- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-07
- Bylos Nr.
- II-255-1128/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00186-2022-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Linas Pukinskas (pirm.)
- Pareiškėjas
- R. P. A., MB „(duomenys neskelbtini)“, Modernios aplikacijos MB
- Suinteresuotas asmuo
- R. B.
- Institucija
- Vilniaus apskrities VPK administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
- Advokatai
- Linas Vidys, Artūras Ždanovičius
pareiškėjų R. P. A. ir MB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir pareiškėjai) atstovui advokato padėjėjui Linui Vidžiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų R. P. A. ir MB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo skundą dėl 2022 m. sausio 21 d. nutarimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio (toliau – ir institucija) specialistas 2021 m. kovo 29 d. R. B. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 7 dalį ir 426 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2020 m. balandžio 27 d. apie 09.38 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Mitsubishi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidus, nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė stovėjusį motociklą „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris krisdamas kliudė šalia stovėjusį motociklą „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš eismo įvykio vietos išvažiavo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) reikalavimus. Eismo įvykio metu padaryta žala viršija penkiolikos bazinių ir nuobaudų dydžių.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 12 d. nutartimi administracinio nusižengimo bylą grąžino institucijai iš naujo tirti ir trūkumams pašalinti.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2022 m. sausio 21 d. nutarimu administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta neįrodžius, kad R. B. 2020 m. balandžio 27 d. apie 09.38 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Mitsubishi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidus, nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė stovėjusį motociklą „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris krisdamas kliudė šalia stovėjusį motociklą „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir taip padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 7 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje.
Šalies argumentai
Pareiškėjų atstovas nesutikdamas su minėtu nutarimu pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuriuo prašo panaikinti nutarimą ir grąžinti administracinio nusižengimo bylą tirti iš naujo įvertinant visus administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus bei aplinkybes. Pareiškėjų atstovas skunde nurodo, kad iš byloje esančios filmuotos medžiagos matyti, jog R. B. įlipa į jam priklausantį automobilį ir juo išvažiuoja iš stovėjimo aikštelės, išvažiuodamas R. B. užkliudo motociklus, jie sujuda, vienas iš motociklų nukrenta, neįmanoma, jog motociklus būtų kliudęs kitas asmuo ir kitas automobilis, todėl galima konstatuoti, kad dėl eismo įvykio kaltas R. B. Vaizdo įraše taip pat fiksuojama, kaip R. B. užkliudęs motociklus sustoja, apžiūri padarytą žalą, pakiša nulūžusį motociklo priekinį snapą po motociklu. Iš to seka, kad R. B. matė padaręs įvykį, tačiau į tai neatsižvelgė ir iš jo pasišalino. Visi šie veiksmai užfiksuoti vaizdo kamerų, todėl visos šios aplinkybės patvirtina, jog R. B. važiuodamas priešinga kryptimi kliudė motociklus, padarė žalą, išlipo iš automobilio, bandė sunaikinti įrodymus, vėliau grįžo į įvykio vietą. Galiausiai R. B. iš įvykio vietos pasišalino. Šie įrodymai patvirtina R. B. neteisėtus veiksmus, kad R. B. padaręs pažeidimą, sukėlęs žalą tai matė, apžiūrėjo žalą 2 kartus, tačiau veikdamas tiesiogine tyčia bandė tai nuslėpti, pasišalino iš eismo įvykio vietos.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepimu į pareiškėjų skundą prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodo, kad skunde išdėstyti nesutikimo su skundžiamu nutarimu motyvai yra tik pareiškėjų prielaidos, kurios negali būti patvirtintos byloje surinkta medžiaga, ištirtais įrodymais. Ištyrus bylos medžiagoje pateiktą vaizdo įrašą nustatyta, kad R. B. pravažiuoja šalia stovinčių motociklų jų niekaip nekliudydamas, motociklų padėtis nepasikeičia, jie nėra kliudomi ir/ar nėra užfiksuotas motociklo kritimas. R. B. inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo laikas yra 2020 m. balandžio 27 d., tačiau liudytojų, galinčių patvirtinti ir/ar paneigti bent vieną bylai reikšmingą aplinkybę, nenustatyta. Eismo įvykio schemoje yra užfiksuota eismo įvykio vietos schema, kurioje nurodoma, kad eismo įvykyje dalyvavo ir buvo apgadinta tik viena transporto priemonė. Todėl iš bylos medžiagoje surinktų duomenų nėra įmanoma atkurti eismo įvykio schemos ir nustatyti, ar protokole nurodomos transporto priemonės objektyviai galėjo būti apgadintos eismo įvykio vietos schemoje ir/ar protokole nurodytomis eismo įvykio aplinkybėmis.
Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovas nurodė, kad svarbiau atkreipti dėmesį į tai, kad nors ir atsiliepime institucija nurodo, kad Vilniaus apylinkės teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartis, kurios pagrindu byla buvo grąžinta papildomam tyrimui atlikti, tačiau institucijos cituojama išimtinai tik viena aplinkybė, kur nurodoma, kad vaizdo įrašuose matyti, kaip R. B. važinėja požeminėje automobilio aikštelėje, kaip išlipa iš automobilio, vaikšto, tačiau pats eismo įvykis, kontaktas nėra užfiksuotas, tokie įrašai nėra informatyvūs, nei patvirtina, nei paneigia nors vieną aplinkybę. Būtent tuo remiantis institucija daro išvadą, kad asmens kaltė nėra įrodyta ir nenustatyta, kad pažeidimas atitinkamas buvo padarytas. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad toje nutartyje Vilniaus apylinkės teismas pažymėjo, kad labai daug kitų dalykų ir būtinų atlikti veiksmų institucijai nagrinėjant visas aplinkybes. Jeigu iš vaizdo įrašų nėra galimybės daryti vienareikšmiškų išvadų, tai institucija turėjo imtis visų kitų priemonių, veikti aktyviai, kad būtų pažeidimas arba įrodytas, arba ne. Byloje nėra jokių institucijos atliktų tos nutarties vykdymo veiksmų, nors teismas buvo nurodęs. Taigi, nėra teisinga institucijai remtis vien tik išimtinai išėmus iš konteksto vieną teismo nustatytą aplinkybę, vaizdo įrašą, ir nevykdyti apskritai visos kitos nutarties dalies, kas iš esmės lemia nepakankamą kiek tai būtiną bylos išnagrinėjimą. Tame kontekste reikia pažymėti, kad vis dėl to, kaip matyti iš visų aplinkybių, kad asmuo sustoja, išlipa iš automobilio, po to grįžta į tą pačią vietą ir dar kartą apsižiūri, kad motociklai juda, kad yra keičiama jų vieta. Taip pat iš papildomų duomenų, sulėtintų tam tikrų kadrų, aiškiai matyti labai tikėtinas pažeidimo padarymas, kurį būtina patikslinti, pagrįsti atliekant išsamų tyrimą. Antra, tai priimant skundžiamą sprendimą, pareiškėjams nebuvo sudarytos galimybės dalyvauti tame procese ir teikti savo paaiškinimus, papildomus įrodymus, nebuvo tinkamai netgi pareiškėjai informuoti apie priimtą sprendimą, kurį gavo tik iš draudimo bendrovės, kuri paprašė grąžinti jau ankščiau išmokėtą išmoką, kadangi prieš tai sprendimas byloje buvo priimtas visiškai priešingas. Nuo 2021 m. gegužės 12 d. praėjo jau beveik metai ir per tuos metus jokių byloje veiksmų, išskyrus priimtą sausio mėnesio sprendimą, nebuvo atlikta. Todėl dėl visų šitų aplinkybių pats tyrimas turi būti atliktas pakartotinai ir institucija turi būti įpareigota atlikti teiseną iš naujo taip, kad būtų patvirtintas arba paneigtas pažeidimas.
Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens R. B. atstovas nurodė, kad nesutinka su skundu, viskas susiveda į vaizdo medžiagą. Pirmo protokolo atveju nebuvo nurodytas galimo eismo įvykio padarymo laikas. Todėl neturėjo galimybės gintis nuo pareikšto kaltinimo ir teismas nutartimi pasisakė, kad vaizdo įrašas nepatvirtina nei paneigia bylai reikšmingų aplinkybių, nes teismas vertinęs vaizdo įrašą nustatė, o tai pat ir policija nustatė, kad viso pateikto vaizdo įrašo metu jokio įvykio nėra įvykę. Kai kaltinimas buvo patikslintas nauju protokolu, nurodytas tikslus laikas, kad galimai padaryto eismo įvykio laikas 2020 m. balandžio 27 d. 09:38 val. tai ir svarbiausia. 2020 m. balandžio 27 d. 09.37.17 ir 09.38.02 ir šituo laiko tarpu automobilis užkyla estakada, darė manevrą sukdamas į dešinę ir vaizdo medžiagoje aiškiai matosi, kad automobilis gražiai, net tarpas lieka, pralenkia motociklus, niekas nesujuda, jokio garso nėra. Skunde nurodytos aplinkybės visiškai deklaratyvu, prielaidos. Byloje yra R. B. rašytinis paaiškinimas, kuriame jis paaiškino, kodėl išlipo iš tos mašinos ir duomenys sutampa su kita bylos medžiaga. R. B. pastebėjo motociklus pastatytus neleistinoje vietoje ir trukdančius eismui, todėl išlipo ir identifikavo transporto priemones ir paskui rašė skundus, ir jo nuomonė, kad visi tie pareiškimai, kerštas kaimyno. Liudytojų, kurie galimai matė šitą epizodą, nėra. Teismas nutartyje išsakė daug trūkumų, bet jų pašalinti nėra įmanoma. Eismo įvykio schemoje buvo užfiksuotas tik vienas motociklas, nėra daugiau matmenų kito motociklo, neįmanoma atkurti eismo įvykio vietos, o tai ir teismas pasakė. Dėl sugretinimo, tik vienas motociklas buvo sugretintas 2021 m. gegužės 18 d., o automobilio nuotraukos užfiksuotos išvis spalio mėnesį. Pats pareiškėjas pasakė, kad nepastebėjo to apgadinimo ir vienintelės prielaidos, kuo jie remiasi, tai vaizdo medžiaga. Institucija įvertino visas aplinkybes, gal ir galėjo policija išsamiai pasisakyti dėl kiekvieno įrodymo, kodėl aktualus, kodėl neaktualus, bet esmė, kad teismo nutartyje nebuvo tuo metu aiškus kaltinimas ir laikas, kai laikas atsirado pasidarė aišku, o vaizdo įrašas patvirtina bylai reikšmingą aplinkybę, kad eismo įvykis nebuvo padarytas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
ANK 5 straipsnio 1 dalis numato, jog administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka ANK nustatytus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis). Taigi, traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn būtina nustatyti konkretaus administracinio nusižengimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. ANK 591 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.
ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius. ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 14 punkte nustatyta, kad eismo įvykis – įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas.
Pažymėtina, kad ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo esmė – tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Pažymima, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pavyzdžiui, pats jį sukėlė), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (apygardos teismų nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-157-316/2021, AN2-333-426/2018). Teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusioms transporto priemonėms ar kliudant kitus objektus, kaltininko įvykis po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014). Taigi, sprendžiant dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį turi būti nustatyta, kad asmuo suvokė ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad R. B. 2020 m. balandžio 27 d. važinėjo automobiliu „Mitsubishi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), požeminėje aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini). Byloje ginčas kilo dėl to, ar R. B. kliudė stovėjusį motociklą „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris krisdamas kliudė šalia stovėjusį motociklą „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Nagrinėjamu atveju norint konstatuoti, kad R. B. pasišalino iš eismo įvykio vietos, turi būti nustatyta, kad eismo įvykis buvo bei kokie konkrečiai ir kieno padaryti KET pažeidimai sukėlė eismo įvykį. Tik nustačius šias aplinkybes, gali būti vertinama pasišalinusio iš eismo įvykio vietos asmens tyčia. Pareiškėjų atstovas tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu teigė, kad R. B. kaltę ir neteisėtus veiksmus neabejotinai patvirtina vaizdo įrašai. Peržiūrėjus teismui pateiktus vaizdo įrašus, negalima daryti kategoriškos ir neabejotinos išvados, kad R. B. sukėlė eismo įvykį bei pasišalino iš jo. Vaizdo įrašuose matyti, kad automobilis „Mitsubishi“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. balandžio 27 d. važiuoja automobiliu požeminėje aikštelėje. Automobiliui važiuojant nematyti jokio automobilio ir motociklo susidūrimo, motociklas nenukrenta ir nepajuda iš vietos. Tuomet matyti, kad automobilio vairuotojas išlipa iš automobilio, matosi jo kojos, matyti, kad šiek tiek pakinta motociklo stovėjimo padėtis. Iš vaizdo įrašų neina tiksliai nustatyti, kokiu būdu, kieno bei kokiais veiksmais motociklas pakeitė stovėjimo poziciją. Taigi, vaizdo įrašuose nematyti motociklo apgadinimo atlikimo veiksmų, taip pat nematyti, kad automobilis ir motociklas buvo susidūrę ir kad motociklų apgadinimai atsirado būtent dėl motociklo kontakto su automobiliu 2020 m. balandžio 27 d. požeminėje aikštelėje ir kad juos būtų sukėlęs R. B. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo apskritai spręsti, kad skundžiamame nutarime nurodytu laiku ir vietoje apskritai buvo kilęs eismo įvykis, kadangi judant transporto priemonei nebuvo sugadinta ar apgadinta bent viena kita transporto priemonė. Todėl nėra pagrindo ir daryti švadą, kad R. B. tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos.
Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų sudėtis. Kaltu dėl administracinių nusižengimų padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu. Nusižengimu kaltinamas asmuo savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, o bet kokios abejonės turi būti vertinamos jo naudai (in dubio pro reo). Šis principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, abejones vertinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti nutarimą nubausti asmenį administracine tvarka.
Nagrinėjamu atveju, ištyrus byloje esančius įrodymus, teismas konstatuoja, kad nėra gauta objektyvių ir neabejotinų įrodymų, patvirtinančių R. B. kaltę dėl ANK 417 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymo. Byloje, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, lieka abejonė, kad R. B. 2020 m. balandžio 27 d. apie 09.38 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Mitsubishi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidus, nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė stovėjusį motociklą „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris krisdamas kliudė šalia stovėjusį motociklą „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmėsys ir į tai, kad byloje nėra liudytojų, kurie būtų matę įvykį ir galėtų paliudyti įvykio aplinkybes, todėl nagrinėjamu atveju institucija pagrįstai nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną R. B. atžvilgiu.
Pareiškėjų atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad institucija neatliko tyrimo išsamiai, todėl tyrimas turi būti atliktas pakartotinai. Teismas su šiuo pareiškėjų atstovo teiginiu nesutinka. Pažymėtina, kad ANK 569 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
Nagrinėjamu atveju institucija pakartotinai atlikdama tyrimą patikslino įvykio datą, nustatė motociklų BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojus-savininkus, gavo R. P. A. paaiškinimą, atliko kitus tyrimo veiksmus. Teismas pažymi, jog nagrinėjant bylą neturi būti įrodinėjama iki begalybės. Byloje turi būti panaudojami visi reikiami įrodinėjimo būdai, bet nėra būtina atlikti visus įmanomus veiksmus, kurių atlikimas kokybiškai naujų rezultatų negali duoti. Nagrinėjamu atveju institucijai net ir atlikus tyrimą pakartotinai nebūtų patvirtinta ar paneigta nei viena aplinkybė, turinti reikšmės bylos nagrinėjimui, kadangi iš bylos medžiagoje surinktų duomenų nėra įmanoma atkurti eismo įvykio schemos, be to, visas įvykis yra matomas vaizdo įrašuose, iš kurių matyti, kad tarp automobilio ir motociklo nebuvo jokio fizinio kontakto, todėl negalima daryti neabejotinos išvados, kad eismo įvykis įvyko bei kad iš jo pasišalino R. B. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjų atstovas savo įsitikinimą, kad R. B. padarė administracinius nusižengimus, išimtinai grindžia vaizdo įrašų medžiaga, kas, teismo buvo nustatyta, nepatvirtina, kad eismo įvykis apskritai buvo ir kad iš jo R. B. pasišalino. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo administracinio nusižengimo bylą grąžinti institucijai iš naujo tirti
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad institucijos nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylą yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas ištyrus visas bylos aplinkybes ir teisėtai bei pagrįstai nustačius, kad neįrodyta, jog R. B. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų atstovo skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis,
nutaria:
pareiškėjų R. P. A. ir MB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.