- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-21
- Bylos Nr.
- e2-1542-180/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00622-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Piškinaitė
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės bankrutavusios individualios įmonės ,,1113“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutarties atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės bankrutavusios individualios įmonės ,,1113“ savininko T. M. turtui bankrutavusios individualios įmonės ,,1113“ bankroto byloje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 27 d. nutartimi atsakovei IĮ ,,1113“ iškelta bankroto byla, įmonės bankroto administratore paskirta UAB ,,Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“. 2018 m. vasario 6 d. teismo nutartimi patvirtinti įmonės kreditorių 5 975,35 Eur dydžio finansiniai reikalavimai; 2018 m. kovo 13 d. teismo nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. 2018 m. gegužės 16 d. nutartimi leista nukreipti išieškojimą į BIĮ ,,1113“ savininko T. M. turtą BIĮ ,,1113“ bankroto byloje“ neviršijant pareikštų finansinių reikalavimų ir administravimo išlaidų.
Šalies argumentai
2. 2018 m. rugpjūčio 8 d. atsakovės BIĮ ,,1113“ bankroto administratorė kreipėsi į teismą, prašydama pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės savininko T. M. turtui, jį (turtą) areštuojant, taip pat sustabdyti jo turto (lėšų) realizavimą ir (ar) išieškojimą bei paskirstymą pagal teismų ir kitų institucijų sprendimus ir pagal juos išduotus vykdomuosius dokumentus. Bankroto administratorės nuomone, individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, kurios turtas nėra atskirtas nuo įmonės savininko turto; atsakovės įmonės savininkas gali turėti turto ir/ar gauti pajamų, o teismas atsakovės bankroto byloje yra priėmęs nutartį leisti nukreipti išieškojimą į įmonės savininko T. M. turtą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi atsakovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės savininko T. M. atžvilgiu netenkino.
4. Teismas sprendė, kad individualios įmonės savininko atsakomybė už įmonės turtines prievoles yra subsidiari, t. y. išieškojimas į savininkui priklausantį turtą gali būti nukreipiamas tik tuo atveju, jei kreditorių reikalavimų patenkinimui nepakanka įmonės turto. Vien individualiai įmonei pradėtas bankroto procesas pats savaime nereiškia, kad reikalavimai bus nukreipti į įmonės savininko turtą. Teismo įsitikinimu, laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pvz., kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašiais atvejais. Bankrutavusios įmonės bankroto administratorė, kreipdamasi į teismą su prašymu pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones tokios įmonės savininko turtui, prašymą turi motyvuoti ir pagrįsti, t. y. nurodyti aplinkybes bei pateikti įrodymus, dėl ko konkrečiu atveju būtina areštuoti įmonės savininko turtą, taip pat įrodymus, kad konkrečiu atveju egzistuoja pagrindas kreiptis į teismą dėl išieškojimo iš įmonės savininko turto. Teismo vertinimu, esant subsidiariai įmonės savininko atsakomybei, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas įmonės savininko turtui vien dėl pradėto individualios įmonės bankroto proceso, neatitiktų CPK įtvirtintų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų bei proporcingumo principo reikalavimų. Įmonės bankroto administratorė neįrodė ir net neįrodinėjo vienos iš būtinųjų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, t. y., kad dėl kokių nors įmonės savininko veiksmų arba neveikimo, įsipareigojimų vykdymas kreditoriams gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, taip pat nepateikė duomenų apie įmonės savininko nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir pan., taip pat teismui nepateikti duomenys ir apie iš įmonės savininko turto vykdomus išieškojimus. Teismas sprendė, kad taikyti laikinąsias apsaugos priemones BIĮ ,,1113“ savininko T. M. turtui šiuo atveju nėra.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Atsakovė BIĮ ,,1113“, atstovaujama bankroto administratorės, atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
5.1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju nėra aišku, ar reikalavimai bus nukreipti į įmonės savininko turtą. Įmonės bankroto byloje yra konstatuota, kad įmonė neturi jokio turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas ir jau yra teismo nutartimi leista nukreipti išieškojimą į savininko turtą.
5.2. Teismas taip pat nepagrįstai nurodė, kad bankroto administratorius neįrodė ir net neįrodinėjo vienos iš būtinųjų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo įsipareigojimų vykdymas kreditoriams gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Bankroto bylos medžiaga įrodo, kad įmonės savininkas nesiėmė jokių veiksmų padengti skolas, sąmoningai jas didino neišregistruodamas neveikiančios įmonės, be to, yra grėsmė, kad savininkas gali išvykti į užsienį, vengdamas išieškojimo iš jo turto, kadangi byloje yra duomenų, kad jis buvo deklaravęs savo išvykimą į užsienį. Toks savininko elgesys įrodo, kad yra grėsmė, jog savininkas vengs vykdyti įsipareigojimus kreditoriams, ar toks vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, juo labiau, kad teismas atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kai net nėra aišku išvis kokio turto ir kokias pajams gauna savininkas.
