- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-06-09
- Bylos Nr.
- I-7491-244/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01375-2015-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- A. A.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos, Vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska, dalyvaujant pareiškėjui A. A., atsakovės atstovui Aigerdui Skroliui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos ir Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. A. skunde (b. l. 1-2) prašo: 1) priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau –Tarnyba), jo naudai 10 000 Eur neturtinės žalos; 2) priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, jo naudai 5 000 Eur neturtinės žalos.
Skunde pareiškėjas paaiškino, kad 2011-2013 metų laikotarpiu buvo konvojuojamas žiauriomis nežmoniškomis sąlygomis. Konvojavimas buvo vykdomas pasenusiais automobiliais, kurie jo manymu neatitiko saugaus eismo, higienos normų reikalavimų. Dėl kankinamų konvojavimo sąlygų ne kartą peršalo, patyrė nepatogumus. Konvojavimo automobiliuose neįrengta šildymo sistema, automobilio kėbulas skylėtas, per jį pučia vėjas, todėl žiemos metu būna labai šalta. Buvo ne vienas atvejis, kai konvojuojamasis slapčia parūkydavo, tada buvo atidaromas viršutinis liukas ir į taip jau šaltą automobilį patekdavo dar šaltesnis oras. Po konvojavimo tokiomis sąlygomis beveik visuomet susirgdavo. Konvojavimas šaltame automobilyje prilygo kankinimui. Vasaros metu viskas buvo atvirkščiai, teko kankintis nuo karščio ir tvankumo. Kadangi neįrengta vėdinimo sistema, šiltuoju metu trūko oro. Automobiliuose nėra įrengta atskirų patalpų asmeniniams krepšiams. Todėl jie visi sukraunami kampe vienas ant kito. Važiuojant ima baimė, kad nepritvirtinti krepšiai-lagaminai neužvirstų ir nesužalotų. Asmeninius krepšius sudėjus gale, dviem konvojuojamiems tekdavo visą kelią stovėti, kiti asmenys dėl nepakankamos vietos negalėjo normaliai pastatyti kojų. Stovintys asmenys neturėjo už ko laikytis, todėl neretai užvirsdavo ant sėdinčių, dėl to kildavo konfliktų. Dėl konvojavimo sąlygų ne kartą žodžiu ir raštu kraipėsi į atsakovę, tačiau sąlygos nebūdavo gerinamos. Automobilyje nėra saugos diržų, todėl trankydavosi į pertvaras. Važiuodami 8 val. neturėjo kur atlikti gamtinių reikalų. Konvojus į prašymus nueiti į tualetą nereagavo. Dėl konvojavimo nežmoniškomis sąlygomis patyrė žalą, t. y. didžiulį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, papildomus nepatogumus, diskomfortą, emocinę depresiją, pablogėjo sveikata.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos, atsiliepime į skundą (b. l. 16–19) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą atsakovės atstovė paaiškino, kad Viešojo saugumo tarnyba konvojuoja konvojuojamuosius specialiosiomis transporto priemonėmis - specialiaisiais automobiliais, specialiaisiais autobusais, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti yra pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus techniškai įrengtos kameros. Visuose specialios paskirties automobiliuose yra įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, yra įrengti atsarginiai išėjimai, elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai. Kiekvienoje specialiojoje transporto priemonėje yra pritvirtinti du gesintuvai, po vieną kabinoje ir kėbule prie įėjimo (išėjimo). Visas tarnybinis transportas, tame tarpe ir specialusis transportas, skirtas asmenų konvojavimui, naudojamas remiantis teisiniais dokumentais: transporto priemonės registracijos liudijimu su paskirties nurodymu ir kasmetinės techninės apžiūros ataskaitomis, su transporto priemonės paskirties nurodymu. Viešojo saugumo tarnybos specialusis transportas, skirtas asmenų konvojavimui, turi aukščiau išvardintus dokumentus. Paminėti dokumentai išduoti Lietuvos Respublikos valstybės vardu. Viešojo saugumo tarnyba nori pabrėžti, kad specialiojo transporto, skirto asmenų konvojavimui, eksploatacija grindžiama išvardintais dokumentais, o ne emocijomis ar nuomonėmis. Asmenų konvojavimas Lietuvos Respublikoje vykdomas vadovaujantis Konvojavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 „Dėl konvojavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau - Konvojavimo taisyklės). Kitų teisės aktų reglamentuojančių konvojavimo eigą nėra. Visam Viešojo saugumo tarnybos specialios paskirties transportui, skirtam asmenų konvojavimui, yra atlikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos fizikinių veiksnių tyrimo skyriaus dirbtinės šviesos ir ventiliacijos efektyvumo matavimai dėl minėtų automobilių atitikimo Konvojavimo taisyklių 146.4 punkto reikalavimams. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija patikrinimų metu nenustatė, kad specialios paskirties automobilių kamerose esanti aplinka būtų netinkama konvojuoti asmenims. Vadovaudamasi Konvojavimo taisyklių 109 str. Viešojo saugumo tarnyba besąlygiškai užtikrina, kad specialiosios paskirties transportu vyktų tik nustatytas leidžiamas asmenų skaičius - tiek bendras skaičius, tiek skaičius pagal atskiras kameras. Jeigu bendras reikalingų konvojuoti asmenų skaičius artėja prie kritinės ribos, tuo atveju skiriamos papildomos transporto priemonės, kurios užtikrina tiek bendrą asmenų pervežimą, tiek izoliaciją pagal papildomus kriterijus (režiminius, operatyvinius, medicininius) arba atsisakoma priimti konvojuojamuosius padarant apie tai įrašą konvojaus kelionės žiniaraštyje. Konvojavimo taisyklės nereglamentuoja konvojuojamųjų asmenų daiktų pervežimo. Konvojavimo taisyklių 146 p. nėra nustatyta, kad specialiajame transporte turi būti įrengti saugos diržai kiekvienam konvojuojamam asmeniui. Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Kelių eismo taisyklių reikalavimus, saugos diržais privaloma prisisegti tik tuo atveju, kai jie yra įrengti. Konvojuojamieji į tualetą vedami pasikeitimo punktuose patiems prašant, vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 134 p. Apie tai daromas įrašas konvojaus kelionės žiniaraštyje. Pareiškėjas, manydamas, kad jo konvojavimas vykdomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, pažeidžiant pareiškėjo teises, jausdamas sukeliamą neigiamą poveikį savo fizinei ar psichinei sveikatai, konvojaus metu galėjo konvojaus viršininkui pateikti skundus žodžiu ar raštu. Vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 137 p. konvojaus viršininkas apie tai daro įrašus konvojaus kelionės žiniaraštyje. Viešojo saugumo tarnyba neturi duomenų apie nežmonišką ir žeminantį pareigūnų elgesį konvojavimo metu. Viešojo saugumo tarnyboje iki šiol nebuvo užfiksuota aplinkybių, kad suimtasis patyrė ypatingą, visuomenei nepriimtiną pareigūnų elgesį. Tik nustačius neteisėtus veiksmus, kurie galėtų būti vertinami kaip žalą sukėlęs veiksnys, galima spręsti klausimą dėl žalos atlyginimo. Atkreipia dėmesį, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš Tarnybos neteisėtų veiksmų, pareiškėjui nepakanką vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) pareiškėjui Civilinio kodekso 6.270 straipsnio prasme. Pareiškėjas jausdamas neigiamą poveikį savo fizinei ar psichinei sveikatai galėjo suvokti, jog jo teisės yra pažeidžiamos, todėl galėjo realizuoti savo teisę į teisminę pažeistų teisių gynybą. Dėl pareiškėjo reikalavimų dėl atsakovo veiksmų iki 2012 m. vasario 25 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 str. 8 d. ir 1.126 str. 2 d., prašo taikyti ieškinio senaties terminą.
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Vidaus reikalų ministerija, atsiliepime į skundą (b. l. 15) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą atsakovės atstovė paaiškino, kad skundo reikalavimas Vidaus reikalų ministerijai yra išvestinis iš reikalavimo Viešojo saugumo tarnybai, nes priklauso nuo to, bus įrodytas ar ne Viešojo saugumo tarnybos padarymas žalos. Jei nebus nustatytas Viešojo saugumo tarnybos padarymo žalos faktas, tai nebus net prielaidos Vidaus reikalų ministerijos atsakomybei. Jei bus nustatytas Viešojo saugumo tarnybos žalos faktas, tai Vidaus reikalų ministerijos atsakomybės nebus dėl to, kad dviguba civilinė atsakomybė už tą pačią žalą negalima. Nesutinka, kad kontroliuojant Viešojo saugumo tarnybą galima padaryti papildomos žalos (be tos, kurią tariamai padarė Viešojo saugumo tarnyba).
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Pareiškėjas nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš neteisėtų Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos veiksmų, laikotarpiu nuo 2012-04-24 iki 2013-01-08 periodiškai konvojuojant jį maršrutais iš vienos laisvės atėmimo vietas į kitą, atlyginimo.
Pareiškėjas skundą teismui paštu išsiuntė 2015-02-25, todėl savo reikalavimams nepraleido ieškinio senaties terminą.
Deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, nustato Civilinio kodekso 6.271 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Neteisėtu aktu pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 3 dalį laikomas ir neteisėtas veiksmas, ir neveikimas, kurie tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ar interesams.
Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog neturtine žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).
