018 m. ir 2019 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkiniai būtų pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Tokią aplinkybę įrodo taip pat byloje esantys rašytinis įrodymas – VĮ „Registrų centras“ išrašas apie UAB „S.“, kuriame užfiksuota, kad administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu nebuvo duomenų, jog finansinės atskaitomybės dokumentai už 2018 m. ir už 2019 m. būtų pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui (b. l. 4–9). Pats A. N. rašytiniame paaiškinime pripažino, kad laiku nebuvo įvykdyta aptariama pareiga.

Taigi A. N. padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje, nes pažeidė CK 2.66 straipsnio 4 dalies, ABĮ 58 straipsnio 3 dalies ir Juridinių asmenų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 (redakcija, galiojusi administracinio nusižengimo padarymo metu), 120, 123 ir 127 punktų nuostatas. Byloje nenustatyta objektyvių priežasčių, dėl kurių UAB „S.“ negalėjo pateikti 2018 m., 2019 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių. Tai, kad, pasak administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, dabartiniu metu bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai jau yra pateikti, savaime nešalina A. N. administracinės atsakomybės pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį. Šios aplinkybės turi reikšmės sprendžiant tik dėl administracinės nuobaudos individualizavimo. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad ANK 223 straipsnio 2 dalyje nustatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek neatsargiai ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės forma neturi įtakos jo veikos kvalifikavimui pagal aptariamą ANK straipsnį.

ANK 223 straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims nuo dviejų šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (ANK 34 straipsnio 2 dalis).

A. N. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas A. N. administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su prekyba, finansų sistema ir oficialiąja statistika), kaltės formą (administracinis nusižengimas padarytas dėl neatsargumo), į nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į A. N. asmenybę. Jis dirba, anksčiau daug kartų baustas administracine tvarka, daugiausiai už administracinius nusižengimus (administracinius teisės pažeidimus), susijusius su transportu ir kelių ūkiu, dauguma paskirtų baudų sumokėtos, duomenų apie jo teistumą nėra.

Teismų praktikoje aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį (kuris atitinka ANK 34 straipsnio 6 dalį), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad šis straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7-4-2013). Kartu pažymėtina, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-11-303/2018).

Teismo vertinimu, šiuo atveju nėra teisinio pagrindu skirti A. N. mažesnę baudą, nei sankcijoje nustatyta minimali, arba neskirti jos. Pirma, teismas pažymi, kad nors, pasak administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, jis serga (duomenys neskelbtini), turi aukštą kraujospūdį, tik retkarčiais užsukdavo į darbą, todėl nesukontroliavo finansinės atskaitomybės pateikimo, tačiau tai nelaikytina išskirtine aplinkybe, sudarančia pagrindą itin švelninti jo administracinę atsakomybę. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju A. N., kaip UAB „S.“ direktorius, per nustatytą laikotarpį (už 2018 m. ne vėliau kaip iki 2019 m. birželio 1 d., o už 2019 m. ne vėliau kaip iki 2020 m. birželio 1 d.) nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio ne už vienerius, o už dvejus metus – 2018 m. ir 2019 m. Tai didina padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo laipsnį. Kartu tai rodo ir tai, kad A. N. nebuvo pakankamai rūpestingas kaip įmonės vadovas, kad minėti dokumentai būtų pateikti laiku. A. N. paskirtos administracinės nuobaudos mažinti neturi įtakos tai, kad šiuo metu, pasak jo, bendrovės finansinių ataskaitų rinkiniai VĮ „Registrų centras“ jau yra pateikti. Nors A. N. prie rašytinio paaiškinimo pateikė savo nedarbingumų išrašą už 2019–2020 m., pastebėtina, kad jis buvo nedarbingas 2019 m. tik dviem laikotarpiais – nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ir nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Taigi didžiąją laiko dalį 2019 m. A. N. buvo darbingas ir turėjo realias galimybes imtis priemonių, kad bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys už 2018 m. būtų pateiktas laiku. A. N. 2020 m. gerokai ilgiau buvo nedarbingas. Kita vertus, jis kaip įmonės vadovas galėjo pavesti kitiems asmenims, kad aptariama pareiga būtų tinkamai įvykdyta. Šiame kontekste pažymėtina, kad ir būdamas nedarbingas jis sugebėjo nesilaikyti teisės aktų reikalavimų (pavyzdžiui, iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad jis (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį naudojosi rankomis mobiliojo ryšio telefonu, nors tuo metu buvo nedarbingas). Šiame kontekste pasakytina, kad A. N. daug kartų baustas administracine tvarka, daugiausiai už administracinius nusižengimus (administracinius teisės pažeidimus), susijusius su transportu ir kelių ūkiu, jis turi galiojančių administracinių nuobaudų. Tai neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, jog jis yra itin linkęs laikytis visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių. Tokios išvados nepaneigia tai, kad A. N. pirmą kartą traukiamas administracinėn atsakomybėn už šioje byloje įrodyto administracinio nusižengimo padarymą.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, administracinės nuobaudos tikslai, nustatyti ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti A. N. paskyrus ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytą minimalią baudą – 200 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. N. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 200 Eur dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas);

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“;

3) LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius);

4) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB;

5) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“;

6) LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”; ar

7) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20125584761.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.