Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Alonos Romanovienės, kolegijos teisėjų – Laimutės Jokubauskaitės, Eglės Kiaurakytės, sekretoriaujant Vaidai Vasiliauskaitei, dalyvaujant pareiškėjui A.R., atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atstovei D.S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A.R. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjui 4160,00 litų dydžio lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacija buvo paskirta 2007-07-31 VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimu Nr. 13P-6490. Pagal dokumentus 40 proc. darbingumo lygis pareiškėjui pirmą kartą buvo nustatytas nuo 2006-07-31 iki 2007-07-31, o specialiojo transporto išlaidų kompensacijos poreikis nuo 2006-07-31 iki 2007-07-31, o ne „neterminuotai“, kaip teigia pareiškėjas. Pakartotinai 30 proc. darbingumo lygis ir specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis A.R. nustatyti 2007-07-23 laikotarpiui nuo 2007-07-23 iki 2009-07-22. 2009-07-22 A.R. pakartotinai nustatytas 30 procentų darbingumo lygis ir specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis laikotarpiui nuo 2009-07-22 iki 2018-06-12, t. y. po Įsakymo įsigaliojimo. Kadangi pareiškėjui transporto išlaidų kompensacijos poreikis pakartotinai buvo nustatytas po Įsakymo įsigaliojimo, todėl, vadovaujantis Aprašo 7 punktu, transporto išlaidų kompensacija A.R. galėtų būti skirta ir mokama tik tuo atveju, jeigu nuo sprendimo skirti lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją dienos būtų praėję 6 metai.

Byla nagrinėjam trečiojo suinteresuoto asmens VSDFV atstovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas dalinai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 dalies punktas ).

Pareiškėjui A.R. nuo 2006-07-31 iki 2007-07-31 buvo nustatytas 40 procentų darbingumo lygis (b.l. 47), nuo 2007-07-23 iki 2009-07-22 jam buvo nustatytas 30 procentų darbingumo lygis (b.l. 50), o nuo 2009-07-22 iki 2018-06-12 nustatytas darbingumo lygis 30 procentų (b.l. 11). 2006-07-31 A.R. buvo nustatytas specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis (b.l. 45), o nuo 2006-07-31 iki 2007-07-31 nustatytas specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis (b.l. 46). 2006-10-18 VSDFV Klaipėdos skyrius nusprendė A.R. skirti mėnesinę transporto išlaidų kompensaciją nuo 2006-07-31 iki 2007-07-31 (b.l. 48). Kaip skunde nurodė pareiškėjas A.R., automobilį jis įsigijo 2007-05-31, o specialaus lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją jis gavo 2007-07-31 (b.l. 7, 43, 49). Nuo 2007-07-23 iki 2009-07-22 A.R. buvo nustatytas specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis (b.l. 51), o VSDFV Klaipėdos skyriaus 2007-08-21 sprendimu jam nuo 2007-089-01 iki 2009-07-22 paskirta mėnesinė transporto išlaidų kompensacija (b.l. 52). Nuo 2009-07-22 iki 2018-06-12 A.R. nustatytas specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis (b.l. 53). VSDFV 2009-09-28 priėmė sprendimą Nr.13P-19114, kuriuo, nusprendė neskirti A.R. transporto išlaidų kompensacijos, nes nuo paskutinio sprendimo dėl lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos skyrimo dienos nepraėjo 6 metai. Pareiškėjas pastarąjį sprendimą apskundė teismui, nes mano, kad jis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes transporto išlaidų kompensacija jam priklauso ir turi būti paskirta.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymas, Transporto išlaidų kompensacijos ir lengvųjų automobilių įsigijimo ir jų techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos mokėjimo neįgaliesiems, turintiems sutrikusią judėjimo funkciją ir šeimoms, auginančioms neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, arba neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam iki 2005 m. liepos 1 d. buvo pripažinta visiška negalia, tvarkos aprašas, Specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos), lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos ir transporto išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo tvarkos aprašas.

