- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-11
- Bylos Nr.
- e2-434-302/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00395-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Trečiasis asmuo
- akcinės bendrovės „Swedbank“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro
- Atsakovas
- I. Š., A. Š., uždarajai akcinei bendrovei „Megavalis“
- Ieškovas
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal trečiojo asmens akcinės bendrovės „Swedbank“ ir atsakovų I. Š. ir A. Š. (A. Š.) atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovams I. Š., A. Š. (A. Š.) ir uždarajai akcinei bendrovei „Megavalis“ dėl leidimo paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams bei atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą dydžio nustatymo, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notaras E. S. ir akcinė bendrovė „Swedbank“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pateikė ieškinį atsakovams I. Š., A. Š. ir uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Megavalis“ dėl leidimo paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams pagal priimtus sprendimus bei atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą dydžio nustatymo.
2. Parengiamojo posėdžio metu ieškovės atstovas prašė teismo priimti nutartį Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 47 straipsnio 6 dalyje nustatytais terminais ir tvarka:
2.1.1. Leisti nutraukti 2005 m. birželio 21 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N21/2005-0064, sudarytą tarp Klaipėdos apskrities viršininko administracijos ir I. Š., dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 0,0102 ha dalies.
2.1.2. Leisti įregistruoti 2005 m. birželio 21 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N21/2005-0064 nutraukimą ir išnuomotoje žemės sklypo dalyje esantį turtą (5/8 buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį) Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams.
2.1.3. Leisti nutraukti valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 0,0051 ha dalies, kuria naudojasi I. Š. jai šioje žemės sklypo dalyje nuosavybės teise priklausančiam turtui (butui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) eksploatuoti, naudojimo teisę.
2.1.4. Leisti įregistruoti valstybinės žemės sklypo 0,0051 ha dalies naudojimo teisės nutraukimą ir šioje žemės sklypo dalyje esantį turtą (butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams.
2.2.1. Leisti nutraukti valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 0,0038 ha dalies, kuria naudojasi A. Š. jam šioje žemės sklypo dalyje nuosavybės teise priklausančiam turtui (3/8 buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daliai) eksploatuoti, naudojimo teisę.
2.2.2. Leisti įregistruoti valstybinės žemės sklypo 0,0038 ha dalies naudojimo teisės nutraukimą ir šioje žemės sklypo dalyje esantį turtą (3/8 buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį) Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams.
2.3.1. Leisti nutraukti 2005 m. birželio 16 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N21/2005-0044 dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 0,0272 ha dalies.
2.3.2. Leisti įregistruoti 2005 m. birželio 16 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N21/2005-0044 nutraukimą ir išnuomotoje žemės sklypo dalyje esantį turtą (administracines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams.
Šalies argumentai
3. Ieškovė nurodė, kad atlyginimo dydis už atsakovės I. Š. 51/600 dalies žemės sklypo naudojimo teisės nutraukimą – 20 600 Eur (Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2018 m. gegužės 4 d. įsakymas Nr. 1P-221- (1.17E.)); atlyginimo dydis už atsakovo A. Š. 38/6200 sklypo dalies naudojimo teisės nutraukimą – 14 550 Eur (Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2018 m. gegužės 28 d. įsakymas Nr. 1P-256- (1.17E.)); nuostolių dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) atsakovės I. Š. nuomos sutarties Nr. N21/2005-0064 dėl 0,0102 ha dalies nutraukimo dydis – 24 250 Eur (Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2018 m. gegužės 28 d. įsakymas Nr. 1P-256- (1.17E.)); nuostolių dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) atsakovės UAB „Megavalis“ nuomos sutarties Nr. N21/2005-0064 dėl 0,0272 ha dalies nutraukimo dydis – 99 000 Eur (Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2018 m. gegužės 4 d. įsakymas Nr. 1P-225- (1.17E.))
