- Teismas
- Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-12
- Bylos Nr.
- II-18-308/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-51-3-00301-2020-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Kęstutis Lukošiūnas (pirm.)
- Pareiškėjas
- J. V.
- Institucija
- Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariatas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo J. V. skundą dėl paskirtos administracinės nuobaudos panaikinimo, institucija priėmusi nutarimą - Alytaus AVPK Varėnos raj. policijos komisariatas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėjas J. V. pateiktu skundu skundžia Alytaus AVPK Varėnos raj. policijos komisariato 2020-11-10 nutarimą Nr.55-ANR-N-1455-2020 ,kuriuo jam pagal LR ANK 432 str.1d. buvo paskirta 40 Eur bauda.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu nurodo, kad 2020 m. lapkričio 10 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato (toliau Institucija) pareigūnai priėmė nutarimą (toliau Skundžiamas nutarimas),kuriuo nubaudė jį- J. V. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės nusižengimų kodekso (toliau ANK) 432 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2020 m. spalio 12 d., 14 val. 50 min., Varėnos rajone, Marcinkonyse, Kastinio gatvėje vairavo automobilį Toyota Land Cruiser, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neužsisegęs saugos diržo, kai jie yra įrengti ir tuo pažeidęs Kelių eismo taisyklių 196 punktą.
ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas, {rodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi - vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas - tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tai reiškia, kad asmuo administracinėn atsakomybėn gali būti patrauktas tik tada, kai jo kaltei pagrįsti pakanka objektyvių įrodymų. Svarbu akcentuoti tai, kad Institucija turi pareigą rinkti ne tik asmenį kaltinančius, bet ir asmenį teisinančius įrodymus, juos vertinti bendrame kontekste, ir svarbiausiai nesuteikti nei vienam įrodymui didesnės galios. Šiuo atveju Institucijos pareigūnai jiems įstatymo patikėtas pareigas atliko atmestinai, nusižengimo tyrimą atliko formaliai, nesiėmė procesinės pareigos objektyviai tiesai nustatyti, o būtent:
Skundžiamas nutarimas iš esmės grindžiamas išimtinai policijos pareigūnų M. D. ir Gerdos Grinevičiūtės parodymais. Kitų J. V. kaltę patvirtinančių duomenų administracinio nusižengimo byloje nėra. Atkreiptinas Gerbiamo Teismo dėmesys į tai, kad tariamas pažeidimas užfiksuotas, kaip nurodyta Skundžiame nutarime, automobiliams prasilenkiant. Tariamo nusižengimo padarymo vieta yra gyvenvietė, kur leidžiamas automobilių greitis 50 km/h. Automobiliams judant vienam prieš kitą 50 km/h greičiu, kas reiškia, kad pro stovintį objektą automobilis pravažiuoja 100 km/h greičiu, neįmanoma arba sunkiai įmanoma pamatyti santykinai smulkius, tokius kaip saugos diržas, objektus. Taigi vien nustatytos ir neginčytinos faktinės aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad policijos pareigūnai galėjo sąžiningai klysti (nesinori tikėtis, kad policijos pareigūnai tokiu būdu kerštauja J. V. už jo pilietišką ir principingą elgesį), nurodydami, kad automobilio Toyota Land Cruiser, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas nesegi saugos diržo.
Esminis momentas šioje byloje yra tas, kad tariamas nusižengimas buvo fiksuojamas vaizdo įrašymo priemonėmis. Vaizdo įrašas - tai įrodymas, kuris iš esmės nepriklauso nuo subjektyvaus vertinimo. Kitaip tariant, vaizdo įraše arba užfiksuotas nusižengimas, arba ne. Iš Skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, Institucijoje buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas. Skundžiamame nutarime pažymėta, kad vaizdo įraše pažeidimo nesimato. Atrodytų viskas aišku, - policijos pareigūnams kyla įtarimų, kad J. V. vairuoja automobilį neprisisegęs saugos diržo, tada peržiūrimas vaizdo įrašas, kuris pareigūnų įtarimų nepatvirtina, o priešingai tuos įtarimus paneigia, - turėtų būti priimamas nutarimas nutraukti administracinę teiseną. Tačiau šiuo atveju, nepaisant to, kad byloje esantis vaizdo įrašas paneigia policijos pareigūnų įtarimus, jog J. V. vairuoja automobilį neprisisegęs saugos diržų, Institucija vis tiek priima nutarimą nubausti asmenį už Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Toks Institucijos elgesys rodo jos didelį norą J. V. patraukti atsakomybėn, o ne norą nustatyti objektyvią tiesą.
