- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-08
- Bylos Nr.
- 2A-1200-436/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-16031-2010-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis, Izolda Nėnienė, Arūnas Rudzinskas (pran.)
- Pareiškėjas
- J. G.
- Suinteresuotas asmuo
- E. B.
- Advokatai
- Dalius Mecelica
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Arūno Rudzinsko, kolegijos teisėjų Raimondo Buzelio ir Izoldos Nėnienės,
dalyvaujant apeliantui E. B.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens E. B. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. G. pareiškimą suinteresuotam asmeniui E. B. ir suinteresuoto asmens E. B. savarankišką reikalavimą dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja pareiškimu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė mirusios V. S. B., a.k. (duomenys neskelbtini) palikimą pradėjusi faktiškai valdyti paveldėtą turtą. Pareiškėjos teigimu, palikimo priėmimo faktą nustatyti reikalinga paveldėjimo tikslu. Pareiškėja nurodė, kad 2005 m. gegužės 30 d. mirė jos motina V. S. B., kuriai priklauso 1/2 dalis buto adresu (duomenys neskelbtini), ir kuri paveldėjo savo sutuoktinio J. B. 1/8 dalį šio buto, tačiau dėl blogos sveikatos nespėjo jo įregistruoti savo vardu. Pareiškėja pažymėjo, kad po motinos mirties ji priėmė palikimą pradėjusi faktiškai valdyti visus velionės kilnojamuosius daiktus (patalynę, indus, baldus ir kt.), o taip pat ji pradėjo valdyti ir naudotis motinai priklausančia buto dalimi. Pareiškėja taip pat nurodė, kad po motinos mirties ji mokėjo visus mokesčius už komunalinius patarnavimus bei kitas teikiamas paslaugas, viena naudojosi butu, niekas kitas į tą butą nepretendavo, be to, niekas iki šiol nesikreipė į notarų biurą su prašymu priimti mirusiosios Veronikos S. B. palikimo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo E. B. atsiliepimu į pareiškimą su pareiškimu sutiko iš dalies ir prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė 1/2 mirusios V. S. B., palikimą pradėjusi faktiškai valdyti paveldėtą turtą. Suinteresuotas asmuo atsiliepimu taip pat teismo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis - E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė 1/2 mirusios V. S. B., a.k. (duomenys neskelbtini) palikimą pradėjęs faktiškai valdyti paveldėtą turtą. Suinteresuoto asmens teigimu, palikimo priėmimo faktą jam nustatyti reikalinga paveldėjimo tikslu. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad mirus mamai jis taip pat norėjo paveldėti jam pagal įstatymą priklausančio buto, adresu (duomenys neskelbtini), dalį, tačiau sesuo gyvendama su savo dukra ir šunimi visais įmanomais būdais vilkino buto paveldėjimą, jis sunkiai gavo buto dokumentų bei mamos mirties liudijimo originalus. Suinteresuotas asmuo taip pat nurodė, kad iš viso turto jam teko tik keli buitiniai daiktai – vaflinė, meškerės, elektrinis grąžtas, bei atkreipė dėmesį, jog po tėvo J. B. mirties 2004 m. sausio 12 d. jis Kauno m. 14-ame notarų biure 2004 m. gegužės 24 d. atsisakė priimti jam priklausančio turto dalį mamos S. B. naudai tiek kiek ji gyvens tame bute, kadangi pats tame bute negyveno. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad šiuo metu jis neturi pastovios gyvenamosios vietos, todėl paveldėjus mirusios mamos buto dalį turėtų kur gyventi.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. vasario 28 d. sprendimu pareiškėjos J. G. pareiškimą tenkino visiškai. Nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po mamos V. S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios 2005 m. gegužės 30 d., mirties, faktiškai pradėdama turtą valdyti. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Atmetė suinteresuoto asmens E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) savarankišką reikalavimą dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Priteisė iš suinteresuoto asmens E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), pareiškėjos J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), naudai 133 Lt (vieną šimtą trisdešimt tris litus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisė iš suinteresuoto asmens E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 24,65 Lt (dvidešimt keturis litus ir šešiasdešimt penkis centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.
Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad kaip nurodė pati pareiškėja bei tą patvirtino suinteresuotas asmuo E. B. bei liudytoju apklaustas J. V. (b.l. 64-65, 79-82), nuo pat palikimą sudarančio buto, adresu (duomenys neskelbtini), gavimo 1989 m., jame kartu su tėvais gyveno pareiškėja J. G.. Byloje esanti Kauno m. savivaldybės administracijos Šilainių seniūnijos 2010 m. rugsėjo 16 d. pažyma patvirtina, kad pareiškėja nuo 1989 m. liepos 25 d. yra deklaravusi gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 9). Teismas laiko, kad byloje pateikti kvitai apie mokesčių mokėjimą už komunalinius patarnavimus bei kitas teikiamas paslaugas (b.l. 16-25), taip pat patvirtina aplinkybes, kad pareiškėja J. G. priėmė motinos palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą. Be to, iš pateiktų kvitų nustačius, jog mokesčiai buvo mokami 2005 m. rugpjūčio mėn., gruodžio mėn. (b.l. 16-25), t.y. jau po V.S. B. mirties 2005 m. gegužės 30 d. (b.l. 10, 46), teismas atmeta kaip nepagrįstą suinteresuoto asmens E. B. argumentą, kad mokesčius mokėjo mama (b.l. 92). Teismas, įvertinęs pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad po mamos mirties ir atsiradus anūkui ji nuėjo gyventi į tėvų miegamąjį (b.l. 80), sprendžia, kad tai taip pat patvirtina aplinkybę, jog pareiškėja J. G. pradėjo faktiškai valdyti ir naudotis motinai priklausančia buto dalimi. Be to, šių faktinių aplinkybių kontekste reikšminga ir suinteresuoto asmens E. B. nurodyta aplinkybė, kad jis rakto nuo buto neturėjo, ateidavo, kai namuose būdavo sesuo (b.l. 91), nes ji patvirtina, kad pareiškėja J. G. viena naudojosi palikimą sudarančiu nekilnojamuoju turtu ir elgėsi kaip paveldimo turto savininkė.
Pirmosios instancijos teismas aiškinosi, ar suinteresuoto asmens nurodytų keturių daiktų (žiedo, vaflinės, grąžto ir meškerių) turėjimas ir valdymas gali būti laikoma faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinantį palikimo priėmimą CK 5.51 straipsnio 1 dalies prasme. Dėl žiedo. Teismas, spręsdamas, ar suinteresuoto asmens nurodytos aplinkybės, kad jis valdo žiedą, gali būti pagrindas pripažinti, kad jis priėmė mirusios V.S. B. palikimą pradėjęs faktiškai valdyti paveldėtą turtą, atsižvelgia į pareiškėjos J. G. paaiškinimą, kad broliui tėčio auksinį žiedą po tėčio mirties atidavė mama (b.l. 79, 80). Pažymėjo, kad šios aplinkybės neneigė ir pats suinteresuotas asmuo E. B., ne kartą teismo posėdžio metu patvirtindamas, jog žiedą jam atidavė mama (b.l. 80, 81, 85). Atsižvelgiant į šias nustatytas faktines aplinkybes konstatuotina, kad žiedą suinteresuotam asmeniui būdama gyva perdavė pati palikėja V.S. B., ko pasėkoje teismas sprendžia, kad žiedo turėjimas ir valdymas negali būti pagrindas pripažinti, kad suinteresuotas asmuo priėmė mirusios V.S. B. palikimą pradėjęs faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nes paveldėtojų valia, atsižvelgiant į paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančių normų paskirtį ir turinį, gali būti išreiškiama tik po palikimo atsiradimo momento. Dėl vaflinės. Teismas sprendžia, kad suinteresuotas asmuo savo paties paaiškinimais dėl vaflinės, t.y. kad žmona norėjo išsikepti vaflių, tai sesuo davė vaflinę ir kad prie progos būtų ją atidavę (b.l. 81), kuriuos patvirtino posėdžio metu apklausta E. B. liudytoja S. V., nurodydama, jog vaflinę iš J. G. pasiskolino (b.l. 92), tik patvirtina faktinę aplinkybę, kad vaflinę jis valdo ne kaip palikimą, o kaip sesers sutikimu perduotą jos turtą. Dėl grąžto. Teismas konstatuoja ir tai, kad suinteresuotas asmuo E. B. savo paties nurodytomis aplinkybėmis, kad elektrinį grąžtą jam atidavė sesuo (b.l. 81), kad kai reikėdavo grąžto, ar dar ko, tai sesuo sakydavo, jog eitų ir pasiimtų (b.l. 91) tik patvirtina, jog paveldimus kilnojamuosius daiktus valdė ir jais disponavo pareiškėja J. G.. Dėl meškerių. Teismas iš pareiškėjos J. G. (b.l. 79) ir suinteresuoto asmens E. B. (b.l. 80, 81, 85) paaiškinimų bei liudytojų N. D. ir D. B. parodymų teismo posėdžio metu (b.l. 91-92) nustatė, kad jie visi nuosekliai patvirtino, jog meškeres, priklausiusias ne palikėjai V. S. B., o jos vyrui, suinteresuoto asmens sūnui D. B. padovanojo (atidavė) pareiškėja J. G..