4. Taip pat ieškovė nurodė, kad, vadovaudamasi Žemės įstatymo 47 straipsnio 5 dalimi, ji yra atlikusi aukščiau nurodytų sumų pavedimus į banko depozitinę sąskaitą, tačiau kol nebus teismo sprendimo leisti įregistruoti iš atsakovų paimtas žemes Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir leisti ieškovei pradėti šį žemės sklypą naudoti sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams, tol šio žemės sklypo nebus galima pradėti naudoti Bastionų gatvės atkarpai nuo Gluosnių gatvės iki Bangų gatvės tiesimui. Pažymėjo, kad Klaipėdos miesto Bastionų gatvės atkarpai nuo Gluosnių gatvės iki Bangų gatvės tiesimo būtinumas ir reikalingumas atsispindi atliktoje sąnaudų ir naudos analizėje, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2016 m. kovo 10 d. įsakyme Nr. AD1-730 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo“ bei aiškinamajame rašte.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. sausio 7 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino:
5.1. Leido nutraukti 2005 m. birželio 21 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N21/2005-0064, sudarytą tarp Klaipėdos apskrities viršininko administracijos ir I. Š., dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 0,0102 ha dalies.
5.2. Leido įregistruoti 2005 m. birželio 21 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N21/2005-0064 nutraukimą ir išnuomotoje žemės sklypo dalyje esantį turtą (5/8 buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį) Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams.
5.3. Leido nutraukti valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. 2101/0003:543, esančio (duomenys neskelbtini), 0,0051 ha dalies, kuria naudojasi I. Š. jai šioje žemės sklypo dalyje nuosavybės teise priklausančiam turtui (butui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) eksploatuoti, naudojimo teisę.
5.4. Leido įregistruoti valstybinės žemės sklypo 0,0051 ha dalies naudojimo teisės nutraukimą ir šioje žemės sklypo dalyje esantį turtą (butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams.
5.5. Leido nutraukti valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 0,0038 ha dalies, kuria naudojasi A. Š. jam šioje žemės sklypo dalyje nuosavybės teise priklausančiam turtui (3/8 buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daliai) eksploatuoti, naudojimo teisę.
5.6. Leido įregistruoti valstybinės žemės sklypo 0,0038 ha dalies naudojimo teisės nutraukimą ir šioje žemės sklypo dalyje esantį turtą (3/8 buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį) Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams.
5.7. Leido nutraukti 2005 m. birželio 16 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N21/2005-0044 dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 0,0272 ha dalies.
5.8. Leido įregistruoti 2005 m. birželio 16 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N21/2005-0044 nutraukimą ir išnuomotoje žemės sklypo dalyje esantį turtą (administracines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams.
6. Teismas nurodė, kad prašymo nagrinėjimo metu Žemės įstatymo 47 straipsnio 6 dalyje nurodytos aplinkybės: 1) žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija neįrodo paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo neatidėliotino panaudojimo šiems poreikiams svarbos; 2) nebuvo parengta turto vertinimo ataskaita; 3) žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytos pinigų sumos nėra pervedusi į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą, nenustatytos, todėl sprendė, kad ieškovei turėtų būti suteikta teisė įregistruoti visuomenės poreikiams paimtą atsakovų žemės sklypą nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir šias žemes naudoti sprendimuose paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams - Klaipėdos miesto Bastionų gatvės atkarpai nuo Gluosnių gatvės iki Bangų gatvės tiesti.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
7. Atsakovai I. Š. ir A. Š. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Nurodo šiuos esminius nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nutartimi argumentus:
7.1. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl atsakovų argumento, kad buvo pažeista žemės paėmimo visuomenės poreikiams tenkinti procedūra, nes nei pirminiame ieškinyje, nei patikslintame ieškinyje ieškovė konkrečiai nenurodė, kokį turtą paima visuomenės poreikiams tenkinti ir nedetalizuoja, iš ko susideda kompensacija.
7.2. Atsakovams nepriklauso ginčo žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise, žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o valstybinės žemės patikėjimo teisė nuo 2010 m. liepos 1 d. nustatyta Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos. 2005 m. birželio 21 d. su atsakove I. Š. buvo sudaryta valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis Nr. 21/2005-0064 dėl 0,0102 ha žemės sklypo nuomos iki 2061 m. birželio 21 d. Atsakovė gyvenamojo namo kiemo dalyje pastatė laikiną lengvos konstrukcijos paviljoną ir pasodino sodinukus. Atsakovė yra valstybinės žemės sklypo nuomininkė, todėl ji turi teisę į nuostolių atlyginimą dėl nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą, tačiau ieškovė apie tai net neužsimena.