(S)
Atkreiptinas Gerbiamo Teismo dėmesys į tai, kad J. V. nuo pat administracinio nusižengimo teisenos pradžios nuosekliai laikėsi, kad jis automobilį vairavo, segėdamas saugos diržus. Šių jo parodymų nepaneigia nuo subjektyvaus vertinimo nepriklausantys bylos duomenys - vaizdo įrašas, todėl pagrindo netikėti J. V. parodymais nėra. Nagrinėjamos bylos kontekste labai svarbu įvertinti ir tai, kokį automobilį J. V. vairavo, kokios automobilyje įrengtos saugos ir įspėjimo sistemos. J. V. tariamo nusižengimo metu vairavo automobilį Toyota Land Cruiser, kuriame gamintojas yra įrengęs saugos ir įspėjimo sistemas, kurios vairuotoją įspėja, jog jis nesegi saugos diržo. Įspėjimo sistemos pasižymi įkyriu, šaižiu ir pakankamai garsiu signalu, kurio neįmanoma pakęsti net labai trumpą laiką. Be to vairuotojo skydelyje dega raudonas įspėjamasis signalas (sistemų aprašymas pridedamas). Taigi, vairuojant tokį automobilį, net neįmanoma padaryti J. V. inkriminuoto administracinio nusižengimo. Visa tai rodo, kad J. V. Institucijos yra nubaustas nepagrįstai.
Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (LAT nutartys Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-27-976/2015). Pažymėtina ir tai, kad administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi Institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (LAT nutartis Nr. 2AT-31-2014).
Anksčiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai Institucijai, darytina išvada, kad šioje byloje nepakanka įrodymų, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą, jog J. V. automobilį vairavo nesegėdamas saugos diržų. Nagrinėjamu atveju galima daryti pagrįstą prielaidą, kad policijos pareigūnai klydo manydami, jog J. V. vairuoja automobilį nesegėdamas saugos diržų.
Kaltu dėl nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais galima tik numanyti, jog teisės pažeidimas galbūt galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą.
Atsiliepimas
Institucija priėmusi nutarimą - Alytaus AVPK Varėnos raj. policijos komisariatas pateiktu atsiliepimu su J. V. skundu nesutiko ir prašė atmesti. Nurodo, kad pareigūnai J. V. nusižengimą nustatė vizualiai ir po to surašė administracinio nusižengimo protokolą. Nusižengimą užfiksavę policijos pareigūnai nėra kaip nors susiję su J. V., todėl nėra pagrindo laikyti,kad jie būtų buvę šališki,suinteresuoti apkalbėti ar nepagrįstai jį apkaltinti nebūto nusižengimo padarymu. Policijos pareigūnai tuo metu atliko savo tarnybines pareigas , į kurias įeina ir eismo dalyvių padarytų kelių eismo taisyklių pažeidimų fiksavimas. Todėl netikėti jų paaiškiniamis, abejoti pareigūnų parodymų patikimumu ir jais nesiremti nėra pagrindo. Iš tarnybinio automobilio priekinės kameros vaizdo įrašo matyti,kad pareigūnai J. V. automobilį pastebėjo 14.50.00 val., o po sustabdymo prie automobilio priėjo 14.58.58 val.ir esant tokiam laiko tarpui pažeidėjas galėjo suspėti diržą užsisegti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas ir paliktinas galioti priimtas nutarimas.
Pareiškėjas J. V. 2020-11-10 nutarimu buvo nubaustas pagal ANK 432 str.1d.už tai, kad jis 2020-10-12 14.50 val. (duomenys neskelbtini),vairuodamas automobilį nebuvo užsisegęs saugos diržas, kai diržas automobilyje yra įrengtas ,bei jis skundu nesutinka su šiuo nutarimu nurodydamas, kad jis diržą segėjo, o prasilenkiant automobiliams policijos pareigūnai negalėjo pamatyti, jog jis būtų nesegėjęs saugos diržo.
