- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-25
- Bylos Nr.
- II-529-923/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01686-2020-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
- Teisėjas
- Lina Lesinskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- D. A.
- Institucija
- Kauno teritorinė muitinė teisės skyrius
- Advokatai
- Zita Ragauskaitė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal D. A. skundą dėl Kauno teritorinės muitinės Teisės skyriaus (toliau – Institucija) 2020-08-20 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) (administracinio nusižengimo medžiagoje ROIK: (duomenys neskelbtini)).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. A. Kauno teritorinės muitinės Teisės skyriaus 2020-08-20 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nubaustas už tai, kad jis 2019-05-17 11.15 val., Vilkaviškio r., Kybartuose, (duomenys neskelbtini), vykdamas iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities į Lietuvos Respubliką per Kybartų kelio postą automobiliu VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) žodžiu deklaravo, kad gabena 80 litrų benzino, 40 vnt. cigarečių ir 1 litrą degtinės, tačiau atlikus muitinį tikrinimą, tarp D. A. asmeninių daiktų buvo rasta 29 pakuotės įvairių komercinių pavadinimų vaistų ir kosmetinio kremo-balzamo, kurie buvo gabenami nepateikiant muitinės kontrolei. D. A. nedeklaruodamas ir tokiu būdu siekdamas išvengti muitinės kontrolės per valstybės sieną gabeno prekes (vaistus ir kosmetinį kremą-balzamą), kurių muitinė vertė vadovaujantis Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus 2019-06-04 raštu Nr. 4B-1175, įskaitant priklausančius sumokėti mokesčius – 39,95 Eur (0,8 BBND) (administracinio nusižengimo bylos ROIK: (duomenys neskelbtini) medžiagos 4 lapas). Už nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 208 straipsnio 1 dalyje, D. A. paskirta 320 eurų dydžio bauda.
2020-09-16 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas D. A. skundas, kuriame jis prašo panaikinti Institucijos 2020-08-20 nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Skunde pažymima, kad nutarimas yra nepagrįstas, neteisėtas, priimtas netinkamai įvertinus visas įvykio aplinkybes, neatitinka faktinės situacijos ir prieštarauja Lietuvos teismų nusistovėjusiai praktikai, todėl nutarimas turi būti naikintinas. D. A. paaiškina, kad jokios žodinės deklaracijos apie gabenamas prekes pateikti net nesuspėjo. Pareiškėjo įsitikinimu, tai, kad muitinės pareigūnas žodinę patikrą (apklausą) pradėjo ir baigė klausimais apie konkrečius jo vežamus daiktus (cigaretes, benziną, alkoholį), ir nedelsiant pradėjo prekių ir automobilio patikrą, suvaržė jo galimybes deklaruoti kitą vežamą turtą, nes jis neturėjo galimybės deklaruoti kitas vežamas prekes. Pareiškėjo manymu, tai, kad jis aiškiai neišreiškė muitinės pareigūnams, jog gabena leistiną kiekį vaistinių preparatų ir kremo, nepatvirtina, jog jie buvo gabenti kontrabandos būdu. D. A. nesiekė išvengti muitinės kontrolės ar vaistus pervežti slapta. Medikamentai ir kremas įsigyti asmeninėms reikmėms. Vežti vaistiniai preparatai nėra priskirti prie dopingo priemonių ir nėra uždraustas jų įvežimas iš trečiųjų šalių, todėl pareiškėjo įsitikinimu, jis juos teisėtai įvežė į Lietuvą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į D. A. skundą, Institucija prašo apelianto skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Atsiliepime pažymima, kad visos prekės, kurioms norima įforminti muitinės procedūrą, išskyrus laisvosios zonos procedūrą, deklaruojamos atitinkamai procedūrai įforminti (Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – SMK) 158 str. 1 d.). SMK 139 straipsnio 1 dalimi nurodyta, kad į Sąjungos muitų teritoriją įvežtas prekes, po to, kai jos atvežamos į nurodytą muitinės įstaigą ar kitą muitinės nustatytą ar jai priimtiną vietą, arba į laisvąją zoną, muitinei nedelsdamas pateikia vienas iš šių asmenų: a) į Sąjungos muitų teritoriją prekes įvežęs asmuo; b) asmuo, kurio vardu arba kurio interesais veikia prekes į tą teritoriją įvežęs asmuo; c) asmuo, prisiėmęs atsakomybę už prekių vežimą po to, kai jos buvo įvežtos į Sąjungos muitų teritoriją. Pačių asmenų, atvykstančių į Lietuvos Respubliką iš trečiųjų šalių, pareiga yra tik atvykus į Lietuvą pateikti visas gabenamas prekes muitinės kontrolei ir jas deklaruoti muitinei.