Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Mariba“ ir atsakovo Narkotikų, alkoholio ir tabako kontrolės departamento apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Mariba“ skundą atsakovui Narkotikų, alkoholio ir tabako kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Mariba“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Narkotikų, alkoholio ir tabako kontrolės departamento (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2018 m. lapkričio 15 d. nutarimą Nr. ATK2-175/18 (toliau – ir Nutarimas).

2. Bendrovė nurodė, jog Nutarimu 360 Eur bauda jai paskirta už tai, kad: 1) 2018 m. rugpjūčio 30 ir 31 d. jai priklausiančioje viešojo maitinimo vietoje (duomenys neskelbtini), lauko kavinėje buvo parduodami alkoholiniai gėrimai neturint nustatyta tvarka išduotos licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais lauko kavinėje (Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 17 str. 1 d. 11 p., 2 d. 9 p. pažeidimas); 2) Bendrovė vidiniame pastato kieme įrengtoje viešojo maitinimo vietoje, kurioje vykdoma alkoholinių gėrimų mažmeninė prekyba, neužtikrino, kad asmenys iki 20 metų nevartotų alkoholinių gėrimų (Įstatymo 22 str. 3 d. pažeidimas).

3. Pasak pareiškėjo, Departamentas atliko tris Bendrovės veiklos patikrinimus (2017 m. lapkričio 3–4 d., 2018 m. balandžio 6 d. ir 2018 m. rugpjūčio 30 d.), pirmų dviejų veiklos patikrinimų metu pažeidimų nenustatė, o atlikęs trečiąjį įmonės veiklos patikrinimą per 10 mėnesių tik lakoniškai nurodė, kad Bendrovės veikla pažeidžia Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktą ir 17 straipsnio 2 dalies 9 punktą. Pareiškėjo manymu, Departamentas pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį. Ankstesnių dviejų atliktų Bendrovės veiklos patikrinimų metu konstatuotos aplinkybės, kad Bendrovė pažeidimų nepadarė, paneigia Departamento argumentus, kad minėtų patikrinimų rezultatai neturi įtakos šiai bylai. Departamentas nepagrindė, kodėl pakeitė savo sprendimą ir analogiškas Bendrovės veiklos aplinkybes tik po trečio patikrinimo pripažino prieštaraujančiomis Įstatymo reikalavimams. Bendrovė, turėdama teisėtą lūkestį, kad jos veikla yra teisėta, nuo 2017 m. lapkričio 4 d. toliau vykdė ūkinę komercinę veiklą, planavo jos plėtrą, investicijas be jokių apribojimų ir poveikio priemonių.

4. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, jog Įstatymo 16 straipsnio 3 dalies redakcija įsigaliojo nuo 2018 m. sausio 1 d., todėl Bendrovės vykdyta prekybos alkoholiniais gėrimais veikla pagal dvi turimas licencijas tiek iki 2018 m. rugpjūčio 30–31 d. buvo teisėta ir atitiko visus Įstatymo reikalavimus. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, jog faktų fiksavimo protokole neužfiksuotos nustatyto Įstatymo 22 straipsnio 3 dalies reikalavimų pažeidimo aplinkybės. Nutarimas yra nepagrįstas, nes visos prielaidos ir abejonės turėjo būti sprendžiamos pareiškėjo naudai. Be to, pareiškėjo manymu, Departamentas piktnaudžiavo procesiniais terminais dėl skundžiamo Nutarimo priėmimo, nes Įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje numatytas dviejų mėnesių terminas turėjo būti skaičiuojamas nuo 2018 m. rugpjūčio 31 d., o ne nuo tos dienos, kai policijos įstaiga Departamentui pateikė medžiagą, kuri Departamentui jau buvo žinoma.

5. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Departamentas nurodė, kad 2017 m. lapkričio 3–4 d. ir 2018 m. balandžio 6 d. Bendrovės viešojo maitinimo vietose atlikti patikrinimai nėra susiję su nagrinėjama byla, skiriasi patikrinimų metu nustatytos faktinės aplinkybės. Nurodytų patikrinimų metu buvo tirta pareiškėjo veikla iki Įstatymo 16 straipsnio 3 dalies pakeitimo, įsigaliojusio nuo 2018 m. sausio 1 d., o nagrinėjamoje byloje atliktas tyrimas dėl pareiškėjo veiklos, pažeidžiančios Įstatymo reikalavimus, kurie įsigaliojo nuo 2018 m. sausio 1 d. Be to, teisminiai ginčai dėl 2017 m. lapkričio 3 d. – 2017 m. lapkričio 4 d., 2018 m. balandžio 6 d. patikrinimų dar nėra pasibaigę.

