Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. I. skundus dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė V. M., R. J..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolė V. M. 2020 m. gruodžio 29 d. patvarkymu Nr. S-20-15-22438 atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą, nurodydama, kad vykdo Vilniaus m. apylinkės teismo 2018 m. gegužės 23 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-577-1045/2018 dėl išlaikymo išieškojimo iš skolininko L. I. išieškotojos R. J. naudai, dukros J. ir sūnaus J. išlaikymui, mokant atitinkamai po 225,00 Eur ir po 185,00 Eur kas mėnesį iki vaikų pilnametystės. 2020 m. rugsėjo 1 d. išlaikymo įsiskolinimas buvo 13149,56 Eur dydžio. 2020 m. rugpjūčio 31 d skolininkas informavo apie iš Užimtumo tarnybos gaunamą išmoką. Išnagrinėjus skolininko pateiktus dokumentus, jam buvo nustatyta laisvai disponuojama suma - 200,00 Eur ir grąžintos nurašytos iš jo sąskaitos lėšos - 198,29 Eur. 2020 m. rugsėjo 21 d. antstolių kontoroje gautas skolininko nepasirašytas raštas, įvardintas kaip skundas dėl nurašytų piniginių lėšų, o 2020 m. rugsėjo 30 d. skolininkui pateiktas atsakymas. Gavęs antstolės patvarkymą, skolininkas pateikė Užimtumo tarnybos pažymą, kurios pagrindu ir buvo patikslinta laisvai disponuojamos sumos dydis. Nurodė, kad piniginių lėšų nurašymas vyksta dėl paties skolininko neveikimo, nes jis nesinaudoja jam suteikta laisvai disponuojama suma.

Suinteresuotas asmuo R. J. atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė.

Apie rašytinį procesą dalyvaujantys byloje asmenys buvo informuoti CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka paskelbiant pranešimą interneto tinklapyje www.teismai.lt.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi patikrinti antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Antstolio veiksmai vertinami tuo aspektu, ar yra pagrindas antstolio atliktus veiksmus pripažinti neteisėtais.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Kasacinis teismas ne kartą konstatavo, kad vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, kuriam viena iš valstybės suteiktų funkcijų – vykdomųjų dokumentų vykdymas, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010). Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Kad antstolis veiktų neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų ribų, jo procesinės veiklos kontrolę atlieka teismas (CPK 594 straipsnis), o vykdymo proceso dalyviai, nesutikdami su antstolio atliktų veiksmų teisėtumu, turi teisę pateikti skundą dėl jų veiksmų teismui (CPK 511 straipsnis).

Iš bylos medžiagos matyti, kad antstolė vykdo Vilniaus m. apylinkės teismo 2018 m. gegužės 23 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-577-1045/2018 dėl išlaikymo išieškojimo iš skolininko L. I. išieškotojos R. J. naudai, dukros J. ir sūnaus J. išlaikymui, mokant atitinkamai po 225,00 Eur ir po 185,00 Eur kas mėnesį iki vaikų pilnametystės. 2020 m. rugsėjo 1 dienai išlaikymo įsiskolinimas buvo 13149,56 Eur dydžio. Antstolė 2020 m. rugsėjo 2 d. nurodymu Nr. S-20-151073 buvo priverstinai nurašytos skolininko piniginės lėšos, paliekant jam laisvai disponuoti 200,00 Eur suma per kalendorinį mėnesį. Antstolės 2020 m. rugsėjo 30 d. patvarkyme Nr. S-20-15-16795 pažymėta, kad skolininko pareiga pateikti piniginių lėšų kilmę patvirtinančius dokumentus galioja viso vykdymo proceso metu ir gali būti įgyvendinama tiek pateikiant įrodymus apie į sąskaitą gautinas lėšas, tiek pateikiant įrodymus apie jau nurašytų piniginių lėšų kilmę bei tokia teisė/pareiga privalo būti įgyvendinama savalaikiai. Gavusi Užimtumo tarnybos 2020 m. rugsėjo 29 d. pažymą Nr. SP-5894 apie išmokos gavimą, antstolė 2020 m. spalio 1 d. priėmė nurodymą Nr. S-20-15-16864 priverstinai nurašyti pinigines lėšas, palikdama skolininkui 200,31 Eur sumą laisvai disponuojamų lėšų per vieną kalendorinį mėnesį. Skolininkas teismui pateiktais 2020 m. gruodžio 18 d. ir 22 d. skundais prašo grąžinti nurašytas lėšas - 150,14 Eur sumą.

