- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-21
- Bylos Nr.
- 2-1414-117/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Milašienė
- Atsakovas
- L. V.
- Ieškovas
- M. M.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo L. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutarties, kuria buvo išduotas vykdomasis raštas šalių sudarytos taikos sutarties pagrindu civilinėje byloje pagal ieškovės M. M. ieškinį atsakovui L. V. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 4 d. nutartimi patvirtino tarp ieškovės M. M. ir atsakovo L. V. sudarytą taikos sutartį (toliau – Taikos sutartis), pagal kurią atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovei iš viso 180 000 Lt: 40 000 Lt iki 2013-09-03 (sutarties 4 p.); 140 000 Lt tokia tvarka ir terminais: per 2013-09-15 – 2014-04-15 laikotarpį kas mėnesį kiekvieno mėnesio 15 d. mokėti po 1 500 Lt (iš viso 12 000 Lt), pirmąjį mokėjimą atliekant 2013-09-15, ir iki 2014-04-30 sumokėti 58 000 Lt (sutarties 5.1 p.); per 2014-05-15 – 2015-04-15 laikotarpį kas mėnesį kiekvieno mėnesio 15 d. mokėti po 1 500 Lt (iš viso 18 000 Lt), pirmąjį mokėjimą atliekant 2014-05-15, ir iki 2015-04-30 sumokėti 52 000 Lt (sutarties 5.2. p.). Praleidęs taikos sutartyje numatytus skolos mokėjimo terminus, už kiekvieną pradelstą dieną atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovei 0,02 proc. nuo laiku nesumokėtos sumos dydžio palūkanas (sutarties 6 p.). Atsakovo taikos sutartyje nustatytų įsipareigojimų įvykdymas yra užtikrintas jungtine hipoteka – byloje nedalyvaujančio asmens UAB „Aksvelus“ nuosavybės teise priklausančių dviejų žemės sklypų įkeitimu.
Atsakovui nevykdant sutartinių įsipareigojimų, Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 23 d. nutartimi išdavė ieškovei vykdomąjį raštą dėl 7 623,60Lt skolos ir 0,02 proc. dydžio procesinių palūkanų išieškojimo iš atsakovo; 2014 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi – dėl 61 488 Lt skolos ir 0,02 proc. dydžio procesinių palūkanų išieškojimo iš atsakovo. Šias teismo nutartis apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistas.
Šalies argumentai
Atsakovui ir toliau nevykdant prievolių pagal Taikos sutartį, ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama išduoti vykdomąjį raštą dėl 20 024,96 Eur skolos ir 0,02 proc. palūkanų už kiekvieną pradelstą dieną, skaičiuojant jas nuo pradelstos sumokėti sumos (19 838,97 Eur) nuo 2015 m. gegužės 8 d. iki skolos ieškovei grąžinimo dienos, išieškojimo iš atsakovo. Nurodė, kad atsakovas nuo 2014 birželio 15 d. iki šios dienos ieškovei yra skolingas 68 500 Lt (19 838,97 Eur). Ši įsiskolinimą sudaro: 52 000 Lt, kuriuos atsakovas turėjo sumokėti iki 2015-04-30; 16 500 Lt, kurie yra nesumokėti už 2014 metų birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio bei 2015 metų sausio, vasario, kovo ir balandžio mėnesius (11 x 1 500 Lt = 16 500 Lt); 642,20 Lt (185,99 Eur) palūkanų nuo laiku nesumokėtų sumų už kiekvieną pradelstą dieną.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gegužės 20 d. nutartimi nutarė išduoti ieškovei vykdomąjį raštą dėl 20 024,96 Eur skolos ir 0,02 proc. palūkanų už kiekvieną pradelstą dieną, skaičiuojant jas nuo pradelstos sumokėti sumos (19 838.97 Eur) nuo 2015 m. gegužės mėn. 8 d. iki skolos M. M. grąžinimo dienos, išieškojimo iš atsakovo L. V..
Teismas ieškovės prašymą tenkino atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas nuo 2014 m. birželio 15 d. toliau nevykdė Taikos sutarties.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovas L. V. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės pašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo atmesti.
