Kauno apygardos teismo nuosprendis

( Proceso Nr. 65-1-01781-09); Procesinio sprendimo kategorija:

1.1.5.1.2; 1.2.3.1.

2011 m. vasario 3 d.

teisiamajame posedyje išnagrinejo baud˛iamaja byla, kurioje S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimes 1950-09-18, Kauno r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedes, spec. vidurinio išsilavinimo, registruotas darbo bir˛oje, gyv., (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padares nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baud˛iamojo kodekso 129 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustate:

kaltinamasis S. M. 2009 m. lapkricio 24 d. apie 20.00 val., budamas apsvaiges nuo alkoholio, tai turejo itakos nusikalstamos veikos padarymui, I. V. M. priklausanciame name, esanciame Kauno rajone,(duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto su R. B. metu, per˛engdamas butinosios ginties ribas, tycia peiliu dure R. B. i dešine koja bei krutines dešine puse ir padare akla – durtini – pjautini dešines šlaunies su˛alojima bei kiaurymini durtini – pjautini kaires krutines lastos puses su˛alojima su kairio plaucio pa˛eidimu, o tai komplikavosi vidiniu nukraujavimu i kaire krutinpleves ertme, nuo ko R. B. mire. Tokiu budu nukentejusiji nu˛ude, per˛engdamas butinosios ginties ribas, ir šiais savo veiksmais padare nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baud˛iamojo kodekso 28 str. 3 d. ir 129 str. 1 d.

Teisiamajame posedyje kaltinamasis S. M. kaltu prisipa˛ino visiškai ir parode, kad 2009 m. lapkricio 24 d. vakara namuose tarp jo ir M. B. kilo konfliktas del telefoninio ryšio. Virtuves tarpduryje abu susi˛od˛iavo ir susistumde. M. B. griebe kede ir u˛simojes ja trenke jam. Nuo smugio jis prisidenge rankomis ir pasieme iš virtuves peili. Išgirdes triukšma, iš antrojo namo aukšto atskubejo R. B. ir paleido kede i kaltinamaji. S. M., noredamas apsiginti, dure R. B. peiliu i koja. R. B. laiptais u˛lipo i antra aukšta. Iš viršaus ir leisdamasis laiptais i pirmaji aukšta eme i ji metyti rašomojo stalo stalcius. S. M. tuo metu ant laiptu stovinciam R. B. dure peiliu i šona. Nemate, ar po durio R. B. pargriuvo. Nu˛udyti tikslo neturejo ir to nenorejo. Labai gailisi del to, kas atsitiko. M. ir R. B. ji puole, o jis nuo ju veiksmu gynesi. U˛puolimas buvo realus, jo gyvybei grese pavojus. Tikslo su˛aloti, nu˛udyti R. B. neturejo, tik laikydamas peili rankose bande apsiginti nuo smugiu, tiksliau, nuo i ji metomu ked˛iu ir stalciu, kuriuos i ji mete M. B., po to ir R. B.. Tuo metu buvo sumišes ir išsigandes, kadangi buvo kilusi gresme jo sveikatai, nes kede ir stalciai buvo metomi iš viršaus. Po ivykio išejo pas kaime gyvenanti igaliotini V. P. prisipa˛inti, ka padare. Norejo pranešti apie ivykusi ivyki ir prisiduoti policijos pareigunams.

Nukentejusysis M. B. parode, kad kaltinamasis yra jo senelis. 2009-11-24 apie 19.40 val. namuose, tarp jo ir S. M. ivyko konfliktas. Konfliktas ivyko del laidinio telefono. Senelis prieštaravo jam del to, kad kai jis naudojasi internetu, neveikia telefonas. Su S. M. jis susi˛od˛iavo, susistumde. Ejo link virtuves ir seneliui pasake „gausi i galva“. Paemes kedes du kartus paleido i seneli. S. M. virtuveje pasieme peili. Tuo tarpu jo tevas R. B., išgirdes triukšma, nusileido iš namo antrojo aukšto, rankoje laike rašomojo stalo stalciu, mate, kaip tevas stalo stalciais mete i seneli. Kaip idure peiliu, to momento nemate. Išgirdo sesers riksma, kad „idure“. Viskas vyko labai greitai. Policija ir greitaja medicinine pagalba iškviete jis. Ieškinio nereiškia. Teva R. B. savo lešomis palaidojo mociute I. V. M. ir senelis S. M..

2009-12-16 parodymu patikrinimo vietoje metu M. B. detalizavo savo parodymus (t. 1, b. l. 105-108).

Liudytoja I. V. M. parode, kad kaltinamasis yra jos vyras. 2009-11-24 pavakare ji su S. M. gri˛o iš kapiniu. S. M. susigincijo su jos anuku M. B. del telefoninio ryšio. Tarp S. M. ir M. B. kilo ˛odinis konfliktas. Jie susi˛od˛iavo. M. pasiule seneliui i galva. S. M. megsta tvarka, todel ant M. supyko. M. paleido i seneli kede, o išgirdes triukšma iš antrojo aukšto atejo jos sunus, M. tevas R. B.. Jis taip pat paleido i S. M. kede. R. greitai vel u˛lipo i antraji aukšta ir eme metyti rašomojo stalo stalcius i S. M.. S. M. dure R., kai ant S. M. krito stalciai. Po ivykio buvo sulau˛yti 3 ar 4 stalciai, iš 6 liko sveikos dvi kedes. M. B. iškviete policija ir medikus. Gyvena ukiškai, laiko gyvulius, augina paukšcius. ˇeme dirba S. M.. Jis turi traktorininko pa˛ymejima, todel su traktoriumi S. M. apdirba ˛eme. Anukai ir ji padeda dirbti ukio darbus. Ji gauna 850 Lt pensija. Sunus R. B. niekur nedirbo, todel ji su kaltinamuoju išlaike ir ji, ir jo vaikus. S. M. išlaiko šeima, jam nesant butu labai sunku išgyventi.