7.3. Atsakovei I. Š. nuosavybės teise priklauso 1 kambario butas antrame aukšte (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 18,70 kv. m., adresu (duomenys neskelbtini), kurį atsakovė įsigijo 2007 m. gruodžio 22 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu už banko paskolą, todėl šiam butui nustatyta hipoteka. Taip pat atsakovams dalinės nuosavybės pagrindais priklauso 2 kambarių butas antrame aukšte (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi ginčo žemės sklypai ir butai yra skirtingi nekilnojamojo turto objektai, butai nėra ginčo žemės sklypo priklausiniai, todėl, atlikdama procedūrą, ieškovė privalėjo įvertinti atskirai butus ir terminuotai nuomojamos žemės sutarties nutraukimo pasekmes bei išnuomotame žemės sklype pasodintus augalus bei šios teritorijos pagerinimą. Pažeidžiant Žemės įstatymo 46 straipsnio 7 dalį, 47 straipsnio 1 dalį ir 2 dalį, nebuvo atliktas visokeriopas turto vertinimas, todėl nebuvo tinkamai atlikta pilna paimamo žemės sklypo visuomenės poreikiams tenkinimo ir kompensacijos analizė.
Atsiliepimas
8. Ieškovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į atsakovų atskirąjį skundą prašo skundo netenkinti. Nurodo šiuos esminius argumentus:
8.1. Atsakovai nepagrįstai teigia, kad ieškinyje konkrečiai nenurodyta, koks turtas paimamas visuomenės poreikiams. Patikslintame ieškinyje yra aiškiai nurodyta, kokį turtą prašoma leisti registruoti valstybės vardu, išskiriant žemės sklypą ir butus.
8.2. Atskirųjų skundų objektas turi atitikti skundžiamos nutarties apimtį. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. sausio 7 d. nutartyje nesprendė klausimo dėl paimamo turto vertės, ginčas dėl turto vertės bus nagrinėjamas vėliau, todėl atsakovai nepagrįstai skunde kelia klausimą dėl teisės į nuostolių atlyginimą už sklype atliktus pagerinimus.
8.3. Atsakovai nekvestionuoja Žemės įstatymo 47 straipsnio 6 dalyje nurodytų aplinkybių, kurias nustačius teismas atsisako leisti įregistruoti paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti sprendime paimti žemės visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams.
Šalies argumentai
9. Trečiasis asmuo „Swedbank“, AB atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 7 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškinį atmesti arba klausimą dėl leidimo įregistruoti I. Š. nuosavybės teise priklausantį ir bankui įkeistą turtą, esantį (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo šiuos esminius argumentus:
9.1. Pagal Žemės įstatymo 47 straipsnio 3 dalį prieš sudarant ir pateikiant turto savininkui sutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams tarp turto savininko, suinteresuotos institucijos (ieškovės) ir kreditoriaus turi būti aptarta, kokiomis sąlygomis visuomenės poreikiams paimamo turto įkeitimas (hipoteka) yra panaikinamas. Turto savininko ir kreditoriaus susitarimai, hipoteka ir jos panaikinimo sąlygos turėjo būti įvertintos nepriklausomo turto vertintojo atliekant paimamo turto vertinimą. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju turto savininko kreditoriniai įsipareigojimai į sutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją įtraukti nebuvo, taip pat nebuvo aptarta kreditoriaus nuomonė dėl paimamo turto įkeitimo (hipotekos) panaikinimo, todėl sutartis dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją kartu su turto vertinimo ataskaita buvo paruošta su trūkumais, o tai galėjo turėti tiesioginės įtakos tiek turto savininkui, tiek kreditoriaus (įkaito turėtojo) apsisprendimui dėl sutarties sudarymo.
9.2. Žemės įstatymo 47 straipsnio 10 dalyje yra išskirti du nekilnojamojo turto objektai – žemė ir statiniai, dėl kurių teismas gali priimti du atskirus sprendimus. Statiniai, esantys paimame visuomenės poreikiams žemės sklype, gali būti įregistruoti tik po to, kai žemės paėmimu suinteresuota institucija teismo sprendime nustatytomis sąlygomis atsiskaito su paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo savininku. Tuo tarpu žemės sklypą teismas gali leisti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre kaip valstybinę žemę tiek iki ginčo dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengimo ir tvirtinimo, tiek iki ginčo dėl atlyginimo dydžio už paimamą visuomenės poreikiams žemė išsprendimo. Pirmosios instancijos teismas nevertino šių aplinkybių ir dėl jų nepasisakė, o tai galėjo turėti įtakos priimtos nutarties teisėtumui.
