Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2021-06-08 · Civilinė byla Nr. 2-2117-329/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-06-08
Bylos Nr.
2-2117-329/2021
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-00573-2021-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Šeškuvienė
Ieškovas
L. B., R. B.
Atsakovas
K. A.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-2117-329/2021Teisminio proceso Nr. 2-28-3-00573-2021-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.3.3.5.; 2.6.1.5.;
2.6.29.4.; 3.2.6.6.1.; 3.2.6.6.2.(S)MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 8 d.Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Virginija Šeškuvienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų L. B. ir R. B. ieškinį atsakovei K. A. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovai prašo priteisti iš atsakovės 4500 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovei adresuoti ieškinio, jo priedų kopijos bei teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti 2021 m. gegužės 11 d. pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalį ? įteikti atsakovės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ir laikytini tinkamai įteiktais praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje dienos.

Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovė prašo priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas visiškai.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) d. atsakovė iš ieškovų sūnaus N. B. ketino pirkti automobilį, kurio kaina – 5000 Eur. Atsakovė susitarė su ieškovais dėl paskolos suteikimo. Ieškovai su atsakove pasirašė dešimt atskirų vekselių (kiekvieno iš jų suma – 500 Eur), kurių pagrindu atsakovė įsipareigojo iki vekseliuose nurodytos grąžinimo datos ((duomenys neskelbtini) d., (duomenys neskelbtini) d., (duomenys neskelbtini) d., (duomenys neskelbtini) d., (duomenys neskelbtini) d., (duomenys neskelbtini) d., (duomenys neskelbtini) d., (duomenys neskelbtini) d., (duomenys neskelbtini) d., (duomenys neskelbtini) d.) L. B. ir R. B. grąžinti jai suteiktą paskolą, mokant po 500 Eur. Viso atsakovei buvo paskolinta 5000 Eur. Pirmąjį vekselį atsakovė apmokėjo laiku, likusieji devyni vekseliai iki šiol nėra apmokėti. Ieškovų teigimu, atsakovė vengia kontaktuoti su ieškovais, iki šiol skolos negrąžina, todėl šiai dienai atsakovė ieškovams yra skolinga 4500 Eur sumą.

Vekselio kaip vertybinio popieriaus sąvokos pateiktos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) ir Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme (toliau – ĮPVĮ). Vekselis yra piniginis vertybinis popierius, patvirtinantis vekselio davėjo įsipareigojimą be išlygų sumokėti tam tikrą pinigų sumą šiame dokumente nurodytam asmeniui (vekselio turėtojui), turinčiam teisę gauti vekselyje nurodytą pinigų sumą (CK 1.101 straipsnio 1, 6 dalys, 1.105 straipsnis). ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad vekselis yra vertybinis popierius, kuris išrašomas įstatymo nustatyta tvarka ir kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam. ĮPVĮ 2 straipsnio 4 dalyje pateikta paprastojo vekselio sąvoka – tai vekselis, kurio davėjas be sąlygų įsipareigoja vekselio turėtojui sumokėti vekselyje įrašytą sumą. Kartu kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vekselio išrašymas yra abstraktus vienašalis sandoris, kurį išrašiusio subjekto valia yra nukreipta į mokėjimo prievolės sukūrimą. Paprastuoju vekseliu sukuriamos prievolės turinį sudaro įsipareigojimas sumokėti pinigus vekselyje nurodytam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2011; 2016 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296-695/2016).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pasibaigus įstatyme nustatytiems terminams pateikti apmokėti neprotestuotiną paprastąjį vekselį, jis praranda vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusą ir dėl jo nebetaikytinos ĮPVĮ nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, patenkinimo tvarkos bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2013, 2017 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-695/2017, 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-378/2018). Tai, kad vekselio gavėjas nepasinaudoja vekseliu kaip vertybiniu popieriumi, suteikiančiu teisę gauti prievolės įvykdymą supaprastinta tvarka, išduodant vykdomąjį įrašą pagal ĮPVĮ, nepanaikina vekselio turėtojo (kreditoriaus) reikalavimo teisės vekselio davėjui (skolininkui). Neapmokėtas vekselis patvirtina vekselio davėjo (skolininko) mokėjimo prievolę, kol ji nėra pasibaigusi bendraisiais prievolių pabaigos pagrindais arba kol vekselis (vekselio atsiradimo pagrindas (sandoris)) nepripažintas negaliojančiu įstatymų nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais. Taigi vekselio turėtojas (kreditorius) gali ginti savo pažeistas teises dėl vekselio davėjo (skolininko) mokėjimo prievolės nevykdymo ar netinkamo vykdymo kreipdamasis į teismą dėl skolos pagal vekselį priteisimo.

Tuo atveju, kai kreditorius (vekselio turėtojas) kreipiasi į teismą su ieškiniu skolininkui (vekselio davėjui) dėl piniginės prievolės, nurodytos vertybinio popieriaus statusą praradusiame vekselyje, įvykdymo, skolininkas (vekselio davėjas), remdamasis teisinio santykio (tam tikro sandorio) ir vekselyje įtvirtintos prievolės teisiniu ryšiu, gali pateikti įrodymais pagrįstus materialinio pobūdžio prieštaravimus, savo nesutikimo su ieškiniu motyvus grįsdamas prievolės pasibaigimu ar kitomis jos nebuvimą patvirtinančiomis aplinkybėmis, arba priešieškiniu pareikšti savarankišką reikalavimą, ginčydamas tiek patį vekselį, tiek pirminį abstrakčios prievolės atsiradimo teisinį pagrindą (sandorį) bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais. Tokiu atveju vekselis, kaip vienašalis sandoris, netenka jam būdingo abstraktumo ir tikrųjų ginčo šalių teisinių santykių kvalifikavimui, tokių sutartinių santykių aiškinimui bei įrodinėjimo taisyklėms taikomos bendrosios nuostatos.