Savo parodymus liudytoja detalizavo 2009-12-16 parodymu patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 123-130).

Liudytoja V. P. parode, kad 2009-11-24 apie 20 val. pas ja i namus Kauno r., Taurakiemio sen., Piliuonos k., T. M. g. 1, atejo Piliuonos kaimo gyventojas S. M., kuris pasake, kad atejo prisiduoti, ir papasakojo, kad tarp jo ir R. B. ivyko konfliktas. Sake, kad dviese ji u˛puole. R. B. ji apmete kedemis, o jis besigindamas jam idure. Matesi, kad S. M. buvo labai susijaudines, labai gailejosi del to, kas ivyko. Ji pasake, kad jis eitu namo ir lauktu, kol atvyks policijos pareigunai.

Liudytoja D. G. parode, kad dirba (duomenys neskelbtini) seniune. Kaltinamaji S. M. pa˛ista kaip dora, darbštu, sa˛ininga ˛mogu. Kaltinamasis su ˛mona gyvena ukiškai, ukininkauja. Išlaiko kartu su jais gyvenancius 4 nu˛udyto R. B. vaikus. S. M. yra pagrindinis šeimos maitintojas ir išlaikytojas.

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo, nukentejusiuju, liudytoju parodymu, kaltinamojo kalte irodyta byloje esanciais dokumentais.

2009-11-24 ivykio vietos ap˛iuros protokole u˛fiksuota, kad ap˛iurejus ivykio vieta Kauno raj., (duomenys neskelbtini), rastas R. B. lavonas. Ivykio vietos ap˛iuros metu iš ivykio vietos paimta: 9 raudonos spalvos skyscio meginiai bei kontrolinis pavyzdys, kedes nuolau˛a, sulu˛usi kede, u˛valkalas su rusvos spalvos dememis, megztinis su rusvos spalvos dememis, rašomojo stalo stalcius su rusvos spalvos dememis (t. 1, b. l. 13-32).

2009-11-25 ivykio vietos ap˛iuros protokole u˛fiksuota ivykio vieta, esanti Kauno raj., Taurakiemio sen., (duomenys neskelbtini), sklype u˛ gyvatvores rastas ir paimtas peilis, kuriuo buvo nu˛udytas nukentejusysis R. B. (t. 1, b. l. 37-42).

2009-11-25 Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus pa˛ymoje Nr. M1230(02) nurodyta, kad 2009-11-25 atlikus R. B. lavono teismo medicinini tyrima nustatyta, jog mirtis ivyko nuo durtinio – pjautinio krutines su˛alojimo su kairio plaucio pa˛eidimu (t. 1, b. l. 44).

2010-08-16 Valstybines teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 1230/09(02) konstatuota, kad R. B. mire nuo kiauryminio durtinio – pjautinio kaires krutines lastos puses su˛alojimo su kairio plaucio pa˛eidimu. Tai komplikavosi vidiniu nukraujavimu i kaire krutinpleves ertme. R. B. mirtis galejo ivykti prieš 1-4 valandas iki lavono ap˛iuros ivykio vietoje. Tam neprieštarauja ivykio vietoje u˛fiksuoti lavoniniai reiškiniai. R. B. lavono kraujyje rasta 0,52 ‰ etilo alkoholio. Kiauryminis durtinis – pjautinis kaires krutines lastos puses su˛alojimas su kairio plaucio pa˛eidimu padarytas durianciu – pjaunanciu irankiu, tai galejo buti peilio gele˛te, nuo vieno trauminio poveikio, netrukus iki mirties. Toks su˛alojimas gyvam butu vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, o šiuo atveju tai ir buvo tiesiogine R. B. mirties prie˛astis. Su˛alojimo padarymo metu R. B. galejo buti tiek vertikalioje, tiek ir horizontalioje padetyse. Aklas durtinis – pjautinis dešines šlaunies su˛alojimas padarytas durianciu – pjaunanciu irankiu, kuriuo galejo buti ir peilio gele˛te, vienu trauminiu poveikiu. Toks su˛alojimas gyvam pagal sveikatos sutrikdymo trukme butu vertinamas kaip ne˛ymus arba nesunkus sveikatos sutrikdymas. Su˛alojimas galejo buti padarytas ir artimu mirti sukelusiam su˛alojimui metu. Su˛alojimas galejo buti padarytas nukentejusiajam esant tiek vertikalioje, tiek horizontalioje padetyje. Odos nubrozdinimai dešines plaštakos nugariniame paviršiuje atsirado kontaktuojant su kietu buku paviršiumi galbut ir nuo vieno trauminio poveikio paros begyje iki mirties. Tokie su˛alojimai gyvam butu vertinami kaip ne˛ymus sveikatos sutrikdymas, jie itakos mirciai neturejo, galejo atsirasti ir ranka ginantis nuo suduodamu smugiu arba paciam smugiuojant kumšciu (t. 1, b. l. 46-49).

