Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. Š. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovei V. Š. dėl nekilnojamojo daikto pripažinimo bendrąją daline nuosavybe ir jo padalijimo, atsakovės V. Š. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir neturtinės žalos priteisimo, santuokos metu įgyto turto padalijimo, asmeninio turto dalies pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe bei kompensacijos išmokėjimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

šalys P. Š. ir V. Š. susituokė (duomenys neskelbtini). Santuoka įregistruota Telšių rajono CMS ( įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokoje yra gimusios dvi dukros, kurios šiuo metu yra pilnametės. 2012-04-04 Šiaulių apylinkės teismas priėmė sprendimą, kuriuo patvirtino tarp šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių bei nutraukė šalių santuoką. 2012-05-15 ieškovas išsiėmė ištuokos liudijimą, kuriame patvirtinta, jog P. Š. ir V. Š. santuoka nutraukta 2012-05-07. Tačiau po santuokos nutraukimo, ieškovas parašė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti 2012-04-04 Šiaulių apylinkės teismo sprendimo dalį, kurioje buvo aptartas turto padalijimas tarp buvusių sutuoktinių. 2013-01-29 nutartimi Šiaulių apygardos teismas panaikino visą 2012-04-04 Šiaulių apylinkės teismo sprendimą ir šalių pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu, paliko nenagrinėtu. Teismas konstatavo, jog pateiktas P. Š. atskirasis skundas rodo tai, kad dėl pateiktų sutarties sąlygų kyla ginčas, ko pasėkoje pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo nutraukti šalių santuoką bendru sutikimu pagal LR CK 3.51str. ir 3.54str. nuostatas.

Dėl santuokos nutraukimo

Sutuoktinio kaltės samprata, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, yra savita; sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas; atsižvelgiant į CK 3.26-3.30, 3.56-36 str. ir kituose straipsniuose nustatytų sutuoktinių pareigų turinį, esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu CK 3.60 str. 2 d. normos prasme laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Santuokos nutraukimui dėl sutuoktinio kaltės teisinį pagrindą turi sutuoktinio pareigų, nustatytų CK trečioje knygoje, pažeidimo faktas, o ne apskritai visų jam, kaip asmeniui, tenkančių pareigų pažeidimas. Sutuoktinių viena iš pareigų yra vienas kitą remti (CK 3.27 str. 1d.). Jie privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgti į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo.

Kaip matyti iš byloje surinktų dokumentų P. Š. ir V. Š. susituokė (duomenys neskelbtini), santuoka įregistruota Telšių rajono CMS. Santuokoje gimė dvi dukros, kurios šiuo metu yra pilnametės.

Teismas, išklausęs šalių bei liudytojų, šalių dukrų: L. Š. ir I. Š. parodymus, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, daro išvadą, jog dėl šeimos iširimo kaltu pripažintinas ieškovas P. Š., kuris buvo neištikimas savo sutuoktinei, gyvendamas santuokoje su ja, susilaukė dviejų nesantuokinių vaikų. Be to byloje esantys dokumentai ( 1 t, 121-128 b.l.) patvirtina tą aplinkybę, jog ieškovas savo veiksmais esmingai pažeidė savitarpio pagarbos ir moralinės paramos pareigas (LR CK 3.27 str. ) dėl ko bendras sutuoktinių gyvenimas tapo neįmanomas.

Nors atsakovo nuomone šeima iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, jis teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jog ieškovė kokiu tai būdu būtų pažeidusi savo kaip sutuoktinės pareigas, nesirūpinusi šeima ar jos netinkamas elgesys būtų įtakojęs šeimos iširimą. Atvirkščiai, byloje nustatyta, jog šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės- jo girtavimo, neištikimybės, smurto šeimoje, todėl teismas, nutraukdamas šalių santuoką, konstatuoja, jog šeima iširo dėl ieškovo P. Š. kaltės.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.70 str. 2 d. numato, kad sutuoktinis, kuris pripažįstamas kaltu dėl santuokos nutraukimo, privalo kito sutuoktinio reikalavimu atlyginti jam dėl santuokos nutraukimo padarytą neturtinę žalą. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 1 d.). Nustatant žalos dydį, turi būti atsižvelgiama į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, protingumo bei teisingumo kriterijus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d.).