7. Departamentas, vadovaudamasis 2018 m. rugpjūčio 30 d. faktų fiksavimo protokolu Nr. ATK2-196 (toliau – ir Faktų fiksavimo protokolas) ir kita byloje surinkta medžiaga, nustatė, kad Bendrovė viešojo maitinimo vietoje (patalpoje Nr. 1-26) prekybos alkoholiniais gėrimais nevykdo, ši patalpa yra sandėliavimo patalpa, kurioje laikomi alkoholiniai gėrimai, kiti baro reikmenys, šioje stacionarioje patalpoje klientai neaptarnaujami, neatliekama kita viešajam maitinimui būdinga veikla. Faktiškai visa su viešuoju maitinimu susijusi veikla yra nukreipta ir vykdoma tik pastato, esančio (duomenys neskelbtini), vidiniame kiemelyje. Kadangi Bendrovė nevykdė veiklos stacionariose patalpose, kurioms turi išduotas licencijas, ji neturėjo teisės pasinaudoti Įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje numatyta išimtimi, todėl laikydama ir prekiaudama alkoholiniais gėrimais pastato vidiniame kiemelyje pažeidė Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktą, 2 dalies 9 punktą.

8. Departamentas pažymėjo, jog pareiškėjo padarytu Įstatymo 22 straipsnio 3 d. pažeidimu įsitikino, kai Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – ir Vilniaus AVPK) 2018 m. rugsėjo 7 d. raštu Nr. 10-S-83179(1.46-10-16) atsiuntė medžiagą. Departamento specialistė Vilniaus AVPK pareigūnų atliekamame tyrime nedalyvavo, policijos pareigūnų atliekamo administracinio nusižengimo tyrimo metu ji atliko neplaninį pareiškėjo alkoholinių gėrimų prekybos vietoje patikrinimą dėl AKĮ 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto, 2 dalies 9 punkto pažeidimo, todėl nefiksavo aplinkybių, kurias nustatė pareigūnai (dėl šių priežasčių minėtos aplinkybės nenurodytos ir Faktų fiksavimo protokole). Tik Vilniaus AVPK 2018 m. rugsėjo 7 d. raštu Nr. 10-S-83179(1.46-10-16) atsiuntus medžiagą, Departamentui susipažinus su ja ir joje nustatytomis aplinkybėmis bei įsitikinus Įstatymo 22 straipsnio 3 dalies pažeidimu, surašytas 2018 m. rugsėjo 17 d. protokolas Nr. ATK2-214, kurio surašymo data ir laikytina data, kada institucija sužinojo apie pažeidimą, ir nuo jo turi būti skaičiuojamas dviejų mėnesių terminas, kuris Nutarimo priėmimo dieną nebuvo praleistas. Be to, pirminis bylos nagrinėjimas buvo paskirtas anksčiau (2018 m. lapkričio 8 d.), tačiau Bendrovei pateikus 2018 m. lapkričio 5 d. prašymą, Departamentas, nepraleisdamas Įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje nustatytų terminų, geranoriškai bylos nagrinėjimą perkėlė į 2018 m. lapkričio 15 d., suteikdamas pareiškėjui papildomai terminą pasiruošti bylos nagrinėjimui.

II.

9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. kovo 22 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Mariba“ skundą tenkino iš dalies – panaikino Nutarimo dalį dėl Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkte ir 2 dalies 9 punkte numatytų pažeidimų konstatavimo ir baudų už šiuos pažeidimus paskyrimo, kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

