Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėjai V. L., J. Ž., V. G., R. K., A. J., A. B., D. D., M. R., Ž. Ž., R. P., L. U., E. P., D. P., R. U., D. B., I. V., R. K., R. I., R. J., D. S., V. S., L. A., T. T., J. S., E. V., A. Š., M. G., J. J., L. G., A. B., U. R., A. P., I. D., L. Z., V. M., E. R., Š. V., A. G., Ž. G., M. J., G. T., J. R., V. G., E. S., E. A., D. K., J. V., Ž. M., A. K., O. A., V. K., J. A., K. S.-M., Z. B., K. G., V. B., T. D., S. N., R. R. ir E. M. kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslinę, teismo prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos turtinės žalos atlyginimą: 1) V. L. – 5 682,60 Eur; 2) J. Ž. – 4 635,12 Eur; 3) V. G. – 6 535,80 Eur; 4) R. K. – 6 225,66 Eur; 5) A. J. – 5 449,92 Eur; 6) A. B. – 5 449,92 Eur; 7) D. D. – 6 225,54 Eur; 8) M. R. – 6 458,22 Eur; 9) Ž. Ž. – 5 449,92 Eur; 10) R. P. – 5 449,92 Eur; 11) L. U. – 5 449,92 Eur; 12) E. P. – 7 156,29 Eur; 13) D. P. – 5 449,92 Eur; 14) R. U. – 5 449,92 Eur; 15) D. B. – 4 635,12 Eur; 16) I. V. – 5 554,20 Eur; 17) R. K. – 5 463,75 Eur; 18) R. I. – 4 997,76 Eur, 19) R. J. – 5 837,73 Eur; 20) D. S. – 5 645,67 Eur; 21) V. S. – 5 927,10 Eur; 22) L. A. – 5 605,05 Eur; 23) T. T. – 5 095,47 Eur; 24) J. S. – 5 760,18 Eur; 25) E. V. – 6 104,64 Eur; 26) A. Š. – 5 605,05 Eur; 27) M. G. – 6 104,64 Eur; 28) J. J. – 4 635,12 Eur; 29) L. G. – 5 555,82 Eur; 30) A. B. – 4 635,12 Eur; 31) U. R. – 5 294,16 Eur; 32) A. P. – 6 070,41 Eur; 33) I. D. – 6 318,18 Eur; 34) L. Z. – 6 714,72 Eur; 35) V. M. – 5 449,92 Eur; 36) E. R. – 6 917,40 Eur; 37) Š. V. – 5 449,92 Eur; 38) A. G. – 5 449,92 Eur; 39) Ž. G. – 6 070,41 Eur; 40) M. J. – 6 380,67 Eur; 41) G. T. – 5 377,20 Eur; 42) J. R. – 4 911,33 Eur; 43) V. G. – 5 449,92 Eur; 44) E. S. – 2 178,61 Eur; 45) E. A. – 5 282,22 Eur; 46) D. K. – 5 563,17 Eur; 47) J. V. – 4 635,12 Eur; 48) Ž. M. – 6 006,93 Eur; 49) A. K. – 4 672,98 Eur; 50) O. A. – 5 449,92 Eur; 51) V. K. – 6 613,35 Eur; 52) J. A. – 5 449,92 Eur; 53) K. S.-M. – 5 915,28 Eur; 54) Z. B. – 5 907,12 Eur; 55) K. G. – 5 449,92 Eur; 56) V. B. – 5 449,92 Eur; 57) T. D. – 6 380,67 Eur; 58) S. N. – 6 225,51 Eur; 59) R. R. – 5 914,29 Eur; 60) E. M. – 7 710,06 Eur. Taip pat prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad atsakovės atstovės turi pareigą rengti ir įstatymų leidėjui teikti įstatymų projektus, susijusius su pareiškėjams taikomomis teisingomis darbo apmokėjimo sąlygomis, tinkamai vykdyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas. Atsakovės atstovėms Vyriausybei, Teisingumo misterijai bei Finansų ministerijai nevykdant joms nustatytų funkcijų, Įstatymų leidėjas jau ilgą laiką nenustato pareiškėjų darbo apmokėjimo sąlygų, atitinkančių Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas ir pamatinius principus bei tarptautinių organizacijų rekomendacijas.