Teismas mano, jog atsakovės reikalavimas priteisti neturtinę žalą yra pagrįstas ir tenkintinas, kadangi ieškovas, būdamas neištikimas, susilaukdamas dviejų nesantuokinių vaikų, sukėlė atsakovei emocinius išgyvenimus ir dvasines kančias, kas turėjo įtakos ir atsakovės sveikatai. Dėl tokio ieškovo elgesio jo sutuoktinė buvo apvilta ir nepasiteisino jos teisėti lūkesčiai sukūrus darnią šeimą, joje gyventi ir auginti vaikus, todėl iš ieškovo atsakovei priteistina 1000 Eur neturtinės žalos.

Dėl santuokoje įgytos bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės ir jos padalijimo bei kitų su turtu susijusių klausimų

Sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas įstatymu arba pagal sutartį ( CK 3.87str.) Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra įstatyminis, preziumuojama, kad turtas įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai- vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87str.,3.88str.).

Kasacinis teismas, aiškindamas LR CK 3.90 straipsnio 1 dalies turinį, nurodė, kad turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja sutuoktinių nuosavybe, kai nustatoma šių teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių visuma: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. LR CK 3.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reikalavimas, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės, yra vertinamasis kriterijus, kuris detaliau neapibūdinamas, tačiau pažymima, kad esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita. Teismas, nustatydamas esminio turto pagerinimo faktinę aplinkybę, taip pat turi atsižvelgti į tikrąją asmeninio turto prieš pagerinant ir po pagerinimo vertę, įvertinant tai, kad turto vertę gali veikti ne tik jo techninė būklė ir parametrai, bet ir paklausa bei pasiūla rinkoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 15 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2006).

Nors ieškovas prašo pripažinti visą atsakovės vardu įregistruotą nekilnojamąjį turtą bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe, teismas mano, jog byloje yra nustatyta, kad atsakovei V. Š. asmeninės nuosavybės teise priklauso 1992-09-16 dovanojimo sutarties pagrindu įgytas nekilnojamasis turtas yra: 370/600 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7523 Eur vertė, 56/100 (107,27 kv/m) gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 33040 eur; 65/100 garažas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) - vertė 2139 eur; 56/100 kiemo statiniai (stoginė, tvora, šulinys, kiemo aikštelė), kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) -vertė 338 Eur, šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 335 Eur esantys Šilėnų g. 19, Šiaulių m.;

1992 metais, gavus statybos leidimą, buvo pradėta priestato 2a2/p statyba, kuri buvo baigta 1996m. pabaigoje, taip pat atlikta teisinė registracija – priestatas ir senasis gyvenamasis namas buvo registruoti kaip vienas objektas 1A2/p.

Atsakovė neneigia, jog santuokos metu buvo pastatytas namo priestatas, kurio vertė 24585,36 Eur, ir šis turtas įgytas santuokoje, laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe todėl dalintinas pusiau. Atsakovė sutinka sumokėti ieškovui pusę šio nekilnojamojo turto vertės, t.y. 12292,68 Eur, tačiau nesutinka, kad šis nekilnojamas turtas būtų padalintas natūroje, t.y. nustatyta naudojimosi patalpomis tvarka. Ieškovas pageidauja padalinti turtą natūrą, nustatant naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką. Teismas mano, kad toks ieškovas reikalavimas tenkintinas, kadangi šalys dar 2012-04-04 sprendimu patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo sutarę dėl nekilnojamojo turto pasidalijimo natūra. Ieškovui pripažintina nuosavybės teisė į ½ dalį priestato, kurio plotas sudaro 58,45 kv/m, ( plane pažymėtas 1a 2/p ir 2a 1/p) ir paskirtinos naudotis šios patalpos: 1-jame aukšte: ½ dalį šių patalpų – koridoriaus 3-1 (3,94 kv. m.), koridoriaus 3-3 (2,85 kv. m.), vonia 3-2 (2,82 kv. m.), antrame aukšte: patalpa 3-6 ( 6,17 kv. m.), kambarį 3-7 (21,93 kv. m.); rūsyje: sandėlį R-6 (8,03 kv. m.) ir ½ dalis šių patalpų – katilinės R-5 (10,08 kv. m.), koridoriaus R-4 (1,44 kv. m.), koridoriaus R-3 (1,82 kv. m.), 59,81 kv. m. Viso ieškovui paskirti naudotis 47,61 m2 patalpų, kurių bendra vertė 20025,71 Eur.