Šalies argumentai
Atskirajame skunde nurodo, kad atsakovas, laikydamasis Taikos sutartyje nustatytų tvarkos ir terminų, tinkamai atliko pirmuosius mokėjimus, tačiau tolimesni mokėjimai buvo nutraukti, kadangi tarp ieškovės ir atsakovo buvo pradėtos derybos, kuriomis buvo siekiama visą atsakovo įsiskolinimą padengti ieškovei perleidžiant nuosavybės teises į vieną iš įkeistų žemės sklypų. Ieškovė, vesdama derybas su atsakovu ir tokiais veiksmais iš esmės sutikdama dėl laikino mokėjimų sustabdymo, atsisakė priimti prievolės įvykdymą iš trečiojo asmens UAB „Aksvelus“ bei kreipėsi į teismą su prašymais dėl vykdomųjų raštų išdavimo, taip iš esmės pažeisdama savo Taikos sutartimi prisiimtą įsipareigojimą priimti dalies ar visų prievolių įvykdymą iš bet kurio trečiojo asmens. Atsižvelgiant į tokius nesąžiningus ieškovės veiksmus bei siekiant kuo greičiau atsiskaityti su ieškove, buvo parduotas vienas iš įkeistų UAB „Aksvelus“ nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, o gauta pinigų sumą – 20 000 Eur (69 056 Lt) bendru ieškovės ir atsakovo sutikimu buvo iškart pervesta ieškovės sūnui, jos atstovui E. M.. Iš aptartų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų akivaizdu, kad atsakovas nuo pat Taikos sutarties patvirtinimo dienos vykdė savo įsipareigojimus, bendradarbiavo su ieškove dėl Taikos sutarties vykdymo naudingesnėmis abiems šalims sąlygomis, o tolimesni mokėjimai nutraukti dėl objektyvių priežasčių ir abiejų šalių sutikimu. Pažymi, kad atsakovas kartu su trečiuoju asmeniu UAB „Aksvelus“ artimiausiu metu ruošiasi parduoti ir kitą įkeistą žemės sklypą, siekdamas visiškai padengti likusį atsakovo įsiskolinimą ieškovei. Ieškovės kreipimasis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl skolos dalies, kuri faktiškai buvo sumokėta 2015 m. balandžio 30 d., traktuotinas kaip ieškovės piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis bei siekis nesąžiningai padidinti atsakovo įsiskolinimą, kadangi atsakovui be pagrindinio įsiskolinimo tektų prievolė mokėti 0,02 proc. dydžio palūkanas, skaičiuojamas už kiekvieną pradelstą mokėjimo dieną, bei padengti vykdymo išlaidas. Tokiu būdu ieškovė galimai nepagrįstai praturtėtų, todėl tokie jos veiksmai yra neteisėti. Hipotekos sutarties 6.1 punktas nustato, kad atsakovui pažeidus Taikos sutartį, ieškovė turi teisę patenkinti savo reikalavimą iš įkeičiamo turto, nepriklausomai nuo to, ar yra suėjęs prievolės įvykdymo terminas.
Ieškovė M. M. prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.
Atsiliepimas
Atsiliepime nurodo, kad remiantis CK 4.195 str. 1 d., tarp skolininko (atsakovo) ir įkaito davėjo (UAB „Aksvelus“) egzistuoja subsidiari atsakomybė, kurios pagrindu išieškojimas iš pažeistos prievolės visų pirma turi būti nukreipiamas į pagrindinio skolininko – atsakovo – turtą. Priešingai nei teigia atsakovas, ieškovė sutinka, kad už atsakovą piniginę prievolę įvykdytų trečiasis asmuo. Už atsakovą, laikantis Taikos sutarties sąlygų, buvo sumokėtos tik dvi pirmosios įmokos po 1 500 Lt (iš viso 3 000 Lt). Toliau atsakovas nebevykdė Taikos sutarties, dėl ko ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama išduoti vykdomuosius raštus. Pagal išduotus vykdomuosius raštus užvestos vykdomosios bylos, kuriose bendra išieškoma suma sudarė 69 111,60 Lt (20 016 Eur). UAB „Aksvelus“ 2015 m. balandžio 30 d. pardavė vieną iš įkeistų žemės sklypų už 20 000 Eur sumą, kurią tą pačią dieną pirkėjas pervedė į ieškovės atstovo depozitinę sąskaitą. Vadovaujantis CK 6.55 str. 2 d., buvo padengta dalis skolos, kurios grąžinimo terminai buvo suėję seniausiai, tačiau sumokėtos sumos net nepakako padengti pagal du pirmuosius teismo išduotus vykdomuosius raštus išieškomos sumos. Dėl to ieškovė kreipėsi į teismą su prašymu išduoti trečiąjį vykdomąjį raštą dėl likusios skolos dalies, kurios sumokėjimo terminas pagal Taikos sutartį baigėsi 2015 m. balandžio 30 d. Derybos tarp šalių jokia forma net nebuvo pradėtos – atsakovas jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Jokio pagrindo ar priežasčių nevykdyti Taikos sutarties sąlygų ieškovė nesudarė. Atvirkščiai, ieškovė siekia kuo greičiau atgauti skolą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Kaip jau buvo nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-1859/2014, kurioje buvo sprendžiamas ankstesniojo vykdomojo rašto pagal Taikos sutartį išdavimo ieškovei pagrįstumo klausimas, teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra privertinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 str.). Jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą (CPK 646 str. 3 d.).