Pirmosios instancijos teismas ištyręs visų keturių suinteresuoto asmens nurodytų valdomų daiktų (žiedo, vaflinės, grąžto ir meškerių), kuriais jis grindė palikimo priėmimą, faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti, grupes, laikė, kad nei vieno iš nurodytų daiktų turėjimas ir valdymas neįrodo, kad suinteresuotas asmuo E. B. priėmė mirusios mamos Veronikos S. B. palikimą pradėjęs faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo E. B. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą ir perduoti nagrinėti bylą iš naujo iš esmės, kadangi po S. B. mirties liko su J. G. pirmos eilės įstatyminiais įpėdiniais. (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliaciniame skunde nurodo, kad pareiškėja J. G. teigė, kad 20 metų nežinojo suinteresuoto asmens gyvenamosios vietos. Tai netiesa, nes priešingas aplinkybes patvirtino pareiškėjos liudytojas J. V. būtent, kad esant gyviems tėvams gan tankiai matydavo E. B.. Ypatingai po tėvo J. B. mirties beveik kasdien lankydavo mamą ir šį faktą puikiai žinojo J. G..Net ir po mamos mirties liudytojas patvirtino, kad kelis kartus matė lankantis ginčo bute. Taip pat pareiškėja suklaidino teismą, kad E. B. liko kitas butas ir ginčo butą nepretenduos. Nurodo, kad savo dailylentėm iškalęs koridorių, sudėjęs spinteles tualete, įstatęs duris. Tai patvirtino pati pareiškėja sakydama - "gali pasiimti tas duris". Mano, kad gyvenamosios patalpos remontas yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis faktiškai priėmė palikimą, be to pareiškėja J. G. per visus tuos metus nieko neremontavo, negerino sąlygų. Suinteresuotas asmuo E. B. nurodo, kad mokesčius mokėjo pati mama, turėjo santaupų, pateikti į bylą kvitai nėra įrodymas. Už suinteresuoto asmens ½ dalį buto niekas nemokėjo mokesčių, ko pasekoje susidarė didelė skola, apie 6000 lt. Kitas apeliacinio skundo argumentas, kad apeliantas neturi jokios kitos gyvenamosios vietos, o pareiškėjos vyras turi namą, kuriame ji gali gyventi. Pareiškėja teigdama, kad nežinojo jog per 3 mėnesius po mirties reikia kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo aiškiai meluoja, nes po tėvo J. B. mirties 2004 m gegužės 24 d. sutvarkė kartu su apeliantu paveldėjimo teises 14-tojo notarų biure. Todėl visą procedūrą puikiai žinojo. Specialiai vilkino terminus, nedarė reikiamų veiksmų dėl paveldėjimo teisės liudijimo, nes puikiai žinojo, kad kokia tai dalis priklausytų ir apeliantui. Teismo posėdžio metu apeliantas minėjo, kad pareiškėja po motinos mirties pardavė automobilį OPEL CORSA" 1992m. valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nirs tam neturėjo teisės. Santykiai su pareiškėja yra pašliję. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neapklausė liudytojos D. B., neišsiaiškino visų bylos aplinkybių, todėl prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011-02-18 sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėja J. G. nurodo, kad apelianto E. B. apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas, prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad nebendrauja su broliu E. B. seniau nei mirė motina V. S. B.. Pareiškėja nežinojo tikslios apelianto gyvenamosios vietos. Tvirtina, kad E. B. visiškai nesirūpino butu ir kitais daiktais po motinos mirties. Jis buvo išreiškęs nuomonę, kad jis nepretenduos į mirusios motinos palikimą. Pareiškėja nurodo, kad remonto atlikimo metu motina buvo dar gyva, todėl palikimo apeliantas negalėjo priimti net teoriškai. Taip pat nurodo, kad netrukdė ir negalėjau apeliantui sutrukdyti kreiptis į teismą ar į notarą. Atkreipia dėmesį į tai, kad palikimas gali būti priimamas dviem būdai, t.y., faktiškai pradedant valdyti turtą ar kreipiantis į notaro įstaigą. Akivaizdu, kad apeliantas nei vieno, nei kito veiksmo neatliko, kurių atlikimui mano valia ir veiksmai nėra reikalingi. Patvirtino, kad dalis daiktų, t.y., žiedas ir kt., perduoti buvo apeliantui, tačiau juos perdavė dar gyva mama. Kitus daiktus, kurie nurodyti apeliaciniame skunde, pareiškėja davė broliui, tačiau daiktai buvo duoti praėjus keturiems ar keliolikai mėnesių po motinos mirties.