Teismo medicinos ekspertas Dainius Tumenas teismo posedyje patvirtino specialisto išvada ir paaiškino, kad R. B. buvo pa˛eistas plautis, o ne širdis, todel tikimybe išgyventi buvo tik laiku suteikus kvalifikuota medicinine pagalba. Analizuojamoje situacijoje R. B. buvo butina sustabdyti kraujavima iš pa˛eisto plaucio. Ta galima padaryti tik operuojat - kuo greiciau susiuvant padaryta ˛aizda. Plautis yra minkštas organas, ˛aizda padaryta gili, todel R. B. aktyvus veiksmai po traumos (jis vaikšciojo, lipo laiptais) tik didino kraujavima iš su˛eisto organo.

2010-06-17 Lietuvos policijos kriminalistiniu tyrimu centro specialisto išvadoje Nr. 140-(10265)- IS1-4704 konstatuota, kad ant tirti pateikto S. M. megztinio, d˛insiniu kelniu ir odines striukes rasto ˛mogaus kraujo genotipas sutampa su S. M. genotipu. A. S. M. odines striukes rasto ˛mogaus kraujo genotipas sutampa su R. B. genotipu. Ant peilio gele˛tes rastu ˛mogaus biologiniu pedsaku genotipas sutampa su R. B. genotipu. Ant peilio kriaunu rasta tarpusavyje sumaišyta ne ma˛iau nei dvieju asmenu biologiniu pedsaku, iš kuriu asmens tapatybei nustatyti tinkami yra vieno ˛mogaus biologiniai pedsakai, kuriu genotipas sutampa su S. M. genotipu (t. 1, b. l. 69-72).

2010-08-16 Valstybines teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. MK 82/10(01) konstatuota, kad R. B. durtiniu – pjautiniu odos ˛aizdu ilgis, nurodytas specialisto išvadoje Nr. Ml230/09 (02), yra: krutines ˛aizdos – 1,7 cm, laboratorijoje išburkinus odos išpjova, bendras ˛aizdos ilgis – 19,5 mm, dešines šlaunies odos ˛aizdos – 2 cm ir laboratorijoje – 16,6 mm. Su˛alojimu kanalu ilgis ir kryptis nurodyta toje pat specialisto išvadoje: krutines durtinio – pjautinio su˛alojimo bendras kanalo gylis galetu buti 8-10 cm, kanalo kryptis iš priekio atgal, ne˛ymiai iš kaires i dešine ir apie 30° kampu iš apacios i viršu; dešines šlaunies durtinio – pjautinio su˛alojimo kanalo gylis raumenyse apie 6 cm, kanalo kryptis yra iš u˛pakalio i prieki ir apie 45° kampu iš apacios i viršu. Tirtos R. B. krutines ir dešines šlaunies odos ˛aizdos padarytos tirti pateiktu peiliu. R. B. marškineliu trumpomis rankovemis durtinis – pjautinis pa˛eidimas ir kelniu durtinis – pjautinis pa˛eidimas padaryti tyrimui pateiktu peiliu (t. 1, b. l. 80-90).

2009-11-25 Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3633, kurioje S. M. konstatuoti odos nubrozdinimai kaireje plaštakoje, dešiniame rieše, poodine kraujosruva dešiniame rieše padaryti kietais bukais daiktais dviem ar daugiau trauminiu poveikiu paros iki ap˛iuros begyje. Pjautine ˛aizda kairiame nykštyje padaryta vienu trauminiu poveikiu aštriu pjaunanciu daiktu paros iki ap˛iuros begyje. Su˛alojimai atitinka ne˛ymu sveikatos sutrikdyma (t. 1, b .l. 92).

2010-01-12 Valstybines teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM specialisto išvadoje konstatuota, kad S. M. reikalinga atlikti ambulatorine kompleksine teismo psichiatrine – psichologine ekspertize (t. 2, b. l. 18).

2010-02-02 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizes akte Nr. 83TPK-30 konstatuota, kad S. M. nusikaltimo padarymo metu jokio psichikos sutrikimo nekonstatuojama, jis galejo suprasti savo veiksmu esme ir juos valdyti. Nusikaltimo padarymo metu itariamasis S. M. nebuvo patologinio afekto busenos. Šiuo metu S. M. joks psichikos sutrikimas nekonstatuojamas. Jis gali suprasti savo veiksmu esme ir juos valdyti, duoti objektyvius paaiškinimus, stoti prieš teisma. Su S. M. galima atlikti tyrimo veiksmus. S. M. priverciamosios medicinines priemones netaikytinos, skirti stacionarine teismo psichiatrine ekspertize nereikalinga (t. 2, b. l. 28-29).

Visuma aptartu irodymu irodo, kad S. M., budamas apsvaiges nuo alkoholio, o tai turejo itakos nusikalstamos veikos padarymui, 2009 m. lapkricio 24 d. apie 20.00 valanda I. V. M. priklausanciame name, esanciame Kauno r., (duomenys neskelbtini), besigindamas nuo neteisetu M. ir R. B. veiksmu, dure R. B. i krutine ir taip jam padare kiaurymini durtini – pjautini kaires krutines lastos puses su˛alojima su kairio plaucio pa˛eidimu, o tai komplikavosi vidiniu nukraujavimu i kaire krutinpleves ertme, nuo ko R. B. mire.