10.1. Departamento darbuotoja 2018 m. rugpjūčio 30 d. atliko Bendrovės adresu: (duomenys neskelbtini), vykdomos veiklos patikrinimą, kuriame dalyvavo ir Vilniaus AVPK pareigūnai. Patikrinimo metu nustatyta, kad vidiniame pastato kieme veikia lauko kavinė, kurioje Bendrovė laiko ir parduoda alkoholinius gėrimus bei aptarnauja klientus. Baro patalpose, plane pažymėtose indeksais l-21, l-22, l-23, vyko remonto darbai, t. y. alkoholinių gėrimų mažmeninė prekyba pagal pareiškėjo turimą 2017 m. liepos 5 d. licenciją Nr. A425-133/17(2.17.20-TR3) bare (patalpų indeksas 1-21, 1-22, 1-23) faktiškai nebuvo vykdoma. Pareiškėjo turima 2017 m. liepos 5 d. licencija verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais Nr. A425-132/17(2.17.2.20-TR3) suteikė pareiškėjui teisę vykdyti alkoholinių gėrimų mažmeninę prekybą kavinėje (patalpos indeksas 1-26), tačiau ir šioje patalpoje faktiškai buvo tik laikomi (sandėliuojami) alkoholiniai gėrimai ir kitos prekės, t. y. alkoholinių gėrimų mažmeninė prekyba šioje kavinės patalpoje nebuvo vykdoma. Departamentas konstatavo, kad pareiškėjas laiko ir parduoda alkoholinius gėrimus lauko kavinėje neturėdamas nustatyta tvarka išduotos licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais lauko kavinėje, todėl pažeidė Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktą, 2 dalies 9 punktą.

10.2. Tą pačią patikrinimo dieną Vilniaus AVPK pareigūnai atliko administracinio nusižengimo tyrimą ir 2018 m. rugsėjo 7 d. raštu Nr. 10-S-83179(1.46-10-14) Departamentui pateikė medžiagą, kad pareiškėjas vidiniame pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kieme įrengtoje viešojo maitinimo vietoje, kurioje vykdoma alkoholinių gėrimų mažmeninė prekyba, neužtikrino, kad asmenys iki 20 metų nevartotų alkoholinių gėrimų. Alkoholinius gėrimus vartojo dvi merginos, gimusios 1999 metais, ir viena, gimusi 2000 metais. Įvertinęs šiuos duomenis, Departamentas konstatavo, kad tokiais veiksmais pareiškėjas pažeidė nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusios Įstatymo redakcijos 22 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

11. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjo padarytus pažeidimus patvirtina 2018 m. rugsėjo 17 d. protokolas Nr. ATK2-214, Vilniaus AVPK 2018 m. rugsėjo 7 d. raštas Nr. 10-S-83179(1.46-10-14), 2018 m. rugpjūčio 31 d. administracinio nusižengimo protokolai Nr. 14-ANR_P-790-2018, Nr. 14-ANR_P-788-2018, Nr. 14-ANR_P-787-2018, Nr. 14-ANR_P-789-2018, 2018 m. rugpjūčio 31 d. pareiškėjo darbuotojo, pardavusio alkoholinius gėrimus, paaiškinimas, Vilniaus AVPK vyresniosios tyrėjos tarnybinis pranešimas 2018 m. rugpjūčio 30 d. dėl Bendrovės darbuotojui surašyto administracinio nusižengimo protokolo Nr. 18090934904, 2018 m. rugpjūčio 30 d. paaiškinimai, Vilniaus AVPK 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutarimai Nr. 14-ANR_N-1250-2018, Nr. 14-ANR_N-1251-2018, Nr. 14-ANR_N-1249-2018, alkotesterio duomenys, asmens tapatybės kortelės, Vilniaus AVPK 2018 m. rugpjūčio 31 d. tarnybinis pranešimas, 2018 m. rugsėjo 21 d. protokolas Nr. ATK2-222, Faktų fiksavimo protokolas, kasos čekis, fotonuotraukos. Departamentas, išnagrinėjęs surinktą medžiagą, priėmė ginčijamą Nutarimą.