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniais argumentai ir išvados
Patikrinęs apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teismas daro išvadą, kad apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą būdo ne kartą yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Remdamasi priimtomis nutartimis, teisėjų kolegija dėl jo ir suformuotos teismų praktikos išsamiai pasisakė 2008 m. lapkričio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje B. O. S. v. R. S., Šiaulių miesto 1-ojo notarų biuro notarė I. P., Mažeikių rajono 1-osios notarų kontoros notarė R. R., bylos Nr. 3K-3-547/2008, 2010 m. spalio 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje S. L. v. A. B., P. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-382/2010; kt.
Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinių interesus įgyvendinti teises į visą palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog siekia priimti palikimą ir turėti į jį nuosavybės teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2010).
Apeliantas nurodo, jog pareiškėja neteisingai nurodė pirmosios instancijos teismui aplinkybes, kad nebuvo žinoma E. B. gyvenamoji vieta dvidešimt metų. Nustatyta, kad pareiškėja 2010 m. rugsėjo 22 d. teikdama teismui pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuoto asmens E. B. gyvenamosios vietos adresą nurodė Baltų pr. 59-1, Kaune. Tai patvirtina faktą, kad pareiškėjai nebuvo žinoma E. B. gyvenamoji vieta (b.l. 3). Išrašas apie asmenį iš Gyventojų registro tarnybos prie LR vidaus reikalų ministerijos, kurioje paskutinė žinoma suinteresuoto asmens E. B. gyvenamoji vieta yra Kauno miesto savivaldybė (b.l. 31), patvirtina faktą, kad ginčo bute E. B. negyveno. Teismo posėdžio metu nustatyta, kad E. B. su šeima nuomojo butą, bet nemokėjo už jį, buvo susidariusi skola, todėl buto savininkai pareikalavo sumokėti. Pareiškėja patvirtino, jog tris paras po mamos mirties brolis su šeima gyveno ginčo bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (b.l. 79). Teisėjų kolegija nustatė, kad byloje esanti Kauno m. savivaldybės administracijos Šilainių seniūnijos 2010 m. rugsėjo 16 d. pažyma patvirtina, kad pareiškėja nuo 1989 m. liepos 25 d. yra deklaravusi gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 9). Tai įrodo, kad nuo pat palikimą sudarančio buto, adresu (duomenys neskelbtini), gavimo 1989 m., jame kartu su tėvais gyveno pareiškėja J. G.. 2008-07-15 Nekilnojamojo turto registro išrašas – pažymėjimas Nr. 208598 patvirtina aplinkybę, kad po J. B. mirties ½ dalį ginčo buto paveldėjo sutuoktinė V. S. B., ir ½ dalį ginčo buto paveldėjo pareiškėja J. G. (b.l. 26, 8). Suinteresuotas asmuo E. B. teismo posėdžio metu patvirtino aplinkybę, kad jam ginčo buto nereikėjo, po motinos V. S. B. mirties neatliko aktyvių veiksmų palikimui priimti – nesikreipė su pareiškimu pas notarą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5. 50 str. 3 d.). Teisėjų kolegija laiko, kad suinteresuotas asmuo sąmoningai neatliko aktyvių palikimo priėmimo veiksmų, nes net negalvojo faktiškai jį priimti.