Iki 2009 m. birželio 19 d. galiojęs Transporto išlaidų kompensacijos ir lengvųjų automobilių ir jų techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos mokėjimo neįgaliems, turintiems sutrikusią judėjimo funkciją, ir šeimoms, auginančioms neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, arba neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam iki 2005 m. liepos 1 d. buvo pripažinta visiška negalia, tvarkos aprašas, patvirtintas LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008m. liepos 8 d. įsakymu Nr.A1-234, numatė, kad nustačius specialius poreikius gali būti mokama ir transporto išlaidų kompensacija, ir lengvųjų automobilių įsigijimo ir jų techninio pritaikymo išlaidų kompensacija. A.R. 2006 m. liepos 31 d. nustačius transporto išlaidų ir lengvųjų automobilių įsigijimo ir jų techninio pritaikymo išlaidų poreikius, 2007 m. liepos 31 d. VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimu buvo išmokėta 4160 litų dydžio lengvųjų automobilių įsigijimo ir jų techninio pritaikymo kompensacija, o nuo 2006 m. liepos 31 d. iki 2009 m. liepos 22 d. jam buvo mokama ir transporto išlaidų kompensacija.

2009 m. birželio 19 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. birželio 12 d. įsakymas Nr. A1-387 (toliau – Įsakymas Nr.A1-387), kuriuo buvo pakeistas Aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. Al-234, 7 punktas ir nustatyta, kad transporto išlaidų kompensacija, kuri yra 0,25 bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžio, sutrikusią judėjimo funkciją turintiems asmenims skiriama, jeigu jiems nėra paskirta ir mokama slaugos ar priežiūros išlaidų tikslinė kompensacija ir nuo paskutinio sprendimo dėl lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos skyrimo dienos praėjo 6 metai. Šiame įsakyme nustatyta, kad jis taikomas skiriant transporto išlaidų kompensacijas bei lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijas asmenims, kuriems specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis ar lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis pirmą kartą ar pakartotinai nustatytas po šio įsakymo įsigaliojimo.

2009 m. rugsėjo 2 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. rugsėjo 2 d. įsakymas Nr. A1-565 (toliau – Įsakymas Nr.A1-565), kuriuo buvo nustatyta, kad asmenims, kuriems nustatytas specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis ir lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis iki 2009 m. birželio 19 dienos, paskiriamos ir mokamos transporto išlaidų ir lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos, jeigu jiems nėra nustatomi nauji specialieji poreikiai.

2009 m. liepos 22 d. A.R. pakartotinai buvo nustatytas specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis nuo 2009 m. liepos 22 d. iki 2018 m. birželio 12 d., tačiau ginčijamu 2009 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr.13P-19114 VSDFV Klaipėdos skyrius nutarė neskirti transporto išlaidų kompensacijos, nes nuo paskutinio sprendimo dėl lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos skyrimo dienos nepraėjo 6 metai. (b.l. 20). Atsakovo atstovė teismui nurodė, kad priimant tokį sprendimą buvo konstatuojama, kad specialusis transporto išlaidų poreikis A.R. nustatytas 2009 m. liepos 22 d., t.y. po 2009 m. birželio 19 d., todėl jie vadovavosi Transporto išlaidų kompensacijos ir lengvųjų automobilių įsigijimo ir jų techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos mokėjimo neįgaliesiems, turintiems sutrikusią judėjimo funkciją ir šeimoms, auginančioms neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, arba neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam iki 2005 m. liepos 1 d. buvo pripažinta visiška negalia, tvarkos aprašas, Specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos), lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos ir transporto išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo tvarkos aprašo 7 punktu, kuriame nustatyta, kad transporto išlaidų kompensacija mokama jei nuo paskutinio sprendimo dėl lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos skyrimo dienos nepraėjo 6 metai. Nesutikdamas su tuo pareiškėjas nurodo, kad jam transporto išlaidų kompensacija buvo nustatyta 2006 m. liepos 31 d., o po to tik tęsiama, todėl atsakovas turi vadovautis Įsakymu Nr. A1-565 ir toliau mokėti transporto išlaidų kompensaciją.