Pagal CK 6.787 straipsnį, jeigu paskolos gavėjas išduoda vekselį, pagal kurį įsipareigoja suėjus vekselyje nurodytam terminui sumokėti gautą paskolos sumą, tai CK šeštosios knygos XLIII skyriaus „Paskola“ normos šalių santykiams taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja vekselius reglamentuojančiam įstatymui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vekselis, netekęs savo kaip vertybinio popieriaus galios, gali būti panaudotas kaip rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkantis dokumentas (paskolos raštelis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-716/2013, 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-378/2018). Dėl tokio dokumento įrodomosios galios turi būti sprendžiama atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Tam, kad šis dokumentas būtų pripažintas paskolos rašteliu, jis turi atitikti CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus, t. y. turi būti vertinama: 1) ar toks dokumentas gali būti laikomas paskolos gavėjo pasirašytu paskolos rašteliu; 2) ar šio dokumento turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Jei paskolos sutarties dalyko perdavimo faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas (patvirtinamas) teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, vertinant panaudotą terminologiją, gramatinės išraiškos formas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

Pagal ĮPVĮ 77 straipsnio 1 dalį, paprastajame vekselyje turi būti: žodžiai „paprastasis vekselis“ tekste ta kalba, kuria vekselis išrašytas; besąlyginis įsipareigojimas sumokėti nurodytą sumą; mokėjimo terminas; mokėjimo vieta; pavadinimas ar vardas, pavardė asmens, kuriam arba kurio įsakymu turi būti sumokėta; išrašymo vieta ir data; išrašančiojo paprastąjį vekselį asmens (paprastojo vekselio davėjo) parašas; 8) tais atvejais, kai paprastąjį vekselį išrašantis ūkio subjektas netvarko apskaitos pagal supaprastintos apskaitos taisykles, – tai patvirtinanti informacija. Iš byloje pateiktų (duomenys neskelbtini) d. vekselių matyti, jog vekselius savo vardu išdavė atsakovė K. A., įsipareigojimą grąžinti skolą kiekviename vekselyje patvirtino savo parašu. Vekseliuose yra nurodyta mokėjimo vieta, vekselio davėjas, vekselio turėtojas, skolos suma, skolos grąžinimo terminas.

Nagrinėjamu atveju atsakovės mokėjimo pagal paskolos sutartį prievolę patvirtina visus paprastųjų neprotestuotinų vekselių rekvizitus turintys atsakovės pasirašyti vekseliai, kuriais ji besąlygiškai įsipareigojo sumokėti ieškovams vekseliuose nurodytą skolos sumą (5000 Eur). Ieškovams savo reikalavimą grindžiant tarp šalių susiklosčiusiais paskolos teisiniais santykiais, o atsakovės pasirašytuose vekseliuose esant aiškiai išreikštai jos valiai besąlygiškai įvykdyti savo prievolę dėl skolos ieškovams sumokėjimo, būtent atsakovei teko pareiga įrodyti, kad paskolos teisiniai santykiai tarp šalių iš esmės neegzistuoja ar yra pasibaigę. Atsakovė prieštaravimų dėl jai pareikštų reikalavimų nepateikė, jos vardu išrašytų vekselių ir paskolos suteikimo neginčijo. Atsakovė taip pat neprašė pripažinti vekseliuose nurodytų įsipareigojimų atsiradimo teisinio pagrindo (sandorio) negaliojančiu, nenurodė kitų šios prievolės pagal vekselius pasibaigimo pagrindų, nepateikė kitų jos nebuvimą patvirtinančių įrodymų.

Nors byloje nėra pateikta duomenų apie automobilio įsigijimą, pinigų perdavimą, taip pat nėra duomenų apie atsakovės atliktą mokėjimą, vadovaujantis aukščiau pateikta kasacinio teismo praktika, teismas sprendžia, jog tam, kad būtų pripažinti tarp šalių susiklostę paskolos teisiniai santykiai pakanka to, jog paprastieji neprotestuotini („grąžinami be išlygų“) vekseliai nebūtų ginčijami, o pareiga ginčyti tenka atsakovei. Atsižvelgiant į tai, jog šioje byloje atsakovė vekselių neginčijo, laikytina, jog (duomenys neskelbtini) d. vekseliai yra galiojantys, nenuginčyti, todėl vekselio davėjo (atsakovės) prievolė sumokėti vekselių gavėjams (ieškovams) juose nurodytą skolos sumą yra galiojanti ir turi būti vykdoma.

Sutinkamai su aukščiau išdėstytu, teismas sprendžia, jog ieškinio reikalavimas dėl 4500 Eur priteisimo, 2000 Eur priteisiant ieškovui L. B., 2500 Eur – R. B., yra pagrįstas, todėl tenkinamas.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, numatyta skolininko pareiga mokėti palūkanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Ieškovų prašymu iš atsakovės priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. kovo 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsižvelgiant į tai, jog ieškinys tenkinamas visiškai, ieškovams iš atsakovės priteisiamos 135 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro valstybei sumokėtas 135 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamojoje byloje valstybė turėjo 9,09 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį patenkinus visiškai, šios išlaidos priteistinos iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 286 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2000 Eur (du tūkstančius eurų) skolos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. kovo 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovui L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2500 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų) skolos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. kovo 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis 135 Eur (vieną šimtą trisdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovams L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 9,09 Eur (devynis eurus 9 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis – bylinėjimosi išlaidos.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio 1–4 dalis bei 80 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

Ieškovai per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėja Virginija Šeškuvienė