12. Įvertinęs nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusią Įstatymo nuostatą dėl įmonių, turinčių neterminuotą licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, teisės aptarnauti klientus ir lauko sąlygomis Įstatyme nurodytu atstumu, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad Bendrovė šią sąlygą visiškai atitinka, nes turi dvi galiojančias neterminuotas licencijas (2017 m. liepos 5 d. Nr. A425-132/17(2.17.2.20-TR3) ir Nr. A425-133/17(2.17.2.20-TR3)), suteikiančias teisę verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su atsakovo Įstatymo 16 straipsnio 3 dalies nuostatos aiškinimu, kad ši teisė suteikiama tik tuomet, kai į licencijoje nurodytas patalpas fiziškai patenka klientai (pirkėjai). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas vasaros metu aptarnavo klientus lauko sąlygomis, tačiau licencijoje nurodytose patalpose taip pat buvo ne tik sandėliuojami alkoholiniai gėrimai, bet ir laikomas kasos aparatas, t. y. atsiskaitoma už parduotas prekes, taip pat buvo laikoma alkoholiniams gėrimams pilstyti paruošta stiklo tara, t. y. licencijoje nurodytos patalpos buvo naudojamos viešojo maitinimo veiklai. Įstatyme prekybos alkoholiniais gėrimais apibrėžimas nėra pateiktas. Prekyba yra ūkinė-komercinė veikla, susijusi su prekių pirkimu ir pardavimu, o prekių saugojimas bei sandėliavimas neatsiejamas nuo prekybos. Aplinkybę, kad tokio pobūdžio įmonės, pasikeitus reguliavimui, nebeturėjo kreiptis dėl sezoninės licencijos lauko prekybai, pirmosios instancijos teismas vertino kaip patvirtinimą, jog įmonės, turinčios neterminuotą licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiu viešojo maitinimo įstaigoje, turi teisę vasaros (sezono) metu išplėsti prekybos alkoholiu plotą (teritoriją) ir aptarnauti klientus lauko sąlygomis tuo pačiu licencijoje nurodytu veiklos adresu, kuriuo vykdoma viešojo maitinimo veikla.

13. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas panaikino Nutarimo dalį, kuria pareiškėjui skirta bauda už Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto ir 2 dalies 9 punkto pažeidimus.

14. Dėl Įstatymo 22 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimo pirmosios instancijos teismas nurodė, kad įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartimi, kuria paliktas nepakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutarimas, konstatuota, kad Bendrovės darbuotojas T. D., 2018 m. rugpjūčio 30 d. dirbdamas kokteilių bare (duomenys neskelbtini), barmenu, nesilaikydamas mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais tvarkos, pardavė alkoholinius gėrimus jaunesniems nei 20 metų asmenims. Šie teismų procesiniai sprendimai turi prejudicinę galią šioje byloje ir paneigia pareiškėjo argumentus, jog nenustatyta alkoholinių gėrimų pirkėjų tapatybė ir amžius. Be to, pareiškėjo kaltę ir administracinio nusižengimo padarymą patvirtina kiti pirmiau nurodyti byloje surinkti ir teismo įvertinti įrodymai. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog pareiškėjas neužtikrino reikalavimo, kad prekybos alkoholiniais gėrimais vietose asmenys iki 20 metų nevartotų alkoholinių gėrimų, o minėtus veiksmus atliko savo darbo funkcijas atliekantis pareiškėjo darbuotojas, t. y. subjektas, veikiantis pareiškėjo vardu ir interesais.

15. Vertindamas Nutarimo priėmimo terminą, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog Nutarimas priimtas pažeidus Įstatymo nustatytą terminą. Įstatymo nuostata dėl pažeidimo padarymo dienos yra adresuota bylą nagrinėjančiai institucijai, todėl tik šiai institucijai nustačius pažeidimo padarymo faktą (gavus patikimą informaciją apie galimą Įstatymo nuostatų pažeidimą), yra pradedamas skaičiuoti dviejų mėnesių terminas. Vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 609 straipsnio 1 dalimi, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad institucija, nustačiusi Įstatymo nuostatų pažeidimą, surašo protokolą, kuriuo remiantis vykdomas pažeidimo bylos nagrinėjimas, todėl Departamentas protokolo surašymo dieną pagrįstai vertino kaip pažeidimo nustatymo dieną, ir nuo šio įvykio skaičiavo Įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje nustatytą dviejų mėnesių terminą. Galutinė informacija dėl pareiškėjo padaryto pažeidimo Departamentui buvo pateikta Vilniaus AVPK 2018 m. rugsėjo 7 d. raštu, protokolas, kuriame nustatyta, kad pareiškėjas pažeidė Įstatymo 22 straipsnio 3 dalies nuostatą ir užfiksuotos atlikto pažeidimo aplinkybės, surašytas 2018 m. rugsėjo 17 d., o Nutarimas, kuriuo pareiškėjui paskirta bauda, priimtas 2018 m. lapkričio 15 d., t. y. nepraleidus nustatyto dviejų mėnesių termino.

16. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog panaikinus Nutarimo dalį dėl Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto ir 2 dalies 9 punkto pažeidimų, nėra pagrindo peržiūrėti pareiškėjui paskirtą baudą, kadangi už skirtingus pažeidimus Bendrovei paskirtos baudos buvo subendrintos apėmimo būdu, skiriant už sunkesnį pažeidimą numatytą baudą (už Įstatymo 22 str. 3 d. pažeidimą paskirta 360 Eur bauda).

III.

17. Pareiškėjas UAB „Mariba“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skunde išdėstytus argumentus ir panaikinti Nutarimą.

18. Bendrovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepateikė išsamių argumentų ir motyvų dėl pareiškėjo skunde išdėstytų teiginių, kurie, pareiškėjo manymu, nulėmė neteisėto ir nepagrįsto atsakovo sprendimo priėmimą. Pirmosios instancijos teismo pareiga buvo tirti ir išsiaiškinti, ar šioje konkrečioje ginčo stadijoje ir skunde išdėstyti teisiniai argumentai dėl Nutarimo priėmimo procesinių reikalavimų nesilaikymo yra pagrįsti ir atitinka faktines bylos aplinkybes, tačiau teismas tik bendro pobūdžio sakiniais, be jokių teisinių argumentų išdėstė poziciją, kad Nutarimas buvo priimtas nepraleidus Įstatyme nustatyto dviejų mėnesių termino. Pirmosios instancijos teismas nevertino ir nepasisakė dėl tokių reikšmingų aplinkybių, kad Bendrovės patikrinimo metu buvo surašytas Faktų fiksavimo protokolas, kuriame nurodyta, kad patikrinimas pradėtas 208 m. rugpjūčio 30 d. 23 val., baigtas – 2018 m. rugpjūčio 31 d. 00.50 val. Faktų fiksavimo protokole neužfiksuotos Įstatymo 22 straipsnio 3 dalies reikalavimų pažeidimo aplinkybės, nors pagal Departamento direktoriaus 2013 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. T1-25 patvirtintas Ūkio subjektų veiklos, susijusios su alkoholio produktais, tabaku, tabako gaminiais ir su jais susijusiais gaminiais, patikrinimų atlikimo taisyklių 35.3–35.4 punktus jos turėjo būti užfiksuotos. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad iš Vilniaus AVPK 2018 m. rugsėjo 7 d. rašto matyti, kad Departamentui buvo pateikti procesiniai dokumentai, surašyti ir priimti naktį iš 2018 m. rugpjūčio 30 d. į 2018 m. rugpjūčio 31 d. neplaninio patikrinimo metu, kitų papildomų veiksmų policijos įstaiga po šio neplaninio patikrinimo neatliko ir informacijos nesurinko. Departamentas, gavęs minėtą medžiagą, jokių papildomų veiksmų taip pat neatliko, o tik formaliai 2018 m. rugsėjo 17 d. surašė protokolą. Pareiškėjo manymu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje procesinių dokumentų gavimo momentas yra išaiškintas dėl kitų teisiškai reikšmingų aplinkybių nei šio ginčo kontekste.

19. Atsakovas Departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria panaikinta Nutarimo dalis dėl Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto ir 2 dalies 9 punkto pažeidimo, ir atmesti pareiškėjo skundą.