Kadangi ieškovui atitenka didesnė bendro nekilnojamo turto dalis, atsakovei priteistina 3238,77 Eur dydžio piniginė kompensacija ( 7,7 m2 x 420,62 Eur).

Bendram šalių naudojimui paskirti dujų, elektros, vandens ir nuotėkų komunikacijas.

370/600 žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7523 Eur vertės, esantis (duomenys neskelbtini) pripažintinas P. Š., ir atsakovės V. Š., bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kadangi jis įsigytas šalims gyvenant santuokoje.

Kadangi ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog nėra išregistruotos jo vardu įregistruotos transporto priemonės: automobilis Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 2012 metais buvo 18000 Lt (5213,16 eur) ir automobilis Peugeot 605 valst. Nr.(duomenys neskelbtini) kurio vertė 2012 metais buvo 1300 Lt (376,51 Eur), jos dalintinos tarp šalių, t.y. priteistinos ieškovui, o atsakovei priteistina 2000 Eur piniginė kompensacija.

Dėl turtinių pasekmių sutuoktinių teisėms atsiradimo momento nustatymo.

Ieškovas prašo nustatyti, jog nuo 2011 m. rugsėjo 17 d. jie su atsakove gyvena skyriumi, t. y. neveda bendro namų ūkio, nepalaiko jokių ryšių, t.y., kad nuo to laiko atsirado turtinės pasekmės sutuoktinių teisėms. LR CK 3.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Tačiau sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (LR CK 3.67 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-07-16 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013 išaiškino, kad teisinis reglamentavimas, suteikiantis galimybę sutuoktiniui, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos nutraukimo, prašyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktiniams turtines pasekmes sukeltų nuo faktinio gyvenimo skyrium dienos siejamas su galimybe išvengti turtinių pasekmių, atsirandančių dėl įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo taikymo (LR CK 3.87 straipsnio 1 dalis) ir sutuoktinių prievolių bendrumo (LR CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Kadangi sutuoktiniams kartu nebegyvenant tampa sudėtingiau priimti bendrus sprendimus dėl bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto disponavimo ir bendrų prievolių prisiėmimo, daryti įtaką kito sutuoktinio priimamiems sprendimams, teismas, įvertinęs visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, gali paankstinti santuokos nutraukimo turtinių pasekmių sutuoktinių teisėms atsiradimo momentą.

Nors teismas šioje byloje kaltu dėl šeimos iširimo pripažino ieškovą, mano, jog šioje byloje, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, galima pripažinti, jog santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms pasekmes sukėlė nuo pirmojo ieškinio dėl santuokos nutraukimo padavimo dienos, t.y. nuo 2012- 02-24 ( c.b. 2-2041-79/2012m. ) Nuo to laiko, ką pripažino ir šalys, jie kartu negyveno, bendro ūkio nevedė, realiai buvo įsitikinę, kad jų santuoka nutraukta, ir kiekvienas jų kūrė savo gyvenimą atskirai, todėl teismas mano, jog tenkintinas ieškovo prašymas dėl turtinių pasekmių sutuoktinių teisėms atsiradimo momento nustatymo.

Kadangi nekilnojamas turtas, t.y. negyvenamoji patalpa - garažo boksas Nr. 4, esantis adresu (duomenys neskelbtini), įgytas 2014-01-03 ir Žemės sklypas esantis adresu (duomenys neskelbtini) 0004), įgytas 2014-06-05 yra įsigyti ieškovo po 2012-02-24 ir įregistruoti ieškovo P. Š. vardu, šis turtas pripažintinas asmenine ieškovo P. Š. nuosavybe, todėl nedalintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Lietuvos Respublikos civilinio proceso 93 str. 1 d. numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

LR CPK 93str. 2d. Ieškinį patenkinus iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Kadangi teismas ieškinį ir patikslintą ieškinį tenkina iš dalies, iš atsakovės iš dalies priteistinos ir ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovas yra sumokėjęs 650 Eur už advokato suteiktas paslaugas ir 414 Eur žyminio mokesčio, iš viso 1064 Eur, todėl pusė šios sumos, t.y. 532 Eur priteistina ieškovui P. Š. iš atsakovės V. Š.