Atsiliepimas
10. Atsakovai I. Š. ir A. Š. atsiliepime į trečiojo asmens „Swedbank“, AB atskirąjį skundą prašo skundą tenkinti, nurodo, kad pritaria trečiojo asmens pozicijai.
11. Ieškovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į trečiojo asmens „Swedbank“, AB atskirąjį skundą prašo skundo netenkinti. Nurodo šiuos esminius argumentus:
11.1. Vadovaudamasi Žemės įstatymo 47 straipsnio 2 dalimi, ieškovė pateikė atsakovei I. Š. pasiūlymą sudaryti sutartį, tačiau atsakovė nesutiko su paimamo turto rinkos verte ir nesutiko sudaryti sutarties. Kadangi sutartis nebuvo sudaryta, negalima teigti, jog buvo pažeisti Žemės įstatymo 47 straipsnio 3 dalies reikalavimai, keliami sutarties (ar jos priedų) turiniui. Minėtose Žemės įstatymo nuostatose nėra nustatyta pareiga ieškovei iki siunčiant atsakovei pasiūlymą sudaryti sutartį dėl turto paėmimo, prieš tai suderinti su hipotekos kreditoriumi hipotekos panaikinimo sąlygas ir tvarką. Negavus turto savininko sutikimo perleisti turtą už nustatytą vertę, tolimesnis hipotekos panaikinimo sąlygų derinimas neteko prasmės ir ginčas persikėlė į teismą.
11.2. Nepagrįsta ir trečiojo asmens pozicija, kad pagal Žemės įstatymo 47 straipsnio 10 dalį teismas iki ginčo išsprendimo nutartimi galėjo leisti įregistruoti valstybės vardu tik žemės sklypą, bet ne pastatą. Žemės įstatymo 47 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad teismas nutartimi išsprendžia klausimą, ar leidžiama įregistruoti paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą ir jame esančius statinius ir įrenginius Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams.
12. Atsakovė UAB „Megavalis“ atsiliepime į atsakovų ir trečiojo asmens atskiruosius skundu prašo skundus tenkinti, panaikinti Klaipėdos 2019 m. sausio 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą atmesti. Nurodo šiuos esminius argumentus:
12.1. Ieškovei netinkamai paruošus turto vertinimo ataskaitą ir neteisingai nustačius paimamo turto vertę, buvo iš esmės pažeistos žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją procedūros, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai skundžiama nutartimi leido turtą paimti visuomenės poreikiams iki atlyginimo dydžio už paimamą visuomenės poreikiams turtą išsprendimo.
12.2. Sprendimas nutraukti žemės sklypo nuomos sutartį ir paimti atsakovams nuosavybės teise priklausantį turtą visuomenės poreikiams buvo priimtas nesilaikant Žemės įstatymo 47 straipsnio 3 dalies nustatytų procedūrų. Nagrinėjamu atveju atsakovų kreditoriniai įsipareigojimai už nusavinamą turtą į sutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir su tuo susijusių nuostolių atlyginimo įtraukti nebuvo, taip pat nebuvo paklausta kreditoriaus „Swedbank“, AB nuomonės dėl nusavinamo turto hipotekos panaikinimo, dėl ko, palikus galioti skundžiamą nutartį, būtų pažeidžiami ir atsakovų, ir trečiojo asmens interesai.