20. Departamentas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjui taikoma Įstatymo 16 straipsnio 3 dalies išimtis, kadangi byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog Bendrovė patalpoje 1-26 nevykdė prekybos alkoholiniais gėrimais, o kita patalpa buvo remontuojama. Nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Įstatymo 16 straipsnio 3 dalies pakeitimas kartu su kitais Įstatymo pakeitimais iš esmės sugriežtino alkoholinių gėrimų prekybos tvarką. Siekiant, kad būtų išsiaiškinta tikroji įstatymų leidėjo valia, būtina išnagrinėti Įstatymo pakeitimą lydinčius dokumentus. Pagrindinio komiteto 2017 m. gegužės 31 d. papildomoje išvadoje dėl Įstatymo pakeitimo projekto nurodyta, kad papildoma licencija nereikalinga tais atvejais, kai stacionariai viešojo maitinimo vietai, kuriai išduota licencija verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, priklausanti alkoholinių gėrimų išdavimo klientams ar padavėjams vieta įrengta lauke ne didesniu nei 40 m atstumu nuo šios stacionarios viešojo maitinimo vietos. Departamento vertinimu, sandėliavimo patalpa, kurioje laikomi alkoholiniai gėrimai, kiti baro reikmenys ir kurioje realiai nevykdomas maisto ruošimas, gaminimas ar realizavimas, neaptarnaujami klientai, neatliekama kita viešajam maitinimui būdinga veikla, nelaikytina stacionaria viešojo maitinimo vieta. Pareiškėjui nevykdant viešojo maitinimo veiklos stacionariose patalpose, kurioms jis turi išduotas licencijas, jis neturi teisės pasinaudoti Įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta išimtimi, todėl prekiaudamas alkoholiniais gėrimais pastato vidiniame kiemelyje pareiškėjas pažeidė Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto ir 2 dalies 9 punkto reikalavimus. Departamento įsitikinimu, Įstatymo 16 straipsnio 3 dalies formuluotė „prekiaujantiems alkoholiniais gėrimais stacionariosiose viešojo maitinimo vietose“ suponuoja įstatymų leidėjo valią ne tik turėti licenciją patalpose, bet ir vykdyti realią viešojo maitinimo veiklą, t. y. ruošti, gaminti bei realizuoti maistą.

21. Departamento teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad patalpoje Nr. 1-26 yra įrengtas kasos aparatas ir kad joje vyksta atsiskaitymas už prekes. Bylos duomenys patvirtina, jog kasos aparatas įrengtas vidinio kiemelio sienoje, kuri ribojasi su patalpa 1-26, ir yra nukreiptas į vidinį kiemą, taigi atsiskaitymai priimami iš vidinio kiemo.

22. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

23. Departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą pažymi, jog pareiškėjas pateikia nepagrįstas prielaidas, subjektyviai vertina faktines aplinkybes ir taip siekia išvengti atsakomybės. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė su Įstatymo 22 straipsnio 3 dalies pažeidimu susijusias aplinkybes bei pareiškėjo ir atsakovo nurodytus argumentus. Pareiškėjas iš esmės neginčija ir nepasisako dėl faktinių šio pažeidimo padarymo aplinkybių.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

24. Apeliacijos dalykas – Departamento Nutarimo, kuriuo Bendrovei skirta bauda už Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto, 2 dalies 9 punkto ir 22 straipsnio 3 dalies pažeidimą, pagrįstumas ir teisėtumas.

Dėl Įstatymo 22 straipsnio 3 dalies pažeidimo

25. Įstatymo (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d.) 22 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turinčios įmonės, Europos juridiniai asmenys ir jų filialai, vykdantys viešojo maitinimo veiklą, privalo užtikrinti, kad prekybos alkoholiniais gėrimais vietose asmenys iki 20 metų nevartotų alkoholinių gėrimų.

26. Byloje pateikti Vilniaus AVPK duomenys patvirtina, kad 2018 m. rugpjūčio 30 d. Bendrovės darbuotojas T. D. bare (duomenys neskelbtini), nesilaikė mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais tvarkos ir pardavė alkoholinius gėrimus jaunesniems nei 20 metų asmenims, už tai jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 14-ANR_P-790-2018. Administracinių nusižengimų protokolai Nr. 14-ANR_P-787-2018, Nr. 14-ANR_P-788-2018, Nr. 14-ANR_P-789-2018, Nr. 14-ANR_N-1249-2018, Nr. 14-ANR_N-1250-2018 bei Nr. 14-ANR_N-1251-2018 taip pat surašyti asmenims, kurie, būdami jaunesni nei 20 metų, vartojo alkoholinius gėrimus, 2018 m. rugpjūčio 30 d. įsigytus Bendrovės bare (duomenys neskelbtini), Vilniaus AVPK nustatė šių asmenų tapatybes, girtumo laipsnį. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 6 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. II-578-276/2018 pripažino T. D. kaltu padarius ANK 168 straipsnio 3 dalyje (alkoholinių gėrimų pardavimas mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo vietose jaunesniems negu dvidešimt metų asmenims) numatytą pažeidimą. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 12 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-8-626/2019 minėtą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimą paliko nepakeistą. Šios Vilniaus AVPK nustatytos aplinkybės bei jomis remiantis bendrosios kompetencijos teismų priimti procesiniai sprendimai patvirtina Bendrovės (jos darbuotojo) padarytą Įstatymo 22 straipsnio 3 dalies pažeidimą.

