Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Eglė Kriaučiūnienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. B. skundą dėl antstolio veiksmų suinteresuotiems asmenims antstolei Sonatai Vaicekauskienei, A. B., UAB „Būsto paskolų draudimas“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotas asmuo antstolė Sonata Vaicekauskienė, susipažinusi su pareiškėjos skundu, 2015-12-29 priėmė patvarkymą Nr. 11110121 (b. l. 3-5), kuriuo nustatė iš skolininkės M. B. darbo užmokesčio ar kitų jam prilyginamų išmokų sumos išskaityti 50% nuo dalies darbo užmokesčio, viršijančios MMA, ir 20% nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Kitoje dalyje skundo netenkinti.

Suinteresuotas asmuo A. B. atsiliepimo į pareikštą skundą nepateikė, jam procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos CPK 123 str. 3 d. nustatyta tvarka 2016-01-30.

Byla dėl antstolio veiksmų nagrinėtina Lietuvos Respublikos CPK XXIV skyriuje nustatyta rašytinio proceso tvarka (CPK 443 str. 5 d.).

Pareiškėja bei suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (b. l. 30, 31, CPK 443 str. 5 d., 133 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje nustatyta, kad antstolės Sonatos Vaicekauskienės kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0114/14/00229, kurioje vykdomas 2011-11-10 Kauno rajono apylinkės teismo vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. 2-2565-540/2011 dėl 20 231, 90 Eur skolos, 48,71 Eur delspinigių, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą, 2101 Lt žyminio mokesčio išieškojimo solidariai iš M. B. ir A. B. UAB „Būsto paskolų draudimas“ naudai.

Byloje yra spendžiamas klausimas, ar antstolis teisingai atlieka išskaitas iš skolininkės darbo užmokesčio pagal teismo priimtą sprendimą.

Pareiškėja nenurodo, kurį konkretų antstolės priimtą patvarkymą skundžia, tačiau iš skundo turinio matyti, kad skundžiamas 2015-03-05 patvarkymas Nr. S-l 1089688 dėl skolos išieškojimo. Pareiškėja antstolio veiksmų neteisėtumą priimant skundžiamą patvarkymą grindė tuo, kad antstolė išskaičiuoja per dideles išskaitas iš darbo užmokesčio (70 % nuo dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, ir 20 % nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatyto vieno MMA), neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos CPK 736 str. 3 d. reglamentuotas išimtis, kuomet skolininkas išlaiko nedarbingus asmenis. Prašė sumažinti išskaitytinas sumas bei grąžinti nepagrįstai išskaitytą per didelę darbo užmokesčio dalį.

Lietuvos Respublikos CPK 736 str. yra nurodyta, kad iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma dvidešimt procentų pagal vykdomuosius dokumentus, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos, jeigu tai nėra išieškomas išlaikymas, žalos, padaryta suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimas ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimas, ir jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas, o iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma septyniasdešimt procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai skolininkas išlaiko nedarbingus šeimos narius, esant skolininko rašytiniam prašymui, antstolio patvarkymu išskaitoma dalis gali būti mažinama po dešimt procentų kiekvienam išlaikytiniui, tačiau taip mažinant negali būti sumažinta įstatymų ar teismo nustatyta dalis.

Lietuvos Respublikos CPK 736 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta imperatyvi įstatymo norma, kad tuo atveju jeigu skolininkas išlaiko nedarbingus šeimos narius, esant jo rašytiniam prašymui, antstolio patvarkymu šio straipsnio 2 dalyje nurodyta išskaitoma dalis gali būti mažinama po dešimt procentų kiekvienam išlaikytiniui. Šiuo konkrečiu atveju pareiškėja M. B. nebuvo pateikusi rašytinio prašymo sumažinti išskaitomą darbo užmokesčio dalį, todėl antstolė neturėjo jokio teisinio pagrindo sumažinti išskaitomą darbo užmokesčio dalį. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos CPK 736 straipsnio 3 dalis suteikia antstoliui galimybę ir teisę, o ne pareigą, sumažinti daromų išskaitų dydį, kas reiškia, kad antstolis, gavęs tokį skolininko prašymą, kiekvienu atveju turi atsižvelgti į prašyme nurodomas aplinkybes, pateiktus įrodymus bei įvertinti skolininko šeimai, po išskaitymų, atitenkančią atlyginimo dalį (Kauno apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1871-436/2014). Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja skunde nenurodė, kas apribojo jos teisę pateikti antstoliui prašymą sumažinti išskaitymą pagal CPK 736 straipsnio 2 dalį dėl to, kad ji išlaiko nedarbingus šeimos narius (CPK 736 straipsnio 3 dalis).

Taigi, atsižvelgiant į tai, kad CPK 736 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta imperatyvi įstatymo norma, kuri išskaitų iš darbo užmokesčio mažinimą sieja konkrečiai tik su skolininko rašytiniu prašymu, tai yra - nuo to momento, kai antstolis gauna skolininko rašytinį prašymą, gali būti mažinama iš darbo užmokesčio išskaitoma darbo užmokesčio dalis, konstatuotina, kad įstatymas nenumato antstoliui teisės mažinti išskaitas iš darbo užmokesčio dalies iki skolininko prašymo pateikimo, todėl pareiškėjos prašymas grąžinti nepagrįstai išskaitytą darbo užmokesčio dalį atmestinas.

Suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ atsiliepime prašė skirti pareiškėjai 500,00 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 95 str. 1 d. nuostatas dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pateikė nepagrįstą procesinį dokumentą arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, gali būti pripažįstamas piktnaudžiaujančiu savo procesinėmis teisėmis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2012-07-09 nutartis civilinėje byloje 3K-3-346/2012).

Teismo vertinimu, šioje byloje nėra teisinio pagrindo konstatuoti pareiškėjos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Tai, jog pareiškėja teikia skundą antstoliui dėl galimai pažeistų jos teisių vykdant išieškojimą, savaime negali būti pagrindu pripažinti, jog ji piktnaudžiavo procesu. Pareiškėjos, kaip ir kiekvieno kito suinteresuoto asmens vykdymo procese teisė, įstatymų nustatyta tvarka teikti skundą raštu antstoliui, yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos CPK 510 ir 512 straipsniuose. Todėl nagrinėjamu atveju pripažinti, kad pareiškėja piktnaudžiavo procesu, teikdama nepagrįstą skundą, teismo nuomone, nėra pagrindo.

Remiantis tuo kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėjos pateikti argumentai ir išdėstyti motyvai, kuriais grindžiamos skunde nurodytos aplinkybės, neleidžia abejoti antstolio veiksmų teisėtumu, todėl pareiškėjos skundas atmestinas (CPK 177 str., 178 str., 185 str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos M. B. skundą dėl antstolio veiksmų atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.