Byloje nustatyta, kad tarp nukentejusiojo M. B. ir netikro jo senelio S. M. kilo konfliktas del telefoninio ryšio. S. M. ir M. B. virtuves tarpduryje susistumde ir susi˛od˛iavo. M. B. pagrasino S. M., kad „gausi i galva“, ir iejes i virtuve griebe kede ir u˛simojes mete ja i kaltinamaji. S. M. stvere peili. Išgirdes triukšma, iš namo antrojo aukšto laiptais leidosi R. B.. Su juo kaltinamasis taip pat susi˛od˛iavo, ir R. B. i ji mete kede, o kaltinamasis dure jam peiliu i koja. Tuo pat metu M. B. i S. M. vel mete kita kede, o R. B. iš namo antrojo aukšto bei leisdamasis laiptais ˛emyn mete i kaltinamaji rašomojo stalo stalcius. Po antrojo stalciaus metimo R. B., stovinciam ant laiptu, S. M. dure antraji karta peiliu i krutines sriti. Tokios aplinkybes teismui leid˛ia pagristai teigti, kad kaltinamasis nusikalstama veika padare per˛engdamas butinosios ginties ribas.

Lietuvos Respublikos BK 28 straipsnio 3 dalies nuostatos nustato, jog butinosios ginties ribu per˛engimas yra tuo atveju, kai tiesiogine tycia nu˛udoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kesinimosi pobud˛io ir pavojingumo. Butinosios ginties ribu per˛engimas galimas tik tada, kai yra butinosios ginties situacija. Pagal baud˛iamaja teise ir Lietuvos Respublikos Aukšciausiojo Teismo formuojama teismu praktika butinaja gintimi pripa˛istamas tam tikras atkirtis pavojingam kesinimuisi i baud˛iamojo istatymo ginamas vertybes (kasacine 2007 m. bir˛elio 19 d. nutartis Nr. 2K-497/2007). Pagal susiformavusia teismu praktika kesinimasis, nuo kurio galima butinoji gintis, turi buti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojinguma rodo tai, kad besikesinantis asmuo siekia pa˛eisti ar pa˛eid˛ia baud˛iamojo istatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje; asmeni (jo gyvybe, sveikata, lytine laisve ir pan.), nuosavybe, busto nelieciamybe, kitas teises, visuomenes ar valstybes interesus. Kesinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginanciojo vaizduoteje. Kesinimasis laikomas akivaizd˛iu, kai jis yra pradetas ar tiesiogiai gresia besiginanciojo ar kito asmens teisems, valstybes ar visuomenes interesams.

Byloje nustatyta, kad R. ir M. B. vartojo prieš S. M. fizini smurta, t. y. mete i ji kedes bei rašomojo stalo stalcius. Be to, paties kaltinamojo, liudytojos I. V. M. parodymais nustatyta, kad tai ne pirmas kartas, kuomet M. B. vartoja fizini smurta prieš S. M.. Šia aplinkybe teismo posed˛io metu patvirtino ir pats M. B.. Todel kaltinamasis ir nusprende gintis. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo senato 1997 m. bir˛elio 13 d. nutarimo Nr. 4 „ Del teismu praktikos taikant istatymus del butinosios ginties ir jos ribu per˛engimo“ 6 punkte nurodyta, kad butinosios ginties bukle atsiranda ne tik paciu pavojingo kesinimosi momentu, bet ir tuo atveju, kai yra reali gresme (išsitraukiamas ginklas, atlenkiamas peilis, besiginantysis apsupamas kitu asmenu ir pan.).

Teismas daro išvada, kad kesinimasis i S. M. sveikata buvo pavojingas, realus ir akivaizdus (R. B. rašomojo stalo stalcius mete i S. M. iš namo antrojo aukšto bei leisdamasis laiptais ˛emyn, o tuo pat metu M. B. mete i S. M. medines kedes), visa tai rodo, kad S. M. B. puole vienu metu ir i ji mete kietus, ˛mogu ˛alojancius bei gyvybei pavojingus daiktus. S. M. peiliu dure tuomet, kai abu B. ji u˛puole ir i ji krito baldai ir ju dalys. Konflikto metu buvo sulau˛ytos kedes ir stalo stalciai. Šias aplinkybes teismo posed˛io metu patvirtino liudytoja I. V. M., tai u˛fiksuota daiktu ap˛iuros 2010-09-16 protokole (1 t., b. l. 33).

Teismas konstatuoja, kad pavojingas kesinimasis M. gyvybei ir sveikatai buvo akivaizdus bei realus. Konfliktines situacijos metu buvo susidariusi butinosios ginties situacija. Gresme S. M. gyvybei ir sveikatai buvo reali, pavojingas kesinimasis nebuvo pasibaiges ir S. M. reikejo gintis nuo B. naudojamu pavojingu jo gyvybei bei sveikatai veiksmu. Teismas daro išvada, kad S. M., durdamas peiliu R. B. i krutines sriti per˛enge butinosios ginties ribas. Gynyba buvo neadekvati puolamiesiems veiksmams. Negalima konstatuoti, kad teise i butinaja ginti buvo išnykusi, nes S. M. rankoje turetu peiliu gindamasis dure R. B. tuo metu, kada Sigita M. B. puole abu vienu metu.