12.3. Ieškinyje nebuvo pateikta įrodymų, kad yra svarbu neatidėliotinai panaudoti paimamą žemės sklypą visuomenės poreikiams. Taip pat nėra jokių duomenų apie sprendimo paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams pagrindimą visuomenės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais bei atliktą sąnaudų ir naudos analizę, kuria turi būti pagrįstas prašymas paimti žemę visuomenės poreikiams.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju, absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
11. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 7 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo / neteisėtumo
12. Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2016 m. gegužės 26 d. sprendimu Nr. T2-156 „Dėl prašymo paimti visuomenės poreikiams žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pateikimo“ priėmė sprendimą teikti prašymą Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos paimti visuomenės poreikiams žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), reikalingus Bastionų gatvės ruožui tiesti ir Bastionų g., Bangų g., ir Baltikalnio g. sankryžai įrengti. 2016 m. birželio 16 d. raštu Nr. (31.1.)-RS2-616 „Dėl prašymo paimti visuomenės poreikiams valstybinės žemės sklypą pateikimo“ Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pranešė atsakovams apie Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriui pateiktą prašymą paimti žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), visuomenės poreikiams – Bastionų g. tiesti ir eksploatuoti; informavo atsakovus dėl planuojamo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos ir naudojimo teisės nutraukimo ir žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalies paėmimo visuomenės poreikiams ir naudojimo teisės nutraukimo.
13. Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2016 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. 1P-424-(1.17E) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos ir naudojimo teisės nutraukimo ir žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalies paėmimo visuomenės poreikiams ir naudojimo teisės nutraukimo (Bastionų gatvės atkarpai nuo Gluosnių gatvės iki Bangų gatvės, Klaipėdoje, tiesti) procedūros pradžios“ nuspręsta pradėti žemės sklypų, nurodytų šio įsakymo prieduose paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą.
14. Nacionalinės žemės tarnybos direktorius 2018 m. gegužės 4 d. priėmė įsakymus Nr. 1P-221- (1.17E.) ir Nr. 1P-225-(1.17E.) bei 2018 m. gegužės 28 d. įsakymą Nr. 1P-256-(1.17E.), kuriais nutraukė valstybinės žemės sklypo, esančio(duomenys neskelbtini), dalių, kuriomis naudojasi I. Š., A. Š. ir UAB „Megavalis“ jiems nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui eksploatuoti, naudojimo teisę, bei valstybinės žemės nuomos sutartis dėl žemės sklypo dalių pagal valstybinės žemės nuomos sutartis, nurodydamas nuostolių dėl naudojimo teisės ir Sutarties nutraukimo dydžius pagal 2017 m. gegužės 4 d. nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitą, parengtą turto vertintojo UAB „Marleksa“.
15. Ieškovė, vadovaudamasis Žemės įstatymu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.100 straipsnio 3 dalimi bei tuo, kad atsakovai nesutiko sudaryti sutarties dėl jiems priklausančio aukščiau nurodyto turto paėmimo visuomenės poreikiams (Bastionų gatvės atkarpai nuo Gluosnių gatvės iki Bangų gatvės, Klaipėdoje, tiesti) ir dėl šio paėmimo atsirasiančių nuostolių atlyginimo, kreipėsi į teismą dėl leidimo paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams bei atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemę nustatymo pagal Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2018 m. gegužės 4 d. priimtus įsakymus Nr. 1P-221- (1.17E.) ir Nr. 1P-225-(1.17E.) bei 2018 m. gegužės 28 d. įsakymą Nr. 1P-256-(1.17E.). Taip pat prašė teismo leisti įregistruoti paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą ir jame esančius statinius Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams. Klaipėdos apygardos teismas, vadovaudamasis Žemės įstatymo 47 straipsnio 6 dalimi, skundžiama nutartimi tenkino minėta ieškovės prašymą.
16. Esminis tikslas, kurio įstatymų leidėjas siekė, priimdamas Žemės įstatymo 45, 46, 47 ir 48 straipsnių pakeitimo įstatymą, kuriuo Žemės įstatymo 47 straipsnio dalyje įtvirtintas dabartinis ginčų dėl atlyginimo dydžio už paimamą nuosavybę nagrinėjimo teismine tvarka modelis, – kiek įmanoma labiau sutrumpinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procesą. Žemės įstatymo 47 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad teismas, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, kad nebūtų daroma žala visuomenės interesams, gali leisti įregistruoti paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą ir jame esančius statinius ir įrenginius Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams iki ginčo dėl atlyginimo dydžio už paimamą nuosavybę sprendimo nagrinėjimo iš esmės pradžios.