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017-09-19 įsakymu Nr. V-1102 patvirtintu Vaistinių preparatų įvežimo į Lietuvos Respubliką ir išvežimo iš jos, gavimo ir siuntimo paštu fizinio asmens individualioms reikmėms tvarkos aprašu (toliau – Aprašas), kuris ir reglamentuoja vaistinių preparatų įvežimo ir gavimo paštu tvarką. Būtent Aprašo 6.1. punktu nustatyta, jog fizinis asmuo, kuris neturi gydytojo pažymos, individualioms reikmėms gali iš trečiųjų šalių įvežti ne daugiau kaip 10 vaistinių preparatų pakuočių vienu kartu. D. A. gabendamas didesnį vaistinių preparatų kiekį nei leidžiama (29 pakuotes), nesilaikė Aprašo nustatytų reikalavimų. Prekės buvo rastos tarp Pareiškėjo asmeninių daiktų, bet tai neturi teisinės reikšmės administracinei atsakomybei kilti, kadangi kontrabandos nusižengimo kvalifikavimui nesvarbu, kur buvo rastos prekės, ar tarp asmeninių daiktų, ar specialioje slėptuvėje, svarbu, jog jos buvo nepateiktos muitinės kontrolei (nedeklaruotos). Todėl Pareiškėjo teiginiai, kad vaistiniai preparatai nebuvo paslėpti ir nebuvo apsunkintas jų suradimas, administracinės atsakomybės jo atžvilgiu nešalina.
Kvietimai atvykti į administracinio nusižengimo protokolo surašymą Pareiškėjui buvo teikti ne vieną kartą (viso 7 raštai). Du raštai: Nr. (15.4/17) 1B-8606 (2019-09-03) ir Nr. (15.4/17)18-1834 (2020-02-20) buvo įteikti adresatui. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis ANK 608 straipsnio 2 dalies 1 punktu D. A. administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Protokolas) buvo surašytas jam nedalyvaujant. Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Remiantis tuo, Kauno teritorinė muitinė 2020-07-16 Protokolą išsiuntė registruotu paštu į Pareiškėjo nurodytą gyvenamąją vietą (rašto Nr. (15.4/17)1 B-6256) bei atsižvelgus į anksčiau siųstų raštų didelį kiekį ir nepavykusius įteikimus adresatui, t. y. kilus pagrįstam įtarimui, jog asmuo specialiai vengia priimti jam siunčiamą korespondenciją paštu iš Kauno teritorinės muitinės, taip siekiant išvengti galimos jam kilti administracinės atsakomybės, Muitinė pasinaudojusi ANK 573 straipsnio 1 dalyje suteiktu alternatyviuoju procesinių dokumentų įteikimo elektroninėmis priemonėmis metodu, administracinio nusižengimo protokolą taip pat išsiuntė asmeniui elektroniniu paštu. Elektroninio pašto adresą asmeniui nurodžius valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti, tokiu būdu išsiųsti procesiniai dokumentai, laikomi įteiktais sekančią darbo dieną po procesinio dokumento išsiuntimo dienos (ANK 573 str. 5 d.). Administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu D. A. buvo išsiųstas į jo nurodytą valstybės informacinėse sistemose ar registruose elektroninio pašto adresą ((duomenys neskelbtini)), 2020-07-16 08.57 val. Elektroninio pašto aktyvumą patvirtina ir faktas, jog pats Pareiškėjas vėliau paprašęs Kauno teritorinės muitinės priimtą 2020-08-20 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), atsiųsti būtent elektroninio ryšio priemonėmis – tuo pačiu elektroniniu paštu. Gautas informacinis pranešimas, jog dokumentai siųsti elektroniniu paštu, (duomenys neskelbtini), pristatyti gavėjui.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. A. paaiškino, jog su padarytu pažeidimu sutinka, tačiau nesutinka su priimtu 2020-08-20 nutarimu ir prašo palikti administracinio nusižengimo protokolą su nurodymu sumokėti nurodytą baudą. Pareiškėjas pažymi, kad laiškas iš Kauno teritorinės muitinės buvo įteiktas jo tėvui, kuris gyvena kitu adresu, todėl nežinojo apie administracinio nusižengimo protokolo priėmimą.