27. Nagrinėjamu atveju aplinkybė, jog Įstatymo 22 straipsnio 3 dalies pažeidimas atskirai nebuvo užfiksuotas Departamento Faktų fiksavimo protokole savaime nepanaikina Bendrovės padaryto pažeidimo bei neatleidžia jos nuo atsakomybės. Pažymėtina, jog valstybės alkoholio kontrolę pagal Įstatymą atlieka ir pažeidimus nustato ne tik Departamentas, bet ir policija (Įstatymo 31 str.). Departamentas 2018 m. rugsėjo 17 d. protokolą Nr. ATK2-214 dėl Įstatymo 22 straipsnio 3 dalies reikalavimų pažeidimo surašė ir sprendimą dėl ekonominės sankcijos už šį pažeidimą skyrimo priėmė būtent remdamasis Vilniaus AVPK persiųsta atlikto tyrimo medžiaga bei nustatytais duomenimis, nepraleisdamas Įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje nustatytų terminų, kurie, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, skaičiuojami nuo tada, kai institucija, skirianti baudą, nustato pažeidimą. Žinojimas, kad kita įgaliota institucija (šiuo atveju Vilniaus AVPK) pagal savo kompetenciją atliko su alkoholio kontrole susijusį to paties ūkio subjekto tyrimą, savaime nėra pagrindas kitaip skaičiuoti bylos nagrinėjimo Departamente terminus.

28. Todėl atmestini pareiškėjo argumentai, kad Įstatymo 22 straipsnio 3 dalies pažeidimas buvo nustatytas nepagrįstai, o ekonominė sankcija paskirta praleidus teisės aktuose nustatytus terminus.

Dėl Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto ir 2 dalies 9 punkto pažeidimo

29. Kaip minėta, Nutarimu Bendrovei bauda, be kita ko, paskirta už tai, kad Bendrovė pardavė alkoholio produktus neturėdama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotos licencijos, taip pat už tai, kad Bendrovė laikė alkoholio produktus, neturėdama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotos alkoholio produktų didmeninės ar mažmeninės prekybos licencijos. Tačiau nagrinėjamu atveju byloje nustatyta (ir dėl šios aplinkybės nėra ginčo), kad 2018 m. rugpjūčio 30 d. Bendrovė turėjo dvi galiojančias 2017 m. liepos 5 d. išduotas licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais (duomenys neskelbtini), Nr. A425-132/17(2.17.2.20-TR3) ir Nr. A425-133/17(2.17.20-TR3). Vertinant pažeidimo, už kurį pareiškėjas patrauktas atsakomybėn, objektyviosios pusės požymius, konstatuoti, kad prekiauta alkoholiniais gėrimais ir jie laikyti neturint Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotos licencijos, nėra pagrindo, todėl pareiškėjo veiką kvalifikuoti pagal Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktą ir 2 dalies 9 punktą nėra teisinio pagrindo. Kitų Įstatymo reikalavimų pažeidimų (pvz., mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais tvarkos pažeidimas ir (ar) pan.) Departamentas skundžiamame Nutarime nenurodė, taikytinos ekonominės sankcijos su jais nesiejo.

30. Išvada, kad Bendrovė nepadarė Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto ir 2 dalies 9 punkto pažeidimo, už kurį Departamentas Nutarimu skyrė ekonominę sankciją, yra pagrindas šios Nutarimo dalies neteisėtumui konstatuoti. Todėl pirmosios instancijos teismo vertinimai dėl pareiškėjo licencijuojamos veiklos atitikties Įstatymo 16 straipsnio 3 dalies reikalavimams neturi teisinės reikšmės. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, nors ir nurodęs netinkamą šios skundžiamo Nutarimo dalies panaikinimo pagrindą, iš esmės pagrįstai sprendė, kad Nutarimu bauda už Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto ir 2 dalies 9 punkto pažeidimus Bendrovei paskirta neteisėtai ir panaikino šią Nutarimo dalį. Todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis iš esmės paliekama nepakeista, pakeičiant ginčijamo Nutarimo dalies panaikinimo teisinius argumentus.

31. Dėl nurodytų argumentų pareiškėjo ir atsakovo apeliaciniai skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Mariba“ ir atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.