Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Pranka, susipažinęs su gautu pareiškėjos A. A. privataus kaltinimo skundu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-06-30 Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas pareiškėjos A. A. skundas dėl privataus kaltinimo proceso, kuriuo prašoma A. U. patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 154 straipsnį ir 155 straipsnį, priteisti iš A. U. materialinę žalą – 2,69 eurų už vaistus ir 1500 eurų neturinę žalą.

Procesą pagal A. A. privataus kaltinimo skundą atsisakytina pradėti.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 412¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teisėjas atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, jeigu skunde ar pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios LR BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės.

2015 06 25 įstatymu Nr. XII-1888, kuris įsigaliojo 2015-07-10, LR BK 155 straipsnis pripažintas netekusiu galios. Atsižvelgiant į tai, kad minėta nusikalstama veika buvo dekriminalizuota, ir vadovaujantis LR BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame numatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, baudžiamasis procesas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo numatyta LR BK 155 straipsnyje, yra negalimas. Pažymėtina, kad nemažai žeidžiančio pobūdžio žodžių ir veiksmų priskirta administracinių teisės pažeidimų kategorijai (Administracinių teisės pažeisimų kodekso 51(10),174, 186(2), 187, 189(4), 214(6) straipsniai), be to, toks elgesys gali būti vertinamas kaip deliktas, užtraukiantis pažeidėjui civilinę atsakomybę (Civilinio kodekso 6.245, 6.263 straipsniai).

LR BK 154 straipsnio 1 dalies dispozicija numato: ,,Tas, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo“. Šmeižimo turinį sudaro tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų, ar pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. faktų ir duomenų konstatavimą apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Kvalifikuojant veiką pagal LR BK 154 straipsnį, svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais ir turi būti pateikiama sąmoningai neiškreipiant duomenų. Už nuomonės apie tam tikrus realius faktus ar įvykius paskleidimą baudžiamoji atsakomybė pagal šią normą nekyla (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171/2013).

Spręsdamas skundo priėmimo klausimą teismas nustatė, kad dėl skunde nurodytos nusikalstamos veikos, kuri iki LR BK pakeitimo buvo numatyta LR BK 155 straipsnyje, baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. A. A. skunde taip pat nurodyta veika, numatyta LR BK 154 straipsnyje. Kaip aplinkybes, pagrindžiančias tiek veikos, numatytos LR BK 154 straipsnyje, tiek veikos, kuri buvo numatyta LR BK 155 straipsnyje, padarymą A. A. nurodė įvykį 2014-09-13, kai A. U. trankė į jos duris, šaukė, užgauliojo, vadino „pideraste“, „prostitute“, grasino sakydamas „zabju“, 2015-02-24 įvykį, kuomet susitikus su A. U. koridoriuje, jis užsipuolė ją sakydamas „ateik pasiaiškinti, ką čia padarei“, vėliau išgirdo A. U. kitam kaimynui sakant „pažiūrėk kas daugiau jei ne šita gyvatė padarė“, skunde nurodė, kad A. U. yra ne kartą ją įžeidęs praeidamas pro šalį, pasakydamas kokius nors įžeidžiančius žodžius.

Teismas, vertindamas skunde nurodytas aplinkybes daro išvadą, kad A. U. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 154 straipsnyje, požymių. Kaip jau minėta aukščiau, šmeižimo turinį sudaro tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų, ar pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. A. A. nurodytos aplinkybės, galimai A. U. pasakyti žodžiai, taip pat visur skunde vartojamas žodis „įžeisti“, leidžia daryti išvadą, kad skunde A. A. aprašė nusikalstamą veiką, kuri buvo numatyta LR BK 155 straipsnyje, o duomenų, patvirtinančių nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 154 straipsnyje, padarymą nepateikė. Todėl, esant aiškioms LR BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytoms aplinkybėms, kai nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, numatyta LR BK 154 straipsnyje, privataus kaltinimo procesas negali būti pradėtas.

Teismas, vertindamas nustatytas skundo priėmimo metu aplinkybes, daro išvadą, kad nustatyti LR BPK 412¹ straipsnyje numatyti pagrindai, užkertantys kelią tolimesniam nagrinėjimui, todėl privataus kaltinimo bylos procesą atsisakytina pradėti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal A. A. skundą dėl A. U. veiksmų, esant aiškiai LR BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytai aplinkybei.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.