Taigi, pagrindinis ginčas kyla dėl specialiojo transporto išlaidų kompensacijos poreikio nustatymo datos. 2009-06-19 įsigaliojęs Įsakymas Nr.A1-387 pakeitė transporto išlaidų kompensacijos mokėjimo tvarką ir numatė, kad ši kompensacija skiriama sutrikusią judėjimo funkciją turintiems asmenims, jeigu jiems nėra paskirta ir mokoma slaugos ar priežiūros išlaidų tikslinė kompensacija ir nuo paskutinio sprendimo dėl lengvojo automobilio įsigijimo ar jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos skyrimo dienos praėjo 6 metai. Be to Įsakymo 6 punktu nustatyta, kad šis įsakymas taikomas skiriant transporto išlaidų kompensacijas bei lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijas, kai atitinkami poreikiai nustatomi pirmą kartą ar pakartotinai po šios įsakymo įsigaliojimo. Pagal tai, kas numatyta šiame įsakyme būtų galima teigti, kad atsakovas yra teisus, nes pareiškėjui transporto išlaidų kompensacijos poreikis pakartotinai buvo nustatytas 2009 m. liepos 22 d., t.y. po šio įsakymo įsigaliojimo. Tačiau vėliau 2009 m. rugsėjo 2 d priėmė įsakymą Nr. A1-565, kuriuo nustatė, kad asmenims, kuriems buvo nustatytas specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis ir lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis iki 2009 m. birželio 19 dienos, paskiriamos ir mokomos transporto išlaidų ir lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos, jeigu jiems nėra nustatomi nauji specialieji poreikiai. Šioje įsakymo nuostatoje nieko nerašoma apie pakartotinį poreikio nustatymą, tik nurodama konkreti data, iki kada poreikiai turėjo būti nustatyti, kad būtų paskiriamos ir mokamos abi kompensacijos. Vienintelė jame numatyta sąlyga, jeigu asmenims nėra nustatomi nauji specialieji poreikiai. Taip pat šiuo įsakymu buvo panaikintas 2009-06-12 Įsakymo A1-387 6 punktas. Atsakovas savo sprendimą priėmė 2009 m. rugsėjo 28 d., tuo metu galiojo 2009-09-02 įsakymas Nr. A1-565, todėl turėjo vadovautis šiuo įsakymu.

Kaip matyti iš bylos medžiagos A.R. pirmą kartą specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis ir lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis buvo nustatyti 2006 m. liepos 31 d. Po to jam specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis buvo nustatomas pakartotinai ir tęsiamas kompensacijos mokėjimas. Naujų specialiųjų poreikių A.R. nėra nustatyta.

Liudytoju apklaustas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos II teritorinio skyriaus vedėjas M.G., teismui patvirtino, kad 2009 m. liepos 22 d. komisija nustatė A.R. specialųjį transporto išlaidų kompensacijos poreikį, nors nebuvo praėję 6 metai nuo lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos, nes pirmą kartą poreikis buvo nustatytas 2006 m. Jei toks poreikis pirmą kartą būtų nustatytas po 2009-06-19, tai specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis A.R. nebūtų nustatomas.

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad VSDFV Klaipėdos skyriaus 2009 m. rugsėjo 28 d. nutarimas Nr.13P-19114, kuriuo nuspręsta A.R. neskirti transporto išlaidų kompensacijos, yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.

Antruoju reikalavimu pareiškėjas prašo įpareigoti atsakovą mokėti jam NDNT Klaipėdos II teritorinio skyriaus nustatytą specialųjį transporto išlaidų kompensacijos poreikį nuo 2009-07-22 gali būti tenkintinas tik iš dalies, nes sprendimo priėmimas yra atsakovo kompetencijoje, teismas negali priiminėti sprendimus už instituciją, jis gali tik įpareigoti instituciją įstatymo nustatyta tvarka spręsti dėl kompensacijos mokėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

skundą patenkinti dalinai.

Panaikinti VSDFV Klaipėdos skyriaus 2009 m. rugsėjo 28 d. sprendimą Nr.13P-19114 Dėl atsisakymo skirti transporto išlaidų kompensaciją A.R.

Įpareigoti VSDFV Klaipėdos skyrių įstatymų ir poįstatyminių aktų nustatyta tvarka išspręsti A.R. prašymą dėl transporto išlaidų kompensacijos mokėjimo pagal specialiojo transporto išlaidų kompensacijos poreikio nustatymo pažymą Nr.0127257.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniams teismui, paduodant skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.