Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Arūnas Budrys, išnagrinėjęs R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), privataus kaltinimo bylų proceso tvarka paduoto skundo prieš V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir T. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 139 straipsnio 1 dalį, priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

n u s ta t ė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2015-01-22 gautas R. K. skundas, kuriuo prašoma patraukti baudžiamojon atsakomybėn V. S. ir T. Č. pagal BK 139 straipsnio 1 dalį. Skunde nurodoma, jog 2014-11-09 apie 9 val. R. K. kartu su A. G. atvyko į VšĮ „Dažasvydžio centras“ miško masyve esančią specialiai įrengtą aikštelę Vanaginės sodu 1-oji g. Visoriuose, Vilniuje, žaisti šratasvydžio žaidimo. Paslaugų teikėjo instruktorius V. S. žaidimo metu man perdavė 6 vnt. pirotechnikos gaminių „Super power“ įpakuotų į plastikinius maišelius. Apie 11 val. vienas iš instruktoriaus V. S. perduotų jam pirotechnikos gaminių „Super power“ sprogo jo dešinės rankos plaštakoje iš karto po uždegimo. Sprogimo metu kilę sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl dešinės plaštakos I ir III pirštų tolimųjų pirštikauliu atvirų lūžių sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienu laikotarpiui. Anot pareiškėjo, neteisėta prekyba nekokybiškomis, netinkančiomis saugumo reikalavimų, įstatymų nustatyta tvarka nepaženklintomis sprogstamosiomis medžiagomis ir pirotechnikos gaminiais yra visuotinai pavojinga veikla, kuri užtraukia teisinę atsakomybę. Dėl minėto įvykio (nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo), anot pareiškėjo yra kalti ir atsakingi paslaugų teikėjo instruktorius V. S., perdavęs jam pirotechnikos gaminius, kuriu vienas sprogo ir sutrikdė sveikatą, taip pat paslaugų teikėjo vadovas ir savininkas T. Č., kadangi jo vadovaujami juridiniai asmenys, neturėdami licencijos, užsiima neteisėta veikla – prekyba pirotechnikos priemonėmis (nekokybiškomis, nepaženklintomis įstatymu nustatyta tvarka, pavojingomis naudoti, keliančiomis didžiule grėsme asmenų sveikatai ir netgi gyvybei) ir netgi ragina jas naudoti šratasvvdžio žaidimo metu.

Motyvuojamoji dalis

Skundas grąžintinas pareiškėjui.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-01-16 nutarime nurodė, jog privataus kaltinimo tvarka teismui raštu paduodamo skundo (pareiškimo) paskirtis ir funkcija – ne tik pranešimas apie nusikalstamą veiką, bet ir asmens apkaltinimas: tokiu skundu (pareiškimu) asmeniui yra pareiškiamas kaltinimas, kad būtų nagrinėjamas teisme, todėl tokiems skundams (pareiškimams) keltini didesni formalūs reikalavimai negu kreipimaisi, pagal kuriuos ikiteisminis tyrimas dar bus atliekamas (Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gegužės 23 d. nutartis Nr.1A-540/2007). Privataus kaltinimo bylose skundą paduoda ir kaltinimą teisme palaiko nukentėjusysis. Teisme jis įgyja privataus kaltintojo statusą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 408 straipsnis). BPK 412 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kokiu būdu nukentėjęs nuo nusikaltimo asmuo ar jo atstovas gali realizuoti savo teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Iš įstatymo nuostatos seka, jog privataus kaltinimo bylose nukentėjusysis yra aktyvus baudžiamojo proceso dalyvis ir jis turėtų užtikrinti, kad pateikiamas kaltinimas būtų suformuotas tinkamai. BPK 412 straipsnyje išvardyta, jog skunde turi būti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2009-08-05 nutartis Nr. IS-473-628/2009, Vilniaus apygardos teismo 2012-01-10 nutartis Nr. IS-28-318/2012, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-10-21 nutartis Nr. PK-65-784/2009, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-05-04 nutartis Nr. PK-440-818/2010, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-09-10 nutartis Nr. PK-686-818/2010, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-12-12 nutartis Nr. PK-912-503/2011) privataus kaltinimo bylų procese nukentėjusiojo skundo dalis apie nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vietą, laiką, padarinius ir kitas esmines aplinkybes, turi būti suformuluota aiškiai ir suprantamai, joje turi atsispindėti esminiai nusikaltimo sudėties požymiai ir elementai, kadangi nukentėjusiojo skundas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, o nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi turėti veiksmingą galimybę realizuoti teisę į gynybą, - nesant aiškaus kaltinimo, tokios teisės įgyvendinimas taptų neįmanomas. Šie didesni keliami įstatymo reikalavimai privataus kaltinimo tvarka paduodamam skundui išplaukia ir iš to, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir BPK, teismas nėra baudžiamąjį persekiojimą inicijuojantis subjektas. Aiškumo, išsamumo ir tikslumo kriterijai taikomi tiek faktinių aplinkybių išdėstymui, tiek jų teisiniam vertinimui. Į šiuos reikalavimus ne kartą dėmesį yra atkreipęs Europos Žmogaus Teisių Teismas aiškindamas Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies a punkto nuostatas, pagal kurias reikia atkreipti ypatingą dėmesį į pranešimą kaltinamam pažeidimu asmeniui apie kaltinimą.