Kaip minėta, pareiškėjas, prašydamas priteisti jo naudai neturtinės žalos atlyginimą, teigė, kad konvojavimo automobiliuose neįrengtos šildymo ir vėdinimo sistemos, nebuvo pakankamai vietos konvojuojamiems asmenims ir jų daiktams, neįrengti saugos diržai, konvojuojamieji nevedami į tualetą.
Konvojuojamųjų suimtųjų (nuteistųjų) teises ir pareigas, konvojaus pareigūnų veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintos Konvojavimo taisyklės. Šios taisyklės numato, kad konvojavimas gali būti vykdomas specialiuoju ar kitokiu transportu. Šio ginčo atveju pareiškėjas buvo konvojuojamas specialiaisiais automobiliais. Pagal Konvojavimo taisyklių 3 punktą specialiosios transporto priemonės – specialusis automobilis, specialusis autobusas, specialusis vagonas, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus yra techniškai įrengtos kameros.
Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai, remdamiesi konvojavimo paraiškomis, pareiškėją 2012-04-24 konvojavo planiniu maršrutu Vilnius–Klaipėda–Vilnius, 2012-05-30 – Šiauliai–Klaipėda, 2012-06-04 - Vilnius–Klaipėda–Vilnius, 2012-06-06 - Klaipėda–Šiauliai, 2012-06-26 - Šiauliai–Vilnius–Marijampolė, 2012-06-28 - Vilnius–Klaipėda–Vilnius, 2012-06-28 - Vilnius–Marijampolė–Vilnius, 2012-09-13 - Vilnius–Marijampolė–Vilnius, 2012-09-19 - Vilnius–Klaipėda–Vilnius, 2012-09-20 - Vilnius–Klaipėda–Vilnius, 2012-10-08 - Vilnius–Klaipėda–Vilnius, 2012-10-11 - Vilnius–Marijampolė–Vilnius, 2012-12-06 - Vilnius–Marijampolė–Vilnius, 2012-12-10 - Vilnius–Klaipėda–Vilnius, 2013-01-03 - Vilnius–Klaipėda–Vilnius, 2013-01-08 – Kaunas–Marijampolė–Kybartai–Šakiai (b. l. 20-21, 24-25, 28-29, 32-33, 36-37, 40-41, 44-45, 48-49, 52-53, 56-57, 61, 68-69, 112-113, 114, 116-117, 118).
Pareiškėjas buvo konvojuojamas specialiaisiais automobiliais: MAZ Nr. TVU514 (33 sėdimos vietos) (b. l. 66, 67), MAZ Nr. VVV097 (43 sėdimos vietos) (b. l. 78, 79), VW Crafter 50 Nr. EDL150 (19 sėdimų vietų) (b. l. 88, 89), VW Crafter 50 Nr. EDL152 (19 sėdimų vietų) (b. l. 91, 92), VW Crafter 50 Nr. EFS558 (19 sėdimų vietų) (b. l. 97, 98), VW Crafter 50 Nr. EFS559 (19 sėdimų vietų) (b. l. 100, 101), VW Crafter 50 Nr. EFS561 (19 sėdimų vietų) (b. l. 103, 104), VW Crafter 50 Nr. FUV254 (19 sėdimų vietų) (b. l. 106, 107). Iš minėtų automobilių kėbulo kamerų, skirtų konvojuojamųjų pervežimui, schemų matyti, kad automobiliuose yra suformuotos kameros, kurių atitinkamai ilgis 4,60 m., o plotis – 0,8 m. ir ilgis 0,4 m., o plotis – 0,38 m. Automobiliuose MAZ įrengtos ir vienutės, kurios ilgis bei plotis po 0,60 m., kas patvirtina, kad yra besąlygiškai užtikrinama konvojuojamųjų izoliacija pagal papildomus kriterijus (rėžiminius, operatyvinius, medicininius). Kiekvienoje kameroje yra įrengti vėdinimo liukai, apšvietimo lemputės, atsarginis išėjimas, šildymo sistema arba oro kondicionierius. Lietuvos ir Vokietijos UAB „Tuvlita“ techninės apžiūros rezultatų kortelės (ataskaita) patvirtina, kad transporto priemonės, kuriomis buvo konvojuojamas pareiškėjas, atitinka techninius reikalavimus (b. l. 76, 80, 84, 9093, 96, 99, 102105, 108, 111). Techninės apžiūros rezultatų kortelės duomenys paneigia pareiškėjo teiginius, kad automobiliai seni, surūdijusiais kėbulais ir patvirtina, kad automobiliai, kuriais buvo etapuojamas pareiškėjas pilnai atitinka techninius reikalavimus.