17. Pažymėtina, kad šis teisinis instrumentas gali būti taikomas tik tada, kai yra nustatoma, jog egzistuoja visos Žemės įstatymo 47 straipsnio 6 dalies 1–3 punktuose numatytos sąlygos, t. y. suinteresuota valstybės institucija įrodo, kad yra būtina neatidėliotinai panaudoti visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą šiems poreikiams, pateikia sklypo vertinimo ataskaitą ir perveda sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytą atlyginimo sumą į notaro depozitinę sąskaitą.
18. Pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria leidžiama įregistruoti paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams, apeliacine tvarka gali būti panaikinta nustačius, kad nebuvo bent vienos iš įstatyme įtvirtintų materialiųjų sąlygų leidimui išduoti.
19. Kaip matyti iš bylos duomenų, Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2016 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. 1P-424-(1.17E) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos ir naudojimo teisės nutraukimo ir žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalies paėmimo visuomenės poreikiams ir naudojimo teisės nutraukimo (Bastionų gatvės atkarpai nuo Gluosnių gatvės iki Bangų gatvės, Klaipėdoje, tiesti) procedūros pradžios“ buvo pradėta žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūra. Byloje nėra duomenų, kad atsakovai teismine tvarka būtų ginčiję minėtą Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2016 m. lapkričio 28 d. įsakymą, todėl visuomenės poreikio, kurio tenkinimui būtina paimti žemės sklypus, šiuo metu ginčyti nebegalima (Žemės įstatymo 46 straipsnio 6 dalis), o tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pirmoji Žemės įstatymo 47 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta sąlyga.
20. Pradėjus žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, Žemės įstatymo 48 straipsnyje nustatytais atvejais ir tvarka rengiamas žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas arba paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo planas ir Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka atliekamas visuomenės poreikiams planuojamos paimti žemės vertinimas ir parengiama turto vertinimo ataskaita (Žemės įstatymo 46 straipsnio 7 dalis). Remiantis ieškovės į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2017 m. gegužės 4 d. UAB „Marleksa“ parengė turto įvertino ataskaitą, pagal kurią atlyginimo dydis už atsakovės I. Š. 51/600 dalies žemės sklypo naudojimo teisės nutraukimą sudaro 20 600 Eur (Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2018 m. gegužės 4 d. įsakymas Nr. 1P-221- (1.17E.)); atlyginimo dydis už atsakovo A. Š. 38/6200 sklypo dalies naudojimo teisės nutraukimą – 14 550 Eur (Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2018 m. gegužės 28 d. įsakymas Nr. 1P-256- (1.17E.)); nuostolių dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) atsakovės I. Š. nuomos sutarties Nr. N21/2005-0064 dėl 0,0102 ha dalies nutraukimą dydis – 24 250 Eur (Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2018 m. gegužės 28 d. įsakymas Nr. 1P-256- (1.17E.)); nuostolių dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) atsakovės UAB „Megavalis“ nuomos sutarties Nr. N21/2005-0064 dėl 0,0272 ha dalies nutraukimą dydis – 99 000 Eur (Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2018 m. gegužės 4 d. įsakymas Nr. 1P-225- (1.17E.)). Vadovaudamasi Žemės įstatymo 47 straipsnio 5 dalimi, ieškovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija yra atlikusi aukščiau nurodytų sumų pavedimus į depozitinę sąskaitą.
21. Taigi, bylos duomenys patvirtina, kad egzistuoja ir likusios dvi Žemės įstatymo 47 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos sąlygos, kas suponuoja išvadą, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atsisakyti leisti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir padėti naudoti visuomenės poreikiams ginčo žemės sklypą.
22. Kaip matyti iš šalių procesiniuose dokumentuose pateiktos pozicijos, tarp ieškovės ir atsakovų ginčas yra kilęs tik dėl žemės sklypų vertės, tačiau nesutarimai dėl žemės sklypų verčių negali būti pagrindas atsisakyti leisti įregistruoti paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą ir jame esančius statinius Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti šią žemę sklypus naudoti sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams. Pažymėtina, kad ginčas tarp atsakovų ir ieškovės dėl visuomenės poreikiams paimamų sklypų vertės dar nėra išspręstas, skundžiama nutartimi buvo išspręstas tik ieškovės prašymas leisti įregistruoti valstybės vardu paimamus visuomenės poreikiams žemės sklypus ir pradėti šiuos žemės sklypus naudoti sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams, o ginčas, susijęs su teisingu atlyginimu atsakovams už iš jų paimamus žemės sklypus, bus nagrinėjamas iš esmės vėliau, todėl dėl šių šalių argumentų, kaip išeinančių už nagrinėjamo klausimo ribų, nepasisakytina.