Teismas atkreipia demesi i tai, kad pagal baud˛iamaji istatyma butinosios ginties situacija gali kilti nepriklausomai nuo to, ar besikesinantis asmuo yra ginkluotas ar ne, fiziškai stipresnis ar silpnesnis, aktyvesnis ar pasyvesnis ir pan. U˛puolimo neteisetumas, netiketumas, neretai i˛ulumas, ciniškumas, tiesioginis kesinimasis (˛alos darymas) ar sudarymas realaus pavojaus sveikatai, gyvybei ir pan., sukelia stresine busena, netiketumo situacija. Todel istatymas nereikalauja proporcijos tarp butinaja gintimi išvengtos ˛alos ir besikesinanciajam padarytos ˛alos. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad konflikto iniciatorius buvo M. B.. Susi˛od˛iaves su kaltinamuoju, butent jis pirmasis kede u˛simojo suduoti S. M., jam pagrasino ir ˛od˛iais „gausi i galva“. Po kiek laiko i konflikta aktyviais veiksmais isijunge ir R. B.. Jis taip pat mete i kaltinamaji medine kede. S. M. emus gintis ir idurus peiliu R. B. i koja, šis aktyviu veiksmu nenutrauke, bet pradejo metyti i kaltinamaji rašomojo stalo stalcius. Teismas atkreipia demesi ir i tai, kad R. ir M. B. veiksmai S. M. at˛vilgiu buvo aktyvus ir gresmingi. Jis patyre fizini skausma.

Be to, buvo nelygi jegu pusiausvyra, nes kaltinamaji puole du ˛ymiai jaunesni ir fiziškai stipresni vyrai. Susiklosciusi situacija del kesinimosi pobud˛io savo esme kele pavoju S. M. sveikatai, taciau realiai jo sveikata buvo sutrikdyta ne˛ymiai. Tai patvirtinama specialisto išvada Nr. G 3633, kuria S. M. konstatuota odos nubrozdinimai kaireje plaštakoje, dešiniame rieše, poodine kraujosruva dešiniame rieše. Su˛alojimai padaryti kietais bukais daiktais dviem ar daugiau trauminiais poveikiais. Pjautine ˛aizda kairiame nykštyje padaryta vienu trauminiu poveikiu aštriu pjaunanciu daiktu.

Šia teismo medicinos specialistu išvada patvirtina S. M. bei liudytojos I. V. M. parodymai apie tai, kad kaltinamasis S. M. gynesi, del ko ir buvo padaryti jam konstatuoti su˛alojimai.

R. B. kile padariniai (pagal specialisto išvados Nr. M 1230/09(02) duomenis (1 t.,b. l. 45-49), jo mirties prie˛astis (vidinis nukraujavimas nuo kiauryminio durtinio – pjautinio kaires krutines lastos puses su˛alojimo su kairio plaucio pa˛eidimu) lyginant su paciam S. M. gresianciu pavojumi – tai faktorius, kuriuo remiamasi darant išvada, jog S. M., gindamas savo sveikata, per˛enge butinosios ginties ribas.

Teismas daro išvada, kad šioje situacijoje S. M. gynyba aiškiai neatitiko R. B. kesinimosi pobud˛io ir pavojingumo. ˇalos padarymas R. B. neatitiko ginties teisetumo salygu. Taciau taip pat akcentuotina, kad tycinis fizinis smurtavimas nera leistinas, netgi priešingai – civilizuotoje visuomeneje ypac saugoma vertybe yra ˛mogaus gyvybe, sveikata, todel kaltinamasis turejo teise gintis, bet tai padare viršydamas ginties ribas.

Todel teismas konstatuoja, kad S. M. padaryta nusikalstama veika perkvalifikuotina iš Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. i Lietuvos Respublikos BK 28 str. 3 d. ir 129 str. 1 d.

Atsi˛velgiant i S. M. ir M. bei R. B. tarpusavio santykius, i tai, kad S. M. ir anksciau yra patyres fizini smurta nuo M. B., ir konfliktas kilo butent tarp ju, nera pagrindo pripa˛inti, kad S. M., durdamas peiliu R. B., veike labai susijaudines. Tai patvirtinama ekspertizes aktu Nr. 83TPK-30, kuriuo konstatuota, kad S. M. nusikaltimo padarymo metu joks psichikos sutrikimas nenustatytas, jis galejo suprasti savo veiksmu esme ir juos valdyti. Nusikaltimo padarymo metu S. M. nebuvo patologinio afekto busenos (t. 2, b. l. 28-29). Todel kaltinamojo padaryta nusikalstama veika nesudaro LR BK 130 str. nusikaltimo sudeties.

Taip pat nustatyta, kad kaltinamasis peiliu dure tycia, todel jo veikoje nera LR BK 132 str. nusikaltimo sudeties.

Teisminio nagrinejimo metu nustatyta, jog kaltinamasis S. M. nukentejusiajam R. B. tycia dure peiliu i dešine koja bei krutines dešine puse ir padare akla – durtini – pjautini dešines šlaunies su˛alojima bei kiaurymini durtini – pjautini kaires krutines lastos puses su˛alojima su kairio plaucio pa˛eidimu, o tai komplikavosi vidiniu nukraujavimu i kaire krutinpleves ertme, nuo ko R. B. mire. Tycini tokiu S. M. veiksmu pobudi irodo pasirinktas irankis - peilis, su˛alojimu lokalizacija bei skaicius. Be to, S. M. nukentejusiajam peiliu dure i krutine, kurioje išsideste ˛mogui gyvybiškai svarbus organai – širdis, plauciai, kepenys ir t. t.