Pateiktame teismui skunde pareiškėjas nurodo, jog jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo, jo rankoje sprogus pirotechnikos gaminiui. Tačiau pareiškėjas nenurodo savo skunde kuo pasireiškė neteisėta tiek V. S., tiek T. Č. veika, kokius konkrečiai neteisėtus veiksmus nurodyti asmenys atliko, kokius teisės aktų reikalavimus jie pažeidė, kokių pareigų nevykdė, dėl ko pareiškėjui galėjo atsirasti jo nurodytos pasekmės ir pan. Tai, jog vienas iš pareiškėjo nurodytų juridinių asmenų galimai neteisėtai užsiima pirotechnikos priemonių prekyba, nėra tiesiogiai susiję priežastiniu ryšiu su pareiškėjui kilusiomis pasekmėmis – nesunkiu kūno sužalojimu, be kita ko, BK 139 straipsnio 1 dalyje juridiniam asmeniui nėra numatyta baudžiamoji atsakomybė. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog pareiškėjas nurodo du asmenis, kurie jo manymu yra kalti dėl neatsargios nusikalstamos veikos padarymo, t. y. tiek V. S., tiek T. Č. yra kaltinami nusikalstamos veikos, numatytos BK 139 straipsnio 1 dalyje, padarymu. Be abejonės yra galimos situacijos, kuomet tos pačios pasekmės sukeliamos kelių asmenų nusikalstamais veiksmais, padarytais tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje ir tai nereikš bendrininkavimo. Tačiau kaip matyti iš skundo turinio, galimos nusikalstamos veikos padarymo metu T. Č. netgi nebuvo įvykio vietoje, todėl nėra aišku kokių skirtingų konkrečių veiksmų padarymu pareiškėjas kaltina T. Č. ir V. S.. Šiuo atveju nėra galimybės suprasti kuo pasireiškė tiek vieno, tiek ir kito asmens veiksmai, neaišku ar pareiškėjas kaltina tiek T. Č., tiek ir V. S. padarius atskiras BK 139 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas.

Kaip matyti iš paduoto skundo priedų, pareiškėjas yra kreipęsis į teisėsaugos institucijas dėl sprogusio pirotechnikos gaminio, kuris sužalojo jo ranką, tačiau teismui nėra pateiktos šių institucijų išvados.

Kaip minėta, formuluojamas kaltinimas turi būti tikslus, pats teismas koreguoti kaltinimo, pvz., nurodyti, kad galimai yra padarytos kelios BK 139 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos, arba kokius teisės aktų reikalavimus pažeidė kaltinami asmenys, negali, nes tokiu būdu teismas prisiimtų baudžiamąjį persekiojimą inicijuojančio asmens vaidmenį.

Įstatymas nenumato tokio pobūdžio skundo ar pareiškimo trūkumų šalinimo galimybės.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog R. K. skundas paduotas nesilaikant BPK 412 straipsnio 2 dalyje keliamų reikalavimų, dėl ko jis, vadovaujantis BPK 412 straipsnio 3 dalimi, grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti priimti privataus kaltinimo bylų proceso tvarka paduotą R. K. skundą. Skundą grąžinti pareiškėjui.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.