Iš šalių sudarytos ir įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintos Taikos sutarties sąlygų matyti, kad šalys iš esmės susitarė, jog atsakovas šioje sutartyje nustatyta tvarka ir terminais įvykdys savo piniginę prievolę ieškovei. Byloje nėra ginčo, kad Taikos sutartyje nustatytais terminais buvo atlikti tik pirmieji du mokėjimai. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų atskirojo skundo teiginius, kad su ieškove buvo deramasi dėl skolos padengimo perleidžiant jai vieną iš žemės sklypų, įkeistų užtikrinant apelianto prievoles pagal Taikos sutartį, ir kad ieškovė sutiko, jog tuo metu būtų sustabdyti mokėjimai pagal Taikos sutartį (CPK 178 str.). Šių aplinkybių neįrodo kartu su atskiruoju skundu pateiktas 2013 m. spalio 20 d. susitarimas dėl prievolių įvykdymo, pagal kurį UAB „Aksvelus“ įsipareigojo įvykdyti visas apelianto pinigines prievoles ieškovei pagal Taikos sutartį, perleisdama ieškovei jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kadangi šiame susitarime išreikšta tik jį sudariusių šalių, t. y. pagrindinio skolininko ir įkaito davėjo, valia.
Pažymėtina, kad pagal Taikos sutarties 10 punktą ieškovė sutiko, kad bet kuris trečiasis asmuo už atsakovą įvykdytų pinigines, o ne kitokias prievoles. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad ieškovė pažeidė minėtą Taikos sutarties nuostatą, nes atsisakė priimti prievolės įvykdymą iš trečiojo asmens UAB „Aksvelus“. Nei Taikos sutarties 10 punktas, nei kitos šios sutarties sąlygos nenustato ieškovės įsipareigojimo ar sutikimo už atsakovo skolą perimti įkeistą nekilnojamąjį turtą. Taip pat pažymėtina, kad 2015 m. balandžio 30 d. suėjus prievolės įvykdymo terminui, ieškovė kaip hipotekos kreditorė įgijo teisę nukreipti išieškojimą į įkeistą turtą (CK 4.192 str., Hipotekos sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 p.). Įgyvendindama šią teisę, ieškovė turėtų kreiptis į notarą dėl notaro vykdomojo įrašo atlikimo. CK 4.192 straipsnio 5 dalis nustato, kad notaro vykdomasis įrašas yra vykdytinas ir vykdomasis dokumentas, pateikiamas vykdyti antstoliui Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Taigi bet kuriuo atveju atsakovui neįvykdžius Taikos sutarties sąlygų, ieškovei išduotinas vykdomasis dokumentas, kurio pagrindu būtų vykdomas priverstinis skolos išieškojimas.
Iš apelianto pateiktų duomenų nustatyta, kad ieškovė 2015 m. kovo 26 d. davė notarinės formos sutikimą, kad UAB „Aksvelus“ parduotų vieną iš įkeistų žemės sklypų savo nuožiūra pasirinktam pirkėjui už ne mažesnę kaip 20 000 Eur kainą su sąlyga, kad visą sklypo kainą, dengdamas atsakovo skolą pagal Taikos sutartį, pirkėjas sumokėtų ieškovei. Pardavus šį sklypą, 2015 m. balandžio 30 d. ieškovės atstovui buvo pervesta 20 000 Eur suma. Nesant duomenų, kad pagal anksčiau išduotus pirmuosius du vykdomuosius raštus būtų išieškota kokia nors skolos dalis, konstatuotina, kad ieškovė pagrįstai laikė, jog minėta įmoka yra grąžinama ta skolos dalis, kurios grąžinimo terminai buvo suėję seniausiai (CK 6.55 str. 2 d.). Apeliantas teismui nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovei anksčiau, t. y. dar iki Taikos sutartyje nustatytų mokėjimo terminų pabaigos, buvo pateiktas pasiūlymas grąžinti skolą parduodant įkeistą turtą konkretiems pirkėjams. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad suėjus minėtiems mokėjimo terminams, apeliantas būtų reikalavęs, jog ieškovė nukreiptų išieškojimą į įkeistą turtą. Todėl atmestini apelianto argumentai, kad ieškovė be pagrindo siekia pasididinti savo reikalavimo sumą, už kiekvieną pradelstą mokėjimo dieną skaičiuodama Taikos sutartyje numatytas 0,02 proc. dydžio palūkanas. Kadangi apeliantas Taikos sutarties tinkamai neįvykdė, ieškovė pagrįstai kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo (CPK 646 str. 3 d.).
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai išdavė ieškovei vykdomąjį raštą. Atskirojo skundo argumentai šios teismo išvados nepaneigia, todėl skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista, o skundas atmetamas.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 200 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurias sudaro atlyginimas už prašymo dėl vykdomojo rašto parengimą ir pateikimą teismui bei atlyginimas už atsiliepimo į atsakovo atskirąjį skundą parengimą. Atsižvelgiant į tai, kad byla nėra sudėtinga, ieškovės procesinių dokumentų parengimas neturėjo pareikalauti didelių advokato darbo laiko sąnaudų, ieškovė pirmosios instancijos teismo neprašė priteisti išlaidų už prašymo dėl vykdomojo rašto parengimą, todėl ieškovės prašomos priteisti išlaidos už advokato pagalbą mažintinos ir, atmetus atsakovo atskirąjį skundą, ieškovei iš atsakovo priteistina 50 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str., 98 str.).
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo L. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei M. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 50 Eur (penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.