2020-10-12 Alytaus AVPK Varėnos raj. policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyr.patruliai G.Grinevičiūtė ir M. D. tarnybiniais pranešimais nurodo, kad jie 14.50 val. atlikdami patruliavimą su tarnybiniu automobiliu važiavo Marcinkonių k Kastinio gatve, kur iš priekio pamatę atvažiuojantį automobilį Toyota Land Cruiser v/n (duomenys neskelbtini), kur vairuotojas pamatęs jų automobilį pradėjo staigiai stabdyti. Jiems lygiagrečiai prasilenkiant su šiuo automobiliu vairuotojas atrėmė galvą į automobilio statramstį, tačiau prasilenkiant aiškiai matėsi, jog jis nėra užsisegęs saugos diržo. Po to sustabdžius automobilį jį vairavęs vairuotojas J. V. jau buvo užsisegęs saugos diržą ir kategoriškai pradėjo neigti ,jog prieš tai nebuvo užsisegęs saugos diržo.
Iš pateikto byloje vaizdo įrašo matyti, kad 2020-10-12 14.49.58 val. pareigūnai su automobiliu privažiavo šalutinę gatvę iš kairės, kur šia gatve iš priekio prieš sankryža artėja automobilis Toyota Land Cruiser ,kuris kiek pristabdo, pareigūnai suka į kairę, o automobilis Toyota Land Cruiser suka į dešinę. Automobilis pasisuko priekiu(ir priekiniu stiklu) į pareigūnų tarnybinį automobilį ir prasilenkia bei įvažiuoja į Kastinio gatvę, o pareigūnų automobilis už posūkio iš karto pradeda stabdyti ,sustoja ir apsisuka bei pradeda važiuoti ta kryptimi, kuria nuvažiavo automobilis Toyota Land Cruiser , bei po to jį paveja, sustabdo su švyturėliais ir prie automobilio Toyota Land Cruiser prieina policijos pareigūnas. Laiko tarpas nuo automobilių prasilenkimo momento 14.50.00 iki automobilio Toyota Land Cruiser sustabdymo ir pareigūno priėjimo prie šio automobilio buvo iki 14.50.58 val. Kartu iš įrašo matyti, kad abiejų automobilių greičiai buvo nedideli, nes buvo daromi posūkiai ir atstumas tarp prasilenkiančių automobilių buvo nedidelis. Kartu matosi, kad policijos pareigūnai automobilį Toyota Land Cruiser prasilenkimo metu per priekį stiklą galėjo stebėti apie 3 sekundes.
ANK 5 straipsnyje nustatyta, kad administraciniu nusižengimu laikoma ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas ar neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 567 straipsnio 2 dalis).
Iš surinktų administracinio nusižengimo byloje įrodymų matosi, kad pareiškėjas J. V. 2020-10-12 14.50.00 val. Marcinkonių k Kastinio gatvėje vairavo automobilį Toyota Land Cruiser v/n (duomenys neskelbtini),bei vairuojant prasilenkė su iš priekio atvažiuojančiais automobiliu policijos pareigūnais. Nežiūrint į tai, kad iš vaizdo įrašo negalima pamatyti detalaus automobilio Toyota Land Cruiser v/n (duomenys neskelbtini) salono priekio(kartu su vairuotoju) vaizdo, bet šio prasilenkimo metu policijos pareigūnai, atsižvelgiant į nedidelį atstumą tarp prasilenkiančių automobilių ir nedidelį tuo metu buvusį abiejų automobilių greitį, turėjo pakankamai laiko pamatyti vaizdą automobilio Toyota Land Cruiser priekyje, kur šio automobilio vairuotojas buvo būtent į jų pusę, bei pastebėti, kad vairuotojas nėra užsisegęs saugos diržo. Būtent tolimesnis vaizdo įrašas parodo, kad pareigūnai iš karto stabdo savo automobilį ,apsisuka ir pradeda važiuoti paskui nuvažiuojantį automobilį Toyota Land Cruiser . Šiuo atveju, jeigu priimti skundo pareiškėjo J. V. poziciją, kad jis vairavęs užsisegęs saugos diržą, tai taptų neaišku kodėl pareigūnams iš karto po prasilenkimo reikėjo stabdyti savo automobilį, apsisukti ir vytis jo