Teigia, kad įstatymų leidėjui taikant skirtingas darbo apmokėjimo sistemas ir bazinius darbo užmokesčio dydžius panašaus pobūdžio pareigas atliekantiems pareigūnams, pažeidžiamas lygiateisiškumo principas. Prokuratūros veikla yra betarpiškai susijusi su teismų veikla, prokuroro statusas analogiškas teisėjo statusui, todėl prokurorams turi būti taikomos veiklos nepriklausomumo ir socialinės garantijos analogiškoms toms, kurios taikomos teisėjams. Pareiškėjų vertinimu, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos teisingo apmokėjimo už darbą, lygiateisiškumo ir prokurorų nepriklausomumo vertybių pobūdį tinkamas prokurorų atlyginimo nesureguliavimas leidžia konstatuoti valstybės neteisėtus veiksmus – neveikimą (Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) 6.246, 6.271 straipsniai).

Nurodo, kad pareiškėjų patirta žala pasireiškia teisingo atlyginimo nenustatymu prokurorui, organizuojančiam ir vadovaujančiam ikiteisminiam tyrimui, baudžiamosiose bylose palaikančiam valstybinį kaltinimą bei įstatymų nustatytais atvejais ginančiam asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnis): a. kuris prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai (Prokuratūros įstatymo 22 straipsnio 4 dalis, 30 straipsnis); b. kuris negali užimti jokių kitų renkamų ar skiriamų pareigų, dirbti kitose įstaigose, įmonėse ar organizacijose (Prokuratūros įstatymo 29 straipsnio 1 dalis); c. kuris negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus prokuroro darbo užmokestį, Europos deleguotojo prokuroro darbo užmokestį, atlyginimą už kūrybinę veiklą, mokslinį ar pedagoginį darbą, dalyvavimą teisės aktų projektų rengimo grupėse ir komisijose, jei šis darbas neįeina į prokuroro pareigas, išmokas iš Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių lėšų pagal paramos teikimo projektų sutartyse nustatytas sąlyga (Prokuratūros įstatymo 29 straipsnio 2 dalis); d. kuriam keliami atitinkami profesiniai ir nepriekaištingos reputacijos reikalavimai (Prokuratūros įstatymo 25, 29 ir kt. straipsniai).

Pareiškėjų vertinimu, jie negauna atitinkamo dydžio pajamų (CK 6.49 straipsnis). Tokiu būdu, atsakovės atstovės pažeidė pareiškėjų teisėtus lūkesčius. Paaiškina, kad prokurorų darbo užmokestis susideda iš: 1) pareiginės algos; 2) priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą; 3) priemokos pagal Prokuratūros įstatymo 161 straipsnį; 4) mokėjimo už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą. Prokurorų darbo užmokestis apskaičiuojamas atitinkamą pareiginės algos koeficientą, nustatytą šio Įstatymo 1 priede, dauginant iš bazinio dydžio (Prokuratūros įstatymo 49 straipsnio 1, 2 dalys). 2023 metais pareiginės algos bazinis dydis yra 186 Eur , o 2013 metais jis sudarė 450 Lt (130,33 Eur). Taigi, prokuroro darbo apmokėjimas simboliškai kinta tik priklausomai nuo patvirtinto bazinio dydžio, kuris visą dešimtmetį buvo didinamas vos po kelis eurus. Pagal Prokuratūros įstatymo 1 priedo 2 punktą šiuo metu nustatytas apygardos prokurorų pareiginės algos koeficientas priklausomai nuo konkrečios prokuroro pareigybės svyruoja nuo 16,5 iki 19,2. Šie koeficientai yra nustatyti Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo Nr. I-599 1, 2, 9, 16, 19, 24, 25, 27, 28, 29, 31, 32, 33, 36, 37-5, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 49, 50, 52 straipsnių ir priedo pakeitimo, Įstatymo papildymo 16-1, 37-7 straipsniais ir 1 priedu ir 35 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatyme, kuris priimtas 2017 m. gruodžio 19 d. (įsigaliojo nuo 2018 m. liepos 1 d.). Pažymi, kad 2018 metais įsigalioję pakeitimai buvo priimti įvertinus glaudų teismų ir prokuratūros ryšį bei tarpusavio sąveiką teisingumo vykdymo procese, patariamųjų Europos Tarybos institucijų (Konsultacinės Europos teisėjų tarybos ir Konsultacinės Europos prokurorų tarybos) nuomonę, kad, nustatant prokurorų statusą ir jų darbo užmokesčio dydžius, turi būti atsižvelgiama į būtinumą išlaikyti tam tikrą teisėjų ir prokurorų atlyginimų pusiausvyrą bei teisinį reglamentavimą kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse. Nuo 2018 m. liepos 1 d. iki šiol visų grandžių prokurorų pareiginės algos koeficientai nebuvo keičiami.