Institucijos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad D. A. buvo ne kartą siųstas reikalavimas atvykti į Kauno teritorinę muitinę. Pranešimai buvo siunčiami registruotu paštu, adresą nurodė pats D. A.. Pareiškėjas buvo raštiškai pateikęs prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, kadangi neturėjo galiojančio asmens dokumento. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bylos nagrinėjimas buvo atidėtas ir asmeniui buvo du kartus įteiktas reikalavimas atvykti į Kauno teritorinę muitinę, tačiau jam neatvykus buvo surašytas protokolas jam nedalyvaujant ir išsiųstas deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ir elektroniniu paštu. Asmuo žinojo apie teisenos pradžią, ANK numato ne tik teises, bet ir pareigas, asmuo privalo domėtis kokia yra bylos stadija. Protokolas įteiktas, suteiktas 30 dienų terminas administraciniam nurodymui sumokėti, tačiau to neįvykdžius byla buvo išnagrinėta iš esmės.
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. A. atstovė advokatė Zita Ragauskaitė teismo posėdžio metu neginčijo administracinio nusižengimo padarymo fakto. Atsižvelgiant į D. A. finansinę padėtį, prašė sumažinti paskirtą baudą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
ANK 641 straipsnis įtvirtina, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, todėl konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
D. A. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 208 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 320 eurų bauda dėl to, kad 2019-05-17 11.15 val., Vilkaviškio r., Kybartuose, (duomenys neskelbtini), vykdamas iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities į Lietuvos Respubliką per Kybartų kelio postą automobiliu VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) gabeno 29 pakuotes įvairių komercinių pavadinimų vaistų ir kosmetinio kremo-balzamo, kurie nebuvo pateikti muitinės kontrolei.
Teismas, patikrinęs priimto Nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, konstatuoja, kad D. A. pagrįstai pripažintas kaltu, padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 208 straipsnio 1 dalyje.
ANK 208 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė asmeniui už prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų, išskyrus kilnojamąsias kultūros vertybes ar antikvarinius daiktus, šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, nuodingąsias ir stipriai veikiančias, psichotropines ar narkotines medžiagas, jų pirmtakus (prekursorius), gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant jų muitinės kontrolei arba kitaip išvengiant šios kontrolės, kai neteisėtai gabenamų prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų vertė neviršija penkis bazinius bausmių ir nuobaudų dydžius. Minėto straipsnio dispozicijoje neapibrėžti prekių įsigijimo tikslai ir paskirtis. Šio pažeidimo objektyvinė pusė pasireiškia prekių gabenimu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant jų muitinės kontrolei arba kitaip išvengiant šios kontrolės.
Keleiviai, vykdami per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, įvežamas prekes deklaruoja žodžiu arba veiksmu. Asmenų, atvykstančių į Lietuvos Respubliką iš Trečiųjų šalių, pareiga tik atvykus į Lietuvą pateikti visas gabenamas prekes ir jas deklaruoti muitinei, t. y. atlikti veiksmą, kuris turi būti išreikštas sava valia, kas šiuo atveju padaryta nebuvo. Daiktų nepateikimas muitinės kontrolei gali būti labai įvairus – nuo paprasto melagingo pranešimo muitinės darbuotojui, tikrinančiam prekes, apie nebuvimą jame tam tikrų daiktų arba atvirkščiai, nutylėjimą apie jų buvimą ir nepateikimą jų muitinės kontrolei iki pačių gudriausių, sunkiai aptinkamų ir paslėptų prekių nuo vizualaus matymo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017-09-29 įsakymu Nr. V-1102, dėl vaistinių preparatų įvežimo į Lietuvos Respubliką ir išvežimo iš jos, gavimo ir siuntimo paštu fizinio asmens individualioms reikmėms tvarkos aprašu, kuriame reglamentuoja vaistinių preparatų įvežimo ir gavimo paštu tvarką. 6.1. punkte nustatyta, jog fizinis asmuo, kuris neturi gydytojo pažymos, individualioms reikmėms gali iš trečiųjų šalių įvežti ne daugiau kaip 10 vaistinių preparatų pakuočių vienu kartu. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad D. A. su savimi vežėsi 29 pakuotes vaistinių preparatų neturėdamas jiems gydytojo recepto, todėl neabejotinai nustatyta, kad D. A. pagrįstai nubaustas pagal ANK 208 straipsnio 1 dalį. Teismo nuomone, nėra pagrindo daryti išvadai, jog Kauno teritorinė muitinė netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes bei netinkamai pritaikė įstatymą priimant protokolą ir nutarimą.