Kaip matyti iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažymos 2017-09-25 Nr. (2.19) NTP -9463 už suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybė patyrė 603,36 Eur išlaidų. Iš dalies patenkinus atsakovės priešieškinį, iš ieškovo P. Š. priteistina 300 Eur valstybei už atsakovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263.-270straipsniais,

nusprendė:

Nutraukti santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Telšių rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), tarp V. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) ir P. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), konstatuojant, jog santuoka iširo dėl ieškovo P. Š. kaltės.Priteisti atsakovei V. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo P. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimo;Po santuokos nutraukimo ieškovui palikti Š., atsakovei-Š. pavardes. Priteisti atsakovei V. Š., iš ieškovo P. Š. 2000 Eur ( du tūkstančius eurų) už jam tenkančius automobilius : TOYOTA COROLLA VERSO , v/n (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini)Pripažinti ieškovo P. Š., ir atsakovės V. Š., bendrąja daline nuosavybe šį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini): 58,45 m2 ploto priestatą ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą -1a 2/p ir 2a 1/p), kurio vertė 24585,36 Eur ir 370/600 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7523 Eur vertės, Kitą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), įregistruotą atsakovės V. Š. vardu pripažinti atsakovės V. Š. asmenine nuosavybe. Nustatyti naudojimosi patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini) (plane pažymėta -1a 2/p ir 2a 1/p), tvarką:

Ieškovui P. Š. naudotis paskirti šias patalpas: 1-me aukšte bendram naudojimui paskirti: koridorių 3-1 (3,94 kv. m.), koridorių 3-3 (2,85 kv. m.), vonios patalpą 3-2 (2,82 kv. m.), 2-me aukšte paskirti ieškovui naudotis: patalpą 3-6 ( 6,17 kv. m.), kambarį 3-7 (21,93 kv. m.); rūsyje: sandėlį R-6 (8,03 kv. m.) ir ½ dalį šių patalpų – katilinės R-5 (10,08 kv. m.), koridoriaus R-4 (1,44 kv. m.), koridoriaus R-3 (1,82 kv. m.), 59,81 kv. m. 1-me aukšte bendram naudojimui paskirti: koridorių 3-1 (3,94 kv. m.), koridorių 3-3 (2,85 kv. m.), vonios patalpą 3-2 (2,82 kv. m.),

Likusias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) paskirti naudotis atsakovei V. Š.

Kiemo statinius - (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), paskirti bendram šalių naudojimui.

9) Priteisti iš ieškovo P. Š. 3238,77 Eur (trijų tūkstančių dviejų šimtų trisdešimt aštuonių eurų ir 77 euro centų) piniginę kompensaciją atsakovei V. Š. už jam tenkančią naudotis didesnę dalį turto( 7,7 m2)

Bendram šalių naudojimui paskirti dujų, elektros, vandens ir nuotėkų komunikacijas.

Nustatyti, kad P. Š. vardu asmeninės nuosavybės teisėmis registruoti nekilnojamieji daiktai, t. y. garažo boksas Nr. 4, esantis (duomenys neskelbtini), 3736 Eur vertės, ir 0,0642 ha sodo žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), 4576 Eur vertės, yra asmeninis ieškovo P. Š. turtas ir nedalintinas.

11) Priteisti iš ieškovo P. Š. valstybei: 173,92 Eur žyminio mokesčio ir 300 Eur už atsakovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, priteistos valstybei, turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) - AB „Swedbank" banke, (duomenys neskelbtini) - AB „Citadele“ banke, (duomenys neskelbtini) - AB DNB banke, (duomenys neskelbtini) - AB SEB banke, (duomenys neskelbtini) - AB Šiaulių banke, (duomenys neskelbtini) - Danske banke, (duomenys neskelbtini) - Nordea banke, (duomenys neskelbtini) - UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

12) Priteisti iš atsakovės V. Š. 325 Eur (tris šimtus dvidešimt penkis eurus) ieškovui P. Š. už jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.