Pažymi, kad 2022 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybė inicijavo valstybės tarnybos reformą, susijusią su darbo apmokėjimo viešajame sektoriuje sistemos pakeitimais. Įgyvendinant šią reformą buvo parengti Valstybės tarnybos ir kitų susijusių įstatymų pakeitimų projektai. Šios sistemos keitimo įgyvendinimas buvo numatytas keliais etapais. Pirmajame etape buvo siūloma pertvarkyti teisėjų ir kai kurių valstybės pareigūnų atlygio sistemą, kuri turėjo įsigalioti nuo 2023 m. liepos 1 d. Tuo tarpu prokurorų darbo apmokėjimo sistemos pakeitimas atskirtas nuo teisėjų ir numatyta, kad jis bus vykdomas tik antrajame etape, kurio įsigaliojimas planuojamas 2024 m. sausio 1 d., tačiau iki pat 2023 m. lapkričio 23 d. svarstymo Seime nebuvo numatyta, ar prokurorams atlyginimai bus padidinti ir kokiais dydžiais. Pareiškėjai tvirtina, kad prokurorų teisinis statusas yra iš esmės analogiškas teisėjų statusui, jiems keliami tokie patys kvalifikaciniai bei reputaciniai reikalavimai, taikomi iš esmės tie patys veiklos ribojimai. Todėl prokuroro atlyginimo dydį yra pagrįsta ir teisinga lyginti su nuo 2023 m. liepos 1 d. teisėjams taikomu baziniu atlyginimu bei naujai nustatytais darbo apmokėjimo koeficientais. Pareiškėjų vertinimu, prokurorų darbo užmokesčio koeficiento dydis negali esmingai skirtis nuo tapačios grandies teisėjų darbo užmokesčio koeficientų dydžio ir privalo būti ne didesnis nei 10 procentų, skaičiuojant nuo atitinkamos grandies teisėjų darbo užmokesčio koeficientų dydžio, nustatyto 2023 m. gegužės 25 d. Lietuvos Respublikos teisėjų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. X-1771 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2015 priede.

Teigia, kad Generalinė prokuratūra itin aktyviai bandė atkreipti Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos Seimo narių rengėjų dėmesį, kad, nustatant prokurorų statusą ir jų darbo užmokesčio dydžius, turi būti atsižvelgiama į būtinumą išlaikyti tam tikrą teisėjų ir prokurorų atlyginimų pusiausvyrą, šių dviejų profesijų atstovų darbo apmokėjimo nuostatų pakeitimai turėtų būti svarstomi sistemiškai, taip siekiant užtikrinti subalansuotą darbo užmokesčio santykį tarp atitinkamų grandžių teismų ir prokuratūrų bei išlaikyti jo proporcingumą, tačiau į šias pastabas atsižvelgta nebuvo. Pareiškėjų vertinimu, prokurorų gaunamas darbo užmokestis yra neadekvatus, nes net ir aukščiausio prokuratūros vadovo – generalinio prokuroro atlyginamas, atskaičius mokesčius, šiuo metu yra beveik 32 proc. mažesnis nei žemiausios grandies teisėjo ir siekia apie 2 580 eurų. Taigi, tarp valstybės neteisėtos veikos, pasireiškiančios neveikimu (CK 6.246 straipsnis), ir padarytos žalos, pasireiškusios teisės į teisingą darbo apmokėjimą pažeidimu (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), yra tiesioginis priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis). Pažymi, kad kiekvienam pareiškėjui konkretus apskaičiuotas turtinės žalos dydis yra negautos pajamos.