Pareiškėjas D. A. teismo posėdžio metu neneigė padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 208 straipsnio 1 dalyje, tačiau tikino, jog administracinio nusižengimo protokolo su nurodymu sumokėti paskirtą baudą negavo, todėl prašo sumažinti nutarimu paskirtą baudą ir palikti administracinio nusižengimo protokole nurodymą. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad kvietimai atvykti į administracinio nusižengimo protokolo surašymą D. A. buvo teikti ne vieną kartą (viso 7 raštai) – du raštai Nr. (15.4/17) 1B-8606 (2019-09-03) ir Nr. (15.4/17)18-1834 (2020-02-20) buvo įteikti adresatui. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis ANK 608 straipsnio 2 dalies 1 punktu D. A. administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo surašytas jam nedalyvaujant. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) D. A. išsiųstas adresu (duomenys neskelbtini) ir elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmesys, kad Kauno apylinkės teismui pateiktame skunde būtent šie adresai yra nurodyti prie pareiškėjo D. A. asmens duomenų. D. A. apie pažeidimo nagrinėjimą ir siūlymą susimokėti administracinę nuobaudą buvo pranešta tinkamai, kadangi administracinio nusižengimo protokolas D. A. buvo išsiųstas į jo nurodytą valstybės informacinėse sistemose ar registruose elektroninio pašto adresą.
Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui (ANK 22 straipsnio 1 dalis). Iš ANK 22 straipsnio 2 dalies turinio matyti, kad administracine nuobauda siekiama trijų tikslų: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-11-28 nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. 2AT-58-697/2017).
Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi, įvertinęs ankščiau nurodytas aplinkybes, teismas privalo individualizuoti asmeniui skiriamą bausmę taip, kad būtų pasiekti nuobaudos tikslai, o paskirta bausmė nevaržytų asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, t. y. nebūtų jam per griežta. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais.
Asmuo, padaręs ANK 208 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, baudžiamas bauda nuo 200 eurų iki 1120 eurų. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad Institucija priimdama nutarimą ir skirdama administracinę nuobaudą, nustatė D. A. didesnį nei minimalų baudos dydį – 320 eurų. Toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo D. A. asmenybę, nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Tačiau atsižvelgtina į D. A. pateiktus teisme duomenis apie jo finansinę padėtį. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus pažymos apie asmeniui išmokėtas išmokas matyti, kad D. A. mėnesinės pajamos yra 280,84 eurai (b. l. 38–39), jam nustatytas 50 procentų darbingumo lygis (b. l. 5). Taip pat teisme gauti duomenys, jog D. A. turi du vaikus, vienas iš jų yra nepilnametis, kuriame teismo sprendimu teikia išlaikymą. Teismo nuomone, teisingai pusiausvyrai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už jį skiriama nuobauda siekiamo tikslo pasiekti bus teisinga paskirti D. A. mažesnę baudą – ANK 208 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalų baudos dydį. Atsižvelgiant į padaryto nusižengimo pobūdį, į tai, kad yra baustas administracine tvarka, teismo vertinimu mažinti baudos dydį žemiau nei sankcijoje numatytas baudos vidurkis nėra pagrindo, todėl nuobauda mažintina iki sankcijoje numatytos minimalios baudos – 200 eurų, paliekant privalomą kontrabanda gabentų daiktų konfiskavimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsniais,
nutaria:
D. A. skundą tenkinti iš dalies.
Kauno teritorinės muitinės Teisės skyriaus 2020-08-20 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pakeisti ir D. A. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 208 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirtą 320 eurų baudą sumažinti iki 200 eurų.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.