Tuo tarpu pareiškėja gyvendama po motinos V. S. B. mirties naudojosi savo motinos daiktais, už butą mokėjo komunalinius mokesčius bei kitas teikiamas paslaugas. Tai patvirtina byloje pateikti kvitai (b.l. 16-25), taip pat patvirtina aplinkybes, kad pareiškėja J. G. priėmė motinos palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą. Be to, iš pateiktų kvitų nustatyta, jog mokesčiai buvo mokami 2005 m. rugpjūčio mėn., gruodžio mėn. (b.l. 16-25), t.y. jau po V.S. B. mirties 2005 m. gegužės 30 d. (b.l. 10, 46).
Apelianto argumentai, kad motinos bute yra iškalęs koridorių dailylentėmis, sudėjęs spinteles tualete, įstatęs duris, neparemti jokiais rašytinais įrodymais. Apelianto argumentas, kad mama valdė automobilį „Opel Corsa“, 1992 m. laidos, o pareiškėja neturėdama teisės jį pardavė, teismo nuomone paneigtas byloje esančiais rašytiniais įrodymais – 2004-05-24 paveldėjimo teisės liudijimu pagal įstatymą (b.l. 26), kuriame notarė patvirtino, jog po tėvo J. B. mirties pareiškėja J. S. (G.) be ginčo buto dalies, paveldėjo ir lengvąjį automobilį Opel Corsa, 1992 metų laidos, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vadinasi buvo automobilio savininkė.
Pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, liudytojų paaiškinimus ir nustatytas faktines aplinkybes bei atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, padarė teisingą išvadą, kad pareiškėja J. G. po mamos V. S. B. mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis), pareiškimą laikė pagrįstu, todėl tenkintino visiškai (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktika, aiškindamasis aplinkybes, kad suinteresuotas asmuo E. B. įrodinėjo palikimo priėmimo faktą, valdydamas keletą daiktų, t.y. žiedą, vaflinę, grąžtą ir meškeres. Pažymėjo, jog ne kiekvienu atveju kokio nors daikto paėmimas reiškia palikimo priėmimą. Palikėjo daiktą įpėdinis gali paimti kitiems įpėdiniams sutikus, jiems leidus ar kaip mirusiojo atminimą. Paveldėjimo teisėje ir teismų praktikoje palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, asmeninių dokumentų, laiškų, rankraščių, apdovanojimų, atestatų, šeimos suvenyrų ir relikvijų pasidalijimas tarp įpėdinių arba šių daiktų perdavimas vienam iš įpėdinių kitų įpėdinių sutikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2006; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2008).
Teismo posėdžio metu pareiškėja J. G. paaiškino, kad po tėčio J. B. mirties suinteresuotam asmeniui žiedą atidavė mama V. S. B.. Meškerės mamai nepriklausė, jos buvo tėvo. Meškeres atidavė pareiškėja E. B. sūnui. Vaflinę pareiškėja padovanojo broliui vestuvių proga (b.l. 80). Suinteresuotas asmuo E. B. pats nurodė aplinkybes, kad elektrinį grąžtą jam davė sesuo (b.l. 81), kai reikėdavo grąžto, ar dar ko, tai sesuo sakydavo, jog eitų ir pasiimtų (b.l. 91). Tai patvirtina, jog paveldimus kilnojamuosius daiktus valdė ir jais disponavo pareiškėja J. G., tuo pačiu pats paneigė aplinkybes, kad jis priėmė mirusios V.S. B. palikimą pradėjęs faktiškai valdyti paveldėtą turtą.
Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nei vieno iš nurodytų daiktų - žiedo, vaflinės, grąžto ir meškerės - turėjimas ir valdymas neįrodo, kad suinteresuotas asmuo E. B. priėmė mirusios mamos V. S. B. palikimą pradėjęs faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog tenkinti suinteresuoto asmens apeliacinio skundo jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Atmetus apeliacinį skundą, pareiškėjai priteistinos 500,- Lt advokato pagalbos išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, teisines konsultacijas ir atstovavimą, nes jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio.
Iš ieškovo valstybei priteistinos 10,89 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu apeliaciniame procese (b.l. 117).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti pareiškėjos J. G. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) naudai iš suinteresuoto asmens E. B. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 500,- Lt (penkis šimtus litų) advokato pagalbos išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti valstybės naudai iš suinteresuoto asmens E. B. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 10,89 Lt. (dešimt litų 89 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu apeliaciniame procese.