23. Atsakovai I. Š. ir A. Š. skunde taip pat teigia, kad ieškinyje konkrečiai nenurodyta, koks turtas paimamas visuomenės poreikiams, tačiau nėra jokio objektyvaus pagrindo sutikti ir su šiuo atsakovų argumentu, kadangi patikslintame ieškinyje yra aiškiai nurodyta, kokį turtą prašoma leisti registruoti valstybės vardu, išskiriant žemės sklypą ir butus.
24. Tuo tarpu apeliantė „Swedbank“, AB atskirajame skunde nurodo, kad pagal Žemės įstatymo 47 straipsnio 3 dalį prieš sudarant ir pateikiant turto savininkui sutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams tarp turto savininko, suinteresuota institucija (ieškovė) ir kreditorius turi aptarti, kokiomis sąlygomis bus panaikinamas visuomenės poreikiams paimamo turto įkeitimas (hipoteka). Apeliantės teigimu, turto savininko ir kreditoriaus susitarimai, hipoteka ir jos panaikinimo sąlygos turėjo būti įvertintos nepriklausomo turto vertintojo atliekant paimamo turto vertinimą. Apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia pagrindo sutikti su šia apeliantės pozicija.
25. Minėtoje Žemės įstatymo 47 straipsnio 6 dalyje nėra nustatyta pareiga ieškovei iki siunčiant atsakovei pasiūlymą sudaryti sutartį dėl turto paėmimo, prieš tai suderinti su hipotekos kreditoriumi hipotekos panaikinimo sąlygas ir tvarką, todėl tai negali būti pagrindas atsisakyti leisti įregistruoti paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą ir jame esančius statinius valstybės vardu. Pastebėtina, kad tokios pozicijos Lietuvos apeliacinis teismas laikėsi ir kitoje savo faktinėmis aplinkybėmis panašioje byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-655-186/2017).
26. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad, vadovaudamasi Žemės įstatymo 47 straipsnio 2 dalimi, ieškovė pateikė atsakovei I. Š. pasiūlymą sudaryti sutartį, tačiau atsakovė nesutiko su paimamo turto rinkos verte, todėl nesutiko sudaryti sutarties. Kadangi sutartis nebuvo sudaryta, negalima teigti, jog buvo pažeisti Žemės įstatymo 47 straipsnio 3 dalies reikalavimai, keliami sutarties (ar jos priedų) turiniui. Negavus turto savininko sutikimo perleisti turtą už nustatytą vertę, ginčas dėl atlyginimo už iš atsakovės I. Š. paimamą turtą tarp atsakovės, hipotekos kreditoriaus ir žemės paėmimu suinteresuotos institucijos persikėlė į teismą ir yra nagrinėjamas Žemės įstatymo 47 straipsnio 5–8 dalyse nustatyta tvarka.
27. Nepagrįstas ir trečiojo asmens „Swedbank“, AB atskirojo skundo argumentas, kad statiniai, esantys paimame visuomenės poreikiams žemės sklype, gali būti įregistruoti tik po to, kai žemės paėmimu suinteresuota institucija teismo sprendime nustatytomis sąlygomis atsiskaito su paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo savininku. Žemės įstatymo 47 straipsnio 6 dalyje aiškiai įtvirtinta, kad teismas nutartimi išsprendžia klausimą, ar leidžiama įregistruoti paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą ir jame esančius statinius ir įrenginius Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams. Taigi, priešingai nei tvirtina trečiasis asmuo, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, sprendžiant klausimą dėl leidimo registruoti visuomenės poreikiams paimamą turtą, žemės sklype esantiems statiniams nėra daroma jokia išimtis.
Dėl bylos procesinės baigties
28. Nurodytų argumentų kontekste, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atskirųjų skundų argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirieji skundai atmestini, o Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 7 d. nutartis paliktina nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.