Kiekvienas psichiškai sveikas ˛mogus suvokia, kad durdamas kitam ˛mogui peiliu i krutine gali ji sunkiai su˛aloti, ir taip kelia pavoju jo gyvybei. Tai suvokdamas asmuo numato, kad del tokiu jo veiksmu nukentejusysis gali mirti. Byloje nesurinkta duomenu, kad iki nusikalstamos veikos padarymo ar nusikalstamos veikos padarymo metu S. M. butu sirges psichine liga, todel darytina išvada, kad jis suvoke savo veiksmu pavojinguma, suprato, kad daromas iš esmes nusikalstamas veiksmas, kuriuo bus nu˛udytas ˛mogus, ir to sieke, todel konstatuotina, kad S. M. nusikalstama veika padare tiesiogine tycia. Lietuvos Respublikos baud˛iamojo kodekso 28 str. 3 d. nuostatos nustato, jog butinosios ginties ribu per˛engimas yra tuo atveju, kai tiesiogine tycia nu˛udoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kesinimosi pobud˛io ir pavojngumo.

Akivaizdu, kad šiuo atveju gynyba aiškiai neatitiko kesinimosi pobud˛io ir pavojingumo, kaltinamasis tycia dure peiliu noredamas apsiginti nuo realaus fizinio smurto, suprasdamas galimus padarinius, taip pat ir tai, jog nebuvo butinumo panaudoti peili bei durti i gyvybiškai svarbia kuno dali – krutine, del ko nuo patirto su˛alojimo neilgai trukus nukentejusysis ivykio vietoje mire.

Skirdamas bausme S. M., teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmes skyrimo pagrindais. Atsi˛velgia i padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsni, kaltes forma ir ruši, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, stadija, kaltininko asmenybe, atsakomybe sunkinancias ir lengvinancias aplinkybes.

Skirdamas bausme S. M., teismas atsi˛velgia i tai, kad jo padaryta nusikalstama veika priskiriama prie labai sunkiu tyciniu nusikaltimu (BK 11 str. 6 d.). Jo padaryto nusikaltimo padariniai yra labai sunkus ir negri˛tami - atimta kito ˛mogaus gyvybe (R. B. mirtis). Teismas taip pat konstatuoja, kad perkvalifikuota veika, nors ir padaryta tiesiogine tycia, bet per˛engus butinosios ginties ribas, todel laikoma ma˛iau pavojinga, nei tycinis nu˛udymas.

Be to, teismas, ivertindamas ma˛esni nu˛udymo pavojingumo laipsni, atsi˛velgia i tai, kad smurtine veika prieš R. B. nebuvo intensyvi, jai nebuvo iš anksto ruoštasi, nors nusikaltimui padaryti panaudotas peilis, taciau tai buvo atsitiktinis nu˛udymo irankis, pirmas po ranka S. M. pasitaikes daiktas, buves virtuveje tuo metu, kuomet M. B. medine kede smoge kaltinamajam. Kaltinamasis tuojau po ivykio nuvyko ir praneše apie ivyki šalia gyvenanciam policijos pareigunui, nuošird˛iai gailisi bei padejo išaiškinti nusikaltima (papasakojo nusikaltimo padarymo aplinkybes, pasake, kur išmete nusikaltimo iranki – peili), yra kelios atsakomybe lengvinancios aplinkybes (civilinis ieškinys nepareikštas), veika padaryta per˛engiant butinosios ginties ribas.

Šios nustatytos aplinkybes švelnina kaltinamojo atsakomybe ir ma˛ina veikos pavojingumo laipsni.

Skirdamas bausme, teismas atsi˛velgia i kaltinamojo asmenybe. S. M. praeityje neteistas (t. 2, b. l. 9-10), VŠI ˇieg˛driu psichiatrijos ligonines stacionare nesigyde, ambulatoriškai nesilanke (t. 2, b. l. 15), Kauno apskrities ligonines padalinio Psichiatrijos ligonines stacionare ir konsultaciju kabinete nesigyde (t. 2, b. l. 13). Margininku ˛emes ukio bendroves 2009-11-30 charakteristikoje nurodoma, kad dirbo bendroveje nuo 1992 m. baland˛io menesio iki 2000 m. kovo 30 d., pasi˛ymejo kaip pareigingas, darbštus, kruopštus darbuotojas. Laiku ir sa˛iningai atlikdavo pavestus darbus. Nekonfliktiška asmenybe, drausminiu nuobaudu neturejo (2 t. b. l. 30). Kauno rajono savivaldybes administracijos Taurakiemio seniunijos 2009-11-30 charakteristikoje Nr. T4-258 pa˛ymima, kad S. M. gyvena deklaraves gyvenamaja vieta (duomenys neskelbtini), Taurakiemio seniunijoje, Kauno rajone. Kaimynu nusiskundimu del S. M. elgesio seniunija nera gavusi ( t. 2, b. l. 31).