vairuojamą automobilį. Net priimant J. V. reiškiamą abejonę, kad pareigūnai jį galimai sustabdė dėl kažkokio tai priešiškumo ar šališkumo, tai patvirtintų, kad pareigūnai prasilenkdami turėjo spėti pastebėti ir atpažinti būtent jį vairuojant šį automobilį, kas rodo, jog pareigūnai turėjo galimybę matyti aiškų vaizdą automobilio Toyota Land Cruiser salono priekyje, tame tarpe ir faktą dėl saugos diržo neužsisegimo. Kartu matosi, kad automobilis Toyota Land Cruiser kurį laiką buvo atitrūkęs nuo pareigūnų automobilio ir nebuvo matomas filmuojančiai pareigūnų automobilio kamerai. Nuo prasilenkimo ir iki J. V. automobilio sustabdymo ir policijos pareigūno priėjimo prie jo automobilio 14.50.58 val. buvo praėjęs apie 55 sekundžių laikas, kur šis laiko tarpas buvo pakankamas užsisegti saugos diržą po prasilenkimo su pareigūnais.
Teismas kritiškai vertina J. V. argumentą, jog dėl didelių prasilenkiančių automobilių greičių pareigūnai neturėjo galimybės pamatyti, jog vairuotojas buvo neužsisegęs saugos diržą, kaip aiškiai prieštaraujantį vaizdo įraše užfiksuotai situacijai, nes automobiliai prasilenkė gan lėtu greičiu. Kartu teismas kritiškai vertina ir J. V. motyvą, kad jis negalėjęs važiuoti neužsisegęs saugos diržo, nes įspėjimo sistema jam būtų signalizavusi garsiu ir šaižiu signalu, nes šis signalas nėra toks ,jog galėtų padaryti kokį tai kenksmingą poveikį vairuojančiam asmeniui bei stabdytų automobilio vairavimą ir šis asmuo bet kokiu atveju būtų priverstas užsisegti saugos diržą. Šis įspėjamasis signalas, nors ir yra įkyrus, tačiau vairuotojui ,nelinkusiam užsisegti saugos diržo, jokio realaus poveikio nedaro, bei vairuotojas turi galimybę važiuoti neužsisegęs saugos diržą, dėl to turėdamas tik kiek nekomfortišką važiavimo aplinką dėl sklindančio garso.
Iš administracinių nusižengimų registro išrašo už 5 metus matyti, kad J. V. 2016-02-25 ir 2019-02-13 buvo baustas už draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis, 2016-06-28 buvo baustas už tai, kad Varėnos m J.Basanavičiaus g. vairavo automobilį neužsisegęs saugos diržo, buvo 2 kartus baudžiamas už nustatyto greičio viršijimą vairuojant automobilį bei buvo baudžiamas ir už kitokio pobūdžio nusižengimus, kas rodo, jog J. V. yra linkęs daryti administracinius nusižengimus.
Iš aukščiau nurodytų įrodymų bei motyvų visumos teismas daro išvadą, kad skundo pareiškėjo J. V. kaltė priimant nutarimą dėl administracinio nusižengimo padarymo buvo įrodyta ir pareigūnas priimdamas nutarimą teisėtai ir pagrįstai paskyrė administracinę nuobaudą, bei nesant atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių, paskirta bauda atitiko skirtinos baudos vidurkį (40 Eur). Kartu teismas J. V. skunde nurodomas jo aplinkybes ,jog vairuodamas automobilį jis buvo užsisegęs saugos diržą,vertina kaip gynybinę poziciją, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Dėl to teismas remdamasis aukščiau išdėstytu neranda pagrindų skundą tenkinti ir panaikinti paskirtą nuobaudą, o skundą atmeta.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Pareiškėjo J. V. skundo netenkinti ir palikti galioti 2020 m. lapkričio 10 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato nutarimą Nr.55-ANR-N-1455-2020, kuriuo J. V. buvo pripažintas padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės nusižengimų kodekso 432 straipsnio 1 dalyje.
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.