Konvojavimo taisyklių 109 punkte nustatyta, kad specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis nei yra sėdimų bei gulimų vietų. Kaip jau minėta, specialiuosiuose automobiliuose, kuriais buvo konvojuojamas pareiškėjas, leidžiama konvojuoti MAZ automobiliu 33 ir 43 asmenis, VW Crafter 50 – 19 asmenų. Byloje pateikti kelionių žiniaraščiai, konvojuojamųjų sąrašai patvirtina, jog nagrinėjamu laikotarpiu, pareiškėją konvojuojant 16 kartų, automobiliuose konvojuojamųjų asmenų skaičius nebuvo didesnis nei nustatyta sėdimų vietų (b. l. 23, 27, 31, 35, 39, 43, 47, 51, 55, 59, 60, 71, 115, 119). Pažymėtina, kad teisės aktai nenustato konkretaus patalpos ploto, kuris turi būti skiriamas vienam asmeniui konvojavimo metu. Kadangi konvojavimo trukmė nėra ilga, automobiliuose įprasta įrengti tik tiek vietos, kiek būtinai reikalinga, todėl argumentai dėl vietos asmeniniams daiktams nepakankamumo laikomi nepagrįstais.
Dėl pareiškėjo teiginio, jog šaltuoju metų laiku konvojavimo metu būdavo šalta, o šiltuoju metų laiku - karšta, būdavo blogas kvapas, nešvaru, pažymėtina, kad Viešojo saugumo tarnyba atidžiai tikrina konvojavimo sąlygų kokybę, nuolat užsako transporto priemonių tyrimus, kuriuos atlieka Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimų skyrius (b. l. 63, 64-65, 72, 7377, 81, 85, 86-87, 109-110). Byloje esantys Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimų skyriaus dirbtinės apšvietos ir ventiliacijos efektyvumo matavimo protokolai patvirtina, kad buvo tikrinta ar automobiliai atitinka Konvojavimo taisyklių 146.4 p. nustatytus reikalavimus (specialiajame automobilyje turi būti: įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m³/h lauko oro vienam asmeniui, kamerų dirbtinis apšvietimas ne mažesnis kaip 50 lx (liuksai)). Automobiliai, kuriais buvo konvojuojamas pareiškėjas ginčo laikotarpiu, Konvojavimo taisyklių 146.4 punkte nustatytus reikalavimus atitiko. Todėl pareiškėjo teiginiai dėl vėdinimo atmestini, kaip nepagrįsti.
Konvojavimo taisyklių 134 punkte nustatyta, kad konvojuojamieji į tualetą vedami tiktai pačių prašymu ir tiktai po vieną. Byloje pateikti kelionių žiniaraščiai patvirtina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pasikeitimo punktuose konvojuojamieji buvo vedami į tualetą ir apie tai pažymėta kelionių žiniaraščiuose (b. l. 20-21, 24-25, 28-29, 32-33, 36-3740-41, 44-45, 52-53, 56-57, 68-69, 112-113, 116-117). Tai rodo, kad konvojuojamųjų prašymu teisė pasinaudoti tualetu buvo užtikrinta.
Pagal Konvojavimo taisyklių 107 ir 137 punktus, visos konvojuojamųjų pareikštos pretenzijos įrašomos į kelionės žiniaraštį, taip pat visi konvojuojamieji, atvykę į paskirties tašką, turi teisę surašyti skundą dėl konvojavimo sąlygų, kuris privalomai perduodamas Viešojo saugumo tarnybos vadovybei.
Byloje esančių kelionės žiniaraščių duomenys patvirtina, kad pareiškėjas neteikė pretenzijas dėl konvojavimo sąlygų ir jų įtakos jo sveikatai. Minėtų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo pripažinti, kad pareiškėjo skunde nurodomi galimai atsiradę sveikatos, emociniai ir psichologiniai sutrikimai kilo dėl konvojavimo sąlygų ar kitų neteisėtų pareigūnų veiksmų. Pareiškėjo skunde išsakyti nusiskundimai nėra patvirtinti objektyviais įrodymais, o abstraktūs teiginiai apie psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, orumo pažeminimą, nervinę įtampą ir nepatogumus nėra pakankami galimai padarytai žalai įrodyti.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad konvojuojant pareiškėją į kitus paskirties punktus, buvo laikytasi visų Konvojavimo taisyklių reikalavimų, buvo užtikrintas saugus jo transportavimas, specialus transportas, kuriuo buvo konvojuotas pareiškėjas į kitas įstaigas, ir konvojavimo sąlygos visiškai atitiko Konvojavimo taisyklių reikalavimus. Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos, neteisėtų veiksmų nagrinėjamu atveju nenustatyta. Nenustačius neteisėtų veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip žalą sukėlęs veiksnys, negalimas ir žalos atlyginimas. Todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Nenustačius Viešojo saugumo tarnybos neteisėtų veiksmų nėra pagrindo priteisti neturtinę žalą ir iš Lietuvos valstybės atstovės Vidaus reikalų ministerijos, atliekančios Viešojo saugumo tarnybos kontrolės funkciją.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,
nusprendė:
Pareiškėjo A. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.