Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ernesta Montvidienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo V. B. skundą dėl Telšių apylinkės teismo 2021 m. liepos 22 d. nutarties

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. sausio 24 d. nuosprendžiu V. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį (8 veikas), 300 straipsnio 1 dalį (5 veikas) ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu ir iš dalies sudedant, paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė 3 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 2 metams 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant V. B. per šį laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

2. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. kovo 21 d. nutartimi patenkinus Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus teikimą dėl nuosprendžių vykdymo tvarkos išaiškinimo, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. sausio 21 d. nuosprendžiu bau­džiamojoje byloje Nr. 1-95-903/2019 paskirta bausmė laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams iš dalies sudedant subendrinta su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. sausio 24 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-57-721/2019 paskirta bausme laisvės atėmimu 2 metams 4 mėnesiams, ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 7 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 ir 7 punktais, 3 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant V. B. pradėti dirbti ir visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

3. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi patenkinus Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus teikimą, panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir V. B. pasiųstas atlikti jam paskirtą bausmę laisvės atėmimą 2 metams 7 mėnesiams (nutartis asmeniškai V. B. buvo įteikta 2019 m. rugpjūčio 14 d.).

4. Telšių apylinkės teismo 2021 m. liepos 22 d. nutartimi netenkintas nuteistojo V. B. prašymas dėl termino apeliaciniam skundui paduoti at­naujinimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-57-721/2019, apeliacinį skundą atsisakyta priimti. Nutartyje nurodyta, kad nuteistasis V. B. prašymą dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo teismui išsiuntė 2021 m. liepos 14 d., t. y., praėjus 2 metams 5 mėnesiams ir 20 dienų po skundžiamo nuosprendžio priėmimo, t. y. praleidus BPK 314 straipsnio 4 dalyje numatytą šešių mėnesių terminą prašymui atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą paduoti.

Motyvuojamoji dalis

6. Skundas atmetamas.

7. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta bylos medžiaga, išnagrinėjęs nuteistojo V. B. skundą, sprendžia, jog apylinkės teismo nutartis, kuria atsisakyta atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti, yra teisėta ir pagrįsta.

8. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceo kodekso (toliau – BPK) 313 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad apeliacinis skundas dėl teismo nuosprendžio gali būti paduodamas per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. BPK 314 straipsnio 1 daluje numatyta, kad turintys teisę paduoti apeliacinį skundą asmenys, kurie dėl svarbių priežasčių praleido apskundimo terminą, turi teisę prašyti priėmusį nuosprendį teismą atnaujinti praleistą terminą. Pažymėtina, kad toks prašymas negali būti paduotas, jeigu nuo nuosprendžio ar nutarties paskelbimo praėjo daugiau kaip 6 mėnesiai (BPK 314 straipsnio 4 dalis).

9. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas praleisto termino atnaujinimo galimybę sieja su svarbiomis priežastimis (BPK 102 straipsnio 1 dalis). Teismo diskrecijai paliekama spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, išskirtinės. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad priežastimis, kurių pagrindu gali būti atnaujintas praleistas terminas skundui paduoti, laikytinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė ar sudarė kliūtis pareiškėjui realizuoti teisę kreiptis į teismą, kuriomis galima pagrįsti visą termino skundui paduoti praleidimo laikotarpį ir kurios yra patvirtintos įrodymais. Taip pat pabrėžtina, kad įstatyme numatytas neilgas terminas skundui paduoti įpareigoja asmenis, turinčius teisę skųsti byloje priimtą sprendimą, šia savo procesine teise naudotis itin operatyviai, atidžiai, rūpestingai bei sąžiningai, nes priešingu atveju jų procesinė teisė teikti byloje skundą nebus ginama. Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą būtina nustatyti, dėl kokių priežasčių jis praleistas, svarbiomis termino praleidimo priežastimis pripažįstant tik objektyvias, nuo asmens valios nepriklausiusias aplinkybes, sutrukdžiusias asmeniui įstatymo nustatytu terminu pateikti skundą.

10. Šiuo atveju jau yra suėjęs BPK 314 straipsnio 4 dalyje numatytas 6 mėnesių terminas, tačiau nepaisant to, net ir įvertinus skunde nurodytus argumentus, jie nesudaro pagrindo priimti kitokį sprendimą, nei tai padarė apylinkės teismas.

11. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistasis V. B. dalyvavo 2019 m. sausio 14 d. vykusiame Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose posėdyje, kurio metu baudžiamoji byla buvo baigta nagrinėti, taip pat dalyvavo ir 2019 m. sausio 24 d. apylinkės teismo nuosprendžio paskelbime (5 t. b. l. 24-35). Taigi, šiuo atveju 2019 m. sausio 24 d. nuosprendžio 20 dienų apskundimo terminas skaičiuojamas būtent nuo šio nuosprendžio priėmimo (paskelbimo) dienos. Be to, Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. sausio 24 d. nuosprendis V. B. buvo išsiųstas 2019 m. sausio 29 d. paštu bei elektroniniu paštu (5 t. b. l. 61-63). Apie tai, kad V. B. gavo nuosprendį patvirtina elektroniniu paštu „(duomenys neskelbtini)“ atsiųsta ir 2019 m. vasario 13 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose gauta nuteistojo apeliacinio skundo kopija ir priedai (5 t. b. l. 64-75). 2019 m. vasario 21 d. V. B. elektroniniu paštu „(duomenys neskelbtini)” buvo išsiųstas pranešimas, kuriuo nuteistojo buvo prašoma atsiųsti apeliacinio skundo originalą ir prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti. 2019 m. vasario 25 d. elektroniniu paštu gautas nuteistojo V. B. atsakymas, kad apeliacinis skundas išsiųstas paštu (5 t. b. l. 78-79). 2019 m. kovo 4 d. elektroniniu paštu V. B. buvo informuotas, kad skundo originalas teisme negautas ir nurodyta, kad negavus skundo originalo, apeliacinis skundas nebus siunčiamas apygardos teismui (5 t. b. l. 80). Šiaulių apygardos teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartimi nepriimta nuteistojo V. B. apeliacinio skundo kopija ir grąžinta pareiškėjui.

12. Skunde V. B. akcentuoja, kad dėl Covid-19 situacijos teismai nedirbo įprastai, taip pat jis neturėjo galimybių grįžti į Lietuvą. Toks skundo teiginys nepagrįstas, kadangi pandemija šalyje prasidėjo nuo 2020 m. vasario 26 d. ir įvestas pirmasis karantinas 2020 m. kovo 16 d. Iki to laiko teismai dirbo įprasta tvarka. Be kita ko ir esant Covid-19 situacijai, V. B. niekas netrukdė teikti teismams dokumentus. Nepagrįstas apelianto skundo argumentas ir tai, kad jis neturėjo elektroninio parašo. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismo buvo V. B. prašoma atsiųsti paštu apeliacinio skundo originalą, o ne pasirašyti elektroniniu parašu (nuteistojo apeliacinis skundas, paduotas elektroniniu būdu, neatitiko tokiam skundui BPK keliamų reikalavimų, todėl šis skundas negalėjo būti priimtas).

13. Dėl skundo argumento, kad nuosprendis jam nebuvo įteiktas pasirašytinai pažymėtina, kad V. B. dalyvavo pirmosios instancijos teisme vykusiame baudžiamajame procese ir apie priimtą galutinį teismo sprendimą buvo informuotas tiek jam dalyvaujant nuosprendžio paskelbime, tiek ir išsiuntus jo nurodytu adresu bei elektroniniu paštu.

14. Pažymėtina, kad skundo argumentai dėl bausmės dydžio ir atliktos bausmės įskaitymo nenagrinėjami, kadangi tai yra apeliacinio skundo, o ne apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimo dalykas, o šiuo atveju teismas sprendžia būtent termino apeliaciniam skundui paduoti neatnaujinimo pagrįstumą.

15. Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai nėra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laikotarpį. Pats asmuo turi rūpintis tinkamu savo teisių įgyvendinimu ir pažeistos teisės gali būti ginamos tik tada, kai asmuo elgiasi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai. Apygardos teismas sprendžia, jog šiuo atveju tai, kad V. B. nepadavė tinkamo apeliacinio skundo per įstatymo nustatytą terminą, nulėmė tik jo paties nepakankamai apdairus ir rūpestingas elgesys. Svarbu tai, kad V. B. apie apeliacinio skundo originalo pateikimą buvo du kartus informuotas apylinkės teismo darbuotojų ir tai, kad jis nesiėmė tinkamo savo teisių įgyvendinimo yra tik jo nerūpestingo elgesio pasekmė ir toks pasyvus nuteistojo elgesys negali būti laikomas svarbia termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo priežastimi.

16. Įvertinus išdėstytas aplinkybes sprendžiama, kad siekdamas realizuoti apskundimo teisę, V. B. neveikė pakankamai operatyviai ir rūpestingai, o duomenų ir įrodymų, jog terminas skundui paduoti (daugiau nei 2 metai) buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, nepateikta, todėl daroma išvada, jog terminas skundui paduoti praleistas ne dėl svarbių priežasčių, o dėl paties V. B. subjektyvių veiksmų – nepakankamo rūpestingumo operatyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus.

17. Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad V. B. praleidus įstatyme nustatytą skundo padavimo terminą, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti V. B. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. sausio 24 d. nuosprendžio.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atmesti nuteistojo V. B. skundą ir palikti galioti Telšių apylinkės teismo 2021 m. liepos 22 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.