5.3. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartimi yra patvirtini įmonės kreditorių 5 975,35 Eur dydžio finansiniai reikalavimai. Tokio dydžio suma fiziniam asmeniui yra didelė, o didelė ieškinio suma taip pat sudaro pagrįstą pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones įmonės savininko atžvilgiu.
5.4. Skundžiamoje nutartyje teismas, remdamasis Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 19 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1716-823/2017, neatsižvelgė į šios bylos faktines aplinkybes ir precedentą taikė paviršutiniškai. Byloje, kuria rėmėsi teismas, įmonės savininkas iš dalies atsiskaitė su iš esmės vieninteliu įmonės kreditoriumi, įmonė neturėjo turto, kuriuo galėjo būti padengti visų kreditorių reikalavimai ir bankroto administravimo išlaidos, nebuvo duomenų apie tai, kad teismo nutartimi išieškojimas būtų nukreiptas į bankrutuojančios įmonės savininko turtą, taip pat dar buvo galimybė sudaryti taikos sutartį. Nagrinėjamoje byloje ir paminėtoje byloje faktinės aplinkybės nėra nei tapačios, nei iš esmės panašios.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino bankrutavusios įmonės bankroto administratorės (apeliantės) prašymo pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones šios įmonės savininko turtui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320, 338 str.).
7. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi įmonės bankroto administratorės prašymas pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones (areštuoti savininko turtą) buvo atmestas remiantis dviem pagrindais: 1) vien tai, kad individualiai įmonei pradėtas bankroto procesas, savaime nereiškia, jog reikalavimai bus nukreipti į įmonės savininko turtą, o bankroto administratorė neįrodė, kad konkrečiu atveju egzistuoja pagrindas kreiptis į teismą dėl išieškojimo iš įmonės savininko turto; ir 2) bankroto administratorė neįrodė grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, t. y. įmonės savininko nesąžiningumo, kaip vienos iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos. Apeliantė atskirajame skunde ginčija šias pirmosios instancijos teismo išvadas. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apeliantės atskirojo skundo argumentais.
8. Bylos duomenys įrodo, kad įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 16 d. nutartimi teismas leido nukreipti išieškojimą į BIĮ ,,1113“ savininko T. M. turtą, neviršijant pareikštų finansinių reikalavimų ir administravimo išlaidų. Ši teismo nutartis priimta anksčiau (2018 m. gegužės 16 d.) nei skundžiama nutartis (2018 m. rugpjūčio 8 d.) ir teismas apie tai privalėjo žinoti. Dėl to pirmosios instancijos teismo argumentas, kad nėra sprendimo nukreipti išieškojimą į BIĮ ,,1113“ savininko T. M. turtą – nepagrįstas. Šią aplinkybę (apie teismo priimtą nutartį dėl leidimo nukreipti išieškojimą į T. M. turtą) administratorė buvo nurodžiusi ir prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
9. Kita vertus, viena iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų – grėsmė, kad šių priemonių nepritaikius, pasunkės ar taps negalimas galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas (CPK 144 str. 1 d.). Šiuo atveju turi būti įrodoma, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių bus apsunkintas bankrutavusios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų ir bankroto administravimo išlaidų išieškojimas iš bankrutavusios įmonės savininko (T. M.) turto. Pagal bendrąją taisyklę laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas turi įrodyti asmuo, prašantis jas taikyti (CPK 178 str.), šiuo atveju – apeliantė.
10. Apeliantės prašymas pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo grindžiamas prielaida, kad įmonės savininkas galbūt turi turto, kuris administratorei nežinomas, gauna pajamas. Šis apeliantės argumentas nėra pakankamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes laikinųjų apsaugos priemonių – turto arešto, tikslas yra užtikrinti būsimo tikėtina ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą, o ne surasti turtą asmens, kurio atžvilgiu turto areštas taikomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pats savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda išsaugoti šalies, kurios atžvilgiu jos taikomos, turtą. Asmeniui neturint jokio turto, tokia priemonė nebūtų tikslinga. Be to, laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, kai yra duomenų, kad asmuo ketina perleisti, įkeisti turimą turtą ar pan. Apeliantė prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones tokių duomenų nenurodė; neprašė teismo išreikalauti duomenis apie asmens turimą nekilnojamąjį, kitokį turtą, lėšas, nenurodė priežasčių, dėl kurių apeliantė neturi galimybės tokius duomenis gauti (CPK 178 str.).
11. Nesant duomenų apie įmonės savininko turtą ir duomenų apie tai, kad toks turtas gali būti prarastas, taip apsunkinant tikėtina palankų ieškovei teismo sprendimo įvykdymą, taikyti prašomų laikinųjų apsaugos priemonių nėra pagrindo.
12. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas prieina išvados, kad atskirojo skundo tenkinti jame nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.