Kauno rajono savivaldybes administracijos Taurakiemio seniunijos 2010-11-03 charakteristikoje Nr. T4-209 nurodyta, kad Taurakiemio seniunijoje Piliuonos kaime S. M. su ˛mona I. V. M. gyvena nuo 1987 metu. Veliau pas juos atsikrauste gyventi I. V. M. sunus R. B., kuris nuolat išgerinejo, neturejo nuolatinio darbo, negebejo pasirupinti savo trimis ma˛ameciais vaikais, o veliau vaiku notariškai atsisake. I. V. M. pasieme auginti anukus ir tapo ju globeja. Anukus auginti padejo ir S. M., be to, jis buvo pagrindinis šeimos išlaikytojas. Pastaruoju metu S. M. ukininkauja, dirba ˛eme, augina gyvulius. Charakterizuojamas teigiamai kaip tvarkingas, darbštus ˛mogus, nekonfliktine asmenybe (t. 2, b. l. 32). Teismo posed˛io metu liudytoja I. V. M. irgi patvirtino tai, kad S. M. yra pagrindinis šeimos išlaikytojas. Jie gyvena ukiškai, S. M. vairuoja traktoriu ir dirba ˛eme. Ju šeimoje nuo ma˛ens gyvena jos sunaus (nu˛udyto R. B.) ir jo ˛monos V. B. vaikai. Jos ˛uvusiajam sunui ir jo ˛monai buvo atimtos motinystes (tevystes) teises. Nuo to laiko ji yra globeja 3 anuku (M., J. ir D.), kuriuos su kaltinamuoju u˛augino nuo ma˛ens. Be to, ji su S. M. augina ir pri˛iuri ketvirtaji sunaus R. B. sunu R. D., gimusi 1996-08-20 (pavarde skirtinga, kadangi buvo ivaikintas), nes globejai jo atsisake, kai jam buvo 10 metu. Šias aplinkybes patvirtino ir teismo posedyje liudytoja apklausta Taurakiemio seniunijos seniune D. G..

Be to, skirdamas bausme kaltinamajam, teismas atsi˛velgia ir i nukentejusiojo M. B. bei nu˛udytojo R. B. asmenybes bei elgesi ivykio metu. Iš byloje esanciu duomenu nustatyta, kad R. B. nedirbo, buvo megejas išgerti, girtavo ir ivykio diena. Liudytoja D. G. patvirtino, kad R. B. išgerinejo, nedirbo, nepri˛iurejo savo vaiku, matydavo ji vaikšciojanti išgerusi. Nukentejusysis M. B. pirmas eme konfliktuoti su S. M. ir buvo konflikto iniciatorius. Atsi˛velges i tai, teismas vertina, kad ivykio metu M. ir R. B. elgesys nebuvo tinkamas.

Kaltinamojo S. M. atsakomybe lengvinancia aplinkybe teismas pripa˛ista tai, kad jis

prisipa˛ino padares jam inkriminuojama nusikalstama veika ir nuošird˛iai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.)

Kaltinamojo atsakomybe lengvinancia aplinkybe teismas pripa˛ista ir tai, kad itakos veikos padarymui turejo provokuojantis nukentejusiojo asmens elgesys ( LR BK 59 str. 1 d. 6 p.).

Teismas kaltinamojo atsakomybe lengvinancia aplinkybe pripa˛ista ir tai, kad veika padaryta per˛engiant butinosios ginties ribas (LR BK 59 str. 1 d. 9 p.).

Teismas kaltinamojo S. M. atsakomybe sunkinancia aplinkybe pripa˛ista tai, kad jis nusikalstama veika padare budamas apsvaiges nuo alkoholio, ir tai turejo itakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.). Byloje esanti alkotesterio parodymu 2009-11-24 šaknele Nr. 0102 patvirtina, kad S. M. 2009-11-24 22 val. 38 min. nustatytas 1.50 ‰ girtumas (t 1., b.l. 139). Kaltinamasis teismo posedyje patvirtino, jog budamas blaivas taip nesielgtu.

U˛ nusikalstamos veikos padaryma gali buti skiriama tik tokios rušies ir tokio dyd˛io bausme, kokia yra numatyta BK straipsnio, pagal kuri asmuo pripa˛istamas kaltu, sankcijoje laikantis BK bendrosios dalies nuostatu. Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnyje nustatyta šios bendrosios taisykles išimtis. Teismas turi teise skirti švelnesne, negu istatymo sankcijoje nustatyta, bausme tada, kai jo nuomone, švelniausia BK straipsnio sankcijoje numatyta bausme yra per grie˛ta ir bausmes paskirtis gali buti pasiekta paskyrus švelnesne bausme. Taciau skirdamas švelnesne, negu istatymo numatyta, bausme, teismas turi ne tik išvardyti nustatytas BK 62 straipsnio atitinkamos dalies taikymo salygas, bet ir pagristi, kokios kitos bylos aplinkybes leid˛ia taip švelninti bausme. Nustatydamas kitas bylos aplinkybes, leid˛iancias švelninti bausme, teismas pirmiausia turi atsi˛velgti i tokias baud˛iamosios bylos aplinkybes, kurios ma˛ina kaltininko asmenybes arba padarytos nusikalstamos veikos pavojinguma, kaltininko socialinius ryšius ar pan. Taip pat pa˛ymetina, kad BK 28 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog butinosios ginties ribas per˛engusiam asmeniui bausme gali buti švelninama remiantis BK 62 straipsniu (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo kasacine nutartis Nr. 2K-7-482/2010).