Vykdymo procesa reglamentuojančios Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos aiškiai nurodo, kokius veiksmus ir per kokius terminus turi atlikti skolininkas, siekdamas išvengti išieškojimo iš lėšų, į kurias išieškojimas negali būti nukreiptas arba iš kurių išskaitos turi būti daromos CPK nustatyta tvarka. LR CPK 689 str. detaliai reglamentuoja disponavimo piniginėmis lėšomis, esančiomis kredito, mokėjimo ir/ar elektroninių pinigų įstaigoje atidarytose skolininko sąskaitose, apribojimą ir išieškojimą iš tokiose sąskaitose laikomų piniginių lėšų. Sprendimų vykdymo instrukcijos 100 punkte nurodyta, kad jeigu išieškojimas buvo nukreiptas į kredito įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje esančias lėšas, skolininkas turi teisę per 14 dienų nuo lėšų priverstinio nurašymo iš sąskaitos dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad nurašytos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka. Tokios lėšos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžinamos skolininkui. Jeigu skolininkas Instrukcijos 100 punkte nurodytų dokumentų per nustatytą terminą nepateikia, antstolis areštuotas lėšas išmoka išieškotojams Instrukcijos 96–97 punktuose nustatyta tvarka (101 punktas).

CPK 739 straipsnyje nurodyta iš kurių piniginių lėšų negalimas išieškojimas, t.y. 1) kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; 2) sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; 3) motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos; 4) išmokos vaikams, mokamos pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą; 5) laidojimo pašalpa; 6) išmokos, mokamos pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčių gyventojų socialinei paramai; 7) valstybinė socialinio draudimo našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymą, valstybinė našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, pareigūnų ir karių valstybinė našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, valstybinė signataro našlaičių renta, Respublikos Prezidento našlaičių valstybinė renta; 8) išeitinės išmokos, išskyrus atvejus, kai vykdomi CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti išieškojimai; 9) laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje nuteistojo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos, neviršijančios pusės Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 2 dalyje nustatytų dydžių.

Pagal CPK 738 straipsnį iš laikinojo nedarbingumo atvejais mokamų socialinio draudimo išmokų, nedarbo socialinio draudimo išmokų išieškoti galima tik pagal teismo sprendimą dėl išlaikymo išieškojimo ir pagal teismo sprendimą dėl žalos, padarytos suluošinimu ar kitaip sužalojus sveikatą, taip pat atėmus maitintojo gyvybę, atlyginimo.

Kaip minėta aukščiau, antstolė vykdo skolos išieškojimą pagal Vilniaus m. apylinkės teismo 2018 m. gegužės 23 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-577-1045/2018 dėl išlaikymo išieškojimo ir gavusi Užimtumo tarnybos 2020 m. rugsėjo 29 d. pažymą Nr. SP-5894, 2020 m. spalio 1 d. priėmė nurodymą Nr. S-20-15-16864 priverstinai nurašyti pinigines lėšas, palikdama skolininkui 200,31 Eur laisvai disponuojamų lėšų per vieną kalendorinį mėnesį. 2020 m. gruodžio 14 d. pareiškėjas į savo banko sąskaitą iš Užimtumo tarnybos gavo 200,31 Eur. 2020 m. gruodžio 15 d. antstolė nuo minėtos sąskaitos nuskaitė 150,14 Eur sumą. Teismas atkreipia dėmesį, kad skolininkas (pareiškėjas) ne kartą buvo informuotas, jog nurodymu nurašytos jeigu piniginės lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas arba nurašytos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka, skolininkas turi teisę ne vėliau kaip per 14 dienų nuo piniginių lėšų priverstinio nurašymo dienos pateikti nurašytų lėšų kilmę patvirtinančius dokumentus ir tokios lešos ne vėliau kaip per penkias darbo dienas grąžinamos skolininkui. Konkrečiu atveju teismas neturi duomenų, kad skolininkas antstolei būtų pateikęs nurašytų lėšų kilmę patvirtinančius dokumentus.

Teismas, apibendrindamas aukščiau išdėstytą, sprendžia, kad antstolės nurašytos lėšos nepatenka į tas lėšas, nuo kurių negalimas išskaitymas, nes pagal minėtą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą iš pareiškėjo yra vykdomas išieškojimas dėl išlaikymo, todėl pareiškėjo skundai dėl antstolės V. M. veiksmų yra laikomi nepagrįstais ir yra atmetami, nenustačius antstolės veiksmuose įstatymo reikalavimų pažeidimo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti pareiškėjo L. I. skundus (2020-12-18 ir 2020-12-22) dėl antstolės V. M. veiksmų.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.