Teismas, skirdamas kaltinamajam S. M. bausmes ruši, atsi˛velgia i jo asmenybe charakterizuojancius duomenis, am˛iu (gimes duomenys neskelbtini), i tai, kad kaltinamasis šeimoje, kurioje gyvena su ˛mona I. V. M., nuo ma˛ens augina, išlaiko, aukleja, pri˛iuri ir globoja anukus M. B., J. B., R. D. ir D. B.. S. M. yra pagrindinis šeimos išlaikytojas. Paskyrus kaltinamajam istatyme numatyta realia laisves atemimo bausme, nebutu kam dirbti ˛eme ir pri˛iureti uki, šeima netektu pagrindinio šeimos išlaikytojo. Teismo nuomone, ši aplinkybe yra labai reikšminga ir del to, kad kaltam asmeniui paskirta grie˛ta bausme netaptu bausme ir jo šeimai. Nubaudimo esme – ne bausmes grie˛tumas, bet jos neišvengiamumas. Be to, teismo posedyje nukentejusysis M. B. taip pat praše kaltinamajam neskirti laisves atemimo bausmes.

Teismas, atsi˛velges i byloje išdestytas nusikaltimo padarymo aplinkybes, visapusiškai ivertines kaltinamojo asmenybe, šeimynines aplinkybes, bausmes paskirti, kitas bausmes skyrimui reikšmingas aplinkybes, i nustatytu išskirtiniu aplinkybiu visuma, kurios ma˛ina kaltinamojo asmenybes pavojinguma, rodo veikos situacini pobudi, mano esant netikslinga S. M. skirti laisves atemimo bausme. Teismo nuomone, BK straipsnyje numatyta bausme kaltinamajam yra per grie˛ta ir bausmes paskirtis, vadovaujantis sa˛iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, gali buti pasiekta paskyrus švelnesne bausmes ruši. Teismo nuomone, kaltinamajam butina suteikti galimybe irodyti, jog jis suprato padaryto nusikaltimo sunkuma, stengiasi pakeisti gyvenimo buda ir išpirks savo kalte pavyzdingu elgesiu ir sa˛iningu darbu. Esant teisiniam pagrindui, S. M. skiriama švelnesne bausmes rušis, negu numatyta straipsnio sankcijoje u˛ padaryta nusikalstama veika (BK 62 str. 1 d., 2 d., 5 p.), – laisves apribojimas, nustatant ipareigojimus, teismo nuomone, padarysiancius jo elgesiui teigiama itaka.

Teismo nuomone, S. M. skiriama bausme atitinka bendruosius skyrimo pagrindus (BK 54 str.), bausmes skyrimo, kai yra atsakomybe lengvinanciu ir sunkinanciu aplinkybiu, taisykles (BK 61 str.), bausmes paskirti (BK 41 str.) ir yra teisinga.

S. M. Kauno rajono apylinkes teismo 2009-11-25 nutartimi buvo paskirta kardomoji priemone suemimas vienam menesiui, nuo 2009-11-24 iki 2009-12-24. Todel šis laikas iskaitytinas i paskirta bausme (BK 66 str. 2 d.).

Daiktu, turinciu reikšmes nusikalstamai veikai tirti ir nagrineti, klausimas išsprestinas LR BPK 94 str. nustatyta tvarka: 9 vnt. vatos tamponu bei kontrolinis pavyzdys, kedes nuolau˛a, (saugomi Kauno AVPK Kauno raj. PK) nuosprend˛iui isiteisejus sunaikintini.

Peilis, S. M. drabu˛iai (striuke, megztinis, kelnes) ir avalyne (pora batu), R. B. rubai (kelnes, marškiniai ir trumpikes), R. B. kraujo, plauku ir nagu lyginamieji pavyzd˛iai (saugomi Kauno AVPK Kauno raj. PK) nuosprend˛iui isiteisejus sunaikintini.

Teismas, išnagrinejes baud˛iamaja byla, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baud˛iamojo proceso kodekso 297-299, 301-305, 308 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprende:

S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripa˛inti kaltu padarius nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baud˛iamojo kodekso 28 str. 3 d. ir 129 str. 1 d., ir pritaikius Lietuvos Respublikos baud˛iamojo kodekso 62 str. 1 d. ir 2 d. 5 p. paskirti bausme laisves apribojima 2 (dvejiems) metams.

Remiantis Lietuvos Respublikos baud˛iamojo kodekso 48 str. 6 d. 1 p., S. M. ipareigoti buti namuose nuo 21.00 iki 06.00 valandos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baud˛iamojo kodekso 66 str. 2 d., i paskirta bausme iskaityti suemime išbuta laika nuo 2009-11-24 iki 2009-12-24, viena sulaikymo diena prilyginant dviem laisves apribojimo dienoms.

Bausmes prad˛ia S. M. skaiciuoti nuo nuosprend˛io vykdymo dienos.

Kardomasias priemones - rašytini pasi˛adejima neišvykti ir ipareigojima periodiškai registruotis policijos istaigoje iki nuosprend˛io isiteisejimo palikti nepakeistas.

Daiktinius irodymus: 9 vnt. vatos tamponu bei kontrolini pavyzdi, kedes nuolau˛a, (saugomi Kauno AVPK Kauno raj. PK) nuosprend˛iui isiteisejus sunaikinti.

Peili, S. M. drabu˛ius (striuke, megztini, kelnes) ir avalyne (pora batu), R. B. rubus (kelnes, marškinius ir trumpikes), R. B. kraujo, plauku ir nagu lyginamuosius pavyzd˛ius (saugomi Kauno AVPK Kauno raj. PK) nuosprend˛iui isiteisejus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienu nuo jo paskelbimo dienos (nuteistajam šis terminas skaiciuojamas nuo nuosprend˛io nuorašo iteikimo dienos) gali buti apskustas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teisma.